Vatnshausar og vindhanar

Žaš er hreint meš ólķkindum aš hlusta žingmenn og suma fręšimenn ręša un orkupakka 3. Žaš er eins og žeir skilji ekki, eša vilji ekki skilja ešli mįlsins. Öll rök andstęšinga op3 er afskrifuš, sama hver eru. Żmist eru žau talin rugl, stundum aš žau skipti ekki mįli og einstaka menn reyna aš halda žvķ fram aš sem sjįlfstęš žjóš žį munum viš įvallt hafa sķšasta oršiš. Žetta į sérstaklega viš žegar rętt er um frum įstęšu žess aš ESB samdi žessa tilskipun, flutning į orku milli landa. Žar hafa menn gengiš svo langt aš telja til hafréttarsįttmįlann, sér til stušnings.

Ešli tilskipunar ESB um 3 orkupakkann er einfalt, eins og meš allar tilskipanir frį ESB. Ešliš er aš framselja eša deila valdi. Um žaš snśast allar tilskipanir ESB. Žęr eru settar fram til aš samręma hluti milli ašildarlanda ESB/EES og slķka samręmingu er ekki meš nokkru móti hęgt aš nį fram nema öll ašildarlöndin deili sjįlfstęši sķnu um viškomandi mįlaflokk, um žaš sem tilskipunin segir. Žetta į einnig viš um op3. Öll lönd ESB geta sótt um undanžįgu frį hluta slķkra tilskipana, žó sjaldnast slķkar undanžįgur séu veittar. Lönd EES hafa einnig möguleika į slķkum undanžįgum gegnum sameiginlegu EES nefndina. Öll löndin žurfa žó aš gera žetta eftir įkvešnu kerfi, ESB löndin viš samžykkt tilskipunarinnar į Evrópužinginu og EES löndin gegnum sameiginlegu EES nefndina. Ekkert land getur sett sér sjįlft lög um einhverjar undanžįgur, enda vęri ESB žį fljótt aš flosna upp.

Af sömu sökum eru lög og reglugeršir ESB ęšri öšrum lögum einstakra ašildarlanda og sama gildir um žau lög og reglur sem sett eru ķ löndum EES vegna tilskipana sem žau samžykkja. Aš žingmenn skuli ekki skilja žessa stašreynd, sem reyndar hefur svo oft reynt į, bęši hér į landi sem og ķ öšrum löndum ESB/EES, stappar furšu!

Žegar žjóš framselur, deilir eša afsalar sér einhverju valdi, hefur hśn ekki lengur sjįlfstęši į žvķ sviši. Žetta er deginum ljósara og ętti aš vera öllu sęmilega vitibornu fólki ljóst.

Meš orkupakki 3 afsala žęr žjóšir sem hann samžykkja yfirrįšum yfir orkuflutningi milli landa. Žaš segir sig sjįlft aš žar er veriš aš fęra valdiš um hvort eša hvenęr sęstrengur verši lagšur til tengingar Ķslands viš Evrópu verši. Alžingi mun engu rįša og žaš mun ekki koma Hafréttarsįttmįlanum viš į nokkurn hįtt. Alžingi hefur žį framselt, deilt eša afsalaš sér (eftir žvķ hvaša orš menn vilja nota) žeirri įkvöršun. Til aš framfylgja žessu var stofnaš sér embętti innan ESB, eins konar orkustofnun ESB eša ACER. Sś stofnun mun einungis žurfa aš svara framkvęmdarstjórn sambandsins. Ķ hverju landi er sķšan settur į stofn Landsreglari, Orkustofnun mun verša breytt ķ Landsreglara hér į landi, sem einungis žarf aš svara ACER, reyndar gegnum ESA ķ löndum EES. ESA hefur hvorki žekkingu né vald til aš gera athugasemdir viš skipanir frį ACER, mun einungis koma žeim įfram.

Ef deilumįl kemur upp um framkvęmd tilskipunarinnar, mun sś deila verša leyst į sama vettvangi og önnur lög hér į landi, sem til eru komin vegna tilskipana frį ESB, fyrir efta dómstólnum. Žaš er ešlilegt, žar sem viš höfum jś framselt, deilt eša afsalaš okkur valdinu yfir mįlinu, lķka dómsvaldinu.

Aš stjórnvöld skuli halda til streitu žessu mįli er hreint meš ólķkindum. Žau segjast ętla aš setja fyrirvara, aš taka einungis upp hluta tilskipunarinnar, en samt aš samžykkja hana alla! Er ekki allt ķ lagi ķ kollinum į žessu fólki?! Ef žaš er virkilega vilji til aš fį undanžįgur, žį aš sjįlfsögšu į aš fara žį leiš sem fęr er, einu réttu leišina og senda pakkann aftur til sameiginlegu nefndarinnar. Žar er vettvangurinn til aš sękja undanžįgur, ekki Alžingi Ķslendinga, né nokkuš annaš žjóšžing žeirra rķkja sem undir tilskipunina falla.

Žaš er virkilegur efi ķ huga manns aš stjórnarlišar meini virkilega žaš sem žeir segja, aš žeir viti aš heimatilbśnar undanžįgur eru ekki pappķrsins virši. Hvenęr hafa žessir žingmenn veriš spuršir um hug sinn til sęstrengs? Aldrei. Žó hafa sumir rįšherrar talaš fjįlglega um aš slķkur strengur gęti oršiš žjóšinni til heilla. Hvernig? Žaš hefur enginn getaš sagt.

Žvķ styrkist sį grunur aš stjórnvöld séu vķsvitandi aš samžykkja op3 til žess eins aš koma į sęstreng. Žaš er allt klįrt til slķkrar lagningar og bśiš aš fjįrmagna hana. Vķst er aš sumir rįšherrar og kannski einhverjir žingmenn munu hafa beinan hagnaš af tengingu Ķslands viš hinn stóra  og "góša" raforkumarkaš ķ Evrópu.

Žegar žeir hrökklast af žingi, ķ nęstu kosningum, munu sumir fį višurnefniš vatnshausar og ašrir vindhanar.


mbl.is Umręšum um žrišja orkupakkann lokiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eru rįšherrar ekki meš heilli hį?

Ķ umręšum į Alžingi var samgöngurįšherra inntur svara um hvort hann hefši ekki įhyggjur af stöšu ķslenskrar garšyrkju, komi til samžykktar op3.

Ķ stuttu mįli svaraši rįšherrann žvķ aš orkuverš hefši ekki hękkaš svo mikiš, aš mesta hękkun hefši oršiš vegna flutnings orkunnar. Hann nefndi aš garšyrkjubęndur fengju nišurgreišslu į orkuflutningi og bauš upp į frekari umręšur um hvort auka ętti žęr. Aš lokum ķtrekaši rįšherrann aš žetta kęmi ekki orkupökkunum viš, žetta vęru ķslensk lög.

Er rįšherrann virkilega svo fįfróšur um mįliš?! Hefur hann ekkert kynnt sér um hvaš op3 snżst, eša um hvaš op1 og 2 snerust?

Meš op1 var sett fram krafa um skiptingu orkufyrirtękja upp ķ framleišslu, flutning og sölu. Viš žessa breytingu hękkaši orkureikningur landsmanna, bęši vegna žess aš kerfiš varš dżrara ķ framkvęmd, žar sem nś sinna žrjś fyrirtęki žvķ sem eitt gerši įšur og einnig vegna žess aš viš stofnun Landsnets var aukinn kostnašur fęršur frį framleišslu yfir til flutnings. Žvķ žurfti aš auka nišurgreišslur til stórnotenda og dreifbżlis. Žvķ eru žessar hękkanir og auknu nišurgreišslur bein afleišing af op1, žó vissulega lögin sem įkvįšu nišurgreišslurnar séu ķslensk.

Viš samžykkt op3 mun žetta breytast nokkuš. Landsnet mun ekki lengur hafa heimild til aš įkveša sjįlft meš hvaša hętti eša hvort orkufyrirtęki sem stofnuš verša, t.d. vindmilluskógar, verši tengd landskerfinu, heldur ber skylda til aš gera slķkt. Žį er skżrt tekiš fram ķ op3 aš žann kostnaš beri Landsneti aš setja inn ķ sķnar veršskrįr. Orkustofnun, veršandi undirfyrirtęki ACER, mun hafa eftirlit meš framkvęmdinni og ef einhver meinbugur er į, mun mįliš kęrt. Žetta mun leiša til mikillar hękkunar į flutningskostnaši orkunnar og viš neytendur žurfum aš greiša, einnig garšyrkjubęndur. Žį er tekiš til ķ op3 aš ekki sé heimilt aš nišurgreiša orkuverš eša flutning, žannig aš ekki veršur annaš séš aš jafnvel žó enginn strengur verši lagšur, muni orkuverš hękka verulega, sérstaklega hjį žeim sem hafa veriš aš fį einhverja lękkun ķ formi nišurgreišslna į flutningi.

Mann rekur ķ rogastans aš hlusta į rįšamenn tala meš žeim hętti sem rįšherra gerši og veltir virkilega fyrir sér hvaš veldur. Viš vitum aš nokkrir žingmenn og rįšherrar hafa beinan persónulegan hag af samžykkt op3, en žaš į vissulega ekki viš um fjöldann, eša hvaš?

 


mbl.is Alžingi samžykki įkvęši um aušlindir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš er ekkert hlęgilegt viš aš fórna sjįlfstęši heillar žjóšar

Rafstrengur milli Ķslands og meginlands Evrópu mun koma, bara spurning hvenęr. Žegar sś stund rennur upp, skipir öllu fyrir okkur sem žjóša aš hafa allt vald yfir öllum žįttum orkunnar okkar, framleišslu, flutning og sölu. Žaš er žvķ grįtlegt, svo ekki sé meira sagt, aš Alžingi Ķslendinga skuli vera aš koma žvķ svo fyrir aš žaš vald verši skert eša jafnvel afnumiš meš öllu. 

Samžykki Alžingi orkupakka 3 frį ESB mun lagning į slķkum streng verša fyrr en seinna. Op3 er jś saminn og ętlašur til stjórnunnar į flutningi orku milli landa. Strax viš samžykkt op3 veršur stofnaš nżtt embętti, eins konar landsreglari. Rķkisstjórnin hefur gefiš śt aš Orkustofnun muni taka žaš verk aš sér. Žetta embętti mun ekki hlķta valdi Alžingis eša rįšherra, heldur ACER, yfirstofnun ESB um orkumįl. Vegna veru okar ķ EES mun žó verša settur einn milli lišur, ESA, sem mun taka viš skipunum ACER og koma žeim til Orkustofnunar. Žarna er klįrlega veriš aš fęra vald śr landi og žaš hlżtur aš teljast brot į stjórnarskrį. Aš auki munu öll mįl sem įgreiningur kemur um, verša dęmd fyrir EFTA dómstólnum. Žvķ er einnig veriš aš fęra dómsvald śr landi, sem einnig telst brot į stjórnarskrį. Rķkisstjórnin hefur ekki andmęlt žessu en telur žessi atriši minnihįttar.

Žegar kemur aš öšrum mįlum tilskipunarinnar hefur rķkisstjórnin tekiš žį įkvöršun aš žeim skuli frestaš, žar til strengur hefur veriš lagšur og aš sś įkvöršun muni verša ķ höndum Alžingis. Ég veit ekki meš žingmenn, en fyrir aumum almśganum gengur žetta einfaldlega ekki upp. Annaš hvort afsalar žś žér einhverju eša ekki. Lögmenn hafa hins vegar veriš į öndveršum meiši um hvort žessi ętlun rķkisstjórnarinnar gangi, en žaš kemur vart į óvart. Lögfręšingar eru jś menntašir ķ aš flękja lögin sem mest og eru sjaldnast sammįla. Į žvķ lifa žeir og launašur lögfręšingur velur jś alltaf aš verja mįlstaš žess er borgar. Žvķ ętti kannski aš leggja eyrun viš žegar lögfręšingur sem ekki fęr borgaš fyrir sitt įlit, gefur žaš śt.

Žį er ljóst aš jafnvel žó žessi ętlun rķkisstjórnarinnar stęšist, er einungis um frestun aš ręša og į endanum mun öll stjórn orkumįla fęrast śr landi. Žaš er jś kosiš til Alžingis į minnst fjögurra įra fresti og ekki fjarlęgt aš ętla aš yfirlżstir ESB flokkar muni į einhverjum tķmapunkt komast til valda og žį veršur fjandinn laus.

Velji žingmenn hins vegar aš nżta žį fįu kosti sem EES samningurinn gefur okkur og vķsa mįlinu aftur til sameiginlegu EES nefndarinnar, munum viš sjįlf getaš rįšiš hvort eša hvenęr sęstrengur verši lagšur. Žegar sś stund rennur upp munum viš sjįlf rįša verši orkunnar og žvķ magni sem viš kęrum okkur um aš selja śr landi. Viš munum įfram rįša framleišslu, flutningi og sölu orkunnar okkar. Orkustofnun veršur žį įfram undir stjórn Alžingis og rįšherra og öll deilumįl sem upp kunn aš koma į žessu sviš, munu verša leyst fyrir ķslenskum dómstólum. Viš munum įfram verša sjįlfstęš žjóš.

Žessa leiš, aš vķsa mįli aftur til sameiginlegu EES nefndarinnar, telur formašur utanrķkismįlanefndar vera "handbremsu", en er ķ raun bara hluti af žeim samningi sem Alžingi naušgaši gegnum žingiš žann 12. janśar 1993, meš minnsta mögulega meirihluta. Žann meirihluta var hęgt aš berja saman meš žvķ aš telja žingmönnum trś um aš aldrei kęmi sś staša aš gengiš yrši nęrri stjórnarskrįnni og aš ķ samningnum vęri skżr įkvęši um aš hęgt vęri aš vķsa mįlum aftur til sameiginlegu nefndarinnar, ef Alžingi kysi svo. Reyndar voru orkumįl utan žess samnings ķ upphafi, įsamt landbśnaši og sjįvarśtvegi. Nokkuš er vķst aš ekki hefši nįšst meirihluti į Alžingi įn žessa. Ef žingmenn hefšu haft grun um hversu vķštękt brot į stjórnarskrį hann hefši för meš sér, ef ekki hefši veriš įkvęši ķ samningnum um aš snśa mętti til baka einstökum tilskipunum, ef žingmenn veldu slķkt og ef minnsti grunur hefši veriš um aš orkumįl ęttu eftir aš verša hluti žessa samnings, er ljóst aš stór meirihluti žingmanna hefši fellt hann, ķ upphafi įrs 1993. Žeir sem muna umręšuna vita žetta, žó unglingar nśtķmans, sem ekki žekkja Ķsland utan EES žykist vita betur.

Žingmenn Mišflokksins hafa veriš duglegir viš aš standa vörš sjįlfstęšis okkar. Žeim tókst ķ tvķgang aš fresta afgreišslu tilskipunar ESB um orkumįl, er kallast op3. Meš elju žeirra į Alžingi varš žaš śr aš rķkisstjórnin įkvaš aš setja fyrirvara um op3, ķ raun aš samžykkja tilskipunina en fresta upptöku hennar aš mestu leiti og telur sig žannig vera aš koma ķ veg fyrir brot į stjórnarskrį. Feršamįla- išnašar- nżsköpunar og dómsmįlarįšherra kallaši žetta "aš koma til móts viš andmęlendur orkupakkans".  Žvķ mišur kemur žetta ekki ķ veg fyrir brot į stjórnarskrįnni. Eins og įšur segir mun sį hluti sem stjórnvöld ętla aš taka upp strax, vera brot į stjórnarskrįnni og aš auki eru litlar lķkur į aš žeir svokallašir fyrirvarar muni halda gagnvart EFTA dómstólnum. Įstęša frestunar mįlsins į Alžingi, ķ tvķgang, var af naušsyn en ekki góšmennsku stjórnvalda.

Ķ vor, žegar Mišflokksmenn stóšu vaktina į žingi, sįu ašrir žingmenn ekki įstęšu til aš hlusta į mįl žeirra. Žvķ var salur žingsins stundum fįmennur, jafnvel heilu sólahringana. Nś er umręšan hafin aš nżju og žingmenn annarra flokka neyšast til aš sitja ķ žingsal. Žaš merkilega er aš žeir sem mest voru fjarverandi umręšuna į žingi vor, žykjast žó vita hvaš sagt var og telja umręšuna nś vera endurtekningu. Žykir žetta jafnvel hlęgilegt. Žaš vęri gaman, eftir aš žeir žingmenn sem nś ętla aš samžykkja op3, standa frammi fyrir žvķ hvaš žeir hafa gert, aš geta sagt "sį hlęr best er sķšast hlęr".

En žvķ mišur veršur fįum žį hlįtur ķ hug, žaš er ekkert hlęgilegt viš aš missa sjįlfstęši žjóšarinnar!!

 

 

 


mbl.is Hlógu aš ummęlum Ólafs
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Śtrżming Arnarstofnsins?

Örninn er stolt ķslensku fuglaflórunnar. Žaš er žvķ glešilegt aš stofninn skuli vera aš eflast og stękka. Hins vegar er ljóst aš um tķmabundiš įstand er aš ręša, aš stofn Arnarins mun falla mikiš į nęstu įrum og vandséš aš hann muni geta lifaš af žęr hremmingar sem hans bķša.

Breišafjöršur er kjörlendi Arnarstofnsins og flest óšul žar. Til stendur aš reisa 86 vindmillur af stęrstu gerš umhverfis botn fjaršarins, en vitaš er aš slķk tól eru verulega skeinuhętt fuglum, sérstaklega stęrri fuglum. Žvķ mį bśast viš miklum felli Arnastofnsins, eftir aš žessir vindmilluskógar hafa veriš reistir.

Hvar eru umhverfissamtökin hér į landi, af hverju heyrist ekkert frį žeim um mįliš. Vegagerš um syšri hluta Vestfjarša hefur veriš ķ uppnįmi ķ įratugi, vegna athugasemda žessara samtaka, m.a. vegna žess aš vitaš er um eitt Arnaróšal ķ hólma fyrir utan žaš svęši sem įętlaš er aš leggja žann veg. Žaš er einnig eitt Arnaróšal nįnast inn į framkvęmdasvęši eins af žessum vindmilluskógum sem ętlaš er aš byggja upp, fyrir botni Breišafjaršar!

Hvers vegna ķ ósköpunum heyrist hvorki hósti né stuna frį umhverfissinnum? Hvers vegna leggur ekki Gušmundur Ingi Gušbrandsson, fyrrverandi framkvęmdarstjóri Landsverndar og nśverandi umhverfis og aušlindarįšherra, eitthvaš til mįlanna? Getur žaš veriš vegna žess aš kollegi hans ķ rķkisstjórn hefur hagsmuna aš gęta?!

 

https://www.youtube.com/watch?v=cQo-quWlAoI

https://www.youtube.com/watch?v=QRSAvD8VAbI

 

 


mbl.is Arnarstofninn sterkur og 56 ungar į legg
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rįšherrann og vifturnar hans

Ómar Ragnarsson benti į ķ bloggi ķ gęr aš framleišsla orku meš vindmillum vęri utan rammaįętlunar og žvķ vęri ķ raun allt landiš undir ķ žeim efnum. Žetta er rétt hjį Ómari og ekki annaš aš sjį en einhverskonar gullgrafaraęši rįši nś för, er kemur aš vindmillum. Žetta sést nokkuš vel žegar litiš er vestur ķ Dali og į Baršaströndina. Žar eru hugmyndir lengst komnar, žó vķšar um land sé veriš aš skoša hugsanlega kosti fyrir vindmilluskóga.

Fyrir vestan eru žrķr kostir mest ręddir, upp į fjöllunum viš Garpsdal, į Hróšnżjarstöšum viš Bśšardal og ķ landi Sólheima, fremst ķ Laxįrdal, jörš ķ sameign barnamįlarįšherrans, eiginkonu hans og föšur rįšherrans. Samtals er veriš aš tala žarna um vindmillur sem afkasta eiga allt aš 375MW. Til samanburšar er framleišslugeta Bśrfellsvirkjunar 370MW eftir stękkun og Fljótsdalsvirkjunar 690MW. Žaš er ljóst aš žarna er veriš aš tala um svo mikla framleišslugetu aš śtilokaš er aš ętla aš selja žaš allt hér innanlands, sęstrengur śt er frum forsenda žess aš žessar hugmyndir hafi einhvern tilgang, bęši til aš koma orkunni į markaš og einnig til aš orkuverš hękki svo einhvern arš verši hęgt aš nį śt śr dęminu.

Af žessum žrem viftuvirkjanakostum vestra er einn lengst kominn. Žar er um aš ręša 27 vindmillur meš framleišslugetu upp į 115MW, eša vel rśmlega tvęr Hvalįrvirkjanir. Um įr er sķšan lokiš var viš aš setja upp mikiš og hįtt męlimastur og komiš fyrir lķtil rellu į svęšinu til aš męla vindstyrk og vindįttir. Ķ sumar var svo lagšur ljósleišari į framkvęmdasvęšiš og endar hann žar sem stjórnhśsi er ętlaš aš vera. Vegageršin vinnur höršum höndum aš męlingu į styrk į žeim hluta vegakerfisins aš svęšinu sem aš henni snżr og leitar nżrra nįma, til styrktar žess. Ķ raun er ekki annaš aš sjį en aš framkvęmdir séu nś ķ bišstöšu, en vęntanlega fer allt į fullan snśning jafn skjótt og Alžingi hefur samžykkt op3.

Sólheimarellurnar eru ekkert smį flykki, hęšin meš spaša ķ efstu stöšu veršur um 175 metrar, eša um 100 metrum hęrri en rellurnar sem Landsvirkjun reisti fyrir ofan Bśrfell. Undir svona flykki žarf góša undirstöšu og gert rįš fyrir aš žvermįl undirstöšu hverrar viftu verši 30 metrar. Žvķ mį gera rįš fyrir aš steypumagniš sem flytja žarf upp į Laxįrdalsheišina muni getaš slagaš hįtt ķ 200.000 tonn. Žaš eru nokkuš margar feršir steypubķla!  Įętlaš er aš vegakerfiš sem framkvęmdarašilinn žarf aš leggja um svęšiš sé um 26 km, af 6 metra breišum vegi meš fullu buršaržoli. Žar aš auki žarf öflugt plan viš hverja viftu, svo krani geti örugglega athafnaš sig žar.

Žaš munu verša miklir flutningar samhliša žessari framkvęmd. Eins og įšur sagši mun žurfa aš flytja óhemju magn af steypu į svęšiš. Hvašan hśn mun koma er ekki vitaš en nęsta alvöru steypustöš er ķ Borgarnesi, ķ 100 km fjarlęgš. Žį žarf aš koma viftunum og žvķ sem žeim tilheyrir upp į heišina. Lķklega mį ętla aš ekki fęrri en 1000 full lestaša drįttarbķla žurfi til žess verks, jafnvel mun fleiri. Hvar skipa skuli upp herlegheitunum er enn órįšiš, en ķ matsskżrslunni eru žrķr stašir nefndir, Grundarfjöršur, Grundartangi og Hvammstangi. Sį sķšastnefndi hefur sannarlega žann kost umfram ašra aš vegalengd er stutt, en žar er hvorki višunandi höfn, athafnarsvęši viš höfnina né nokkur ašstaša til aš koma svona vörum į land og mešhöndla žęr. Grundarfjörš mį afskrifa strax, endurnżja žarf žį aš fullu vegakerfiš um Skógarströndina og vart er til fjįrmagn til žess ķ rķkissjóš. Eftir stendur Grundartangi, meš alla ašstöšu og tękjabśnaš sem žarf til aš landa og mešhöndla žennan bśnaš. Vegalengdin er hins vegar nokkur, eša um 130 kķlómetrar, ašra leišina.

Mestur veršur vandinn viš aš flytja spašana į stašinn. Hver žeirra er nęrri 68 m į lengd og koma žeir ķ heilu lagi, alls 81 stk. Vissulega er žetta gert erlendis, meš erfišismunum žó. Vešurfar hér og vegakerfi er žó į margan hįtt ólķkt og gęti gert enn erfišar um vik aš flytja svo langan flutning. Viš skulum įtta okkur į aš 68 metrar er langur farmur, eša sem svarar rśmlega ellefu 20" gįmum. Samkvęmt umferšarlögum mį heildarlengd ökutękis einungis vera 20 metrar, eša einungis tęplega einn žrišji af lengd spašans. Žaš veršur fróšlegt aš fylgjast meš hvernig žetta mun ganga.

Žaš er ljóst aš um gķfurlega framkvęmd er aš ręša ķ landi barnamįlarįšherrans og ljóst aš umfjöllun um hana hefur veriš ķ mżflugumynd. Reynt er aš gera sem minnst śr verkinu og įhrifum žess, ķ tölvugeršum myndum er vifturnar gjarnan sżndar mun minni en žęr ķ raun eru og annaš eftir žvķ. Į byggingartķmanum mun verša verulegt rask į heišinni, auk mjög mikillar žungaumferšar um landiš. Eftir aš byggingartķma lķkur mun landiš hafa breytta įsjónu. Risa vindmillur, alls 27, munu dreifast um heišina, meš vegakerfi į milli og żmsum žjónustuhśsum. Vęntanlega mun Landsnet žurfa aš leggja nżja lķna af svęšinu nišur ķ spennuvirki ķ Hrśtafirši, į okkar kostnaš aušvitaš. Sem dęmi žį eru vifturnar um 175 metrar į hęš, eins og fyrr segir. Landiš sem žeim er ętlaš aš standa er einungis ķ um 200 metra hęš yfir sjįvarmįli, svo ljóst er aš sjónmengunin mun sjįst vķša.

Hvers vegna umhverfissamtök hafi ekkert lįtiš til sżn heyra er meš öllu óskynjanlegt, žó vissulega megi žakka einum mesta og fremst manni hér į landi į žvķ sviši reyfa mįliš, ž.e. Ómar Ragnarsson. Umhverfisįhrif svona risa vindmilluskógar eru gķfurleg, ekki minni en af sambęrilegri vatnsaflsvirkjun. Śtilokaš er aš endurheimta žaš land aftur, žó sumir tali fjįlglega um slķkt. Žaš magn steypu, sem ķ dag er vķst talin einstaklega umhverfishęttuleg, er meš ólķkindum.

Žaš er deginum ljósara aš engum dytti til hugar aš fara śt ķ slķka framkvęmd nema žvķ ašeins aš markašurinn verši stękkašur og orkuverš hękkaš. Žvķ bķšur barnamįlarįšherrann nś rólegur eftir atkvęšagreišslunni, einungis um vika žar til hjólin geti fariš aš snśast hjį honum og višskiptafélögum hans.

Strengurinn til meginlandsins mun sannarlega koma, žaš vita allir žeir sem munu greiša atkvęši mįnudaginn 2. september. Skömmin mun öll žeirra sem samžykkja orkupakka 3.!!

 


mbl.is Hefšbundiš fyrirkomulag į žingstubb
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Viršingarleysi žingmanna fyrir žjóšinni

Žingmenn margir eru uggandi, telja viršingu fyrir Alžingi af skornum skammti. Žar eiga žeir aušvitaš viš skort į viršingu fyrir žeim sjįlfum, ekki alžingishśsinu. Unniš er aš allskyns reglugeršum og nefndir stofnašar til aš leita lausna. Viršing fyrir alžingismönnum fęst žó ekki keypt, hśn fęst heldur ekki meš lögboši og allra sķst meš stofnun nefnda. Viršing alžingismanna fęst meš žvķ einu aš žeir sjįlfir vinni til hennar. Til žess žurfa žeir fyrst og fremst aš kunna aš hlusta į žjóšina og ekki sķšur standa viš žaš sem žeir segja kjósendum, žegar žeir sękja um vinnu ķ alžingishśsinu. Viršingu geta žingmenn įunniš sér meš žvķ aš bera sjįlfir viršingu fyrir žjóšinni!

Stórt įfall var į viršingu žjóšarinnar til žingmanna er hruniš skall į. Ljóst var aš žó žingmenn hafi kannski ekki almennt veriš žįtttakendur ķ bankarįninu, stóšu žeir ekki vörš žjóšarinnar nęgjanlega vel og žvķ fór sem fór. Voriš 2009 kom sķšan annaš įfall, žegar "hin tęra vinstristjórn" tók völdin. Kvöldiš fyrir kjördag fullvissaši formašur VG ķ žrķgang aš ekki yrši sótt um ašild aš ESB mešan hann stęši vaktina. Allir vita hvernig fór.

Žau fjögur įr sem žessi rķkisstjórn sat aš völdum voru sannarlega skelfilegustu įr žjóšarinnar frį žvķ sjįlfstęšiš fékkst aftur. Og hvert įfalliš af öšru skall į henni. Skjaldborgin sem lofaš hafši veriš um fjölskyldur landsins var slegin um bankakerfiš. Žegar Hęstiréttur dęmdi gegn bankakerfinu og žeim ķ hag sem sįtu uppi meš stökkbreytt hśsnęšislįn, voru sett nż lög til varnar bankakerfinu.

Ekki mį heldur gleyma hvernig fariš var meš aldraša og öryrkja į žessum tķma. Žar töldu žingmenn mikiš fé mega sękja og hikušu ekki viš aš skerša kjör žeirra, meš einu pennastriki

Mesta įfalliš kom sķšan žegar Alžingi samžykkti lög um aš žjóšin greiddi skuldir žjófanna sem ręnt höfšu landiš. Ķ tvķgang vķsaši Forsetinn žeim lögum til žjóšarinnar sem hafnaši žeim eftirminnilega ķ bęši skiptin. Rķkisstjórnin sį sér ekki sóma ķ aš segja af sér eftir žį rasskellingu, heldur sat sem fastast.

Nś, um įratug sķšar hafa žingmenn ekkert lęrt, įstandiš verra en įšur hefur žekkst. Fyrir sķšustu kosningar voru miklar umręšur um vegtolla og einn stjórnarflokkanna byggši sķna kosningabarįttu fyrst og fremst į žvķ aš slķkir tollar yršu ekki samžykktir, ef kjósendur vęru svo vęnir aš kjósa flokkinn. Nś er ekki lengur barįttumįl hjį formanni žess flokks aš vegtollum verši komiš į, žaš er oršiš aš lögum, enda viškomandi formašur rįšherra vegamįla! Aumingjaskapur žingmanna ķ svoköllušu kjötmįli, žegar EFTA dómstóllinn dęmdi aš hingaš mętti flytja hrįtt og ófrosiš kjöt, jafnvel žó landbśnašur sé utan EES samningsins, var ekki beinlķnis til aš auka viršingu fyrir žeim.

Ekki mį heldur gleyma nišurlęgingunni sem einn žingmašur višhafši į aldarafmęli Alžingis, žegar hann gekk af fundi er danskur gestur Alžingis hélt ręšu. Sś framkoma var žingmönnum til skammar, žó sérstaklega viškomandi žingmanni.

Žaš var heldur ekki til žess aš auka viršingu žingmanna aš eftir sķšustu kosningar skyldu žeir flokkar mynda rķkisstjórn sem žjóšin hafši hafnaš ķ kosningunni. Žeim flokk sem mestan sigur hafši unniš, var vandlega haldiš frį öllum višręšum. Viršingarleysiš sem žingmenn sżndu žjóšinni meš žessu var algjört.      

Žó orkupakki 3 hafi veriš komin į borš stjórnvalda, nokkru fyrir sķšustu kosningar, var vandlega séš til žess aš žaš mįl kęmist ekki ķ umręšu kosningarbarįttunnar. Žvķ var lķtiš sem ekkert um žaš rętt fyrir kosningar og kjósendum ekki gefin kostur į aš kjósa eftir vilja žingmanna ķ žvķ mįli. Sś umręša hófst sķšar og fljótlega var ljóst aš kjósendur Sjįlfstęšisflokks og Framsóknar treystu ekki sķnum žingmönnum vel ķ žvķ mįli. Nęst žegar ęšstu stofnanir žeirra flokka komu saman, voru skżr skilaboš send til žingmanna žeirra beggja, ķ formi įlyktunar um aš raforkumįl ęttu aš vera ķ höndum žjóšarinnar en ekki selja žaš vald til yfiržjóšlegs sambands. Aš ekki ętti aš samžykkja orkutilskipun 3 frį ESB. Žessi ótti kjósenda žessara flokka var sannarlega į rökum reistur. Žaš leiš žó ekki į löngu žar til menn fóru aš hlaupa śtundan sér og ķ dag keppast žingmenn žessara flokka um aš koma op3 ķ gegnum žingiš.

Og nś er opinberast aš žeir sem mestan hag hafa af samžykkt op3 og lagningu sęstrengs, eru margir hverjir fyrrverandi ašstošarmenn žeirra žingmanna sem meš völdin fara. Jafnvel sumir žeirra sérlegir rįšgjafar rķkisstjórnarinnar ķ mįlinu! Hvert eru žingmenn eiginlega komnir, į hvaša vegferš eru žeir?!

Alla vega er ekki aš sjį aš žeir séu aš reyna aš byggja upp viršingu fyrir Alžingi, svo mikiš er vķst!!

 

 

 

 


mbl.is Hafa sinnt verkefnum vegna sęstrengs
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žvķlķkur hroki og yfirgangur

Žaš veršur aš segjast eins og er aš nokkurn tķma tók aš jafna sig eftir lestur žeirrar fréttar sem hengd er viš žessi skrif, svo frįmunalegt sem innihald hennar er. Hvaš halda žingmenn eiginlega aš žeir séu? Algušir? Er žaš virkilega oršiš svo hér į Ķslandi aš gagnrżni į störf og geršir žingmanna sé bönnuš? Held aš žetta fólk ętti örlķtiš aš lķta ķ eigin barm og reyna aš įtta sig į fyrir hverja žaš vinnur, hverjir žaš eru sem veita žeim brautargengi til setu į Alžingi!!

Utanrķkismįlanefnd kallar fyrir sig dómara, til aš fjalla um og segja sitt įlit į innleišingu tilskipunnar ESB. Žegar hann hefur lokiš mįli sķnu og jafnvel mešan hann flytur žaš, er ljóst aš nefndarmenn hafa žegar tekiš įkvöršun og ętlušu ekki aš hlusta į rök dómarans. Framkoma sumra fulltrśa nefndarinnar gagnvart žessum gesti hennar, er svo yfirmįta freklegur aš erfitt er aš finna sambęrilegt dęmi. Žaš er ljóst aš žeir kjósendur sem kusu Rósu Björk og Silju Dögg voru ekki aš kjósa žęr til setu į Alžingi til aš fara fram meš slķkum dónaskap! Žęr hafa bįšar skrifaš sķn lok sem alžingismenn!

Orkupakkamįliš er komiš į žann staš aš ekki skiptir mįli lengur hverjir geta fęrt fram sterkari rök fyrir skašleysi eša skašsemi žess mįls. Andstaša žjóšarinnar gegn mįlinu magnast dag frį degi og gengur sś andstaša žvert į pólitķska svišiš. Žingmönnum hefur ekki tekist aš sannfęra žjóšina og mešan svo er, er žeim ekki stętt aš samžykkja žennan pakka. Slķkir einręšistilburšir eru bein įvķsun į eitthvaš sem ekki hefur įšur sést hér į landi.

Jafnvel žó sś rökleysa sem pakkasinnar halda fram, aš tilskipunin muni ekki hafa įhrif fyrr en sęstrengur verši lagšur, haldi, eru žau rök gagnslķtil. Einfaldlega af žeirri įstęšu aš strengur mun koma, einhvern tķmann ķ framtķšinni. Framtķšin nęr lengra en til morguns. Žį er leik lokiš!!

Į įrunum fyrir hrun tóku nokkrir einstaklingar sig til og ręndu žjóšina. Žaš geršu žeir į žann hįtt sem aušveldastur er, meš žvķ aš kaupa bankakerfiš, sem einungis var hęgt aš gera vegna veru okkar ķ EES. Žeir landsmenn sem lifšu žann gjörning af eru margir hverjir enn ķ sįrum og sjį ekki fyrir endann į žeim žjįningum. Žó efnahagskerfi okkar sé komiš į réttan veg, er žaš ekki Alžingi aš žakka, žvert į móti tókst aš rétta śr kśtnum vegna samstöšu žjóšarinnar gegn Alžingi. Žarna var um aš ręša fjįrhagslegt tjón fyrir žjóšina, žó vissulega einstaklingar hefšu misst žar ęru sķna og sumir lķfiš. Fjįrhagslegt tjón mį bęta.

Nś į aš ręna žjóšina aftur, ekki af sišlausum einstaklingum, heldur sjįlfu Alžingi. Nś skal ein žżšingarmesta aušlind hennar sett aš veši. Žetta skal gert af sömu rót og stóra bankarįniš, vegna veru okkar ķ EES. Žar er veriš aš fremja rįn sem mun skaša žjóšina um alla framtķš. Engin leiš veršur aš vinna žjóšina upp śr žeirri skelfingu og ljóst aš viš, börn okkar og barnabörn munum lķša fyrir!

Slķkt rįn, um hįbjartan dag, veršur ekki lišiš!!

 

 


mbl.is „Žetta er bara mjög móšgandi“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hoggiš ķ sama knérunn

Žeir tveir rįšherrar sem bera mesta įbyrgš į innleišingu žrišja orkupakka ESB eru Gušlaugur Žóršarson, utanrķkisrįšherra og Žórdķs K Gylfadóttir, feršamįla- išnašar- nżsköpunar- og dómsmįlarįšherra. Hefur žeim bįšum mistekist fullkomlega aš śtskżra fyrir žjóšinni hvers vegna svo mikilvęgt sé aš innleiša žessa tilskipun hér į landi.

Nś, žegar styttist ķ atkvęšagreišslu um mįliš į Alžingi er ljóst aš enn er stór meirihluti landsmanna į móti žessari tilskipun og skiptir žar engu hvaša flokka fólk hefur kosiš. Óįnęgjan er žverpólitķsk, žó kannski kjósendur Sjįlfstęšisflokks hafi veriš fremstir ķ flokki žeirra sem tjį sig opinberlega gegn mįlinu.

Žvķ hefši mįtt ętla aš žessir tveir rįšherrar legšu sig fram um aš fręša kjósendur sķna um mįliš, a.m.k. reyna aš koma fram meš rök sem vęru trśanleg. Sķšustu daga hafa žau bęši tjįš sig opinberlega um mįliš, Gušlaugur ķ śtvarpsvištali og Žórdķs meš bréfi til kjósenda į facebook sķšu sinn. Bęši voru viš sama heygaršshorniš, héldu uppteknum hętti og komu fram meš rök sem ekki halda vatni. Gušlaugur lagši śt frį žvķ aš andstęšingar op3 vęru ķ samstarfi viš noršmenn um aš koma EES samningnum fyrir kattarnef og Žórdķs talaši um neytendavernd sem einungis fęlist ķ frelsi.

Varšandi fullyršingu Gušlaugs, žį er hśn vart svara verš, svo fįdęma vitlaus sem hśn er. En samt, skošum žetta örlķtiš. Hingaš til lands koma rįšherrar frį Noregi sķšasta vetur og ķ vištali viš žį segjast žeir hafa gert ķslenskum rįšherrum grein fyrir mikilvęgi žess aš Ķsland samžykki op3. Hvaš žar var sagt eša hverju hótaš fįum viš kjósendur ekki aš vita, en ótrślegt var aš sjį hvernig žeir stjórnaržingmenn sem męlt höfšu gegn op3, fram til žess tķma, snerust.

Nś er žaš svo aš ķ EES samningnum er skżrt tekiš fram hvernig fariš skuli meš mįl sem ašildarrķkin hafna aš taka upp. Žį skal viškomandi tilskipun fara aftur fyrir sameiginlegu EES nefndina og leitaš leiša til aš fį nišurstöšu žar. Žvķ er ljóst aš ekki gįtu norsku rįšherrarnir hótaš neinu varšandi žį efnismešferš, hins vegar gįtu žeir hótaš žvķ aš Noregur myndi ganga śr EES og gerast ašildarrķki aš ESB. Hugsanlega myndi žaš gera EES samninginn nįnast ómerkan, en žó, hann yrši jś ķ fullu gildi įfram gagnvart žeim löndum sem eftir sitja. Sé žaš svo aš norskir rįšherrar hafi hótaš žessu, eša einhverju öšru sem skašaš gęti Ķsland, eiga ķslenskir rįšherrar aš vera menn til aš segja žjóšinni žaš. Og meira en žaš, žeir eiga aš hafa kjark til aš gera erlendum rįšherrum, sama frį hvaša landi žeir koma, grein fyrir aš ekki sé hlustaš į slķkar hótanir!

Fullyršingu utanrķkisrįšherra um aš andstęšingar op3 vinni ljóst og leynt aš žvķ aš EES samningnum skuli sagt upp og njóti leišsagnar norskra ašila viš slķkt, žį er rįšherrann žar ķ einhverjum draumaheimi. Vissulega eru til andstęšingar viš EES samninginn mešal žeirra sem eru į móti op3, žverhausar eins og ég og fleiri, sem frį upphafi veriš andstęšingar žess samnings. Einkum vegna žess hvernig stašiš var aš samžykkt hans hér į landi, žegar Alžingi samžykkt samninginn meš minnsta mögulega meirihluta og kjósendum haldiš frį žeirri įkvaršanatöku. Stęrsti fjöldi andstęšinga op3 eru žó ekki į sama mįli, vilja halda EES samningnum. Sjį hins vegar žaš sem öllum ętti aš vera ljóst, aš verši op3 samžykkt af Alžingi mun andstašan viš EES aukast verulega og aš unniš verši žį aš fullum krafti viš aš honum verši sagt upp. Žetta kemur ekkert Noregi viš, heldur er žar fyrst og fremst um aš ręša aš eina leiš okkar til aš nį aftur yfirrįšum yfir orku okkar, uppsögn EES.

Žórdķs K Gylfadóttir sendi frį sér bréf į facebook. Žar talar hśn einkum um hversu góšir op1 og 2 voru žjóšinni og aš op3 sé beint framhald af žeim gęšum. Einkum vegna žess aš allir žessir orkupakkar miša aš sem mestri einkavęšingu raforkukerfisins og aš einkavęšing sé svo ofbošslega góš fyrir neytendur. Aumingja manneskjan!

Žarna ruglar hśn eitthvaš saman neytendum og seljendum, en vissulega er einkavęšing raforkukerfisins žeim sem komast yfir žaš, hagstęš. Neytendur munu hins vegar tapa, eins og žegar hefur sżnt sig. Sem dęmi nefnir hśn aš vegna op 1 og 2 geti neytendur nś vališ sér seljendur, žurfi bara aš opna tölvuna og eftir nokkur klikk sé hęgt aš fį orku į spott prķs! Hśn lętur vera aš nefna aš mesti sparnašur sem hęgt er aš nį fram meš žeim hętti, fyrir eitt heimili, liggur einhversstašar innan viš fimm hundruš kallinn( žennan raušleita) į mįnuši!! Upphęš sem fęstum munar um.

Aušvitaš getur enginn fullyrt hvort orkan hafi hękkaš eša lękkaš vegna op1 og 2. Viš höfum einfaldlega ekki samanburšinn. Hitt liggur ljóst fyrir aš vegna žeirra orkupakka hefur margt skeš. Fyrir žaš fyrsta žį var orkustefna fyrir Ķsland lögš nišur, orkustefna sem sett var af Alžingi viš stofnun Landsvirkjunar og upphaf stórsóknar ķ orkuvinnslu ķ landinu. Ķ žeirri stefnu var neytendavernd mjög skżr, žegar bśiš vęri aš greiša upp kostnaš viš byggingu virkjanna, skildi įgóša žeirra skilaš til eigenda, ž.e. landsmanna, ķ formi lęgra orkuveršs. Žetta eitt og sér segir aš orkuverš hér vęri lęgra ef op1 og 2 hefšu ekki veriš samžykktir. Žį er ljóst aš samkvęmt žeim pökkum bar aš skilja milli orkuframleišslu, flutnings, heildsölu og smįsölu. Žaš sem eitt fyrirtęki sį um įšur er nś fjöldi fyrirtękja aš gera. Hverju fyrirtęki fylgir stjórn, forstjóri og framkvęmdastjórn, meš tilheyrandi aukakostnaši. Žann kostnaš borga neytendur. Žvķ mį ętla aš orkuverš nś sé mun hęrra hér į landi, vegna op1 og 2.

Ekki mį svo gleyma žeirri stašreynd aš meš fyrri orkupökkum var skilgreiningu į orku breytt ķ vöru, svo frįmuna vitlaust sem žaš er. Skilgreining vöru er einhver hlutur eša eitthvaš sem hönd er į festandi, eitthvaš sem hęgt er aš skila ef menn telja hana gallaša. Ef skilgreina į orku sem vöru er fįtt eftir sem ekki er hęgt aš skilgreina į žann hįtt.

Žórdķsi er gjarnt aš ręša op1 og 2 žegar hśn talar fyrir op3. Slķkur samanburšur er žó fjarstęšur. Op1 og 2 sneru aš orkumįlum hér innanlands mešan op3 snżr fyrst og fremst aš flutningi orku og stjórnun hans milli landa. Žvķ er rįšherra hér aš blanda saman mįlum sem eru ķ raun alls óskyld, žó tengingin sé vissulega ljós nśna. Vķst er aš aldrei hefši nįšst samkomulag um EES samninginn į Alžingi ef menn hefšu grunaš aš orkumįl ęttu eftir aš verša hluti žess samnings og vķst er aš aldrei hefši nįšst samžykki į Alžingi um op1 og 2, ef einhverjum hefši grunaš hvert stefndi, hefši haft hinn minnsta grun um aš meš žvķ vęri veriš aš leggja grunn aš yfirrįšum ESB yfir ķslenskri orku. Megin mįliš er žó aš ekki var um neitt valdaafsal aš ręša meš op1 og 2, ólķkt žvķ sem op3 felur ķ sér og žó einkum op4, sem hlżtur aš vera rökrétt framhald af op3. 

Mešan žessir tveir rįšherrar, sem mesta įbyrgš bera į op3, höggva ķ sama knérunn, mešan žeir fęra žjóšinni ekki einhver nż rök fyrir žvķ aš naušsyn sé aš samžykkja žessa tilskipun, mun ekki nįst sįtt. Žaš fólk sem samžykkir op3 į Alžingi mun žurfa aš svara fyrir žį gerš!!

Žau svik viš žjóšina, žannig einręšistilburši, munu žjóšin ekki lįta įtölulaus!!


mbl.is „Bendir til örvęntingar rįšherrans“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gęši verša aldrei męld meš magni

Gęši verša aldrei męld meš magni og sama mį segja um sveitarfélög, einhver tiltekinn fjöldi ķbśa er ekki įvķsun į betra eša sterkara sveitarfélag. Žar rįša svo fjölmargir ašrir žęttir og fįsinna aš ętla aš einn sé žar mikilvęgari en annar. Svo er aušvitaš stóra spurningin; af hverju 1000 ķbśar? Af hverju ekki 500 eša 1500?

Viš bśum į Ķslandi. Vegalengdir eru oft į tķšum langar og stundum er žaš erfitt landslag sem skilur milli byggšalaga. Erfišir, jafnvel ófęrir fjallvegir sem einangra eitt byggšalag frį öšrum. Frįleitt er aš ętla aš sameining sveitarfélaga yfir stór svęši, aš ekki sé talaš um svęši žar sem samgöngur liggja nišri um lengri eša skemmri tķma, sé til bóta. Hvorki fyrir ķbśa žeirra svęša né samfélagiš ķ heild sér.

Žį er aušvitaš gališ aš ętla aš gera slķkar sameiningar meš valdboši. Žaš eru aušvitaš ķbśar hvers sveitarfélags sem best vita og mestu eiga aš rįša um hvernig žeir vilja skipa žeim mįlum. Aš ętla einhverjum blżantsnögurum ķ Reykjavķk aš įkveša slķkt er fįsinna. Slķkar kommśnķskar ašfarir hafa sannaš sig ófęrar og engu skila.

Skżrasta dęmiš er kannski minnsta sveitarfélag landsins, Įrneshreppur. Nęsta sveitarfélag er Kaldrananeshreppur, sem reyndar er žaš fįmennur aš honum mun vęntanlega verša rįšstafaš og žį komum viš aš Strandabyggš. Žaš sveitarfélag nęr frį sušurmörkum Bitrufjaršar og noršur ķ Ķsafjaršardjśp. Verši žessir tveir hreppar, Įrneshreppur og Kaldrananeshreppur sameinašir viš Strandabyggš nęst fram sveitarfélag sem telur um 665 ķbśa, ekki nóg til aš fylla kvótann.

Yfir sumartķmann er svo sem ekkert stórmįl fyrir ķbśa Įrneshrepps aš sękja sér žjónustu į Hólmavķk, einungis um 70 km aš stęrstum hluta į illa višhöldnum malarvegi. Annaš er um aš ręša į veturna. Žį er ekkert vegasamband į frį žeim hrepp, einungis um flug frį Reykjavķk aš ręša. Žvķ ętti Įrneshreppur kannski frekar heima undir Reykjavķk en Strandabyggš.

Hvaš sem öllu lķšur er ljóst aš meš sameiningu Įrneshrepps viš annaš sveitarfélag, hvort sem žaš er viš žaš sem landfręšilega liggur nęst eša hitt sem samgöngulega liggur nęst, er ljóst aš hreppsbśar munu verša fyrtir allri žjónustu. Ekkert annaš sveitarfélag er tilbśiš til aš žjóna einhverju byggšalagi fjarri kjarna byggšarinnar. Hér tek ég einungis sem dęmi Įrneshrepp, en fjölmörg önnur mętti telja. Žį mį einnig finna fjölda jašarbyggša sem žegar hafa gengist viš sameiningu annarra sveitarfélaga žar sem žjónusta hefur skerst og lķf ķbśa gert erfišara fyrir.

Rįšherra hefur gefiš śt aš ętlunin sé aš auka fjįrmagn til sveitarfélaga, sem kjósa sameiningu. Reyndar ekki komiš fram hjį honum hvašan žaš fé skal koma, en lįtum žaš liggja į milli hluta. Fjöldi smęrri sveitarfélaga žarf ekki stórar upphęšir til aš sinna sinni skyldu og hvķ žį ekki aš efla fjįrframlög til žeirra, hvķ er svo naušsynlegt aš sameina fyrst?

Öll sveitarfélög, stór sem smį, eru ķ samstarfi viš nįgranna sķna į hinum żmsu svišum. Žar eru skólamįl og mįlefni aldrašra gjarnan efst į blaši, enda žyngsti baggi flestra sveitarfélaga. Hvers vegna žau mįl eru svo žung sveitarfélögum er svo önnur saga, sem gjarnan mętti ręša. Kannski er vanįętlun fjįrmagns frį rķki til žeirra mįla žar stęrsti orsakavaldurinn, ekki stęrš sveitarfélaga.

Verši žessi ętlun rįšherra aš stašreynd er ljóst aš sveitir munu eyšast, aš landiš okkar veršur fįtękara.

Ķ lżšręšisžjóšfélagi, sem viš viljum jś kenna okkur viš, eru žaš ķbśar sem eiga aš įkveša hvort žeir vilji aš sitt sveitarfélag sameinist öšru. Annaš form eru einręšistilburšir sem allir hugsandi menn ęttu aš skammast sķn fyrir. 

 


mbl.is Lįgmarksķbśafjöldi sveitarfélaga verši 1000
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Einbeitttur brotavilji stjórnvalda

Mikil einurš rķkir mešal žingmanna Sjįlfsatęšisflokks um aš samžykkja orkupakka 3 (op3), frį esb. Reyndar į žaš viš um flesta žingmenn hinna tveggja stjórnarflokkanna einnig. Svo mikil einurš rķkir um žetta mįl aš undrun sętir og viš kjósendur eigum erfitt meš aš įtta okkur į hvers vegna svo er. Umręšan hefur żmist snśist um hvort op3 sé okkur til mikils skaša eša bara lķtils. Enn hefur ekki tekist aš finna neitt ķ honum sem er okkur hagfellt, žó stjórnaržingmenn hafi ķ raun lofaš kjósendum aš sumariš yrši nżtt til žess aš upplżsa kjósendur um žaš. Žvķ voru miklar vęntingar til ręšu formanns flokksins, į fundi sem haldinn var ķ Valhöll, nś hlyti aš koma ķ ljós hvers vegna svo naušsynlegt er aš samžykkja žennan pakka.

Vonbrigšin uršu žvķ mikil, žegar ķ ljós kom aš formašurinn, sem hélt nokkuš langa ręšu, gat ekki fęrt fram neitt nżtt ķ mįlinu, reyndar talaši hann svo sem ekki mikiš um žaš, žó žetta sé įn vafa eitthvaš mikilvęgasta mįl sem lagt hefur veriš fyrir Alžingi og brennur hvaš mest į landsmönnum. Nei, formašurinn valdi aš fara ķ skķtkast og aš sjįlfsögšu kastaši hann fyrst og fremst til žeirra sem meš dugnaši komu ķ veg fyrir aš mįliš vęri afgreitt meš skömm frį Alžingi, sķšasta vor. Taldi žar meš ólķkindum aš žingmenn Mišflokksins, einkum formašur og varaformašur, skuli hafa snśist hugur frį įrinu 2015. Formašur Sjįlfstęšisflokks ętti kannski aš lķta sér nęr, var sjįlfur rįšherra į žeim tķma. Sķšan žį hefur formašurinn ekki bara einu sinni snśist hugur, heldur tvisvar, fyrst fyrir nokkrum mįnušum sķšan, žegar hann sį enga įstęšu til aš samžykkja op3 og svo aftur nś, žegar hann er tilbśinn aš fórna flokk sķnum fyrir žann pakka. Eitt er aš skipta um skošun, žegar stašreyndir kenna manni aš slķkt sé naušsyn, annaš aš vera eins og skopparakringla og vita ekkert ķ sinn haus!

Žaš er vissulega rétt, aš Mišflokkurinn, einn flokka, stóš gegn afgreišslu op3 į Alžingi ķ vor og ber aš žakka žeim žaš. Žaš segir žó ekki aš einungis Mišflokksfólk sé į móti op3, enda vęri fylgi žess flokks žį dęgilegt. Andstašan er ekki sķst innan kjósenda Sjįlfstęšisflokks, kjósendur Framsóknar eru flestir į móti pakkanum og ef kjósendur VG eru trśir sinni sannfęringu hljóta žeir aš vera žaš einnig.

Svo sterk er andstašan innan Sjįlfstęšisflokks aš žeir hafa virkjaš 6. grein skipulagsreglna flokks sķns, en hśn heimilar landsfundi, flokksrįši, mišstjórn, kjördęmarįšum eša flokksrįšum aš efna til atkvęšasöfnunar um ósk til stjórnar flokksins aš lįta fara fram bindandi kosningu um įkvešin mįlefni. Stjórninni ber aš verša viš žeirri ósk. Aušvitaš er žaš svo aš hver žingmašur kżs samkvęmt eigin sannfęringu um mįl į Alžingi, ž.e. formlega séš. Bindandi kosning um įkvešiš mįl snżr žvķ ķ raun um hvernig žingflokkurinn fjallar um mįlefni og vinnur žvķ fylgi. Hvaš hver žingmašur gerir sķšan veršur hann aš eiga viš sjįlfan sig og sķna kjósendur.

Žaš var žvķ eins og blaut tuska žegar formašurinn lét ķ vešri vaka aš slķk kosning vęri einungis rįšgefandi, aš ekki vęri žörf į aš hlżta henni. Ja mikill asskoti!! Fylgi flokksins ķ sögulegu lįgmarki og formašurinn ętlar bara aš hundsa kjósendur hans!! Margt hefur mašur séš ķ pólitķk, en sjaldan svo hressilega andśš į eigin kjósendum!

Į sama tķma og ķ sömu ręšu kvartar hann yfir žvķ hversu margir flokkar eru komnir į žing, aš erfitt eša śtilokaš sé lengur aš mynda rķkisstjórn tveggja flokka. Stašreyndin er aš aldrei hefur veriš hęgt aš mynda meirihlutastjórn tveggja flokka į Ķslandi, nema žvķ einu aš Sjįlfstęšisflokkur hafi komiš žar aš, utan aušvita rķkisstjórn Jóhönnu og Steingrķms, svo böguleg sem hśn nś var. Formašur žessa eina flokks sem raunverulega hefur getaš nįš meirihluta į Alžingi meš tveggja flokka stjórn, jafnvel eins flokka stjórn, ętti žvķ aš hlusta į sķna kjósendur, ekki hundsa žį. Sér ķ lagi žegar fylgiš er komiš svo nešarlega aš flestir ašrir flokkar gętu hęglega oršiš stęrri.

Hvaš žaš er sem gerir svo naušsynlegt aš samžykkja op3 er meš öllu óskiljanlegt. Eitthvaš liggur aš baki. Hvaš sem žaš er žį verša stjórnvöld aš upplżsa žjóšina, aš öšrum kosti stefnum viš ķ eitthvaš sem ekki hefur įšur sést į Ķslandi. Žjóšin mun ekki samžykkja afsal yfir aušlindinni nema žvķ ašeins aš haldbęr rök liggi fyrir. Žau rök sem hingaš til hafa veriš notuš eru hvorki haldbęr né trśanleg. Orkupakki 3 snżst fyrst og fremst um flutning orku milli landa og stofnun yfiržjóšlegrar stofnunar til aš stjórna žeirri gerš. Hvaš okkur snert er bętt einu valdalausu embętti į milli, žannig aš žessi yfiržjóšlega stofnun veršur aš fara žar ķ gegn meš sinn vilja. Žaš breytir engu um getu žeirrar stofnunar, enda einungis um aš ręša bošbera.

Svokallašir fyrirvarar finnast ekki, enda einungis žar um aš ręša gula minnismiša sem lķmdir eru aftanį pakkann. Ekki er ętlunin aš žeir fyrirvarar verši aš lögum hér, ekki einu sinni žingsįlyktun, einungis einskisveršir minnismišar. Rķkisstjórnin veit žetta, veit aš hśn getur ekki sett fyrirvara ķ lög, veit aš ekki er hęgt aš setja žį ķ žingsįlyktun, veit aš dómstóll EFTA mun ekki hlusta į slķkt bull og žvķ eru žeir lķmdir utanį pakkann. Rķkisstjórnin veit einnig aš žegar pakkinn veršur samžykktur munu fyrirvararnir strax tķnast. Rķkisstjórnin veit aš samžykkt orkupakka 3 er samžykkt orkupakka 3, meš öllum göllum sem honum fylgja. Hśn veit einnig aš śt ķ Bretlandi bķšur fjįrfestir žess aš op3 verši samžykktur hér į landi, fjįrfestir sem tilbśinn er aš hefja byggingu verksmišju til aš framleiša strenginn milli Ķslands og meginlandsins og tilbśinn aš hefja lagningu hans strax ķ framhaldinu. Žessi fjįrfestir er bśinn aš fjįrmagna žį ętlun sķna aš fullu. Rķkisstjórnin veit aš hśn mun ekki geta rönd viš reyst, žegar ósk frį honum berst.

Allt žetta veit rķkisstjórnin, eša ętti a.m.k. aš vita. Žaš er žvķ ekki hęgt annaš en aš segja aš um einbeittan brotavilja sé aš ręša, samžykki Alžingi op3.


mbl.is Orkupakkinn takmarkaš framsal
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mannamatur?

Framkvęmdastjóri samtaka verslunar og žjónustu fer mikinn žessa daganna. Krefst hann rannsóknar į slįturleyfishöfum og gefur jafnvel ķ skyn aš eitthvaš samrįš sé milli žeirra, nefnir jafnvel lögbrot, žar sem verslun milli žeirra meš lambahryggi hefur įtt sér staš. Slķk verslun er jś naušsynleg til aš sinna žörfum verslana.

Hitt er rétt aš skoša, hvort slįturleyfishafar hafi fariš offari ķ sölu į hryggjum śr landi, eša hvort einungis hafi veriš seldir smįhryggir, sem verslanir hér hafnar.

Enn frekar ętti žó aš rannsaka verslanir. Heyrst hefur aš žęr hafi tekiš til sķn mun meira magn af hryggjum sķšustu mįnuši og spurning hvort markvisst hafi veriš unniš af žvķ, af hįlfu verslana, aš bśa til skort į hryggjum. Žetta er aušvelt, einungis žarf aš skoša bókhald žeirra og bera saman pantaš magn viš selt. Ljóst er aš verslanir hafa nęgt frystiplįss, śr žvķ žęr geta pantaš til landsins 55 tonn af hryggjum frį Įstralķu/Nżja Sjįlandi. Einnig žarf aš skoša, śt frį lögfręšilegu sjónarmiši, hvort verslunum sé yfirleitt heimilt aš panta kjöt til landsins, įšur en heimild frį rįšherra liggur fyrir.  

Veriš er aš flytja inn kjöt žvert yfir heiminn, kjöt sem komiš er į žrišja įr, eša frį slįturtķš 2017. Slįturtķš andfętlinga okkar er jś į žeim tķma er lömbin fęšast hjį okkur, svo žetta kjöt er vęntanlega aš verša tveggja og hįlfs įrs gamalt. Žetta skżtur nokkuš skökku viš žar sem illa hefur gengiš aš fį verslunina til aš kaupa kjöt af ķslenskum slįturhśsum, sem oršiš er eins įrs. Vęntanlega hafa verslanir fengiš žetta kjöt meš góšum afslętti, žar sem fyrir hefur legiš aš farga žvķ.

Žetta kjöt į samt aš setja ķ verslanir hér į landi og žaš ekkert smį magn, 55 tonn. Žarna er nokkuš vel skotiš yfir markiš. Ķ fyrri tilmęlum rįšgjafanefndar um inn og śtflutning į landbśnašarvörum var talaš um aš skortur gęti oršiš į hryggjum fram aš slįturtķš og nefnt žar mįnašarmótin įgśst september. Slįturtķš hefur hafist hér į landi um mišjan įgśst um nokkurra įra skeiš, žannig aš ekki viršast nefndarmenn vita mikiš um žaš mįlefni sem žeir eiga aš gefa rįšgjöf um og kannski rétt aš skoša hana lķka. En hvaš um žaš, nefndin talaši um skort ķ allt aš einn mįnuš og į žaš hengja SVŽ sig. Ķ venjulegu įrferši er neysla į lambahryggjum hér į landi innan viš 10 tonn į mįnuši, eša innan viš einn fimmti af žvķ magni sem pantaš var erlendis frį. Žetta er nįttśrulega gališ, sér ķ lagi žegar veriš er aš tala um svo gamalt kjöt aš žaš hentar best til moltugeršar!

Hverju megum viš neytendur svo bśast? Fram til žessa hefur mašur getaš tekiš lambakjötiš ķ verslum beint ķ körfuna, höfum ekki žurft aš taka upp pakkninguna, setja į okkur gleraugun og finna ķ smįletrinu upprunalandiš, eins og žarf aš gera viš kaup į svķnakjöti, kjśklingum og nautakjöti. Mašur hefur gengiš aš žvķ vķsu aš lambakjötiš er Ķslenskt. Nś mun žaš breytast, eša hvaš? Veršur kannski ekkert upprunaland sett į pakkningarnar? Ekki mun verš segja til um hvort žaš er ķslenskt eša erlent, jafnvel žó žaš sé tollaš. Žar ręšur fyrst og fremst aš grunnverš į eldgömlu kjöti hlżtur aš vera mjög lįgt, ef žį eitthvaš.

Žvķ er žaš įskorun į slįturleyfishafa og ķslenska kjötvinnslu aš merkja rękilega allt ķslenskt lambakjöt. Žannig mun verša hęgt aš forša fólki frį aš éta eldgamalt kjöt sem aš öllu jöfnu vęri ekki tališ mannamatur.

 


mbl.is Kjötiš fer ķ bśšir į fullum tolli
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband