Hvaš ef?

Hvaš ef einkafyrirtęki myndi haga sér į sama veg og sveitarfélagiš Vopnafjöršur gerir gagnvart starfsfólki sķnu? Held aš flestir viti svariš. Hvķ er žį ekki sömu mešulum beitt gegn sveitarfélaginu, hvķ er žaš ekki kęrt fyrir undanskot launa?

Žegar launagreišandi lętur undir höfuš leggjast aš greiša laun og launatengd gjöld er slķkt kallaš žjófnašur. Ef slķk undanskot eru gagnvart rķkinu, ž.e. innheimtir skattar, stendur ekki į ašgeršum skattstjóra.

Er einhver munur frį hverjum stoliš er?

Er einhver munur hver stelur?

 

 


mbl.is Blaut tuska ķ andlitiš į tryggum starfsmönnum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gręni lundinn

Til hamingju Ómar, žś ert vel aš žessari višurkenningu kominn.


mbl.is Ómar fékk Gręna lundann
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lķfsgęši

Žaš nżjasta ķ öllu ruglinu sem yfir okkur dynur er aš aukin skattheimta séu betri lķfsgęši. Borgarstjóri er uppnuminn enda nįš žeim merka įfanga aš fķfla stjórnvöld upp śr skónum og fengiš žau til aš fjįrmagna eitthvaš fyrirbęri sem hann sjįlfur veit ekki hvaš er, hvaš žį stjórnvöld. Stundum er žaš fyrirbęri kallaš borgarlķna.

En hvaš er žessi borgarlķna? Žegar stórt er spurt er oftast lķtiš um svör. Žó reyna flestir aš klóra sig fram śr einhverju svari, en žaš į žó ekki viš žegar spurt er um borgarlķnu. Žar viršist enginn vita um hvaš er rętt og fįtęklegar śtskżringar rekast allar hverjar į ašrar. En kannski žarf ekki aš vita neitt um borgarlķnu, žegar ķ boši eru į annaš hundraš milljaršar mį gera żmislegt og žaš mį sjįlfsagt fį višurnefniš borgarlķna, jafnvel žó lķtiš sem ekkert breytist. Annaš en aukin skattheimta.

Stjórnvöld hafa nś, įn samrįšs viš alžingi, įkvešiš aš taka žįtt ķ verkefni sem enginn veit hvaš er né hvaš kostar. Innritunargjaldiš eru litlar 120.000.000.000 kr. eša eitthundraš og tuttugu milljaršar og skiptist žannig: Sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu borga 12,5%, rķkissjóšur 37,5% og žau 50% sem eftir standa skulu innheimt meš vegsköttum. Alls skal žvķ aukin skattheimta vera um 60 milljaršar króna, ašeins!

Samgöngurįšherra viršist vera mikill spįmašur, spįir žvķ aš žetta fyrirbęri sem enginn veit hvaš er né hvaš muni kost, muni stytta feršatķma fólk um höfušborgarsvęšiš um 30-60 mķnśtur. Žaš segir mér aš sķšast žegar ég neyddist til aš heimsękja höfušborgina hefši ég veriš aš renna aš hśsinu mķnu um svipaš leiti og ég lagši af staš frį žvķ. Ekki amalegt žaš.

Žaš dylst engum aš miklar tafir eru ķ Reykjavķk į įlagstķmum. Žess į milli gengur umferšin nokkuš ljśft, alla vega ķ samanburši viš umferš innan borga erlendis. Žaš er lķka stašreynd aš umferšaslys eru mis algeng innan borgarinnar og til stašir sem eru hęttulegri en ašrir. “Žaš mį vissulega żmislegt laga ķ gatnakerfi borgarinnar og hiš besta mįl ef stefnubreyting veršur į žvķ sviši, aš hętt verši aš gera umferš erfišari og tekin sś stefna aš gera hana greišfęrari og hęttuminni.

Įšur en įkvešiš er hversu miklu fé skal rįšstafaš og įšur en įkvöršun er tekin um stórkostlega skattheimtu, į aušvitaš aš kortleggja vandann, finna śt hvar hann er stęrstur og leita lausna til bóta. Vel getur veriš aš til žurfi 120 milljarša króna, en mun lķklegra er aš mun minna fjįrmagn dugi.

Varšandi svokallaša borgarlķnu er ljóst aš śtilokaš er aš neyša fólk til aš nżta sér almenningssamgöngur. Ķ um einn įratug hefur veriš dęlt fé śr rķkissjóš į hverju įri til žessa mįlaflokks, gagngert til aš auka notkun fólks į strętó. Įrangurinn af žvķ verkefni hefur ekki skilaš sér og engin įstęša til aš ętla aš svo muni verša žó žaš fjįrmagn hundrašfaldist. Fólk velur sér sjįlft sinn feršamįta og lķklega geta margir tekiš undir orš forsetans sem hann lét falla ķ fjölmišlun į bķllausadeginum fyrir nokkrum dögum.

En samt munu einhverjir sjį mig į bķl ķ dag ef aš lķkum lętur; aš komast meš fjölskylduna meš strętó į žį višburši sem fyrir liggja um borg og bķ vęri miklum erfišleikum bundiš

Nokkuš hefur veriš gert af sérbrautum fyrir strętó ķ höfušborginni, til aš greiša fyrir feršum žeirra. Sjįlfsagt mį auka žaš eitthvaš og vel mį kalla slķkt borgarlķnu, kjósi menn žaš. Žaš žarf ekki aš sóa tugum milljarša ķ žaš verkefni. Vandi strętó er hins vegfar minnstur vegna tafa ķ umferš, vandinn liggur aš stęrstum hluta ķ žvķ aš žeir eru meira og minna tómir. Žar mį vissulega bęta meš žvķ einu aš nota minni og fleiri bķla. Žannig mį fį örari feršir sem gęti leitt til aukinnar notkunar. Žaš mį lķka nota oršiš borgarlķna um slķka ašgerš. Lķklegt er aš žeir 15 milljaršar sem borgin leggur fram sem stofnfé ķ klśbbinn mun duga vel fyrir žessum ašgeršum og öšrum žeim er žarf aš bęta ķ gatnakerfi žvķ er hśn ręšur yfir, enda žegar fengiš greitt fyrir žęr götur gegnum gatnageršagjald. Rķkissjóšur mun svo fjįrmagna bętur į žeim hluta er snżr aš honum. Žar mun aš öllum lķkindum vel duga 15-20 milljaršar, eftir žvķ hversu vel menn vilja gera og hugsa til framtķšar.

En žetta žykir ekki fķnt. Samgöngurįšherra vill Sundabraut, vegstokka og żmislegt fleira sem erfitt er aš telja upp. Žį blandar hann inn ķ umręšuna żmsum vegabótum śt į landi, bótum sem żmist eru flottręfilshįttur eša naušsyn. Žęr vegabętur sem naušsynlegt er aš gera eru bķleigendur bśnir aš greiša margfalt fyrir. Hinar, sem kalla mį flottręfilshįtt, eru m.a. Sundabraut, breikkun Hvalfjaršargangna og breikkun vegarins um Kjalarnes.

Sundabraut er óžörf. Lausnin žar er aš taka af öll hringtorg į vesturlandsvegi og setja mislęg gatnamót žar sem ekki dugir aš hafa venjuleg. Žannig veršur umferšin hnökralaus og greiš um žann veg. Hvalfjaršargöng žjóna vel sķnum tilgangi og munu gera um mörg įr enn. Ég ek nokkuš oft žar ķ gegn og žekki vel til. Umferšahrašinn er tekinn nišur ķ 70 og ekki oft sem sį hraši er ekki į umferšinni, hellst aš lķtilshįttar tafir verša af fulllestušum vörubķlum upp aš sunnanverši. Ašrar tafir, sem svo algengar voru, hurfu meš öllu žegar hętt var aš rukka gangnaskattinn. Allar tafir um göngin, sem menn geyma ķ huga sér og fjölmišlar fjöllušu mikiš um, sköpušust af töfum vegna innheimtunnar.

Vissulega getur veriš žreytandi aš aka Kjalarnesiš. Žar er vandinn fyrst og fremst vegna žeirra sem ekki aka į umferšahraša, žeirra sem aka of hęgt. Žaš ętti aušvitaš aš vera višurlög viš hęgakstri eins og hrašakstri. Flest slys sem verša į žessum vegi er vegna framśraksturs, vegna žess aš einhver heldur ekki uppi ešlilegum hraša. Žessi vandi er reyndar ekki bundin viš Kjalarnesiš, heldur er žetta um allt land. Žeir sem ekki treysta sér til aš aka žjóšvegi landsins į ešlilegum hraša, ęttu kannski aš sleppa žvķ. Vissulega vęri gott aš fį fleiri akreinar um Kjalarnesiš, en hugmyndir Vegageršarinnar eru hins vegar algjörlega śt śr kortinu. Žar į aš leggja svokallašan 2+1 veg og aš auki į aš planta nišur fjölda hringtorga į hann. Žetta mun leiša til fleiri slysa, meiri mengunar og aukins feršatķma. En žetta kemur aušvitaš ekki viš žvķ sem stjórnvöld létu borgarstjórann fķfla sig til, žó samgöngurįšherra vilji tengja žaš saman.

En žaš er ekki bara borgarlķna sem hefur į sér żmsar óskżrar myndir. Žaš į einnig viš um žann 60 milljarša skatt sem leggja skal į bķleigendur.

Sem fyrr segir vill samgöngurįšherra spyrša žessa skattlagningu ķ Reykjavķk viš allar vegabętur ķ landinu, žó vitaš sé aš śt um land munu einhverjir tugir milljarša verša innheimtir gegnum samskonar skatt og leggja skal į ķ Reykjavķk.

Fjįrmįlarįšherra talar į annan veg. Žar er ekki rętt um vegabętur, heldur aš leggja žurfi slķka skatt į vegna rafbķlavęšingarinnar. Aš rķkissjóšur verši af tekjum vegna žess aš ekki sé greidd innflutningsgjöld og vaskur af rafbķlum og žeir fari ekki į dęlustöšvar aš kaupa eldsneyti. Žaš er val stjórnvalda aš sleppa innheimtu innflutningsgjalda og vask af rafbķlum og į ekki aš hegna žeim sem af einhverjum įstęšum, peningalega eša öšrum, ekki geta eignast slķka bķla. Hitt er sjįlfsagt aš rafbķlar greiši skatta til aš višhalda vegakerfinu, t.d. fyrir hvern ekinn kķlómeter, enda rafbķlar žyngri en sambęrilegir bķlar meš sprengimótor. Fyrir žį sem eru skammsżnir eša heftir į einhvern hįtt, mį benda į žį ašferš sem notuš var į dķselbķla įšur fyrr, ž.e. męlar setti ķ žį. Hinir framsżnni vita aš ķ öllum rafbķlum er tölva sem aušveldlega mętti nżta til aš fį žessar upplżsingar og žaš kerfi žarf ekki aš kosta mikiš.

Sennilega er žó skošun fyrrverandi formanns samgöngunefndar og ašal höfundar žessa nżja skatts, žegar hann sagši ķ fjölmišlum aš žrįtt fyrir skattinn ętti enginn aš žurfa aš koma heim krónu fįtękari. Nokkuš merkilegt aš hęgt sé aš innheimta skatt upp į 60 milljarša įn žess aš žeir sem hann eiga aš borga muni verša žess varir!

Eitt hefur alveg gleymst ķ žessari umręšu allri, žó FĶB hafi af litlum mętti reynt aš koma žvķ til skila ķ fjölmišlum, en žaš er kostnašurinn viš innheimtuna. Hvaš žarf aš rukka mikiš til aš 60 milljaršar verši til? 100 milljarša? Žaš veit enginn. Hitt er vitaš aš ķ žrem borgum nęrri okkur var žessi kostnašur af žeirri stęršargrįšu aš 100 milljaršar duga vart, svo eftir standi 60 milljaršar. Og hvaš žurfa landsmenn aš vinna sér inn miklar tekjur svo žeir geti reitt af hendi žennan skatt?

En hvaš um žaš, viš veršum vķst bara aš fagna žessum skatti, žvķ eins og Dagur segir, hann mun auka lķfsgęši okkar!!

 

 


mbl.is „Žetta snżst aš mörgu leyti um lķfsgęši“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hękkun sjįvarstöšu

Enginn efast um aš hlżnaš hefur į jöršinni. Hitt eru menn ekki sammįla um af hvaša völdum žaš sé, hvort įfram muni hlżna eša hvort kólni aftur. Nżjasti vinkillinn er bréf sem samiš er af 500 loftlagssérfręšingum og sent į rįšstefnu SŽ, sem nś stendur yfir. Fréttamišlar hafa veriš žögulir sem gröfin um žetta bréf og gęta žess vandlega aš žaš sé hvergi birt.

Žegar lesin er fréttin sem žetta blogg tengist viš, veršur mašur nokkuš sorgmęddur. Ekki vegna innihalds fréttarinnar heldur framsetningar. Žarna eru fullyršingar sem ekki standast skošun og aš auki eru žversagnir ķ fréttinni sem gerir erfišar aš taka hana trśanlega. M.a. er sagt aš flóš vegna brįšnunar snjóa į vorin muni fęrast hęrra til fjalla. Hvaš veršur svo um vatniš žegar žaš kemur lęgra ķ landiš er erfitt aš skilja, kannski halda menn aš žaš muni bara gufa upp!

Flest eša öll žau rök sem fęrš eru fram ķ fréttinni og žau rök sem notuš eru til aš trilla mannfólkiš eru fjarri žvķ aš vera nż af nįlinni. Ķ tveim fręšslumyndum, annarri frį įttunda įratug sķšustu aldar og fjallaš er um ķ sķšasta bloggi mķnu og hinni frį seinni hluta žess nķunda, eru öll žessi rök tiltekin. Ķ seinni myndinni er mįlflutningurinn lķkari žvķ sem nś er, aš žvķ leyti aš fastar er aš orši kvešiš. Talaš um aš "engan tķma megi missa" aš "ašgerša sé žörf tafarlaust" og jafnvel eru nautin oršin jafn miklir sökudólgar og ķ dag. Žarna var žó ekki veriš aš vara viš hlżnun jaršar, heldur ķsöld! Og takiš eftir, žetta myndband og vištölin viš fręšimennina var gert fyrir einungis rśmum žrjįtķu įrum sķšan!! Sem betur fer fór ekki sem fręšingar spįšu, žvķ žį vęri sennilega kominn jökull yfir allt okkar fagra land!!

Hin sķšustu įr hefur vķsindamönnum tekist aš spį um vešur meš nokkurri vissu, en einungis til tveggja daga. Lengri spįtķmi er óįreišanlegur og žvķ óįreišanlegri sem lengra lķšur. Į įttunda og nķunda įrtug sķšustu aldar töldu žessir menn sig geta spįš meš nokkurri vissu nokkra įratugi fram ķ tķmann og spįšu ķsöld. Enn ķ dag eru til vķsindamenn sem telja sig hafa hęfileika til slķkrar spįmennsku, en spį nś hamfarahlżnun. Žaš fyndnasta viš žetta er aš nś er aš nokkru leiti um sömu spįmenn aš ręša, žó ķ fyrra tilfellinu hafi hlutur loftlagssérfręšinga mešal žessara spįmanna veriš stęrri.

Stjórnmįlamenn eru hrifnir af žessum spįdómum. Žeir žeytast um heiminn žveran og endilangan og keppast viš aš lżsa sem mestri ógn. Žetta žjónar žeim vel, enda fįtt sterkara en ógnarvopniš. Minna fer fyrir lausnum, öšrum en skattlagningu. Eins og vešurfariš lįti stjórnast af peningum!

Forsętisrįšherra okkar hélt žrungna ręšu ķ New York og lżsti žvķ fjįlglega hvaš Ķsland vęri öflugt ķ ašgeršum gegn žessari miklu ógn. Jś vissulega hafa veriš lagšir hér į skattar en fįtt annaš. Ef hśn tryši žvķ aš hamfarahlżnun vęri handan hornsins, žį ętti hśn aš vita aš sjįvarborš mun hękka verulega. Žvķ vęri Alžingi vęntanlega fyrir löngu bśiš aš banna allar nżbyggingar viš sjó. Hvar rķsa stęrstu og dżrustu byggingar höfušborgarinnar?!!

 

 


mbl.is Tvöfalt hrašari hlżnun į noršurslóšum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ice Age is Coming

Ķsöld er aš skella į - žetta er ekki męlt af munni žeirra sem ķ daglegu tali eru uppnefndir "afneitendur", heldur er žetta nafn į fręšslumynd sem framleidd var ķ samstarfi viš vķsindamenn, įriš 1978.

Į sķšustu öld hlżnaši verulega į jöršinni, ž.e. frį aldamótum og fram undir lok fjórša įratugarins, eftir žaš kólnaši aftur allt til loka žess įttunda, en žį tók aš hlżna aftur. Sķšasta įratug žessa kuldakafla voru vķsindamenn į žvķ aš ķsöld vęri į leišinni, enda snjóžyngsli sķfellt meiri eftir žvķ sem į leiš žess įratugar. En svo hlżnaši aftur og enginn talaši um ķsöld. Hin sķšari įr hafa žeir vķsindamenn sem hęst létu ķ spį um ķsöld reynt aš žvo hendur sķnar, enda margir enn aš störfum og spį nś ofsahlżnun. Žó kalt hafi veriš undir lok įttunda įratugarins var enn mun hlżrra en seinni part nķtjįndu aldar, žann tķma er vķsindamenn dagsins ķ dag eru gjarnir į aš nota sem višmišun um "hamfarahlżnun jaršar".

Žann 28 aprķl 1975 ritušu nokkrir sérfręšingar NOAA grein ķ Newsweek žar sem žeir vörušu viš kólnun loftlagsins og köllušu eftir ašgeršum stjórnmįlamanna. Žar var fyrst og fremst talaš um aš minnka mengun, enda var žaš skošun žeirra aš meiri mengun gęti leitt til žess aš sólarljósiš ętti erfišara um vik aš nį til jaršar. Žeir voru žó ekki tilbśnir aš taka undir tillögu sumra annarra vķsindamanna um aš dęla kolaryki į jökla, til aš bręša žį og halda žeim ķ skefjum. Žessir vķsindamenn sögšu aš engan tķma mętti missa, aš fyrir séš vęri hungursneiš og hörmungar, innan fimmtįn įra.

Sem betur fer höfšu vķsindamenn įttunda įratugar sķšustu aldar rangt fyrir sér.

Ķ dag eru vķsindin önnur. Nś er talaš um hamfarahlżnun og flest sem gerist ķ nįttśrunni sagt af žeim völdum. Žaš er žó margt lķkt meš žvķ sem įšur var. Engan tķma mį missa, mengun er sökudólgurinn og yfirleitt nokkuš sömu rök notuš, bara talaš um hlżnun ķ staš kólnunar. Nś segja vķsindamenn, reyndar ekki sagt hvašan žeir koma en gera mį rįš fyrir aš NOAA eigi žar einhverja aškomu, aš aldrei fyrr hafi veriš hlżrra į jöršinni en einmitt nśna. Žetta er aušvitaš röng fullyršing. Ef viš tökum hitastig jaršar sķšustu tķu žśsund įr, sem er nokkuš vel žekkt stašreynd ķ dag, m.a. vegna borkjarna śr Gręnlandsjökli, kemur ķ ljós aš į žessum tķma hefur žrisvar skolliš į kuldaskeiš. Žessi kuldaskeiš falla žó ekki undir alvöru ķsöld, eins og hér var fyrir 18000 įrum. Sķšasta žessara kuldaskeiša og žaš hlżjasta žeirra er žó stundum nefnt litla ķsöld. Į žessum tķu žśsund įrum hafa hins vegar komiš įtta hlżskeiš, flest žeirra mun hlżrri en nś og sum verulega hlżrri.

Svo haldiš sé įfram aš tala um met ķ vešurfari eru tvö kuldamet ķ Bandarķkjunum sem verulega standa uppśr. Ķ janśar og febrśar 1936 męldist frost nišur ķ -51 grįšu į celsķus og aldrei hafši męlst svo mikiš frost įšur žar. Žetta met hélt allt fram ķ janśar 2019, er frost męldist -53 grįšur į celsķus og sló žar meš śt fyrra met. Žaš merkilega viš žessi hörkufrost er aš bęši verša į tķma žegar frekar hlżtt er į jöršinni, žaš fyrra undir lok žess hlżkafla sem stašiš hafši yfir frį aldamótum og žaš sķšara fyrr į žessu įri, sem vķsindamenn segja žaš hlżjasta til žessa. Žegar fyrra metiš féll var svo sem ekki mikiš rętt um orsakir, en vešriš sem žvķ fylgdi var geysilegt. Svo mikiš var vešriš aš dęmi var um aš stórgripir hefšu frosiš til bana standandi.

Hins vegar var nokkuš rętt um orsakir žess mikla kulda er męldist ķ janśar sķšastlišinn. Žį kepptust menn um aš koma sökinni į hversu hlżtt vęri oršiš, aš žaš leiddi til aukinna öfga. Ekki ętla ég aš dęma um žaš.

Hvaš sem öšru lķšur, žį er vķst aš nokkuš hefur hlżnaš į jöršinni okkar hin sķšari įr. Hverju er um aš kenna er erfitt aš segja, en vitandi aš slķkt hefur gerst oft įšur, er erfitt aš segja orsökina eitthvaš sem mannskepnan ašhefst. Bent er į co2 ķ žvķ sambandi, aš mannskepnan lįti frį sér svo mikiš magn af žeirri lofttegund. Žó eru vķsindamenn enn ekki sammįla um hvort sś lofttegund er orsök eša afleišing. Sumir standa į žvķ fastar en fótunum aš meš aukinni hlżnun muni eldfjöll gjósa meira og žaš leiši til enn frekari hlżnunar. Viš vitum jś aš mikiš magn co2 losnar śr lęšingi viš žaš. Į sögulegum tķma hafa stór eldgos oršiš og afleišingin alltaf veriš į sömu leiš, leitt til kólnunar į jöršinni.

Hitt er ljóst aš nįttśran sjįlf losar mikiš magn co2 śt ķ andrśmsloftiš, sem betur fer. Annars vęri lķtiš lķf til. Mannskepnan hefur vissulega aukiš verulega losun žessarar lofttegundar, en žaš er bara brotabrot af žvķ magni sem nįttśran sjįlf skaffar til aš višhalda lķfi a jöršinni. Nś tala menn um aš draga žurfi śr losun co2 um svo og svo mikiš, gjarnan nefnd einhver prósent meš einsstafa tölu. Žaš mun litlu eša engu breyta žar sem heildarmagn žess sem mannskepnan losar er svo ofbošslega lķtiš. Jafnvel žó tękist aš stöšva alla losun mannskepnunnar į co2 nś ķ dag, mun žaš litlu breyta. 

Ótti er eittvaš vinsęlast og sterkasta vopn sem valdhafar geta notaš. Vandinn er aš žetta vopn er gjarnan skammvinnt, fólk įttar sig og rķs upp gegn žeim sem žaš nota. Į vķkingaöld var ótti sterkast vopn vķkinga og meš žvķ nįšu žeir undir sig stórum hluta Englands. Žeir féllu. Fljótlega eftir žaš var žaš kristindómurinn. Žjónar kirkjunnar nįšu ótrślegum įrangri ķ aš kśga žegna sķna meš óttan aš vopni. En sś kśgun varš aš lįta undan. Hin sķšari įr mį nefna žann ótta sem višhafšur var vegna kjarnorkuvįr og spurning hvort meiri sigur var fyrir valdhafa yfir žegnum sķnum eša žeim žjóšum sem žeir beindu flaugum sķnum aš. Į įttundaįratugnum var žaš óttinn viš ķsöld sem reynt var aš koma į legg, en žaš mistókst. Nįnast ķ beinu framhaldi kom svo óttinn um hamfarahlżnun. Žegar óttinn fór dvķnandi og sķfellt fleiri vķsindamenn žoršu aš koma fram meš efasemdir, var sś snilldar ašferš notuš aš lįta barn taka viš svipunni. Žaš klikkar aušvitaš ekki.

Žaš er of langt mįl aš telja upp allar žęr hamfaraspįr sem duniš hefur į heimsbyggšinni, sķšustu tvo įratugi. Lęt nęgja aš nefna spį Al Gore frį įrinu 2003, er hann hélt žvķ fram aš innan tķu įra yrši allur ķs į noršurskautinu horfinn. Įrlega frestaši hann žessu žó um eitt įr, en hélt sig žó ętķš viš einn įratug. Enn er ķsinn žarna til stašar og hefur reyndar heldur aukist hin allra sķšustu įr.

Eins og įšur segir eru vķsindamenn alls ekki sammįla um hvaš veldur žeirri hlżnun sem hefur veriš sķšustu įratugi, hvort įfram heldur aš hlżna eša hvort aftur muni kólna. Žarna skiptast vķsindamenn nokkuš ķ tvo hópa. Flestir žeirra sem menntašir eru ķ loftlagsvķsindum telja fjarri žvķ aš hęgt sé aš kenna mannskepnunni og hennar athöfnum um, hinir sem żmist eru menntašir į öšrum svišum eša eru vķsindamenn ķ lygum (stjórnmįlamenn), eru haršir į aš manninum sé um aš kenna og ekkert annaš.

En gefum okkur nś aš dómsdagsfólkiš hafi rétt fyrir sér, gefum okkur aš hafin sé einhver hamfarahlżnun og aš jöršin muni farast. Ķ meira en tuttugu įr hafa stjórnmįlamenn heimsins veriš nįnast į stöšugu flugi, heimsįlfa į milli, til aš sękja rįšstefnur um vandann. Og hver er nišurstašan? Jś, auknir skattar, žaš er allt og sumt. Ekkert gert af viti til aš sporna gegn losun co2, akkśrat ekkert. Žaš er hellst ef stjórnvöld hvers lands finna eitthvaš sem ekkert kostar og žau geti notaš sem sżndarpassa um ašgeršir, gagnvart öšrum žjóšum. Annars er bara horft til skattlagningar og hennar af stęrri grįšunni.

Sumir reka sjįlfsagt upp stór augu og vilja nefna rafbķlavęšinguna sem dęmi. Žaš er žó fjarri žvķ aš hśn muni miklu breyta. Rafbķlavęšing hefši oršiš eftir sem įšur, einfaldlega vegna žess aš žeir bķlar eru mun einfaldari og žegar fram lķšur ódżrari en bķlar meš sprengihreyfli. Eini vandinn viš rafbķla er geymsla orkunnar og ekki alveg séš aš žeir geti tekiš yfir aš fullu fyrr en lausn fęst žar.

Žaš er žó fjarri žvķ aš ég telji aš ekki žurfi aš minnka mengun, hverju nafni sem hśn nefnist. Mengun getur aldrei oršiš til góša og sjįlfsagt aš gera allt sem hęgt er til aš minnka hana. Žar žarf aušvitaš allt aš liggja undir, loftmengun į aš halda ķ lįgmarki og ruslmengun er vandamįl sem naušsynlegt er aš horfa til og finna lausn į. Žetta kemur žó ekkert viš hitastigi jaršar. Žar eru öfl sem mannskepnan mun sennilega aldrei geta tamiš.

Og ef stjórnmįlamenn virkilega tryšu sjįlfum sér og teldu aš hamfarahlżnun vęri į leišinni, ęttu žeir aušvitaš aš vera aš finna lausnir į žvķ hvaš žurfi aš gera til aš mannskepnan fįi lifaš af slķka hlżnun. Leita lausna į hvernig hęgt veršur aš višhalda lķfi į jöršinni, ef svo fęri aš aftur yrši hér hitabeltisskógur um nyrstu lendur Kanada, Gręnlands, Noregs og Rśsslands. Žaš hefur gerst og žaš gęti gerst aftur. Mašurinn mun žar engu rįša, en gęti kannski ašlagaš sig aš breyttu loftslagi.

Ice Age is Coming 1978 Science Facts

 

 


mbl.is Hitinn hefur aldrei męlst hęrri
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skattabrjįlęši Framsóknarflokk og Sjįlfstęšisflokks

Fyrir sķšustu kosningar gekk Framsóknarflokkur skertur til kosninga. Stofnašur hafši veriš nżr flokkur, Mišflokkurinn og tók hann verulegt fylgi af Framsókn, sumir tala um meira en helming.

Žvķ var žörf róttękra ašgerša, eitthvaš sem kęmi fólki til aš kjósa Framsókn. Eitt af žeim mįlum sem nokkuš höfšu veriš ķ umręšunni misserin į undan og kjósendur flestir į móti, voru hugmyndir žįverandi samgöngurįšherra, sem af öllum flokkum var ķ Sjįlfstęšisflokk, um verulegar skattaįlögur į bķleigendur, ķ formi vegskatta, sem ętlaš var aš myndi fęra rķkissjóš allt aš 20 milljarša króna. 

Žetta var aušvitaš kjöriš mįlefni fyrir kosningabarįttu, žaš vill jś enginn borga meiri skatta. Žvķ hljóp Framsókn į vagninn og hafnaši meš öllu öllum vegsköttum, aš slķk skattlagning yrši aldrei sett į, bara ef kjósendur kysu flokkinn. Aldrei kom formašur Framsóknar ķ vištöl įn žess aš koma žessu mįli aš og bętti gjarnan viš "viš getum öll veriš sammįla um žaš". Vķst er aš margur lét glepjast og setti sinn kross viš xB ķ kjörklefanum.

Svo var mynduš nż rķkisstjórn og jafnvel žó Framsókn hefši fengiš minna fylgi en nokkur tķman įšur ķ allri sinni eitt hundraša įra sögu, var formašur žess flokks geršur aš samgöngurįšherra. Flestum létti, hvort sem žeir höfšu lįtiš glepjast til aš kjósa Framsókn eša ekki. Yfirlżsingar formannsins fyrir kosningar voru jś įn nokkurs vafa og žvķ ljóst aš Sjįlfstęšisflokkur yrši aš bakka meš allar sķnar hugmyndir um frekari skattaįlögur į bķleigendur.

En Adam var ekki lengi ķ Paradķs. Innan mįnašar frį žvķ aš formašur Framsóknar geršist rįšherra samgöngumįla, hafši hann snśist 180 grįšur og var nś farinn aš tala um vegskatta. Hvernig vegskatta gat hann ekki sagt, vissi sennilega lķtiš um hvaš hann var aš tala, en vegskattar skyldu koma og helst sem mestir. Hvaš er svona framkoma sem formašur Framsóknar sżndi žarna annaš en popppślismi, žegar pikkaš er upp eitthvaš mįlefni fyrir kosningar, til žess aš afla fylgi kjósenda, en gera sķšan alveg žveröfugt eftir kosningar?

Į žessum tķma er formašur framsóknar var aš véla um veggjöld var formašur samgöngunefndar alžingis einn af žingmönnum Mišflokksins og tókst honum aš halda mįlinu nišri. Eftir aš hann hafši veriš hrakinn frį formennskunni tók fyrrverandi samgöngurįšherra viš, hinn skattaglaši žingmašur Sjįlfstęšisflokks. Nś var ekkert til fyrirstöšu og unniš hratt aš mįlinu. Heimild var veitt gegnum nż lög frį alžingi og rįšherra žannig komin meš nįnast frķtt spil. Gengiš var til višręšna viš sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu og samkomulag gert. Ķ žvķ samkomulagi var m.a. gert rįš fyrir vegsköttun į bķleigendur, en nś var ekki rętt um tuttugu milljarša, upphęšin var komin upp ķ 55 milljarša! Ķ sama pott ętlar rķkiš sķšan aš leggja 50 milljarša og sveitarfélögin skitna 15 milljarša, sem žau vęntanlega nį aš stórum hluta af bķleigendum gegnum skatt sem kallast tafagjald! Eitthvaš óskilgreind skattlagning sem ķ raun sveitarfélögin geta stjórnaš sjįlf, meš žvķ aš taka öll upp ašferšir Reykjavķkurborgar og tefja umferš sem mest!!

En nś kom babb ķ bįtinn. Sjįlfstęšisflokkur, sį sem upphafiš įtti aš žessari ógnarskattlagningu, hljóp śr skaftinu. Vildi ekki vera meš! Eftir sat formašur Framsóknar meš svartapétur einann į hendi. Žaš var sorglegt og nįnast aš mašur vorkenndi honum žegar hann kom ķ vištal į ruv, eftir aš ljóst var hvernig komiš vęri.

En hvķ skyldi Sjįlfstęšisflokkur nś allt ķ einu afneita króganum sem hann gat? Jś af sömu įstęšu og formašur Framsóknar spilaši į kjósendur, fyrir sķšustu kosningar. Sjįlfstęšisflokkur er vart svipur hjį sjón lengur, fylgi hans hruniš og deilur innan flokks megnar. Flokknum er žvķ naušsyn aš finna eitthvaš mįlefni sem hugsanlega getur hķft upp fylgiš, róaš kjósendur. Og hvaš er betra en aš setja sig gegn skattlagningu upp į a.m.k. 55 milljarša króna. Peningar eru jś alfa og ómega žeirra sem flokknum stjórna og peninga skilja žau. Žvķ skal nś, a.m.k. svona śtį viš, ekki samžykkja slķka skattlagningu. Sķšar mį svo kannski samžykkja, sér ķ lagi ef skatturinn yrši lękkašur um einhverja sżndarmennsku. Sami popppślisminn og formašur Framsóknar įstundaši.

Žaš liggur žvķ fyrir aš nś skal leggja į sérstakan skatt į bķleigendur, upp į 55 milljarša króna. Tilvišbótar fį sveitarfélög heimild til aš skattleggja tafir ķ umferš og enginn veit hvaš žeir geti orši hįir. Žį į aš hękka kolefnisgjald į eldsneyti og af rįšherrum VG aš rįša verša žęr hękkanir verulegar. Žessu til višbótar greiša bķleigendur einhver hęstu innflutningsgjöld sem žekkjast ķ heiminum, greiša hęšstu skatta į eldsneyti sem žekkist og ķ ofanįlag viršisaukaskatt į allt saman, lķka skattinn!

Žetta skattabrjįlęši Framsóknarflokks og reyndar einnig Sjįlfstęšisflokks, sem gat jś króann, er meš ólķkindum. VG mį vissulega fara aš vara sig.

Ķ svo strjįlbżlu landi sem okkar er bķllinn ekki lśxus, heldur naušsyn. Aš bķleigendur skuli settir skör lęgra ķ žjóšfélaginu er óįsęttanlegt meš öllu. Žaš er sjįlfsagt aš bķleigendur kosti innviši vegna bķlaumferšar, aš einhverju marki. Stašreyndin er aš žeir hafa gert žaš um įratugi og gott betur. Rķkissjóšur hefur haft verulegar tekjur af bķleigendum umfram žann kostnaš sem lagt er til vegakerfisins. Hvert žaš fjįrmagn fer mętti gjarnan skoša.

Hvernig formašur Framsóknar ętlar aš standa frammi fyrir kjósendum ķ nęstu kosningum veit ég ekki. Litlar lķkur eru hins vegar į aš hann žurfi žess eftir žęr kosningar!!

 

 


mbl.is Samkomulag um samgöngur enn óundirritaš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Naglasśpan

Frįfarandi ritari Sjįlfstęšisflokks lķkir flokk sķnum viš sušupott sem stundum sjóši uppśr. Nęr vęri aš tala um žann flokk sem naglasśpu, žar sem flokkurinn lętur einungis naglann ķ sśpuna og treystir į ašra meš önnur bragšefni, svo sśpan verši ęt.

Į hįtķšisdögum, eins og flokkrįšsfundi flokksins, eru menn oršglašir. Sumir tala um aš hęgri menn séu glašari en žeir sem til vinstri eru og vel getur žaš veriš. Žar er žó fjarri žvķ hęgt aš nota Sjįlfstęšisflokk sem višmiš, enda komin svo langt til vinstri aš VG mį fara aš vara sig. Merki žess liggja allstašar en kannski ekki sķst innan rķkisstjórnarinnar, žar sem skattabrjįlęši hefur yfirtekiš žingmenn flokksins. Og n.b. žetta brjįlęši var komiš yfir žingmenn hans įšur en til samstarfs viš VG kom, svo ekki er hęgt aš kenna žeim um.

Hinn nżi ritari flokksins er lķtt skįrri en forveri sinn, talar fögrum oršum į žessari "hįtķšarstund" Sjįlfstęšisflokks. Megin stefiš ķ mįli hins nżja ritara, fyrir utan sjįlfshóliš, er aš hann muni standa vörš landsbyggšarinnar. Žvķlķkt dómadags bull! Žaš var einmitt hinn nżi ritari Sjįlfstęšisflokks sem ķ stóli samgöngurįšherra, kom fram meš enn frekari skattlagningu į landsbyggšafólk, ķ formi vegskatta. Žar lį allt undir og engum skildi hlķft. Žį mį ekki gleyma undirlęgju hans fyrir formanninum viš afgreišslu op3, sem hann nś fęr goldiš fyrir meš embętti innan flokksins. Svo kvartar hann undan litlu fylgi flokksins.

Vissulega er fylgi Sjįlfstęšisflokks dapurt, ž.e. fyrir žį sem enn fylgja flokknum. Įstęša žess fylgistaps er einföld, kjósendur vilja aš žingmenn standi ķ lappirnar, aš žeir geri žaš sem žeir bjóšast til aš gera, eša a.m.k. reyni aš berjast fyrir žeim mįlum. Žaš nęgir ekki aš tala digurbarkalega į hįtķšarstundum, en leggja sķšan hendur ķ skaut um leiš og hįtķšinni lķkur. Kjósendur vilja ekki slķka stjórnmįlamenn og žvķ hrinur fylgi žeirra flokka žar sem slķkt er įstundaš.

Menn uppskera žaš sem žeir sį til!

 


mbl.is Sjįlfstęšisflokkurinn eins og sušupottur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Honum til minnkunar

Forseti lżšveldisins setti enn nišur ķ ręšu sinni viš setningu alžingis. Gjį hefur myndast milli žings og žjóšar og dżpkaši heldur žegar forsetinn įkvaš aš leggja blessun sķna yfir mešferš alžingis į svoköllušu orkupakka mįli. Žvķ mįli sem rżtinginn rak milli žings og žjóšar. Ķ žessari ręšu sinni viš setningu alžingis hafši forsetinn tękifęri til aš skżra fyrir žjóšinni hvers vegna hann valdi žį leiš, en kaus žess ķ staš aš tala um öfga og śtśrsnśninga og vķsar žar oršum sķnum til žeirra į alžingi sem tóku afstöšu meš žjóšinni. Žetta var óžarfi hjį forsetanum en hans verkefni į aš vera aš sameina žjóšina, ekki sundra henni. Til žess verks höfum viš žį 63 žingmenn sem sitja į alžingi.

Žaš er oršiš nokkuš öfugsnśiš žegar žaš žykir vera öfgar aš vilja standa į rétti eigin žjóšar, aš žaš skuli vera tališ merki um einhverskonar žroska aš vilja fórna tilverurétti sķnum og sinna. Hver žjóš į aš hugsa um eigin hag og borgara sinna fyrst og sķšan aš koma öšrum žjóšum sem minna mega sķn til hjįlpar. Višskipti leiša sķšan af sér afrakstur slķkrar tillögunnar.

Frį endurreisn lżšveldisins og fram undir sķšustu aldamót hagaši ķslenska žjóšin sér į žann veg og įtti ķ góšum samskiptum viš flestar eša allar žjóšir heims. Višskipti okkar gengu nokkuš vel, fyrir utan tķmabķl er viš vorum aš fęra landhelgi okkar śt, en žį sneru okkar nęstu nįgrannar viš okkur baki um tķma. En ašstoš fékkst į žeim tķma frį löndum sem voru okkur fjęr. Žessi samskipti viš okkar nįgranna lögušust žó fljótt aftur og fįtt sem skyggši į. Viš vorum sjįlfstęš žjóš og réšum okkar mįlum frami fyrir öšrum žjóšum heims. Žaš var ekki fyrr en į sķšasta įratug sķšustu aldar, sem alžingi įkvaš aš tengja Ķsland frekari böndum viš ESB, įn samstarfs viš žegna landsins, sem žetta tók aš breytast til hins verra. Žetta kalla sumir alžjóšahyggju og telja hana merki žroska og alls hins góša. Andstęša alžjóšahyggjunnar er sjįlfstęšishyggja. Ķ hugum sumra eru žessar tvęr stefnur ósamrżmanlegar, žó vissulega žęr geti hęglega setiš hliš viš hliš. En fyrst og fremst veršur žaš aš byggja į viršingu fyrir sjįlfstęši hverrar žjóšar og valdi hennar til aš rįša sķnum mįlum sjįlf.

Orkupakki 3 frį ESB er enn einn bautasteinninn til alžjóšahyggjunnar, žar sem hluta af sjįlfstęši okkar er fórnaš. Žaš er skylda alžingis aš standa vörš Žjóšarinnar, sama hversu alžjóšasinnašir žingmenn eru og žaš er einnig skylda forsetans aš standa vörš um sjįlfstęši žjóšarinnar. Žegar upp kemur staša žar sem efast er um hvort sjįlfstęši sé fórnaš, skal forsetinn grķpa inn ķ. Žaš er hans skylda, reyndar eina skyldan sem einhverju mįli skiptir. Žar į ekki aš žurfa aš leggja fram neina sönnun, einungis grun! Žingmenn og forseti eru kjörnir til skamms tķma og hafa enga heimild til aš fórna sjįlfstęšinu į einn eša neinn hįtt. Žeir hafa heldur ekki heimild til aš framkvęma stjórnarathafnir sem veikt geta sjįlfstęšiš eša leitt til žess aš einhverjum detti til hugar aš žaš hafi veikst. Žetta vald hefur žjóšin ein!!  

Forsetinn er eini varnagli žjóšarinnar gegn yfirgangi og einręšistilburšum alžingis og er ętlašur til žess. Vera varnagli fyrir žvķ aš hér geti komiš upp svipuš staša og geršist m.a. ķ Žżskalandi, į fjórša įratug sķšustu aldar, žegar žjóškjörin stjórn nįši aš sölsa undir sig alla stjórn landsins og stofna einręšisrķki žar sem mannréttindi voru gerš aš engu. Forsetinn į aš hafa vit til aš greina žegar gjį myndast milli žings og žjóšar og kjark til aš grķpa innķ meš tilheyrandi ašgeršum. Žaš liggur sķšan ķ hlutarins ešli aš ķ framhaldinu er žjóšinni gert aš įkveša sjįlf hvort hśn er sammįla alžingi eša hvort hśn hafnar stjórnarathöfn žess. Žannig getur forsetinn veriš frjįls frį žvķ aš taka afstöšu til tiltekins mįls, heldur fęrir valdiš til žjóšarinnar.

Nśverandi bóndi į Bessastöšum valdi aš taka afstöšu og ķtrekaši hana frammi fyrir žjóšinni viš setningu alžingis. Žaš er honum til minnkunar.


mbl.is Óvissa annaš orš yfir framtķš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fįfręši stjórnmįlamanna

Björn Bjarnason heldur žvķ fram ķ pistli sķnum aš "atlagan aš ees hafi mistekist" og į žar viš atkvęšagreišslu um op3.

Žetta er stór misskilningur hjį Birni, andstašan gegn op3 var hjį flestum vörn fyrir ees samningnum, sem nś hefur tapast. Eftir samžykkt op3 er fįtt eftir en barįtta gegn ees. 

Viš sem alla tķš höfum veriš andsnśin žeim samning, fengum žvķ afhent vopn ķ hendur, til barįttu gegn ees, afhent į silfur fati frį stjórnvöldum. Fylgiš gegn ees mun stór aukast žegar op3 fer aš bķta og žess er skammt aš bķša, žvķ mišur.

Mįnudagurinn 2. įgśst mun verša ķ mynni hafšur og stjórnmįlaskżrendur og sagnfręšingar framtķšar eiga eftir aš nota ašgeršir alžingis žann dag sem kennsluefni ķ fįfręši stjórnmįlamanna.


Kjarkleysi, getuleysi og undanlįtsemi

Austur ķ Öręfum hélt VG flokkrįšsfund um helgina. Į fundinum hélt formašur flokksins ręšu, eins og tķškast į slķkum fundum. Ķ žessari ręšu sinni, undir kjöroršinu "žora, geta og gera", fór formašurinn um vķšan völl, ręddi um stefnu flokksins ķ flestum mįlaflokkum. Af fréttum aš rįša var sem žar fęri stjórnmįlamašur ķ atkvęšaleit, eins og hśn vęri komin ķ einhvern kosningaham, en ekki starfandi forsętisrįšherra sem alla įbyrgš ber į stjórn landsins.

Į žessum fundi voru aušvitaš samžykktar żmsar įlyktanir. Sś sem mest kom į óvart var įlyktun um orkumįl, en hśn hljóšaši upp į aš hętt yrši viš įform um sölu į orku til śtlanda um sęstreng. Žessi įlyktun skķtur nokkuš skökku viš, af tveim įstęšum.

Ķ fyrsta lagi vinnur rķkisstjórn Katrķnar aš žvķ höršum höndum aš Alžingi samžykki orkupakka 3 frį ESB, en hann fęrir vald yfir orkunni frį rķkisstjórn og žingi yfir til yfiržjóšlegra stofnana. Hvernig žetta tvennt fer saman , aš fęra valdiš yfir orkunni frį landinu en į sama tķma aš ętla aš halda žvķ valdi, er meš öllu óskiljanlegt. Ekki hefur komiš fram ķ fréttum hvernig umręšan um žessa įlyktun fór fram, hver flutti hana eša hvaša skošun fundarmenn höfšu um hana. Hvort žarna eru skilaboš frį flokknum til formannsins aš hętta viš įform um samžykkt op3.

Ķ öšru lagi er žessi įlyktun nokkuš umhugsunarverš. Ķ umręšum į Alžingi um op3 hafa stjórnarlišar klifaš į žvķ trekk ķ trekk aš ekki standi til aš leggja sęstreng til annarra landa. Hvernig er hęgt aš hętta viš žaš sem ekki er ętlunin aš gera?! Kannski forsętisrįšherra skżri žaš fyrir okkur velsęlum kjósendum!

Allt tal um žor, getu og framkvęmd er žvķ sem hjómiš eitt. Ķ samskiptum stjórnvalda viš erlend öfl opinberast kjarkleysi, getuleysi og undanlįtsemi!       


mbl.is Žurfum alltaf aš bera loftslagsgleraugun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband