Gręnni borg

Dagur B Eggertsson bošar gręnni borg. Nokkuš undarlegur bošskapur af žeim sem leitar uppi hvern gręnan blett ķ borginni, til aš fęra vinum sķnum byggingarrétt į. Kallar žessa vinavęšingu sķna žéttingu byggšar.

Einn er žó sį blettur innan borgarmarkanna sem viršist frišhelgur, en žaš er umhverfi lóšarinnar į horni Óšinsgötu og Spķtalastķgs. Žar vęri aušveldlega hęgt aš koma fyrir žokkalegu hóteli eša jafnvel einhverri dżrindis ķbśšablokk fyrir žį best settu og žaš įn žess aš žurfa aš fella eitt einasta hśs. En žaš er vķst bśiš aš tryggja aš žarna verši ekki byggt, einn ķbśinn į svęšinu bśinn aš festa sér lóšaréttinn umhverfis hśs sitt, til aš tryggja sér "speis" og gott bķlastęši!

En aftur aš gręnu borginni hans Dags. Aušvitaš mį gera borgina fallega gręna meš žvķ aš mįla alla steinkumbaldanna sem veriš er aš troša nišur į milli og yfir eldri fallegri hśs mišborgarinnar, gręna. Žaš yrši ekki amalegt aš aka nišur Geirsgötuna meš fjallhį hśs, fagurgręn aš lit, į bįša bóga og sķšan til baka eftir Tryggvagötunni meš jafnvel enn hęrri fagurgręna steypukassa į alla vegu. Mišborgin fengi sannarlega sérstak įsżnd og vķst aš feršamenn myndu flykkjast ķ hópum til landsins, til aš berja žetta undur augum!!


mbl.is Vill breytt stjórnkerfi og ašalskipulag
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš kemur aš skuldadögum

Žaš žarf ekki stórspeking til aš įtta sig į aš launahękkun bęjarstjórans ķ Kópavogi er utan allrar skynsemi og ber ekki meš sér mikinn skilning į įstandinu ķ landinu. Žaš er žó algert skilningsleysi og stjórnmįlaleg blinda, žegar forsętisrįšherra hneykslast į ofurlaunahękkun bęjarstjórans.

Bęjarstjórinn fékk launahękkun upp į 32,7%, skömmu eftir aš rįšherraembęttin og žingmenn fengu nęrri 40% hękkun. Žaš žótti ekkert of hįtt,aš mati žingmanna og rįšherra og jafnvel žó einhverjir žingmenn hafi haft į žvķ orš aš žetta vęri kannski ķ rķflegri kantinum, hefur ekki einn einasti žingmašur afžakkaš žį kauphękkun!

Žarna liggur vandinn. Įšur žurftu sveitarstjórnarmenn ekkert aš įkveša um sķn laun, žeir fengu sjįlfkrafa svipašar prósentuhękkanir og žinglišiš, enda sömu menn sem sįu um įkvöršunina. Eftir aš sveitarstjórnarmönnum var śthżst frį kjararįši žurftu žeir sjįlfir aš įkveša sķnar launahękkanir. Og ķ sjįlfu sér ekkert óešlilegt aš žeir hefšu įfram til višmišunnar žann hóp sem įšur leiddi žeirra hękkanir.

En vandinn er aušvitaš mun stęrri. Į žann vanda var bent, strax eftir žį ókristilegu hękkun sem žingmönnum og rįšherrum var fęrš. Sķšan eru lišin nokkur misseri og sķfellt veriš aš hamra į žessum vanda. Undir kraumar og ekkert gert af rįšamönnum til aš tappa af žeirri reiši sem sķfellt bólgnar, eins og eldfjall sem aš lokum springur meš óskaplegum afleišingum.

Hér į landi viršir launafólk kjarasamninga, ólķkt žvķ sem vķšast erlendis žekkist. Žvķ hefur vķgvöllurinn ekki enn veriš formlega opnašur, bešiš eftir aš kjarasamningar losni. Į mešan eykst gremjan. Erlendis hefši ašgerš lķkt og śrskuršur kjararįšs um kjör žingmann og rįšherra, žótt slķkt frįvik frį raunveruleikanum aš til verkfalla hefši veriš bošaš nęr samstundis!

Žaš er aušvitaš frįbęrt aš forsętisrįšherra sjįi aš 32% launahękkun gengur alls ekki. Žį hlżtur manneskjan aš įtta sig į aš 40% launahękkun er enn verri.

Eša eru hvatir rįšherrans kannski af öšrum toga? Getur veriš aš henni sįrni aš bęjarstjóri sé į hęrri launum en rįherra? Eša fer kannski fyrir brjóstiš į henni aš 32% launahękkun bęjarstjórans voru fleiri krónur en 40% launahękkun rįšherrans? Žaš vęri aldeilis frįbęrt, žį vęru žeir forkólfar verkalķšhreyfingarinnar, sem hafa kjark, fengiš öflugan samherja.

Žaš er nefnilega svo 30% launahękkun bęjarstjórans og 40% hękkun rįšherrans, samsvara heildarlaunum nokkurra verkamanna. Žaš kemur aš skuldadögum, eftir nęstu įramót. Hafi stjórnvöld ekki įttaš sig į grunnvandanum į žeirri stundu og bętt śr samkvęmt žvķ, munu verša hér į landi žvķlķkar hamfarir aš öflugustu eldfjöll okkar munu blikna ķ samanburšinum!!


mbl.is Segir laun Įrmanns óhófleg
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vextir?

Hęgt er aš lķta sem svo aš žessir 4 milljaršar, sem rķkisstjórnin samžykkti sem "aukafjįrveitingu" til vegamįla, sé einungis lķtill hluti af žeim vöxtum sem rķkissjóšur skuldar til mįlaflokksins.

Bķlaeign landsmanna skilar rķkissjóši hįtt ķ 100 milljarša tekjum į įri hverju. Stór hluti žess fjįr er skattekja sem beinlķnis er eyrnamerkt vegakerfi landsins. Aldrei hefur žó žaš fé allt skilaš sér til mįlaflokksins, hefur veriš nżtt til annarra žįtta ķ rekstri rķkissjóšs. Yfir allan žjófabįlk tók žó ķ kjölfar hrunsins, žegar fjįrmagn til višhalds og endurbóta vegakerfisins var skert svo hressilega aš vegakerfiš beiš stór skaša af. Enn hefur ekki nįšst aš koma fjįrframlögum til vegamįla į sama grunn og fyrir hrun, jafnvel žó rķkissjóšur standi nś enn betur en nokkurn tķma įšur. Enda er sį hluti vegakerfisins sem enn tórir, aš hruni kominn. Ekki finnst sį vegspotti ķ vegakerfi landsins sem hęgt er aš segja aš sé ķ lagi!! Um 70% vegakerfisins nęr einungis einni til tveim stjörnum af fimm, samkvęmt śttekt EuroRAP og enginn vegspotti nęr fimm stjörnum!!

4 milljaršar nś til višbótar viš žį 8 milljarša sem eru į fjįrlögum, til višhalds og endurbóta vegakerfisins, er lķtiš brot af žeim 100 milljöršum sem rķkissjóšur aflar af bķleigendum. Žaš er žvķ stór skattur sem žeir žurfa aš greiša til reksturs rķkisbįknsins, umfram ašra skattgreišendur, eša hįtt ķ 90 milljaršar króna. Žaš gerir aš mešaltali aukaskatt upp į vel yfir 400.000 kr. į hvern bķl ķ landinu, įr hvert, auk alls kostnašar viš višhald og endurbętur vegakerfisins.

Žaš mį nefna fleira, sem rökstyšur žį kenningu aš žessir 4 milljaršar séu einungis vextir af lįni rķkisins frį bķleigendum. Hvalfjaršargöng voru byggš fyrir réttum tuttugu įrum sķšan. Allan kostnaš af žeirri framkvęmd hafa žeir greitt sem um göngin hafa ekiš og vel žaš. Auk aušvitaš aš greiša rķkinu fullan skatt af žeim sama akstri.

Viš tilkomu Hvalfjaršargangna var öll uppbygging og endurbętur vegarins fyrir fjöršinn stöšvuš og višhald žess vegar skert fram śr hófi. Viš žetta sparaši rķkissjóšur slķka upphęš, sem ökumenn um göngin greiddu, aš nęsta vķst mį telja aš 4 milljaršarnir séu rétt vextir žeirrar upphęšar!

Žaš er ljóst aš rķkissjóšur hefur tekiš einhliša lįn hjį bķleigendum žessa lands, įn žess žeir hafi getaš rönd viš reyst og er enn aš stunda žessa išju. Į žessu įri mun fara til mįlaflokksins 12 milljaršar, eins og įšur sagši. Žetta er einungis brot žess fjįr sem eyrnamerkt er til višhalds og endurbóta vegakerfisins, af žeim sköttum sem bķleigendum er gert aš greiša.

Ešli mįlsins samkvęmt, bitna skattar į bķleigendur fyrst og fremst į landsbyggšafólki. Žaš bżr ekki viš sama lśxus og höfušborgarbśar, aš hafa kost į aš sleppa einfaldlega bķlaeign. Žar koma til fjarlęgšir viš öll ašföng, sękja sér vinnu og ekki sķst viš aš sękja sér žjónustu. Mörg er sś žjónusta sem landsbyggšafólk žarf aš sękja, er einungis veitt į höfušborgarsvęšinu. Žį valda óhóflegir skattar į rekstur bķlaflotans žvķ aš öll vara veršur dżrari į landsbyggšinni og samkeppni fyrirtękja veršur erfišari viš fyrirtęki į höfušborgarsvęšinu.

Žetta er žvķ landsbyggšaskattur.

Aš rįšherra skuli hęla sér aš žvķ aš honum hafi tekist aš krķa śt 4 milljarša śr rķkissjóš, af žeim hundrušum milljarša sem rķkissjóšur hefur stoliš frį mįlaflokknum gegnum tķšina, tugum milljarša į žessu įri, er lķtilmannlegt!!


mbl.is Fjórir milljaršar ķ brżnar vegaframkvęmdir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Annaš hvort, eša

Annaš hvort samžykkir Alžingi tilskipun ESB um žrišja orkupakka sambandsins, eša ekki. Engar undanžįgur eru ķ tilskipuninni, žannig aš ef Alžingi samžykkir hana er veriš aš fęra völd yfir orku okkar śr landi. Svo einfalt er žaš!!

Žaš kemur hins vegar ekki į óvart žó ESB ašildarsinnar finni sig knśna til aš tala um einhverja ķmyndaša fyrirvara, fyrirvara sem žó eru hvergi nefndir ķ tilskipuninni. Fyrir žeim er sjįlfstęši okkar lķtils virši og stjórnarskrįin einungis til óžurftar.

Žaš er ķ hęsta mįta undarlegt aš rįšherra skuli leita įlits "sérfręšings" sem er illa haldinn af ESB veikinni og ekki annaš aš sjį en aš rįšherra sjįlfur sé eitthvaš smitašur.

En til hvers var rįšherra aš leita eftir slķku įliti? Dugir henni ekki leišbeiningar landsfundar eigin stjórnmįlaflokks? Er hśn kannski svo illa smituš, aš hśn telji naušsyn aš finna, meš öllum tiltękum rįšum, leiš framhjį samžykkt landsfundar? Į mašur virkilega aš trśa žvķ aš rįšherrar og kannski žingmenn Sjįlfstęšisflokks ętli aš stika śt ķ žaš forarsvaš?!!

Og sannarlega mun žaš verša stjórnarskrįrbrot, samžykki Alžingi tilskipunina. Ķ Noregi er žegar hafin vinna viš mįlsókn vegna stjórnarskrįrbrots Stóržingsins, vegna sömu tilskipunar.

Mįlflutningur ESB sinnans og įlitsgjafa rįšherra, fjallar ķ stuttu mįli um aš samžykkt tilskipunarinnar hafi engin įhrif hér į landi og fęrš fįtękleg og jafnvel lygarök fyrir žvķ mįli. Žį mętti spyrja žennan įgęta mann žeirrar spurningar; til hvers aš samžykkja eitthvaš sem kemur okkur ekkert viš og skiptir engu mįli?!!

Stašreyndin er einföld. Ef viš viljum halda yfirrįšum yfir aušlindum okkar, mį aldrei rétta litla fingur śt fyrir landsteinana. Nś eru žaš orkuaušlindir, į morgun kannski fiskveišiaušlindirnar!

 

 


mbl.is Gęti fališ ķ sér stjórnarskrįrbrot
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Spįmašurinn mikli

Hinn mikli spįmašur Eirķkur Bergmann Einarsson, evrópufręšingur, stjórnmįlafręšingur og fyrrverandi frambjóšandi Samfylkingar, hefur nś fellt sinn dóm. Öllum til huggunar er einstaklega sjaldgęft aš spįdómar žessa mikla spįmanns rętist.

Skošanakannanir eru ekki kosningaśrslit og žvķ frįleitt aš velta sér upp śr hugmyndum um meirihlutasamstarf samkvęmt žeim. Žaš eru getgįtur einar sem engu mįli skipta. Eftir aš tališ hefur veriš upp śr kjörkössum kemur tķmi svokallašra stjórnmįlafręšinga, aš segja sitt įlit. Žar til eiga žeir aš hafa vit į aš žegja, nema aušvitaš žeir séu aš hygla einhverjum įkvešnum stjórnmįlaflokk.

Svo oft höfum viš gengiš aš kjörboršinu sķšastlišinn įratug, meš tilheyrandi flóši skošanakanna, aš allir landsmenn ęttu aš vita aš slķkar kannanir eru ekki marktękar. Jafnvel kannanir sem geršar hafa veriš örskömmu fyrir kosningadag, hafa veriš svo fjarri raunveruleikanum aš furšu sętir.

Hitt er annaš mįl aš śtgįfa skošanakanna er vissulega skošanamyndandi, žó sérstaklega žegar "vitringar" eru lįtnir blįsa ķ kjölfariš. Žessu hefur veriš mjög haldiš į lofti į fréttstofu ruv, jafnvel svo vel aš verki stašiš žar aš tślkun skošanakanna hefur į stundum veriš teygš vel til, svo réttur įlitsgjafi geti gefiš rétt įlit.

Og nś ętlar śtvarp K100, ķ eigu moggans, aš feta sömu leiš og nżta sömu "sérfręšingana". Žaš er mogganum til minnkunar.


mbl.is Višreisn ķ oddastöšu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aušvitaš ekki

Žaš bęri nżrra viš ef VG tękju upp į žvķ aš vera į móti skattlagningu. Žessi flokkur, meš žįverandi formann ķ stól fjįrmįlarįšherra, setti einstakt met ķ fjölgun og hękkun skatta į einungis einu kjörtķmabili. Katrķn gęti žvķ meš engu móti stašiš gegn frekari įlagningu į landsmenn.

Žaš er gilt sjónarmiš aš žeir sem njóta greiši. Žetta į ekki sķšur viš um bķleigendur sem ašra.

Og vissulega er žaš svo, bķleigendur greiša fyrir žaš sem žeir njóta, af hendi rķkisvaldsins, reyndar fjórfalt. Ķ dag eru įlögur į žį sem žurfa aš nota eigin bķl mjög miklar, meir en fjórum sinni hęrri en žaš fjįrmagn sem skaffaš er til vegamįla. Stór hluti žessarar įlagningar er eyrnamerkt višhaldi og endurnżjun vegakerfisins. Žvķ mišur skilar žaš sér ekki žangaš, heldur hverfur ķ rķkishķtina.

Žaš er žvķ meš algerum ósköpum aš nś séu rįšamenn aš tala um aš leggja enn meiri įlögur į bķleigendur. Žó Katrķn hafi ekki śtilokaš frekari skattlagningu į bķleigendur er ekki sama sagt um nśverandi samgöngurįšherra. Fyrir kosningar og reyndar eftir žęr lķka, eftir aš hann fékk lykilinn aš rįšuneytinu, hafnaši sį mašur meš öllu öllum hugmyndum um vegaskatt. Ekki aš sjį aš honum sé annt um mannorš sitt. Eftir aš hafa skaddaš žaš verulega fyrir tępum tveim įrum sķšan, hefur hann nś endanlega gengiš af žvķ daušu!! Undarlegast af öllu er žó aš rótin aš žessari hugmynd um vegaskatt kemur śr Sjįlfstęšisflokki, žeim flokk sem hvaš duglegastur er aš tala um lękkun skatta, a.m.k. fyrir hverjar kosningar.

Menn geta deilt um meš hvaša hętti rķkisvaldiš skattleggur bķleigendur, svo žeir greiši fyrir višhald og endurnżjun vegakerfisins. Hvort greiddir eru vegatollar eša hvort eldsneyti sé skattlagt. Žaš ętti žó ekki aš žurfa aš deila um aš ekki verši gert hvoru tveggja!!

Žaš er ęrinn sį skattur sem landsbyggšafólk žarf aš greiša, žó ekki bętist į stór aukinn aksturskostnaš, meš tilheyrandi auknum kostnaši viš öll ašföng. Og ekki mį gleyma žeirri augljósu stašreynd aš slķkur skattur mun auka veršbólguna meš tilheyrandi hękkun vaxtakostnašar. Ekki mun žaš hjįlpa unga fólkinu aš eignast hśsnęši!

 


mbl.is „Viš höfum aldrei śtilokaš gjaldtöku“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žeirra ęr og kżr

Žaš er borgarstjórnarmeirihlutans ęr og kżr aš lįta ašra žrķfa eftir sig skķtinn, aš kenna öšrum um žaš sem mišur fer. Sóšaskapur žessa borgarstjórnarmeirihluta er žvķlķkur aš engu tali tekur.

Ekki er hugsaš um aš žrķfa götur svo sómi sé af og žegar ķ óefni er komiš er bķleigendum kennt um. Aušvitaš veršur til einhver sóšaskapur vegna bķlnotkunar, svona eins og af flestum mannanna verkum. Žaš er hins vegar hvernig sveitarstjórn stendur aš žrifum žess sóšaskaps sem skilur į milli sóšanna og hinna sem snyrtilegri eru.

Žegar skólpkerfi borgarinnar bilar er ekki einungis reynt aš žegja slķka bilun ķ hel, mešan skólpiš fyllir fjörur borgarinnar, heldur er reynt aš koma sökinni yfir į ašra, aš venju. Ekki er sóšaskapurinn žar žrifinn upp, frekar en götur sópašar. Žegar svo borgarbśi kvartar ętlast stjórn borgarinnar til aš ķbśar žrķfi upp skķtinn! Aldeilis hreint ótrślegt!!

Žar sem megniš af žvķ rusli sem er ķ fjörum borgarlandsins er notašur klósettpappķr, mętti Eirķkur Hjįlmarsson gjarnan svar žvķ hvort hann ętlist til aš klósettpappķrinn sé settur ķ ruslatunnurnar, eftir notkun!

Svo ętla borgarbśar aš kjósa žessa endemis sóša yfir sig ķ fjögur įr til višbótar!!

 


mbl.is Vesturbęingum bošiš ķ skólphreinsun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Jakkalakkar

Jakkalakkar meš lešurgljįandi stresstöskur eru nś vaknašir til lķfsins, enda stórir hlutir aš gerast.

Žaš er aušvitaš meš ólķkindum aš hér į landi skuli vera slitiš milli framleišslu og sölu orkunnar, aš bśinn sé til millilišur sem gerir ekkert annaš en aš hękka verš orkunnar til landsmanna. Enn ótrślegra er aš hver sem er geti gengiš į žennan markaš, stofnaš fyrirtęki til sölu orku og grętt į žvķ peninga. En žetta var okkur fęrt meš einni tilskipun frį ESB, sem kjarklausir aumingjar Alžingis samžykktu. Og allt er žetta gert ķ nafni frelsis, frelsis til aš gręša!

Žessi tilskipun getur įtt rétt į sér į stórum raforkumarkaši, žar sem samkeppni rķkir, en hér į landi, dreifbżlu landi 340.000 ķbśa, er žetta nęsta hjįkįtlegt.

En nś eru bjartir tķmar framundan, hjį jakkalökkunum. Į nęstu dögum mun Alžingi, enn jafn illa mannaš og įšur, ef ekki verr, samžykkja enn eina tilskipunina frį Brussel, tilskipun sem mun opna jakalökkunum nżja leiš til aš gręša. Tilskipun sem mun stękka raforkumarkašinn hér į landi śr 340.000 notendum upp ķ 500.000.000 notendur. Žį er gott aš eiga sölufyrirtęki meš rafmagn frį Ķslandi!

Žaš dettur engum heilvita manni aš stofna sölufyrirtęki um rafmagn į Ķslandi, žessum litla markaši sem nįnast śtilokaš er aš komast innį og algerlega śtilokaš aš geti bošiš orkuna į lęgra verši. Žessir menn eru ekki aš stofna einhver góšgeršasamtök, einungis aš hugsa aš eigin hag, eins og višskiptamenn ętiš gera. Žeir vešja į aumingjaskap og kjarkleysi ķslenskra stjórnmįlamanna, enda sterkar lķkur į vinningi žar.

Į nżlišnum landsfundum tveggja stjórnarflokka var samžykkt aš Ķsland gęfi ekki eftir yfirrįš yfir orkuaušlindum okkar til ESB. Ķ žvķ felst aš samžykkja ekki žrišja hluta orkumįlabįlks ESB. Žaš var ekki lišin nóttin frį landsfundi Sjįlfstęšisflokks, žegar menn ķ ęšri stöšum innan flokksins fóru aš tślka žessa samžykkt į allt annan hįtt en hśn raunverulega var og sķšan hafa menn innan dyra Valhallar leitaš logandi ljósi aš undankomuleiš frį žessari samžykkt.

Formašur flokksins lét hafa eftir sér, viš fréttastofu ruv, aš tilskipunin hefši engin įhrif hér į landi, ekki fyrr en aš og ef viš legšum sęstreng til meginlandsins. Žvķlķk fyrra!!

Stašreyndin er einföld. Ef alžingi samžykkir tilskipun um žrišja orkumįlabįlk ESB, tekur hśn strax gildi. Žar eru engar undanžįgur. Žessari tilskipun fylgir aš nż stofnun ESB, ACER, meš stašsetningu ķ Slóvenķu, mun yfirtaka alla stjórnun raforkumįla ķ löndum ESB. Einnig mun ACER taka yfir alla stjórnun orkumįla ķ löndum EES ef öll lönd žess samžykkja tilskipunina. Žessi yfirtaka veršur strax og tilskipunin hefur veriš samžykkt. Noregur er žegar bśinn aš samžykkja hana og vķst aš Lictenstein mun einnig gera slķkt hiš sama. Viš stöndum žvķ ein eftir.

ACER mun žvķ, strax aš lokinni samžykkt tilskipunarinnar, taka yfir orkumįl okkar Ķslendinga og eftir žaš mun Alžingi ekkert hafa aš segja, né viš landsmenn. Ofarlega į forgangslista ACER er lagning sęstrengs milli Ķslands og Bretlands. Gera mį rįš fyrir aš innan įrs frį samžykkt tilskipunarinnar muni framkvęmdir viš strenginn vera hafnar. Ef upp kemur deila um kostnašarskiptingu lagningar žessa strengs, mun ACER śrskurša um hversu mörg hundruš milljöršum okkur ber aš greiša. Alžingi og viš landsmenn munum ekkert geta viš žvķ gert!

Žetta žżšir aš orkuverš hér į landi mun hękka svo aš tala mį um hamfarir. Fyrirtęki sem byggja į notkun raforku munu leggjast af, meš tilheyrandi atvinnuleysi. Önnur gętu hugsanlega skipt yfir ķ olķu.

Sś orka sem ętlaš er aš flytja gegnum strenginn er nęsta lķtil į evrópskan męlikvarša, žó stór sé į ķslenskan, enda žar veriš aš tala um orku sem svarar meira en žeirri orku sem Kįrahnjśkavirkjun framleišir. Og vķst er aš vilji ACER er til aš flytja enn meiri orku śr landi, aš leggja annan streng, žann žrišja og jafnvel fjórša! Til aš fęša žį alla žarf aušvitaš aš virkja og žį munu umhverfissjónarmiš lķtils metin. Enda mun žaš verša į valdi ACER aš įkveša hvar virkjaš er, ekki Alžingis. Jafnvel helgi Gullfoss gęti oršiš rofin!!

Žaš er žvķ von aš jakkalakkarnir rumski, enda óendanlega miklir fjįrmunir ķ boši, bara ef mašur er nógu fljótur aš grķpa žį. Lešurglansandi stresstöskurnar munu bólgna, aftur og aftur, endalaust!!


mbl.is Hrista upp ķ samkeppni į orkumarkaši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Holur hljómur og ekkert um ACER

Žaš er frekar holur hljómur ķ žessari įlyktun Sjįlfstęšisflokksins. Aušvitaš er tķmabęrt aš skoša reynslu okkar af žessum samning og einnig er sjįlfsagt og ešlilegt aš spyrna gegn žeirri sjįlfvirkni sem veriš hefur į innleišingum reglana frį ESB. En žegar ķ sömu įlyktun er skżrt tekiš af skariš meš aš Ķsland skuli įfram vera ašili aš EES, verša žessar įlyktanir frekar žunnar. 

Lišin eru 25 įr frį žvķ 33 žingmenn į Alžingi okkar samžykktu žennan samning, ķ trįssi viš žjóšina, 29 žingmenn greiddu gegn samningnum eša sįtu hjį. Žvķ er vissulega kominn tķmi til aš skoša hvaša skaša žessir 33 žingmenn hafa gert žjóšinni.

Aš spyrna viš fótum um upptöku reglna frį ESB, sem eru ķ trįssi viš stjórnarskrį okkar, ž.e. fęra valdheimildir frį Alžingi til ESB eša stofnana žess, ętti ekki aš žurfa aš nefna. Žar į stjórnarskrįin aš tryggja okkur.

Žaš hefši veriš skemmtilegra ef ķ žessari įlyktun hefši veriš tekiš af skariš meš vilja Sjįlfstęšisflokks varšandi žrišja hluta orkumįlasamžykktar ESB og afurš hennar, ACER. Kannski var žaš gert, meš žögninni!

Einnig hefši veriš gaman ef įlyktunin um skošun samningsins yrši ķ bįšar įttir, bęši til fortķšar og framtķšar. Ef ķ įlyktuninni vęri nefnt aš skoša skuli hver įhrif žeirra breytinga sem oršiš hafa į ESB, hefšu į samninginn og hvaša skaša EES samningurinn mun valda okkar žjóš.

Žar er aušvitaš fyrsta aš nefna Lissabon sįttmįlann, sem er jś upphaf aš stofnun "Ein Staat", er leišarvķsir aš stofnun žess og loks stjórnarskrį. Brexit mun einnig breyta sambandinu mikiš, sennilega til hins verra. Og ekki mį gleyma žeirri stašreynd aš ESB hefur ekki burši til aš takast į įföllum eins og fjįrmįlakreppu. Nś, įratug eftir aš fjįrmįlakerfi heimsins hrundi eru flest rķki heims komin į réttan kjöl, utan nokkur rķkja ESB. Žar er enn allt ķ kalda koli!

Lissabon sįttmįlinn gefur ESB aukiš vald til aš söšla undir sig enn fleiri stošum ašildarrķkja sinna, nś unniš aš fimmta frelsinu, orkufrelsinu. Žar mun öll stjórnun orkuframleišslu verša fęrš einni stofnun, sušur ķ Slóvenķu og mun sś stofnun vera alsrįšandi um orkuframleišslu, orkuflutninga og veršlagningu orkunnar. Žetta fimmta frelsi į aš nį til ašildarrķkja EES, Ķslands og Noregs. Mun aš óbreyttu verša samžykkt af Alžingi nś į vordögum!! Og eins og meš samžykkt EES samningsins, į aš gera žetta ķ kyrržey, įn aškomu žjóšarinnar og lķklega meš jafn tępum meirihluta žingmanna! Noršmenn eru nokkuš žroskašri en viš Ķslendingar. Žar ķ landi hafa bęši stjórnmįlamenn og fréttamišlar veriš duglegir aš upplżsa žjóšina um hvaš mįliš snżst og engu haldiš földu, sem ķslenskum stjórnmįlamönnum er svo tamt. Ķslenskir fréttamišlar eru aušvitaš svo vanžroska aš žašan er ekki neins aš vęnta.

Enn sér aušvitaš ekki fyrir endann į Brexit. Žó er öllum ljóst aš hagsmunir Bretlands og ESB, sér ķ lagi Žżskalands, eru žvķlķkir aš ekki veršur gengiš frį žvķ borši nema ķ sįtt. Ekki er ótrślegt aš ętla aš Bretland fįi žar a.m.k. jafn góšan samning og nżgeršur samningur Kanada viš ESB hljóšar uppį, mun betri en t.d. EES samningurinn og įn žeirra kvaša sem lagšar eru į EES löndin.

Žaš er nokkuš undarlegt aš stjórnmįlaflokkur sem er meš afdrįttarlausa stefnu um aš Ķsland skuli ekki verša ašili aš ESB, skuli į sama tķma vera meš afdrįttarlausa  stefnu um aš Ķsland skuli vera įfram innan EES. Žessi pólitķk gengur einfaldlega ekki upp, jafnvel žó įlyktaš sé um skošun og athugasemdir.

Allir žeir sem komnir eru yfir "mišjan" aldur, ž.e. voru komnir til vits žegar EES samningurinn var geršur, vita aš žessi samningur var brįšabirgšasamningur, geršur til aš brśa biliš aš inngöngu ķ žaš sem į žeim tķma kallašist Evrópu bandalagiš, kallast ķ dag Evrópu sambandiš. Žetta var vitaš, enda samningurinn meš žeim hętti. Žį veit žetta sama fólk, žaš sem komiš er til VITS OG ĮRA, aš Alžingi hjó žjóšin nišur ķ tvo hópa, žegar 33 žingmenn žess samžykktu žennan samning, įn aškomu sjįlfra kjósenda. Žetta sįr hefur ekki gróiš og var reyndar żft upp ķ kjölfar hrunsins. Žį nįšist, meš svikum VG viš žjóšina og tilstilli nokkurra žingmanna Sjįlfstęšisflokks, meirihluti til umsóknar aš ESB. Žetta geršist žrįtt fyrir aš skżr meirihluti kjósenda vęri andvķgur žeirri för. Žaš undarlegast viš žetta var aš sjįlft fjįrmįlahruniš hér į landi mįtti rekja fyrst og fremst til EES samningsins, brįšabirgšasamninginn um ašild aš EB!!

Landsfundi Sjįlfstęšisflokksins er ekki lokiš. Kannski munu nęgjanlega margir žingfulltrśar hafa kjark til aš minna menn į grunnstefnu flokksins, hafa kjark til aš koma fram meš afgerandi įlyktanir til festu sjįlfstęšis Ķslands!!

 

 


mbl.is Mat verši lagt į reynsluna af EES
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvers vegna?

Hvers vegna žarf aš hlķta žessum dómi EFTA dómstólsins? Hann var dęmdur śt frį röngum forsendum!

EFTA dómstóllinn dęmdi ķ žessu mįli śt frį verslunar- og žjónustukafla EES samningsins, ekki landbśnašarkaflanum. Samkvęmt landbśnašarkaflanum hefši dómstóllinn ekki getaš komist aš sömu nišurstöšu, enda sérstaša Ķslands ķ landbśnašarmįlum kristal skżr ķ žeim kafla.

Atvinnuvegarįšuneytiš žarf žvķ engan ašlögunartķma, žarf einungis aš tilkynna til Brussel aš Ķsland hyggist ekki ętla aš taka žennan dóm til greina, į žeirri forsendu aš dómurinn hafi veriš kvešinn upp į röngum forsendum. Lįta sķšan į žaš reyna hvort einhver eftirmįl verša.

 


mbl.is Žörf į nokkurra įra ašlögunartķma
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Enn eitt floppiš, į kostnaš okkar kjósenda

Žaš hękkar hratt veršmišinn į blessašri borgarlķnunni og žó eru framkvęmdir ekki enn hafnar. Žetta er kunnuglegt stef, žó reyndar megi segja aš nś hefjist umframkeyrslan heldur fyrr en ķ fyrri verkefnum.

Žegar bankarnir hrundu stóš grunnur aš stóreflis tónlistarhśsi viš Reykjavķkurhöfn, öllum til ama og engum til gagns. Žrįtt fyrir aš žjóšin stęši į barmi gjaldžrots, var įkvešiš aš reisa į žeim grunni žaš hśs sem sķšan fékk nafniš Harpa. Įętlanir voru geršar um kostnaš žeirrar byggingar og verkiš hafiš. Aušvitaš stóšust žęr įętlanir ekki og kostnašurinn varš mun meiri. Śtilokaš er aš sś starfsemi sem fram fer innan veggja žessa hśss muni nokkurn tķmann borga žaš. Kjósendur fengu reikninginn.

Sandeyjarhöfn er annaš dęmi, žar sem įętlanir voru reiknašar langt undir raunkostnaši. Enn sér ekki fyrir endann į žeim kostnaši sem kjósendur fengu ķ hausinn vegna žess verkefnis og mun sennilega aldrei sjįst.

Vašlaheišagöng eru enn eitt dęmiš um flopp stjórnmįlamanna. Žar var gamalkunnugt stef slegiš og óraunhęfar įętlanir geršar, virtust helst miša aš žvķ marki aš hęgt vęri aš halda fram aš umferš gegnum göngin myndu į einhverjum tķmapunkti, ķ fjarlęgri framtķš, borga framkvęmdina. Til aš nį žvķ marki varš aš miša viš aš framkvęmdin kostaši ekki meira en 7 milljarša, aš umferš ykist verulega, aš öll sś umferš fęri gegnum göngin og aš gjaldiš ķ gegnum žau vęri hęrra en svo aš fólk myndi sętta sig viš žaš. Ķ dag, nokkru įšur en framkvęmdum er lokiš, er ljóst kostnašur viš framkvęmdina veršur 14 milljaršar plśs! En žaš er allt ķ lagi, kjósendur munu borga.

Um blessaš žjóšarsjśkrahśsiš žarf vart aš fjölyrša. Žar eru ekki einungis fjįrmįleg misferli ķ gangi, heldur er allri heilbrigšri skynsemi kastaš į glę. Reikningur til kjósenda til žess verkefnis mun aldrei lokast, ekki mešan menn neita aš horfast ķ augu viš stašreyndir. Žar, eins og ķ öšrum gęluverkefnum stjórnmįlamana, var farin sś leiš aš hagręša forsendum svo nišurstaša fengist rétt. Nišurstašan er žegar brostin, žó enn séu mörg įr žar til verkefnin lķkur, ef žvķ einhvertķmann lķkur, enda forendurnar allar rangar.

Svona mętti lengi telja og segja sögur af mešferš stjórnmįlamanna į almannafé, fé sem betur vęri variš til annarra žįtta, ef žaš žį yfirleitt er til.

Ekki man ég hverjar fyrstu įętlanir um kostnaš viš borgarlķnu voru, en ķ aprķl į sķšasta įri, fyrir tępu įri sķšan, var talaš um heildarkostnaš upp į um 50 milljarša króna og aš verkiš yrši unniš ķ įföngum. Žegar lķša fór aš hausti, var heildarkostnašurinn kominn upp ķ 70 milljarša, žó var žį bśiš aš skera verkefniš verulega nišur og menn hęttir aš tala um léttlestar.

Nżjustu tölur um heildarkostnaš eru ekki lengur nefndar, einungis aš fyrsti įfangi eigi aš kosta 44 milljarša króna. Ekki žora menn heldur aš nefna hversu margir įfangarnir verša. Fyrsti įfangi er žvķ aš nįlgast žį upphęš sem sögš var heildar kostnašur, fyrir 11 mįnušum sķšan! Žetta er sennilega met ķ ķslenskum kostnašarśtreikningum!! Og enn eru engar framkvęmdir hafnar!

Žaš er ljóst aš nįnast allur kostnašur viš borgarlķnuna mun verša greiddur śr rķkissjóš. Reykjavķkurborg rambar į barmi gjaldžrots og žašan engra peninga aš vęnta. Jafnvel žó nż og betri stjórn verši valin yfir borgina, mun žaš taka fjölda įra aš greiša śr žeirri fjįrhagslegu óstjórn sem rķkt hefur undir stjórn vinstra afturhaldsins. Önnur sveitarfélög eru vart aflögufęr og jafnvel žó eitthvert žeirra gęti lagt einhverja aura til verkefnisins, er frįleitt aš ętla aš vilji sé til žess, umfram stęrsta sveitarfélagiš. Žvķ mun žaš falla ķ hlut kjósenda alls landsins aš greiša fyrir borgarlķnu. Verkefnis sem einungis örfį prósent žeirra ķbśa sem į svęši lķnunnar bżr, mun nżta sér, ef mišaš er viš björtustu spįr!

Žaš er ekkert sem réttlętir aš sótt sé fé ķ rķkissjóš ķ verkefni eins og borgarlķnu. Ef sveitarfélögin sem aš žessu verkefni standa gętu sjįlf fjįrmagnaš žaš, vęri lķtiš hęgt aš agnśast yfir žvķ. Žaš vęri žį kjósenda til sveitarstjórnar ķ viškomandi sveitarfélögum aš sżna sinn vilja ķ kosningum. En aš ętla aš kasta kostnaši yfir į rķkissjóš er gališ, kostnaši sem enginn veit hver veršur aš lokum, en gera mį rįš fyrir aš muni hlaupa į hundrušum milljarša króna. Alžingi hefur enga heimild frį kjósendum til aš sóa fé landsmanna til žessa verkefnis.

Mešan vegakerfi landsins er aš hrynja, mešan fólk į landsbyggšinni žarf aš fara erfiša fjallvegi til aš sękja sér alla žjónustu, mešan malarvegir eru enn til ķ landinu, mešan einbreiša brżr žekkjast ķ vegakerfinu og mešan banaslysum ķ umferšinni fjölgar af framangreindum orsökum, mešan grunnžjónustan er ķ lamasessi bęši hjį rķki og borg og mešan viš getum ekki sżnt öldrušum žį vegsemd aš lifa sómasamlegu lķfi, er borgarlķna meš öllu óréttlętanleg!!

 


mbl.is 44 milljaršar ķ borgarlķnu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"af hverju er himininn blįr ?"

Hann Ari er lķtill

Hann er įtta įra trķtill

meš augu mjög falleg og skęr.

Hann er bara sętur

jafnvel eins er hann grętur

og hugljśfur žegar hann hlęr.

En spurningum Ara

er ei aušvelt aš svara

mamma, af hverju er himininn blįr? 

Sendir guš okkur jólin?

Hve gömul er sólin? 

Pabbi, hvķ hafa hundarnir hįr?


mbl.is Einn žingmašur meš 72 fyrirspurnir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband