Sekur uns sakleysi er sannaš

Hvort Jón Baldvin er sekur eša saklaus er mér nokk sama um, enda kemur mér žaš bara hreint ekkert viš. Fjölmišlar eru žó ekki ķ vafa og sumir stjórnmįlamenn, bęši samherjar sem mótherjar hans, efast heldur ekki. Žaš segir žó ekki aš hann sé sekur. Sjįlfur hef ég sjaldan veriš Jóni sammįla ķ pólitķk, en žar liggja einu kynni mķn af honum. Hitt er ljóst aš hvar sem sökin liggur, žį er žarna um skelfilegan fjölskylduharmleik aš ręša, harmleik sem ekkert erindi į ķ fjölmišla.

Og nś er Helga Vala oršin fórnarlamb, į aš vera haldin stelsżki, aš eigin sögn. Ég hafši reyndar aldrei heyrt žennan söguburš um Helgu Völu fyrr en hśn sjįlf nefndi hann og reyndar hef ekki getaš fundiš neitt um žaš mįl sķšan, nema frį henni sjįlfri. Hellst dettur manni ķ hug aš hśn sé aš reyna aš mynda į sér einhvern samśšarstimpil og jafnvel aš koma žvķ svo fyrir aš hęgt verši aš kenna öšrum um žann söguburš, hellst žeim sem hśn nś ofsękir ķ nafni Alžingis.

Žaš er annars undarlegt hvaš žetta vinstra fólk er įfjįš ķ aš öll deilumįl verši leyst į pólitķskum grunni. Aš dómstólum og žeim stjórnvöldum sem meš rannsóknir fara, verši hellst haldiš sem lengst ķ burtu. Fjölmišlana hefur žetta fólk flesta į sķnu bandi og fóšrar žį reglulega, til aš byggja sķn mįl upp. Erfišara er aš fóšra lögskipaša rannsakendur og dómstóla į sögusögnum.

Ķ svoköllušu Klaustursmįli hafa žeir sem eru sagšir sekir, reynt aš fį sitt mįl rannsakaš af réttum yfirvöldum, įn įrangurs. Helga Vala telur sig betri og vill įkęra žį ķ nafni pólitķkusar.

Įgśst Ólafur geršist sekur um kynferšislegt afbrot. Žvķ mįli var haldiš kyrfilega innan Samfylkingar ķ meira en hįlft įr og lokum afgreitt į vettvangi hennar. Žar var löggiltum rannsakendum haldiš utan mįls og žvķ kom ekki til kasta dómstóla aš ljśka žvķ. Nišurstašan var enda į žann veg aš fórnarlambinu og hinum seka greinir enn į um hvaš geršist og fórnarlambiš žvķ ekki fengiš lausn į sķnu mįli.

Allir horfa į deiluna innan borgarstjórnar. Žar mį ekki fela löggiltum rannsakendum mįliš til skošunar, heldur skal žriggja manna hópur stjórnmįlamanna, sem kominn er nišur ķ tvo menn, śtkljį mįliš. Annar žeirra er sķšan sį sem öll spjót beinast aš og talinn bera mestu įbyrgš į syndinni.

Hvķ er Samfylkingin og žaš vinstra liš sem henni aš hęnist, ekki vera bśiš aš leggja fram tillögu um aš sexmennirnir (įtta) rannsaki bara sjįlfir meint brot į Klausturbar?!

Žetta er hęttuleg žróun sem hér rķkir og mį segja aš bylting hafi oršiš ķ žessa vegu žegar Alžingi įkvaš aš hefja pólitķskar ofsóknir gegnum pólitķskan dómstól sem kallašur er Landsdómur, fyrirbęri sem er mun meira ķ ętt viš Spęnska rannsóknarréttinn en žaš réttarkerfi sem viš teljum aš eigi aš rķkja.

Spęnski rannsóknarrétturinn vann śt frį žeirri hugsjón aš allir vęru sekir uns sakleysi var sannaš og ef į žurfti aš halda var sök bśin til. Žetta var ķ raun stefiš sem Landsdómur fékk fyrirmęli um aš vinna eftir og gerši aš hluta. Žetta er einnig stefiš sem pólitķkusar nota, einkum į vinstri vęngnum, og nżta til žess fjölmišla ķ stórum stķl. Eina undantekningin er žegar sök beinist aš samherja, rétt eins og hjį Spęnska rannsóknarréttinum, žį gilda ašrar reglur!

 


mbl.is Segir sögurnar uppspuna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Reykhólar - nafli alheims?

Allir žekkja žį endaleysu sem vegtenging um Gufudalssveit hefur veriš, vegtenging sem ętlaš er aš fęra erfišan fjallendisveg nišur į lįglendi. Žaš žarf svo sem ekki aš fara nįnar yfir žį sorgarsögu.

Į sķšasta vetri voru sķšan allar hindranir fyrir žessari veglagningu leystar og hreppsnefnd Reykhólasveitar, sem fer meš skipulagsmįl į umręddu svęši samžykkti svokallaša Ž-H leiš, um Teigsskóg. Žarna hélt mašur aš mįlinu vęri lokiš, en žvķ mišur hafši žįverandi hreppsnefnd ekki dug til aš klįra mįliš lögformlega.

Um voriš var gengiš til sveitarstjórnarkosninga. Enginn nefndi veginn um Teigskóg, enda žaš mįl bśiš ķ hugum ķbśa į svęšinu. Nż hreppsnefnd var valin og sem eftir pöntun męttu tveir efnašir bręšur śr Reykjavķk į svęšiš og dinglušu nokkrum sešlum frammi fyrir hinni nżju hreppsnefnd. Žessir sešlar vęru falir, bara ef žeir vęri nżttir til kaupa į réttri nišurstöšu frį réttri verkfręšistofu, um aš betra vęri aš fęra žennan nżja veg burtu śr Teigskóg. Hverjir hagsmunir bręšranna voru, kom ekki fram, en vķst er aš aušmenn leggja ekki fram peninga nema til aš hagnast į žvķ.

Og af himnum ofan datt svo nišurstašan, žessi pantaša. Eftir įratuga jaml um veglagningu žessa, žar sem kęrumįl hafa gengiš hvert af öšru og Vegageršin oršiš aš kosta hverja įętlunina af annarri, kanna alla möguleika aftur og aftur, til žess eins aš reyna af mętti aš finna ašra leiš en gegnum kjarriš ķ Teigskóg. Sama hvaš reynt var, aldrei var hęgt aš komast aš žeirri nišurstöšu aš önnur leiš vęri višunnandi. Ekki skorti vilja Vegageršarinnar til aš leysa mįliš, kostirnir voru einfaldlega ekki til stašar. En nś hafši einhverjum vel völdum Noršmönnum tekist aš sżna fram į aš betri leiš vęri til, tók žį ekki nema nokkrar vikur og nįnast įn allra rannsókna į svęšinu. Reyndar geršu žeir ekki rįš fyrir vegtengingu viš spottann, nema frį annarri hlišinni. Noršmenn eru ekki vanir aš rasa um rįš fram og kom žessi skammi tķmi žvķ mjög į óvart.

Žetta śtspil bręšranna sem blįeygš hreppsnefnd gleypti, kom nś mįlinu į byrjunarreit og ekki enn séš fyrir endann į vitleysunni. Hreppsnefnd er kannski haldin einhverju gullęši feršamennskunnar og sér fyrir sér miklar tekjur, fįist vegurinn fęršur aš žeirra ósk. Slķk sérhagsmunagęsla į kostnaš annarra, er svķvirša.

Žarna er um aš ręša vegtengingu til aš afnema erfiša fjallvegi og betri vegtengingu fyrir sunnanverša Vestfirši, kostaša śr sjóšum allra landsmanna. Ef hreppsnefnd Reykhólahrepps ętlar aš beita valdi sķnu til aš auka žann kostnaš enn frekar, eingöngu žorpi sķnu til framdrįttar, eša kannski einhverjum hreppsnefndarmönnum, er einsżnt aš Alžingi veršur aš beita sķnu afli til aš taka valdiš af hreppnum. Ķ dag annar hinn malbikaši vegur nišur aš Reykhólum vel žeirri umferš sem žangaš fer og jafnvel meira. Hins vegar mun hann ekki anna žeirri auknu umferš sem bętist viš vegna sunnanverša Vestfjarša og sķšan enn frekari umferš eftir aš Dżrafjaršagöng opna. 

Ķ pistli sem oddviti Reykhólahrepps sendi ķ fjölmišla mį sjį einfeldnina. Žar gerir hann sér aš leik aš kasta ryki ķ augu almennings, er hann leggur śt frį žvķ aš vegurinn nišur aš Reykhólum hljóti aš duga sunnanveršum Vestfjöršum, af žvķ hann er talinn duga Reykhólum! Žarna fer oddvitinn viljandi meš rangt mįl, enda kom skżrt fram ķ žvķ vištali sem hann leggur śt frį, aš nśverandi vegur um Barmahlķšina anni umferš til Reykhóla en geti alls ekki tekiš viš aukinni umferš sem vegtengingin er ętluš aš sinna.

Žeir sem tala meš slķkum hętti og fara viljandi meš rangt mįl, sem oddvitinn, ęttu kannski aš finna sér annaš starf. Slķkir menn verša seint trśveršugir!


mbl.is Mótmęla R-leišinni um Reykhólahrepp
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Blessuš klukkan

Ķ sakleysi mķnu hélt ég aš umręšan umklukkuna hefši lįtist samhliša andlįti Bjartrar framtķšar, en svo er alls ekki. Nś hefur formašur VG tekiš mįliš inn į sitt borš og notar afl sitt sem forsętisrįšherra til aš koma žvķ lengra innan stjórnkerfisins en įšur hefur tekist. Viršist sem nś eigi aš taka klukkumįliš framhjį Alžingi.

Klukkan er eins og hvert annaš męlitęki, męlir tķma. Hśn getur ekki meš nokkru móti haft įhrif į neitt annaš, ekki frekar en tommustokkur. Hlutur stękkar ekkert žó notašir séu sentķmetrar til męlingar hans, ķ staš tommu. Žvķ er röksemdarfęrslan fyrir breytingunni śt śr kś.

Ķ umręšunni hafa fyrst og fremst veriš notuš rök um lżšheilsu unglinga, lķkamsklukkuna og dagsbirtu. Žeir sem halda žvķ fram aš unglingar sem vaka fram eftir öllu og vakna illa sofnir til skóla, muni breyta žeirri hegšun viš breytingu klukkunnar, eru utan raunveruleikans. Sį sem ekki fer aš sofa fyrr en eftir mišnętti nś, mun halda žeirri hegšun įfram žó klukkunni sé breitt.

Lķkamsklukkan er flóknara fyrirbęri en svo aš klukkan hafi žar įhrif. Vaktavinnufólk veit sem er aš eftir įkvešinn fjölda nęturvakta, nįlęgt fjórum til fimm, breytir lķkaminn klukku sinni til samręmis viš svefn. Jafn langan tķma tekur sķšan aš snśa lķkamsklukkunni til baka eftir aš törn er lokiš. Žetta styšja erlendar rannsóknir, žó tķska sé aš halda į lofti eldgömlum rannsóknum sem segja annaš.

Undarlegust er žó rökfęrslan um dagsbirtuna. Syšsti oddi landsins okkar er noršan 63 breiddargrįšu. Žetta gerir aš stórann hluta įrs er dimmt langt fram į dag og annan hluta bjart nįnast alla nóttina. Ef stilla į klukkuna žannig aš allir vakni viš dagsbirtu, žarf aš fęra hana ansi langt aftur yfir vetrartķmann og fram yfir sumariš. Aš klukkunni yrši žį breytt ķ hverjum mįnuši allt įriš. Seinkun klukkunnar um eina klukkustund mun litlu breyta. Hitt mį skoša, hvort betra sé aš hafa meiri birtu yfir žann tķma sem fjölskyldur eru tvķstrašar til vinnu eša skóla, eša hvort betra sé aš sameiginlegur tķmi fjölskyldna falli meira undir dagsbirtu.

Žó ég sé ķ grunninn į móti hringli meš klukkuna, svona yfirleitt, hugnast mér alveg aš henni sé seinkaš og žį um tvo tķma. Ekki vegna lżšheilsu, lķkamsklukkunnar eša dagsbirtunnar, heldur vegna žess aš žį fęrumst viš nęr Amerķku og fjęr Evrópu og hįdegi veršur žį enn nęr hįpunkti sólar, hvern dag. Ókosturinn er aš stundum til śtiveru eftir vinnu, ķ björtu vešri, mun fękka. 

Hvert skref, žó einungis sé ķ tķma en ekki rśmi, sem viš getum fjarlęgst skelfingu ESB, er heillaskref.


mbl.is „Alls ekki klukk­unni aš kenna“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hver er vandinn?

Vandi Landspķtalans er stór, um žaš žarf vart aš rķfast. En ķ hverju felst sį vandi?

Nś er sagt aš opnun hjśkrunarheimilis į Seltjarnanesi og sjśkrahótels muni leysa žann vanda, aš frįflęši spķtalans muni batna. Ķ vištali viš forstjóra Landspķtalans kom fram aš nokkur rżmi innan stofnunarinnar standi auš vegna manneklu. Liggur vandinn žį ekki frekar ķ mönnun en plįssleysi? Ef illa gengur aš manna stöšur svo hęgt sé aš nżta žau rśm sem til stašar eru innan stofnunarinnar, hvernig ętlar žį forstjórinn aš manna heilt sjśkrahótel. Žaš veršur hins vegar fróšlegt aš sjį hvort betur gengur aš manna hjśkrunarheimiliš į Seltjarnarnesi.

Ef vel gengur aš koma žvķ ķ gang og manna žar allar stöšur, er ljóst aš eitthvaš stórkostlegt er aš ķ stjórnun Landspķtalans, eitthvaš sem ekki veršur lagaš nema meš žvķ aš skipta um alla lykilstjórnendur žar.  Žį er ljóst aš žeir eru ekki aš valda sķnu starfi og aš opnun į einu hjśkrunarheimili mun skammt duga.

Reyndar eru öll teikn um aš vandi Landspķtalans sé aš stęšstum hluta stjórnunarlegs ešlis. Žaš er sama hversu miklu fjįrmagni žangaš er veitt, vandinn eykst. Illa gengur aš manna stöšur og įlag žeirra sem eftir eru komiš į žaš stig aš ekki sér fyrir endann žar. Starfsmenn brenna śt ķ stórum stķl. Fróšlegt vęri ef forstjórinn upplżsti žjóšina um hversu margir starfsmenn stofnunarinnar eru ķ veikindafrķi, hversu mikiš sį fjöldi hefur aukist hin sķšari įr.

En hvers vegna veigrar fólk sér viš aš rįša sig til Landspķtalans? Léleg laun hafa veriš nefnd en er žaš virkileg įstęša. Mį ekki mun frekar ętla aš engum hugnist aš rįša sig į vinnustaš žar sem vinnuįlag er svo mikiš aš bśast megi viš aš heilsan gefi sig fyrr en ešlilegt getur talist. Žar komum viš aš stjórnuninni. Rétt starfsmannastjórnun leišir af sér góšan vinnustaš og öfugt.

Hitt ber aš taka fram, svo enginn misskilningur megi žar flękja mįlin, aš starfsfólk spķtalans er frįbęrt og gerir sitt besta og nokkuš langt umfram žaš. Žaš hefur undirritašur reynt į eigin skinni og gat ekki annaš en dįšst aš žvķ fólki sem honum sinnti um tķma, į sķšasta įri.

Hvernig vęri aš reyna aš greina vanda Landspķtalans. Hvers vegna rśm standa žar auš og starfsfólk ķ stórum stķl ķ veikindafrķi. Fleiri rśm duga lķtiš mešan ekki er hęgt aš manna fyrir žau sem žegar eru til stašar og erfitt er aš manna stofnun žar sem veikindi vegna vinnuįlags er žekktur vandi.

Vandinn veršur ekki leystur meš peningum einum saman, mešan óhęf stjórnun er į stofnuninni.


mbl.is Greina žarf frekari śrręši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Um Sundabraut og fleira

Mikiš hefur veriš rętt um svokallaša Sundabraut og žį helst til réttlętingar į enn frekari skattpķningu bķleigenda.

Žaš žarf enginn aš efast um aš umferš um Vesturlandsveg er tafsöm į köflum og stundum erfiš. Žaš žarf vissulega aš bęta. En žaš eru til fleiri leišir en lagning nżs vegar til lausnar žess vanda, önnur en sś sem kostar meira en nokkur leiš er aš réttlęta, sérstaklega eftir aš borgaryfirvöld įkvįšu aš hękka žann kostnaš um tug miljarš króna, meš žvķ aš śtiloka hagkvęmasta kostinn yfir Grafarvoginn.

Žegar horft er til umferšažunga skiptir fleira mįli en fjöldi akreina. Flęši umferšar er žar stęrsti valdurinn. Vegur sem er 2+1 eša 2+2 getur flutt mikla umferš į stuttum tķma ef engar tafir eru į honum. Sķšustu įr var mikiš rętt um tvöföldun Hvalfjaršargangna og sś framkvęmd talin vera brįš naušsynleg. Žeir sem um göngin žurftu aš fara įttu aušvelt meš aš skilja žessa fullyršingu, enda oftar en ekki sem miklar bišrašir myndušust viš noršur enda gangnanna, Nś sķšustu mįnuši hefur žessi umręša žagnaš, enda žessar tafir ekki lengur til stašar. Įstęšan? Jś, hętt var aš innheimta gjald gegnum göngin og žvķ enginn flöskuhįls viš noršurendann lengur!

Žannig mętti laga Vesturlandsveg og minnka tafir eftir honum. Frį Esjumelum sušur aš Grafarholti, į innanviš 10 km kafla, žarf aš aka gegnum 8 hringtorg, meš tilheyrandi töfum į umferš. Žetta er aušvitaš alveg ótrślegt. Sum žessara hringtorga eru ķ žannig landslagi aš aušvelt er aš koma fyrir mislęgum gatnamótum, önnur eru eitthvaš verr ķ sveit sett, en žó alls ekki žannig aš slķkt sé śtilokaš. Nżjasta hringtorgiš er viš gatnamót aš Esjumelum, į staš žar sem tiltölulega aušvelt hefši veriš aš koma fyrir mislęgum gatnamótum. Ķ ofanįlag er žetta hringtorg einbreitt og tafir žvķ meira um žaš en önnur į žessari leiš.

Kostnašur viš Sundabraut liggur ekki fyrir, en heyrst hafa tölur upp į um 100 milljarša króna. Žar sem einungis eru til gömul gögn um įętlašan kostnaš žessarar framkvęmdar, er nįnast vķst aš kostnašurinn er nokkuš hęrri en žetta. Įętlanagerš hefur sjaldan veriš neitt sérstaklega įreišanlegar hjį okkur Ķslendingum, auk žeirrar tilhneigingar stjórnmįlamanna aš draga žęr meira saman en gott žykir, til aš koma verki af staš.

Hitt er nokkuš žekktara, kostnašur viš gerš mislęgra gatnamóta. Ólķkt viš Sundabraut, hefur veriš nokkuš byggt af mislęgum gatnamótum hér og žvķ komin nokkur žekking į kostnaši žeirra. Aš mešaltali kostar gerš slķkra gatnamóta innan viš 1 milljarš króna.

Ljóst er žvķ aš gerš įtta mislęgra gatnamóta ęttu ekki aš kosta nema um 8 milljarša, verum örlįt og hękkum žaš upp ķ 10 milljarša, eša sömu upphęš og įętlanir um Sundabraut hękkušu į einum fundi borgarstjórnar, sķšasta vor. Žį eru a.m.k. eftir 90 milljaršar sem nota mį til breikkunar Vesturlandsvegar frį gatnamótum Žingvallavegar aš Móum į Kjalarnesi. Breikkun frį Móum aš Hvalfjaršagöngum kostar alltaf jafn mikiš, sama hvort valin er Sundabraut eša endurbętur nśverandi vegar. Frį gatnamótum Žingvallavegar aš Móum eru um 7 km. Hver kostnašur er viš aš breikka žann kafla veit ég ekki, en ljóst er aš vęnn afgangur mun verša eftir af 90 milljöršunum!!

Stundum hafa menn lįtiš freistast til aš nefna Sundabraut ķ tengslum viš annan vanda į Kjalarnesinu, vind og ófęrš. Žar mun žó engin breyting verša į, sama hvaša leiš veršur valin. Eina lausnin gegn vindi og ófęrš į Kjalarnesi er yfirbygging alls vegarins, lausn sem ekki er raunhęf į žessari öld. Hins vegar mętti minnka vind į veginum sjįlfum, ef plantaš vęri žéttu skógarbelti noršan vegarins, a.m.k. 50 - 100 metra breišu, eftir öllu Kjalarnesinu.

Hitt er boršleggjandi aš laga mį Vesturlandsveg į nśverandi staš žannig aš hann beri umferš nęstu įratuga meš glans, fyrir fjįrmuni sem duga ekki nema ķ hluta Sundabrautar. Žegar peningar eru af skornum skammti er śtilokaš aš réttlęta slķkan fjįraustur sem Sundabraut kallar į. Aš nota sķšan óžarfan veg til réttlętingar į enn frekari skattheimtu, er sišlaust og žeim til skammar er slķkt gera!!


Rangt mat hjį varaformanninum

Žaš er rangt mat hjį Jóni Gunnarssyni aš vegskattur sé umdeildur, svo er alls ekki. Nįnast öll žjóšin er į móti slķkum sköttum, einungis nokkrir žingmenn, einstaka rįšherra og svo nokkrir bęjarstjórar dįsama žennan ófögnuš. Žetta sżna umręšur ķ fjölmišlum, skošanakannanir og einnig kemur žetta skżrt fram ķ fréttinni sem žetta blogg er hengt viš. Žar segir aš 239 umsagnir séu komnar į borš samgöngunefndar vegna frumvarpsins, einungis 18 žeirra męla meš žvķ. Žaš er žvķ ekki meš nokkru móti hęgt aš halda žvķ fram aš frumvarp um vegskatta sé umdeilt, andstašan er skżr og óumdeild.

Hitt er aftur skuggalegra, aš ekki skuli enn vera neitt fariš aš śtsetja hugmyndina um vegskattinn, hversu hįr hann veršur, hvar hann eigi aš vera og hvernig innheimtu skuli hįttaš. Žó er ljóst aš žegar hafa umferšamestu stofnleišir landsins, vegir nśmer 40, 41 og 49 ķ vegaskrį Vegageršarinnar veriš śtilokašar, stofnleišir sem gefiš gętu mestan pening ķ rķkissjóš meš minnstu framlagi hvers einstaklings, umferšažyngstu stofnleišir landsins.

Og žó ekkert sé fariš aš spį ķ grunnhugsanir vegna žessa skatts, ž.e. hversu hįr hann verši, hvar hann muni verša innheimtur og hvernig innheimtu skuli hįttaš, auk žess aš frumvarpiš er ekki enn oršiš aš lögum, er samt bśiš aš gefa śt gnótt yfirlżsinga um hvernig fénu skuli eytt og jafnvel byrjaš aš undirbśa lįntökur upp į tugi milljarša. Eru menn alveg aš tapa sér!!

Hvernig vęri nś aš byrja į réttum enda, svona til tilbreytingar. Höfum viš ekki fengiš nóg af Sandeyjarhöfnum, Vašlaheišagöngum og Bröggum?!! Byrjum į aš kanna hversu stór hluti žjóšarinnar raunverulega vill vegskatta og höldum įfram śt frį žeirri stašreynd.

Žaš er oršiš hvimleitt hvernig dįsemdarmenn žessa skatts leifa sér aš lķkja honum viš Hvalfjaršargöng. Žetta tvennt į ekkert sameiginlegt, a.m.k. ekki samkvęmt žvķ hvernig skatturinn hefur veriš kynntur fyrir žjóšinni hingaš til. Hvalfjaršargöng voru fyrst byggš og sķšan innheimt gjald til aš greiša žau nišur. Strax viš upphaf framkvęmda lį ljóst fyrir aš sś gjaldheimta yrši til įkvešins tķma. Nś er hins vegar veriš aš ręša skattheimtu til óįkvešins tķma, enginn viršist vita hversu hįa, hvar hśn veršur né ķ hvaša formi. Peningunum hefur veriš lofaš og žį ekkert sérstaklega til žeirra vega sem helst koma til grein ķ skattheimtu og loforšin į aš efna meš lįntöku. Mįliš allt vanbśiš.

Er stjórnmįlamönnum algerlega śtilokaš aš haga sér skynsamlega? Žurfa žeir endalaust aš lįta eins og ekkert sé milli eyrna žeirra? Žaš er erfitt aš trśa aš žeir séu svona heimskir, eitthvaš annaš hlżtur aš liggja aš baki.

 


mbl.is Liggur fyrir aš mįliš sé umdeilt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Grunnlaun - heildarlaun

Žaš er sitt hvaš, grunnlaun og heildarlaun. Grunnlaun eru žau laun sem launžegi fęr aš lįgmarki, fyrir žį vinnu sem hann ręšur sig til. Heildarlaun eru aftur žau laun sem hann fęr greitt fyrir eftir aš bśiš er aš bęta viš žeim greišslum sem launamašurinn į rétt į aš auki.

Žęr greišslur geta veriš mismunandi, t.d. vaktaįlag eša eitthvaš annaš sem launamašurinn leggur atvinnurekanda til meš sķnu vinnuframlagi. Ķ dag er žaš svo aš lįgmarkslaun eru sögš 300.000 krónur fyrir fulla vinnu ķ mįnuš. En žetta er ekki svona einfalt, žar sem einhverjum snilling datt žaš snjallręši ķ hug aš žarna vęri um heildarlaun aš ręša.

Žaš segir aš grunnlaun geta veriš mun lęgri, eša um 260.000 kr fyrir fulla vinnu ķ mįnuš. Žannig er launžegi į lęgstu launum, en skilar sķnu vinnuframlagi į öllum tķmum sólahrings, alla daga įrsins, er ķ vaktavinnu, aš greiša sér sjįlfur vaktaįlagiš aš hluta. Vinnufélagi hans, sem skilar eingöngu vinnu į virkum dögum og dagvinnutķma, fęr hins vegar 40.000 kr ķ tekjutryggingu, til aš nį 300.000 kr! Atvinnurekandinn žarf žį ekki aš greiša vaktavinnumanninum nema 40.000 kr ķ vaktaįlag ķ staš um 80.000 króna, žar sem vaktaįlag er įkvešin prósenta af grunnlaunum, rétt eins og yfirvinnukaup reiknast einnig sem įkvešiš hlutfall af žeim.

Žetta dęmi, sem er alls ekki einsdęmi heldur kaldur raunveruleiki hjį mörgum atvinnurekendum, sżnir og sannar aš ķ kjaravišręšum eru žaš grunnlaun sem skipta mįli, ekki heildarlaun.

Žeir sem ekki skilja žessa einföldu stašreynd ęttu alveg aš lįta vera aš tjį sig um kjaramįl, svona yfirleitt!!

Hér fyrir nešan geta lesendur séš hvernig žetta er oršaš ķ kjarasamningi SGS viš SA, en žar segir skżrt aš til lįgmarkslauna teljist m.a. įlags og aukagreišslur.

 

Lįgmarkstekjur fyrir fullt starf

Lįgmarkstekjur fyrir fullt starf, fullar 173,33 unnar stundir į mįnuši (40 stundir į viku), skulu

vera sem hér segir fyrir žį starfsmenn sem eftir aš 18 įra aldri er nįš hafa starfaš a.m.k. sex

mįnuši hjį sama fyrirtęki (žó aš lįgmarki 900 stundir):

1. maķ 2017  kr. 300.000 į mįnuši.

• Mįnašarlega skal greiša uppbót į laun viškomandi starfsmanna sem ekki nį

framangreindum tekjum, en til tekna ķ žessu sambandi teljast allar greišslur, ž.m.t.

hverskonar bónus-, įlags- og aukagreišslur, sem falla til innan ofangreinds vinnutķma.

Launauppbót vegna lįgmarkstekjutryggingar skeršist ekki vegna samningsbundinnar

launahękkunar vegna aukinnar menntunar sem samningsašilar standa sameiginlega aš.

• Laun fyrir vinnu umfram 173,33 stundir į mįnuši og endurgjald į śtlögšum kostnaši

reiknast ekki meš ķ žessu sambandi.

 


mbl.is Rifist um mismunandi stašreyndir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Samgönguįętlun

Žaš er nokkuš fróšlegt aš lesa samgönguįętlun rķkisstjórnarinnar en betra aš vera ekki svartsżnn fyrir žann lestur, žaš gęti endaš illa.

Einn kafli žessarar įętlunar er nefndur Vegakerfiš - notendagjöld. Žarna reynir vissulega nokkuš į sįlarlķfiš en ķ žessum kafla koma fyrir eftirfarandi setningar:

Verši tekin upp notendagjöld į forsendunum „notandi greišir“ žarf aš huga aš śtfęrslu sem endurspeglar heildarkostnaš. Af žeim möguleikum til réttlįtrar gjaldtöku sem nefndir hafa veriš er ekin vegalengd talin eiga best viš. Meš nżrri žrįšlausri stašsetningartękni opnast nżir möguleikar žar sem hęgt er aš taka miš af žvķ hvaša mannvirki eru notuš, tķma dags, vegalengd, stęrš, žyngd og mengunarflokki farartękis. Žannig er hęgt aš beita jįkvęšri mismunun hįš veggerš og fjarlęgš ķ žjónustu. Nżtt gjaldheimtukerfi žarf einnig aš geta rįšiš viš gjaldtöku eftir stund og staš og žarf žvķ aš byggjast į upplżsingatękni 

Žarna er nokkuš langt seilst. Byrjum į fyrra atrišinu, "notendur greiši". Nś er žaš svo aš notendur bķla greiša sannarlega fyrir alla sķna žjónustu frį rķkinu og gott betur. Ķ dag er veriš aš innheimta um eša yfir 80 milljarša króna į įrsgrundvelli plśs viršisaukaskatt, af bķleigendum. Af žessari upphęš er nęrri helmingur skattur sem į var lagšur til višhalds og endurnżjunar vegakerfisins. Žetta er nįnast sama upphęš og samgönguįętlun gerir rįš fyrir aš notaš sé til višhalds og endurnżjunar vegakerfisins - į nęstu fimm įrum!!

Seinna atrišiš og heldur kuldalegra er sś stašreynd aš nś skal njósnaš um hvar hver ekur og hvenęr. Til žessa į aš nota "nżjustu tękni" sem reyndar hefur veriš til ķ nokkuš mörg įr, en hvaš um žaš, einkalķfinu skal fórnaš. Ekki žarf snilling til aš sjį aš ķ framhaldinu veršur aušvelt aš koma į annarri njósnastarfsemi tengt žessari "nżju tękni" eins og hrašaeftirliti löggęslu. Reyndar getur vart veriš aš žetta standist hin nżju persónuverndarlögin, svo kannski er žar smį glęta.

Aušvitaš er ķ sjįlfu sér ekkert aš žvķ aš breyta skattlagningu į akstri bķla, enda ljóst aš akstur rafbķla er utan kerfis og ekkert ešlilegra en aš žeir séu į einhvern hįtt lįtnir greiša žaš sem žeim ber, til višhalds og endurnżjunar vegakerfisins. Eldsneytisbķlar verša žó ekki dregnir inn ķ slķka skattgreišslu nema žvķ ašeins aš sambęrilegt gjald, sem nś er innheimt viš kaup į eldsneyti, verši lagt nišur. Tvķsköttun mį aldrei samžykkja, ekki undir nokkrum kringumstęšum.

Einfaldast er aušvitaš aš nżta bara žann hluta skattsins sem innifalinn er ķ eldsneyti til žess sem honum var ętlaš. Žannig mį fimmfalda hrašann viš uppbyggingu vegakerfisins. Viš žaš mį svo bęta žeim peningum sem stjórnvöld hafa notaš ķ önnur mįl, af žessum skattstofni undanfarin įr, skila rįnsfengnum. Eftir sem įšur vęru bķleigendur aš greiša vęna summu til samneyslunnar, ž.e. annaš en višhald og endurnżjun vegakerfisins, umfram ašra žjóšfélagžegna. Ef allt žaš fé sem eyrnamerkt var vegamįlum fęru ķ žann flokk žyrfti ekki aš hugsa um veggjöld og jafnvel vęri hęgt aš hafa rafbķla undanžegna žeirri skattlagningu um einhver įr enn, jafnvel žar til menn įtta sig į aš mun skynsamlegra er aš horfa til vetnisbķla.

En žaš er fleira sem tengist samgönguįętlun. Allir vita aš borgarstjórn hefur nįš aš fķfla rįšherra verulega, svo jafnvel stilltustu menn reyta hįr sitt og skegg. Svokölluš borgarlķna, sem reyndar er jafn dulin og veggjöldin, er nś óbeint komin žarna inn og orš eins og "žétting byggšar" farin aš sjįst žar į prenti. Nokkuš merkilegt, žar sem žetta er jś samgönguįętlun.

Öllu verra er aš borgaryfirvöld sękja nś hart aš fį inn ķ samgönguįętlun heimild til enn frekari skattlagningu į landsmenn, skatta sem žau nefna "mengunar- og tafagjöld". Žetta hefur lķtiš veriš rętt ķ sambandi viš samgönguįętlun og vonandi aš žingmenn séu ekki svo skyni skroppnir aš žeir lįti stjórnendur žess sveitarfélags sem hellst er fęrt til aš safna skuldum, fķfla sig sem rįšherra.

En hvaš er "mengunar- og tafagjald"? Jś fyrst og fremst er žetta enn einn skatturinn, til įlagningar į bķleigendur, eins og žar sé óžrjótandi uppspretta peninga! En žetta er ekki neinn venjulegur skattur, heldur skattur sem hefur žann hvata aš gera ekki neitt. Žį er ekki įtt viš aš bķleigendur sitji heima og geri ekkert, heldur hitt aš borgaryfirvöld geri ekkert.

Meš žvķ aš halda gatnakerfinu og umhverfi žess sem sóšalegustu veršur mengun meiri. Žį er hęgt aš innheimta meira mengunargjald. Tafagjaldiš hękkar sķšan ķ réttu hlutfalli viš tafir ķ umferšinni, sem aftur eykur enn frekar mengun. Žetta er žvķ "tęr snilld" eins og höfundar Icesave sögšu į sķnum tķma, getur bara ekki klikkaš!!

Og aušvitaš lenda žessir skattar žyngst į landsbyggšafólki, sem žarf aš sękja sér sķfellt meiri žjónustu til höfušborgarinnar. Tęrasta snilldin er sķšan aš byggja nżjan landspķtala nišur undir mišbę borgarinnar svo örugglega sé nś hęgt aš kroppa ašeins meira af landsbyggšafólkinu, žegar žaš žarf aš sękja sér lękninga.


Aš grįta Björn bónda

Björn Bjarnason grętur Moggann sinn sįrt į bloggi sķnu. Honum žykir sįrt aš formenn stjórnmįlaflokka fįi žar ekki heišurssess um įramót og helst heilsķšu mynd einnig.

Nś er žaš svo aš lķtil sem engin eftirspurn er eftir hugleišingum formanna stjórnmįlaflokka hér į landi, enda marg sżnt aš žęr hugleišingar eru lķtils virši. Kosningaloforš žeirra, sem sumir taka trśanleg, eru fljót aš gleymast eftir aš atkvęši hafa veriš talin og žvķ vart meira aš marka hugleišingar žeirra viš įramót.

Žetta vita ritstjórar Moggans og eru žvķ ekki aš sóa pappķr ķ slķka vitleysu.

Formenn stjórnmįlaflokka eru svo sem ekkert ķ vandręšum meš aš koma sķnum misvitru hugleišingum į framfęri, žó mogginn, einn fréttamišla, įtti sig į tilgangsleysi žess bošskapar.

Hitt vęri fersk, ef formenn stjórnmįlaflokka hér į landi tękju upp į žeirri nżlundu aš standa viš orš sķn, aš standa vörš lands og žjóšar og bara yfirleitt sżna einhvern minnsta vott af žvķ aš žeir séu aš reyna aš vinna sķna vinnu!!

 


Siggi og Nonni, eša bara Dagur

Enn bętist į órįšslistann, nś skal byggja jaršgöng ķ Hafnafirši. Žaš mętti halda aš Dagur vęri bśinn aš taka yfir óstjórn landsins.

Björn Levķ, Pķrati, hefur bent į aš dęmiš gangi bari alls ekki upp, aš 100-140kr dugi engan veginn fyrir öllum žeim framkvęmdum sem bošašar hafa veriš. Komst hann aš žessu įšur en göng ķ Hafnafirši voru bošuš, framkvęmd upp į eittžśsund og tvöhundruš miljónir króna!

En kannski misskilur Björn žetta og viš hin lķka, kannski er nóg aš rukka 100-140 krónur viš hvert skatthliš, bara hafa žessi skatthliš nógu andskoti mörg og žétt!

Fyrst žarf 10 til 15 skatthliš,til žess eins aš borga stofnkostnaš vegna skattsins, sķšan žarf 15 til 20 skatthliš til aš greiša rekstrarkostnaš ruglsins og innheimtu skattsins. Žį er hęgt aš snśa sér aš žvķ aš reikna śt allan kostnaš viš žį draumóra sem pjakkarnir hafa lagt fram og finna śt hversu mörgum skatthlišum žarf aš bęta viš.Vandinn er hins vegar sį aš nįnast daglega dettur žeim eitthvaš nżtt ķ hug, sem framkvęma mį. Žaš gęti žvķ oršiš nokkuš tafsamt fyrir okkur landsbyggšafólk aš komast til borgarinnar, žegar aka žarf gegnum hvert tollahlišiš af öšru, aš svo žéttrišiš net žeirra verši aš vart verši bķllengd į milli.

Žaš er ekki aš undra žó manni detti Dagur ķ hug, ķ hvert sinn sem Siggi og Nonni opna į sér munninn. Peningavitiš ekkert og raunveruleikinn žeim öllum jafn fjarlęgur.

Siggi og Nonni geta žó ekki bśist viš aš fį žį silki mešferš sem Dagur fęr, žegar allt fer ķ hundana. Žeir munu ekki stjórna rannsóknarnefnd um eigiš vanhęfi og enn sķšur nefnd sem rannsakar rannsóknarnefndina.

 


mbl.is Jaršgöng ķ Hafnarfirši į listanum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aš eyša lottovinningnum įšur en dregiš er

Enn bętist viš vegskattafarsann. Nś skal byrjaš į aš eyša skattinum įšur en hann hefur veriš lagšur į! Žvķlķkt bull!!

Mašur er eiginlega oršinn svolķtiš ruglašur į žessu mįli öllu og erfitt oršiš aš fylgjast meš žvķ. Hver talar ķ sķnu horni innan stjórnarinnar og enginn viršist vita hvaš hinn er aš gera. Minnir nokkuš į ęvintżriš um jólasveinanna.

Oft hafa draumóramenn į Alžingi nefnt vegskatta, gegnum tķšina. Alltaf hafa žeir veriš kvešnir nišur, hiš snarasta. Um nokkurn tķma heyršist ekkert svona órįšshjal frį löggjafasamkomunni.

Žaš var svo fyrir tveim įrum sķšan aš nż rķkisstjórn tók hér völdin, undir stjórn Sjįlfstęšisflokks, žess flokks sem predikar lęgri skatta og minna bįkn, eša gerši žaš a.m.k. hér į įrum įšur. Žaš kom žvķ eins og skrattinn śr saušaleggnum žegar nżskipašur samgöngurįšherra, Jón Gunnarsson, fór aš tala fyrir vegsköttum. Satt aš segja hélt mašur ķ fyrstu aš um grķn vęri aš ręša hjį rįšherranum, aš įramótaglešin vęri ekki alveg farin śr kolli hans. Žvķ mišur brįši žessi vitleysa ekki af manninum og hélt hann uppteknum hętti allt žar til žessi rķkisstjórn sprakk, nokkrum mįnušum sķšar. Žar sem rökstušningur žessa rįšherra var nokkuš ruglingslegur og erfitt aš henda reišur į hvaš hann var raunverulega aš hugsa og segja, varš žetta mįl aldrei meira en einskonar bull hjį honum.

Svo komu kosningar. Fyrir žessar kosningar voru sumir kjósendur nokkuš forvitnir um hvar frambjóšendur stęšu ķ žessu mįli. Sem von var įttu frambjóšendur nokkuš erfitt meš aš tjį sig um mįliš, enda žaš allt svo óljóst og ķ raun į engu aš byggja nema röfl eins fyrrverandi rįšherra, röfl sem betur įtti kannski heima į einhverri ölstofu borgarinnar. Ein frambjóšandi steig žó fram og tók skżra afstöšu, veggjöld eša vegskattar yršu aldrei lagšir į ef hann kęmist til valda. Enginn vafi var į aš mašurinn meinti žaš sem hann sagši, enda var sama hvar hann kom fram, į žessu hnykkti hann ķ hvert sinn sem hann opnaši į sér kjaftinn. Žetta var formašur Framsóknarflokks, Siguršur Ingi Jóhannesson. Vķst er aš mörgum stušningsmanni žessa flokks létti mjög, žarna var mašur sem žorši og engin tvķmęli voru um žetta mįl af hans hendi.

Eftir nokkuš jaml var mynduš var nż rķkisstjórn. Aš vķsu ekki alveg ķ samręmi viš nišurstöšu kosninga, žar sem žeir flokkar sem töpušu tóku sig saman og myndušu meirihluta og settu žannig žį flokka sem mest unnu į varamannabekkinn. En hvaš meš žaš, ķslenskir stjórnmįlamenn eru svo sem ekki ķ neinum sérstökum tengslum viš žjóšina, svo žetta kom ekkert endilega į óvart. Nś var formašur Framsóknar oršinn samgöngurįšherra. Mįliš var žvķ ķ höfn, svo lengi sem žessi rķkisstjórn tórir. Žetta įréttaši hann ķ sķnu fyrsta vištali sem rįšherra, žegar hann enn einu sinni afaneitaši vegsköttum.

Og svo komu aftur įramót. Eitthvaš leggjast įramót illa ķ žingmenn, einkum rįšherra. Kannski fer skaupiš svona illa ķ žį, kannski eitthvaš annaš. Ķ žaš minnsta varš hinn nżi samgöngurįšherra jafn ruglašur og forveri hans, įri įšur. Ķ fyrsta vištali ķ fjölmišlum, eftir žessi įramót, kom ķ ljós aš hann hafši sżkst illa af sömu sótt og forveri sinn. Nś voru vegskattar komnir ķ stöšu žess heilaga!

Mįlflutningur hins nżja rįšherra var žó ekkert skįrri en forverans, ęvintżralegt rugl žar sem engu var lķkast en aš hann vęri ekki alveg viss um hvaš hann segši, vęri haldinn einskonar andsetningu. Svo hélt fram eftir įri, sumir geršu góšlįtlegt grķn aš žessu, ašrir tóku žessu heldur verr. Vandinn var aš framsetning rįšherrans og mįlflutningur var svo ruglingslegur aš erfitt var aš fest hönd į hann, mótmęli voru žvķ frekar taktlaus. Svona gekk fram į haust.

Um mitt sumar varš stór dagur ķ lķfi landsmanna, žegar gjaldskyldu um Hvalfjaršargöng lauk. Aš sjįlfsögšu var samgöngurįšherra lįtinn greiša sķšasta gjaldiš, ķ beinni śtsendingu fjölmišla. Į eftir var haldinn blašamannafundur žar sem rįšherrann įsamt bęjarstjórn Akraness fögnušu žessum įfanga įkaft. Žarna hélt mašur aš eitthvaš vęri aš brį af rįšherranum, en žaš var tįlsżn. Verra er aš bęjarstjórn hefur sennilega veriš hellst til lengi ķ grennd viš hann, žar sem hśn er nś illa haldin af sjśkdómnum!

Į haustdögum uršu kaflaskil. Vegna ólöglegrar upptöku į bar ķ borginni, žar sem tveir žingmenn višhöfšu frekar ljót orš, fór landinn į hlišina. Annar žessara žingmanna var formašur samgöngunefndar Alžingis og hafši veriš einn helsti hemill žessa órįšshjals rįšherrans. Viš tók nżr formašur žessarar nefndar, Jón Gunnarsson, fyrrum samgöngurįšherra og uppvakningur vegskattadraugsins!

Nś var ekki veriš aš višhafa nein vettlingatök, enda engin fyrirstaša lengur. Ekki batnaši žó röksemdin fyrir žessum sköttum, žvert į móti varš mįlflutningurinn nś ofsafengnari en įšur og ruglstigiš nįši nżjum hęšum. Gjaldiš var nś sagt verša  lįgt, nįnast ekki neitt. Hvar eša hvernig įtti aš innheimta žetta gjald var nokkuš į reyki. Talaš um einhverskonar myndatökur og umferšamestu stofnleišir, umhverfis borgina, allt žó óljóst. Einnig hefur heyrst aš greiša skuli gegnum öll jaršgöng landsins, en žaš er meš žaš eins og annaš, allt eitthvaš óljóst. Og allt įtti aš gera, hellst ķ gęr. Varla til sś hugmynd um bót į vegakerfinu sem ekki įtti aš framkvęma, fyrir žennan skatt sem įtti aš verša svo smįr aš enginn yrši hans var.  

Žannig tókst žeim félögum aš fķfla sveitarstjórnir umhverfis höfušborgarsvęšis og fį žęr hverjar af annarri til aš sżna velžóknun sķna ķ fjölmišlum. Žetta afrekušu žeir pjakkar Nonni og Siggi į ašeins einni viku og geri ašrir betur. Ekki fer hins vegar sögum af lķšan žessara sveitarstjórna, eftir hrekkinn!

Hvort gjaldiš er hįtt eša lįgt fer ekki eftir grunngjaldinu, heldur hversu oft žarf aš greiša žaš žegar ekiš milli tveggja staša. Ef greiša skal gegnum hver göng og ef ekiš er yfir įkvešna žverlķnu į öllum stofnbrautum umhverfis borgina, mega Skagamenn bśast viš aš greiš žrisvar slķkt gjald til borgarinnar. Ljóst er aš žį erum viš farnir aš greiša mun meira en mešan Spölur rukkaši okkur. Hversu oft ętli Akureyringar žurfi aš greiš, žurfi žeir aš fara til Keflavķkur?

Aušvitaš er žaš svo aš slķkur vegskattur telur lķtiš į fįförnum vegum, yrši t.d. seinlegt aš gera ökufęran veginn fyrir Vatnsnes ef umferš um hann ętti aš greiša žann kostnaš, gegnum vegskatt. Žvķ er kostnašur viš višhald og endurnżjun vegakerfisins haft į einskonar samfélagslegum grunni, žó žannig aš enginn greišir til žess nema žeir sem nżta kerfiš. 

Žaš er svo sem ekki undarlegt žó horft sé til stofnbrauta til og frį höfušborginni, ž.e. ef menn vilja breyta žessu nś eša totta eins mikiš śt śr bķleigendum og hęgt er og hellst nokkuš meira. Ef umferšažyngstu leišir landsins eiga aš greiša fyrir vegakerfi landsins, nś eša safna auknu fé ķ rķkisbįkniš, į aušvitaš aš setja slķkan skatt į stofnbrautir 40, 41 og 49. Žaš eru umferšažyngstu stofnbrautir landsins žannig aš gjald žar gęti veriš mun lęgra en annarsstašar, til aš nį sömu heildarupphęš, eša veriš jafn hįtt og safnaš miklu meira fé til rķkissjóšs, allt eftir žvķ hvernig hugsun manna er. Aš vķsu fylgir sį galli aš borgarbśar žurfa žį aš greiša gjaldiš ķ staš dreifbżlisbśa og aušvitaš vęri slķkt stķlbrot.

Alls óljóst er meš hvernig skal innheimta skattinn. Talaš um myndavélar, sem vęntanlega eiga bara aš vaxa sjįlfar upp śr jöršinni. Ekkert veriš rętt um vinnslu gagna frį žeim vélum, śtsendingu reikninga og innheimtu žeirra. Allt kallar žetta į śtgjöld, mikil śtgjöld. Bįkniš mun bólgna og blżantsnögurum fjölgar, ekki kannski alveg ķ stķl viš stefnu Sjįlfstęšisflokks, fellur hins vegar vel aš hugsjón vinstri flokka. Ljóst er aš fljótt mun kostnašur vegna žessa verša svo yfirdrifinn aš óvķst veršur hvort nokkuš situr eftir til vegamįla.

Og nś ętlar rįšherra aš vešsetja ósómann, įšur enn hann hefur veriš vakinn til lķfsins. Žetta er alveg nżr vinkill į mįlinu. Taka skal lįn upp į 50 til 60 žśsund milljónir króna. Eitthvaš žarf aš greiša ķ vexti af žvķ lįni og žarf ekki djśpa hugsun til aš ętla aš verkefniš sé žį komiš ķ stórann mķnus fyrir rķkissjóš, nema žvķ ašeins aš skatturinn sé hafšur svo hįr aš erfitt reynist fyrir landsmenn aš feršast yfir žęr žverlķnur sem skattlagšar verša į vegakerfinu!!

Žvķ mišur óttast ég aš veriš sé aš vaša meš žjóšina śt ķ kviksyndi sem erfitt veršur aš komast śr aftur, vegna órįšshjals tveggja žingmanna sem komist hafa til valda, žingmanna sem vita greinilega ekkert hvaš žeir segja eša gera. Sjįlfstęšisflokkur er nś kominn ķ žį stöšu aš lķtiš žarf śtaf aš bregša svo žessi höfušflokkur Ķslands verši aš örflokk. Žó einn žingmašur hans ruglist ķ rżminu og hverfi frį stefnunni, hefur žaš ķ sjįlfu sér ekki afgerandi įhrif, en ef ašrir žingmenn taka undir er žetta órįšshjal er vķst aš skašinn er skešur. Formašur Framsóknar hefur žegar gengiš frį sķnum flokk og žvķ veršur vart breytt. Reyndar eru Framsóknarmenn einstök ólķkindatól og vel gęti svo veriš aš foringjadżrkun žeirra fyrirgefi órįšiš!

Sś ašferš sem hingaš til hefur veriš notuš hér į landi, aš rukka skatt til višhalds og endurnżjunar vegakerfisins gegnum eldsneytiš, er einföldust, öruggust og ódżrust. Vandinn er aš orkuskipti setja strik ķ reikninginn, ešli mįlsins samkvęmt. Žann vanda į žó ekki aš leysa meš žvķ aš skattleggja enn frekar žį sem žegar borga, heldur leggja skatt į žį sem eru utan skatts, ž.e. leggja skatt til žessara nota į rafbķla. Žar mį hugsa sér skatt sem innheimtur vęri eftir eknum kķlómetrum, sem ķ raun er jafn réttlįtur og skattur gegnum eldsneyti, en eitthvaš meiri kostnašur liggur ķ innheimtu hans. Žó mętti vel hugsa sér aš žar mętti samnżta skošunarskyldu bķla. Aš lokum vęru žį allir bķlar landsins undir sama skatti, einhvertķmann ķ framtķšinni, žegar rafbķlar hafa yfirtekiš markašinn aš fullu.

Aš ętla aš leggja skatt žar sem ekiš er yfir įkvešnar žverlķnur į vegakerfinu er svo frįmunalega vitlaust aš magnaš er aš nokkrum manni skuli lįta sér detta slķkt til hugar. Aš ętla aš rökstyšja slķkt meš žvķ aš vitna til gjaldskyldu Hvalfjaršargangna eša annarra landa sem slķkt žekkist, sżnir vanžekkingu manna į mįlinu. Žar er fyrst framkvęmt, sķšan er lagšur į tķmabundinn skattur til aš greiša žį framkvęmd. Hugmyndir pjakkanna Nonna og Sigga eru allt ašrar. Žeir vilja skattleggja strax og til allrar framtķšar og framkvęma einhvertķmann seinna. Og nś bętist viš aš fyrst af öllu skal óskapnašurinn vešsettur!!

Óska öllum lesendum glešilegrar hįtķšar.

 

 

 

 

 


mbl.is Lįn Vegageršarinnar greidd meš vegtollum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvaš kemur nęst ķ borgarstjóra bragga blśs

Braggi 267 milljónir, Sundhöll Reykjavķkur 350 milljónir, Mathśs Hlemmi 201 milljón, Félagsbśstašir 300 milljónir og žrenging Grensįsvegar įsamt hjólastķgum 30 milljónir. Samtals gerir žetta 1.178 milljónir króna eša sem nemur launum verkamanns ķ rśm 368 įr!! Žarna er veriš aš tala um frammśrkeyrslu Reykjavķkurborgar ķ einungis 5 verkefnum, fleiri eiga eftir aš koma, eins og t.d. višhald Vesturbęjarskóla.

Brot į landslögum, brot į sveitarstjórnarlögum og brot į eigin reglum borgarinnar. Žetta kemur fram ķ fyrstu skżrslunni sem Innri endurskošun Reykjavķkur hefur opinberaš. Fleiri hafa veriš bošašar. Nokkuš haršur dómur, sér ķ lagi žegar um er aš ręša dóm innri endurskošunar yfir sķnum yfirmanni. Hvernig hefši dómurinn orši ef um óhįša śttekt hefši veriš aš ręša. Og nś vill sį seki sjįlfur rannsaka eigiš afbrot.

Žaš er misjafnt ķ hvaša ljósi stjórnmįlamenn sjį réttlętiš. Einn gerist brotlegur um kynferšislegt ofbeldi. Flokkur hans tekur nokkra mįnuši til aš skoša mįliš ķ kyrržey og śrskuršar. Annar sóar fjįrmunum į bįša bóga, eša kannski bara ķ rétta vasa. Hann vill sjįlfur fį aš rannsaka brot sitt. Allt į žetta aš fara hljótt og sjįlfsagt hefši enginn fengiš fréttir af kynferšisbrotinu nema fyrir óvarlega fęrslu žess seka. Svo fį nokkrir žingmenn sér ķ glas į bar. Einhverjir žeirra višhafa ósęmilegt oršbragš og žjóšin ętlar aš ganga af göflunum. Žegar žessir žingmenn óska eftir žvķ viš dómara aš mįliš verši rannsakaš, er žvķ hafnaš og nś lķtur śt fyrir aš žeir žurfi aš leita atbeina ęšra dómstigs til aš fį opinbera rannsókn į eigin broti!!

Hvort Dagur segi af sér eša ekki skiptir ķ sjįlfu sér litlu mįli, hann er jafn ómarktękur eftir sem įšur og pólitķskur ferill hans į enda kominn. Hitt ber aš skoša, hvert žessir fjįrmunir fóru. Žaš er algerlega śtilokaš annaš en aš telja aš rįn hafi fariš fram, aš žjófar hafi žarna veriš aš verki. Hvort žar var um aš ręša žjófnaš meš vitund og velvild embęttis- eša stjórnmįlamanna og žį hverra, žarf aš upplżsa. Sķšan aš draga žį seku fyrir dómstóla. 

Tökum bara eitt lķtiš dęmi er śr žessum farsa öllum, plönturnar viš braggann. Žaš mį vera aš hęgt sé aš kaupa nokkrar plöntur śt ķ Danmörku og flytja žęr til landsins fyrir tępa milljón króna, žó erfitt sé aš sjį hvernig. Hitt er aftur algerlega śtilokaš aš kostnašur viš aš koma žeim plöntum nišur ķ jöršina hafi kostaš ašra eins upphęš. Opinber skżring į uppgerš braggans var aš žarna vęri veriš aš vernda söguna, nokkuš sem vissulega mį alltaf gera meira af. Melgresi fellur vissulega aš žeirri hugsun enda lķtiš um runna į Ķslandi į žeim tķma er bragginn var upphaflega byggšur. En hvers vegna Danskt melgresi? Viš eigum gnógt af melgresi ķ landinu. Žetta er bara eitt dęmi um flónskuna, dęmi sem sżnir žó svart į hvķtu aš einhver eša einhverjir voru aš fylla vasa sķna af illa fengnu fé śr sjóšum borgarinnar!!

Dagur kemur fram ķ fjölmišla blįeygšur. Žórdķs Lóa stendur sem klettur aš baki hans. Hvernig Dagur hagar sér kemur ekki į óvart, hann hefur įvallt veriš duglegur viš aš koma erfišum mįlum yfir į ašra. Ef sést til myndavélar og kannski einhver stunguskófla er ķ nįnd, er hann fljótur aš stökkva fram śr fylgsni sķnu. Žaš vefst hinsvegar nokkuš fyrir manni hvernig Žórdķs Lóa hagar sér. Kannski eru einhverjir hagsmunir sem krossleggja žau?!!

Hvaš kemur nęst ķ borgarstjóra bragga blśs?!!


mbl.is Vķkur sjįlf ef Dagur vķkur ekki
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband