EGO borgarstjórnar reynist landanum dżrkeypt

Ķslenskir fjölmišlar eru pólitķskir ķ sķnum störfum, um žaš veršur ekki deilt. Sumir stjórnmįlamen og stjórnmįlaflokkar eiga hęgara meš aš koma sķnum mįlum į framfęri en ašrir, žaš į einnig viš um żmsa hópa ķ samfélaginu. Fréttamenn eru fljótir til aš flytja hvaša vitleysu sem er, ef žaš kemur śr hįlsi "réttra" manna og žegar sum mįlefni eru til umfjöllunar eru tilkallašir "sérfręšingar" sem styrkja fréttir fjölmišla. Ašrir stjórnmįlamenn komast ekki aš, jafnvel žó žeir komi fram meš mįlefni sem rķk žörf er fyrir žjóšina aš fį fréttir af.

Sķšastlišinn žrišjudag (31/1) steig žingmašur ķ pontu Alžingis og lagši spurningar fyrir innvišarįšherra. Žęr spurningar sneru aš borgarlķnu og samgöngusįttmįla Alžingis viš sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu, um žį stašreynd aš nś žegar hefšu įętlanir um žau verkefni hękkaš um 50 milljarša króna og aš einn einstakur lišur žeirra hękkaš śr 2,74 milljöršum upp ķ 17,72 milljarša, eša um 15 milljarša, Žaš gerir aš sį einstaki lišur įętlunarinnar hękkar um 650%. Enginn fjölmišill, ekki einn einasti, hefur flutt fréttir af žessari umręšu į Alžingi, enda viškomandi žingmašur ekki ķ nįš fréttamišla.

Um fyrirspurnina og fįtękleg svör rįšherra mį lesa ķ tenglum hér aš nešan, en kannski žaš sem mest kom į óvart var aš žaš viršist sem bśiš sé aš fęra fjįrveitingarvaldiš frį Alžingi yfir til Betri samgangna og einhvers stżrihóps sem ķ sitja rįšherrar og forsvarsmenn sveitarfélagana į svęšinu. Aš sį hópur geti sóaš fjįrmunum rķkissjóšs aš eigin vild, įn afskipta Alžingis. Sumir segja stjórnarskrįnna ónżta, en žar kemur žó skżrt fram aš fjįrveitingarvaldiš liggur hjį Alžingi og engu fé megi eyša śr sjóšum rķkisins nema meš samžykki žess.

Einhverjum kann aš finnast žetta lķtil frétt, sérstaklega vegna žess hver stingur į kżlinu. En žetta er engin smįfrétt. Fyrir utan žann augljósa sannleik aš Vegageršin er stórkostlega fjįrsvelt, getur ekki haldiš viš vegakerfinu um landiš, svo börn sem keyrš eru til skóla vķtt um landiš męta žangaš ęlandi eftir torfęrur feršarinnar, nefni sem dęmi Vatnsnesveg, žį er 50 milljarša hękkun borgarlķnuverkefnis ekki nein smį upphęš. Munum aš ķ fyrstu var talaš um aš kostnašur yrši um 70 milljaršar.

Žaš er ekki eins og rķkissjóšur sé aš springa undan peningum og ekki eru sveitarfélögin betur sett, sér ķ lagi sjįlf höfušborgin. Žvķ veršur aš sękja žessa peninga meš einhverjum hętti til landsmanna. Ef viš gefum okkur aš žessari upphęš yrši bara skipt jafnt į hvert mannsbarn ķ landinu, mun žessi kostnašarauki žżša kostnaš fyrir hverja fjögurra manna fjölskyldu upp į rśmlega hįlfa milljón króna. Upphęšin yrši töluvert hęrri ef einungis ķbśar höfušborgasvęšisins tękju hana į sig en žaš veršur aušvitaš ekki. Žetta eru ekki neinir smįaurar!

Žessi frétt į fullt erindi ķ fjölmišla og žeir verša aš hętta sķnu dekri viš pólitķkina. Fjölmišlar eiga aš flytja fréttir. Žar er aušvitaš ruv sekast, žar sem sį fréttamišill er ķ eigu landsmanna og rekinn fyrir fé sem hvert mannsbarn žarf aš greiša, hvort sem vilji er til eša ekki. Ašrir fjölmišlar eru reknir į öšrum grunni og kannski viškvęmari fyrir žeirri hönd sem fęšir žį.

Hér mį svo sjį umręšuna:

Fyrirspurn 

Svar rįšherra 

Svar viš svari rįšherra


Aš bera saman melónur og epli

Hvernig ķ ósköpunum ętlar umhverfis og samgöngunefnd Alžingis aš draga lęrdóm af Burnhead - Moss vindorkuverinu? Hvernig ętlar nefndin aš nżta žann lęrdóm til įkvöršunar um vindorkuver hér į landi.

Burnhead - Moss vindorkuveriš saman stendur af 13 vindtśrbķnum meš uppsett afl hverrar žeirra um 2MW og hęš hverrar tśrbķnu um 126 metrar, mišaš viš spaša ķ toppstöšu.

Hér į landi eru įętlanir nokkuš stęrri en žetta. Flestar hugmyndir hljóša upp į vindtśrbķnur meš um 6MW uppsett afl og hęš žeirra um og yfir 240 metrar, eša žrisvar sinnum öflugri og nęrri helmingi hęrri, hver vindtśrbķna en žęr sem reknar eru ķ Burnhead - Moss vindorkuverinu. Žį er fjöldi vindtśrbķna ķ hverju vindorkuveri hér į landi, sjaldnast undir tuttugu og allt aš 100 vindtśrbķnum.

Žaš mį alltaf blekkja fólk en žarna viršist umhverfis og samgöngunefnd helst vera aš blekkja sjįlfa sig. Ekki er hęgt aš trśa žvķ aš allt žaš fólk er hana skipa sé svona vķšįttu heimskt!

Žaš er allra leiša leitaš til aš reyna aš réttlęta žaš sem stjórnmįlamenn viršast hafa lofaš erlendum aušjöfrum, aš gera Ķslanda aš einskonar villta vestri vindorkunnar. Fulltrśi Samorku flutti žjóšinni žann bošskap aš įkvöršun um aš fórna landi undir vindorkuver ętti aš liggja hjį heimafólki, ž.e. landeigendum og sveitastjórnum. Aš slķkt afsal nįttśrunnar kęmi hvorki stjórnvöldum né žjóšinni viš. Žetta er svo sem skiljanleg hugsun af žeirra hįlfu. Žaš er aušveldara aš bera smįaura į fįtęka bęndur og sveitastjórnir sem berjast alla daga ķ bökkum viš aš geta sinnt grunnžjónustunni. En žetta er žó svo brengluš hugsun, jafnvel žó hagsmunir kalli, aš meš ólķkindum er aš žessi fulltrśi Samorku hafi lįtiš hafa žetta eftir sér. Enn undarlegra er aš hann stóš sperrtur žegar hann tilkynnti žetta og aušvitaš datt blašamanni ekki ķ hug aš efast eša spyrja spurninga. Heimskulegast var er hann svo sagši aš fjöldi vindtśrbķna vęri stórlega żktar. Žęr upplżsingar eru žó fengnar śr skżrslum sem tilvonandi vindorkuframleišendur hafa kostaš og sent til stjórnvalda. Varla eru žeir aš kosta slķka skżrslugerš nema einhver alvara liggi aš baki

Rįšherra orkumįla er ķ klemmu, enda ber hann tvo hatta, annan fyrir mįlefni orkumįla og hinn fyrir nįttśruvernd. Žetta tvennt fer illa saman žegar talaš er um vindorkuver. En hugur rįšherrans er skżr og žar er hann trśr sinni samfęringu. Hann sleppir aš ręša nįttśruna og sleppir aš ręša orkuna. Hann heldur sig viš peningana. Af veikum mętti nöldrar hann aš fjįrmunirnir eigi aš skila sér ķ "nęrumhverfiš". Ķsland er nś ekki svo stórt aš hęgt sé aš tala um eitthvaš nęrumhverfi, žegar nįttśru žess er fórnaš. En rįšherrann hugsar bara um peningana.

Sumir rįšherrar sem hafa beinan hag af žvķ aš vindorkuįformum verši komiš į flot sem fyrst og nįttśru landsins fórnaš į altari Mammons. Umhverfis og samgöngunefnd feršast į kostnaš okkar til erlendra landa til aš skoša vindorkuver. Hver žaš var sem skipulagši žį ferš hefur greinilega vališ vel fyrir sinn rįšherra og annan, vališ lķtiš og sętt vindorkuver ķ Skotlandi, meš fįum og litlum vindtśrbķnum. Žaš sést hvert plottiš er.

Viš umhverfis og samgöngunefnd get ég einungis sagt žetta: Ekki bera saman melónur viš epli, beriš saman melónu viš melónu. Opniš į rökhugsunina. Žį getiš žiš sest nišur og tekiš įkvöršun um framhaldiš og variš hina einstöku nįttśru sem okkur er treyst til aš vernda. Žiš eruš jś fulltrśar nįttśru landsins į Alžingi, ekki satt?


mbl.is Hjįlpar okkur ķ vinnunni um vindorkuna sem er fram undan
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aš śtvķkka samstarf

Žaš mį tślka į żmsa vegu aš "śtvķkka samtarf". Fyrir ESB er tślkun žess žó einföld; enn frekari völd.

Śtvķkkun samstarfs viš ESB tįknar žaš eitt aš viš höldum įfram žeirri óheilla vegferš aš verša hluti af sambandinu, įn žess žó aš Alžingi eša žjóšin komi aš žeirri įkvöršun. Žetta hentar einstaklega vel nśverandi rķkisstjórn, en eins og rįšherra bendir į er ekki į dagskrį nśverandi rķkisstjórnar aš ganga opinberlega ķ ESB, žó margur stjórnarlišinn horfi žangaš hżru auga. Hin leišin žykir henta betur, aš sneiša sjįlfstęšiš ķ litlum sneišum yfir til ESB, hęgt en örugglega žar til ekki verši aftur snśiš.

Samstarf okkar viš Evrópulönd, hvort sem žau eru innan ESB eša ekki, er meš įgętum. Žetta samstarf er vissulega mikilvęgt okkur, jafnt sem žeim og ber aš hlśa aš. Hins vegar er ekki žaš sama aš segja um samstarf okkar viš ESB, gegnum EES samninginn. Žar žarf aš bęta śr. Tślkun žess samnings af hįlfu ESB er skżr og žvķ mišur hafa stjórnvöld hér į landi ekki stašiš ķ lappirnar ķ aš verja žau gildi sem sį samningur var geršur um. Žvķ hefur oftar en ekki hallaš į okkar hlut ķ žvķ samstarfi.

Žegar svo forsętisrįšherra okkar gefur žvķ undir fótinn aš žaš samstarf žurfi aš "śtvķkka" er vošinn vķs.


mbl.is Katrķn og Scholz vilja śtvķkka samstarf
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš er gott aš vera heimskur

Aš minnsta kosti skil ég ekki hvernig į žvķ stendur aš forstjóri olķufélags Sameinušu furstadęmanna skuli vera skipašur sem forseti Loftlagsrįšstefnu Sameinišužjóšanna. Ég skil heldur ekki hvaša erindi sami mašur, sem bżr viš Persķuflóa, sem er ķ ca. 5500 km fjarlęgš frį heimskautsbaug, ķ beinni loftlķnu, į heišurssęti ķ žann félagsskap er kallast  Arctric Circle. En eins og fyrrum forseti vor bendir į, žį er žaš vanžekking mķn, eša heimska, sem orsakar žaš skilningsleysi.

Hitt veit ég aš žaš eru til nęgir peningar hjį žeim sem rįša rķkjum žar syšra, meš haršstjórn og einręši. Ég veit lķka aš sumum žykir įgętt aš vinskast viš aušuga menn, jafnvel žó žeir hafi į sķnum yngri įrum talaš fyrir alręši öreiganna. Žį er ekki horft ķ mannkosti heldur hversu veski manna er žungt.

Žarna sannast svart į hvķtu aš žaš er ekki viljinn til aš vernda nįttśruna sem dregur fjölda manns saman į einn staš nokkrum sinnum į įri, hvort heldur til aš ręša "manngert vešur" eša "hįska noršurslóša", oftast einn eša tveir ķ hverri einkažotu. Žar ręšur peningagręšgin öllu atferli manna.

En samkvęmt mķnum gamla forseta, sem ég hef oft į tķšum męrt, er ég bara heimskur. Kannski žarf ég aš endurskoša įlit mitt į žessum manni.


mbl.is Skilur gagnrżni į skipun forseta
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vindorka og gallar hennar

Žaš vęri aš bera ķ bakkafullan lękinn aš fara aš telja upp alla žį galla viš aš beisla vindinn til raforkuframleišslu. Ętla hér einungis aš nefna eitt dęmi, stöšugleika og įreišanleik slķkrar orkuframleišslu.

ESB hefur markaš sér stefnu ķ orkumįlum og illu heilli samžykkti Alžingi aš ganga til lišs viš žį stefnu. Okkur var talin trś um aš žessi orkustefna hefši ekki įhrif hér į landi, nema ef lagšur yrši sęstrengur til meginlandsins. Žvķ mišur er žetta ekki rétt, žvķ ķ krafti žeirrar įkvöršunar Alžingis aš ganga til lišs viš ESB ķ orkustefnu, er žegar hafiš hér į fullu ašlögun aš žeirri stefnu, undir forsjį Orkumįlastjóra, sem er sérlegur talsmašur orkustefnu ESB hér į landi og starfsmašur ACER, undirstofnunar ESB er sér um aš framkvęma orkustefnu sambandsins. Mį žar nefna aš veriš er aš koma į svoköllušum raforkumarkaši, ķ fįmenninu hér. Raforkumarkaši sem gerir ķ raun žaš eitt aš bęta enn fleiri afętum į orkuna okkar.

En žaš er fleira sem fylgir žessari įkvöršun Alžingis, vindorka. Rįšherrar og žingmenn tala fjįlglega um aš allar įkvaršanir um nżtingu vindorku verši įkvöršuš af Alžingi. Žaš er rétt, svo langt sem žaš nęr. Žó mį gera rįš fyrir aš žeir erlendu ašilar sem vilja reisa hér vindtśrbķnur į hvern hól og hafa žegar eitt stór fé ķ rannsóknir og skżrslugeršir, vilji fį eitthvaš fyrir sinn snśš. Aš lįtiš verši į žaš reyna fyrir EFTA dómstólnum, ef ķslensk stjórnvöld hafna öllum žeim fjölda umsókna sem žegar eru komnar og bķša į boršinu. Ekki er vķst aš Alžingi komi buršugt frį dómi žess dómstóls.

Žetta var nś bara smį śtśrdśr, snśum okkur aš stöšugleika og įreišanleik vindorkunnar.

Danir hafa veriš duglegir aš reisa vindorkuver og einnig žjóšverjar. Svo vill til aš žegar duglega blęs ķ Danmörku, er einnig góšur blįstur ķ noršurhluta Žżskalands. Žetta getur og hefur leitt til žess aš suma daga veršur orkuframleišsla svęšisins mjög mikil en engin žegar lygnir. Mikil orkuframleišsla leišir til lękkunar į orkuverši, lķtil hękkar žaš. Žarna į markašurinn, eša öllu heldur frambošiš, aš stżra verši. En žaš er žó ekki svo. Žessi orkustefna ESB. sem ACER fylgir eftir og į aš snśast einmitt um žetta, gerir žaš bara alls ekki. Meš samžykki ACER hafa vindorkuframleišendur ķ Žżskalandi getaš greitt žeim dönsku fyrir aš stoppa sķn vindorkuver, svo halda megi uppi verši orkunnar.

Ķ Svķžjóš er einnig mikil vindorkuframleišsla. Žar er hins vegar enginn tilbśinn aš greiša vindorkuverum fyrir aš stoppa žegar vel blęs og halda žannig orkuverši uppi. Žaš leišir til žess aš verš orkunnar getur oršiš mjög lįgt  žegar blęs og hękkaš aftur mikiš žegar lygnir. Žetta eru vindorkuframleišendur žar ķ landi mjög óhressir meš, telja óréttlįtt aš žeir geti einungis selt sķna orku žegar veršiš er lįgt. Eša öllu heldur aš veršiš lękki alltaf žegar orkuver žeirra geta framleitt raforkuna. Talsmašur vindorkuframleišenda žar ķ landi hafa óskaš eftir žvķ aš stjórnvöld bęti žeim "tapiš".

Hvernig snżr žetta aš litlu einangrušu orkukerfi, į eyju langt noršur ķ Atlantshafi?

Žęr įętlanir sem žegar hafa litiš dagsins ljós, hér į landi, hljóša upp į fjölda vindorkuvera meš samtals 3000 til 4000 MW uppsett afl. Žaš er žó ekki raunframleišslugeta į įrsgrunni, žar sem bęši vindur og višhaldsstopp gera raunframleišslu į įrsgrunni mun minni. Žeir bjartsżnustu tala um 40% orkunżtingu en gera mį rįš fyrir aš hśn sé mun minni.

En žaš er ekki orkan į įrsgrunni sem er vandamįliš, heldur frį degi til dags. Žegar vel blęs mį žį bśast viš aš framleišslan verši mikil, mjög mikil, reyndar mun miklu meiri en heildarframleišslan ķ dag. Svo žegar lygnir žį hverfur öll sś orka śt śr kerfinu. Menn hafa talaš um aš hęgt sé aš samstilla vindorku viš vatnsorku, žegar blęs sé lękkaš ķ vatnsorkuverunum og žegar lygnir eru žau keyrš į fullu. Žetta er svo sem rökhugsun, mešan vindorkuver eru fį og lķtil. Į alls ekki viš um žau gķgatķsku įform sem erlendir ašilar hafa hér į landi.

Žó eru įhöld um hvort hagkvęmt sé aš keyra saman vindorku og vatnsorku. Hagkvęmni vatnsorkunnar liggur ķ stöšugleikanum og ef hann er rofinn meš žvķ aš keyra vatnsorkuverin upp og nišur, eftir žvķ hvernig vindur blęs, er hętt viš aš hagkvęmni žeirra sé fyrir borš borin og raforkuverš hękki hressilega.

Gallar vindorkuframleišslu eru margir og óstöšugleiki ķ framleišslu orkunnar sennilega žeirra stęrstur, fyrir utan aušvitaš aš landinu og nįttśrunni er fórnaš.. Žaš fer enginn aš kasta hundrušum milljarša ķ byggingu einhverskonar išnašar og žurfa sķšan aš treysta į duttlunga vešurgušina ķ rekstri. Žaš er slķk fįsinna aš engu tali tekur.

Hins vegar geta sveiflur ķ rekstri vindorkuvera hér į landi, spilast įgętlega viš samskonar rekstur į meginlandinu. Žegar vel blęs hér getur lognniš veriš rįšandi žar. Žetta er žaš sem öll įform um vindorkuver hér į landi snśast um, aš koma orkunni til meginlandsins. Aš lagšur verši sęstrengur milli Ķslands og meginlands Evrópu. Žetta veršur fólk aš įtta sig į og fylgifiskum žess. Allt tal um aš hér muni rķsa fjöldi vetnisverksmišja sem gęti leitt af sér enn frekari framleišslu, m.a. įburšarframleišslu, er śt ķ hött. Slķk starfsemi žarf stöšuga og trygga orku.

Allt tal stjórnmįlamanna er įkaflega lošiš um žessi mįl, engu lķkara en įkvöršun sé žegar tekin, einungis eftir aš finna einhverja leiš til aš opinbera hana. "Viš veršum aš leggja okkar aš mörkum" er vinsęll frasi forsętisrįšherra. Orkumįlarįšherra slęr śr og ķ, enda er hann meš tvo hatta ķ rįšuneytinu, hatt orkumįla og hatt umhverfismįla. Žrišja hattinn mętti kannski lķka nefna, hatt einkamįla.

Ķ nśverandi rķkisstjórn eru a.m.k. tveir rįšherrar sem hafa beinan hag af žvķ aš vindorkuįętlunum verši żtt śr vör og seglin žanin. Fleiri mętti nefna sem hafa óbeinan hag af žessum įętlunum, gegnum fyrirtęki sem žeir tengjast. Žvķ er ljóst aš rķkisstjórnin og reyndar Alžingi, er óhęft il aš taka įkvöršun um hvort eša hvernig vindur skal beislašur hér į landi. Stjórnvöld ęttu aš sjį sóma sinn ķ žvķ aš lįta žjóšina sjįlfa um žį įkvöršun, ef žaš er žį ekki oršiš um seinan. Žjóšin į landiš, meš kostum žess og göllum.

Žaš er vęgast sagt undarlegt aš nokkrum manni detti til hugar, jafnvel žó trśin į manngert vešur sé sterk, aš žaš žjóni hagsmunum heildarinnar aš land, sem bżr aš einstakri nįttśru og hefur ķ marga įratugi veriš meš hreinustu orku ķ heimi, sé fórnaš. Slķkt gera einungis fįvitar.


Kostnašarįętlun

Žaš er nokkuš kómķskt aš lesa ķ upphafi hvers įrs hversu langt yfir kostnašarįętlun snjómokstur fer. Žetta į bęši viš um rķki og sveitarfélög. Žessar fréttir hafa veriš nęr įrvissar nś um langt skeiš, sama hversu snjóžungt er.

Flestir reyna aš gera sér ķ hugarlund hvernig bókhaldiš mun ganga upp, fyrir hvert įr. Heimili, fyrirtęki sveitarfélög og rķkissjóšur, žurfa aš hafa einhverja hugmynd um rekstur komandi įrs og gera žvķ kostnašarįętlun. Reyndar er kannski ekki slķk įętlun sett į blaš varšandi heimilisrekstur, er meira ķ höfši fólks, svona almennt. Fyrirtęki, sveitarfélög og rķki verša hins vega aš hafa formiš nokkuš fastara.

Ķ heimilisrekstri er nokkuš ljóst hver innkoman er og einnig föst gjöld. Matarkostnašur, hśsaleiga eša afborganir hśsnęšislįna, rekstur bifreišar og svo framvegis, er nokkuš fastur rekstrarlišur heimila, žó sķfellt hękkandi. Annar kostnašur eins og bilanir heimilistękja, veikindi og fleira, er aftur kostnašur sem erfišara er aš rįša ķ. Žann kostnaš er jafnvel śtilokaš aš įętla og flestir sem lįta žar skeyta aš sköpum, taki į žeim vanda eftir žörfum.

Varšandi fyrirtęki žį veršur mįliš örlķtiš erfišara. Žar geta tekjur oršiš mismunandi og gjöld sveiflast, žó ekki alltaf ķ takt. Eftir sem įšur žurfa fyrirtęki aš koma saman einhverri vitręnni kostnašarįętlun og notast žį gjarnan viš söguna, ž.e. rekstur fyrri įra. Auk žess aš spį ķ komandi įr. Sumum tekst nokkuš vel viš žessa įętlanagerš og skila sķnu bśi nęrri žvķ sem ętlaš var, en öšrum gengur verr.

Žegar kemur aš sveitarfélögum og rķkissjóš viršist annaš vera upp į teningnum. Žar standast įętlanir sjaldnast. Tekjur gjarnan ofętlašar og gjöld vanętluš. Žetta į jafnt viš um svokallašan fastan kostnaš sem og ófyrirséšan. Eitt er žó sammerkt meš bęši rķki og sveitarfélugum, žau vanįętla snjómokstur į hverju įri, vęntanlega til aš lįta sķnar įętlanir lķta betur śt. Jafnvel į snjóléttustu įrunum fer kostnašur viš snjómokstur fram śr įętlun.

Reyndar er žaš svo aš įętlun um snjómokstur getur aldrei oršiš réttur. Žaš eru 99.99% lķkur į aš hann verši rangur. Vešurgušunum er slétt sama hvaš stjórnmįlamenn hugsa. Ef vel er įętlaš og mokstur minni, veršur afgangur og ef lįgt er įętlaš og mokstur meiri vantar uppį. Ķ bįšum tilfellum er įętlunin röng. Žó er ešlilegra og móralskt betra aš fį afgang en skort. Aš įętlunin sé rķfleg. Žegar hins vegar vanįętlaš er įr eftir įr, sama hvernig snjóalög eru, er beinlķnis veriš aš segja fólki ósatt um rekstur sveitarfélaga og rķkis. Žį er allt eins gott aš sleppa žessum liš śr įętlunum žeirra og gefa einfaldlega upp kostnašinn fyrir hvert įr, eftirį. Snjónum žarf alltaf aš  ryšja burt af götunum, sama hvernig sjóšir sveitarfélaga og rķkis standa.

Um įętlanir ķ framkvęmdum, sér ķ lagi į vegum rķkis og sveita, ętla ég ekki aš skrifa. Žaš er sérstakur kapķtuli og mun svęsnari.


mbl.is Kostnašur viš snjómokstur ķ Kópavogi langt yfir įętlun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Glęran sem ekki er til en er žó tekin śr samhengi

Glęra sem ekki er til, er óskżr og notuš viš kennslu, rektor veit reyndar ekki hvaša kennslu. Hśn veit hins vegar aš žessi glęra, sem ekki er til, er tekin śr samhengi!

Žaš er mikiš talaš um "hugvķkkandi lyf" žessa dagana.


mbl.is Glęran ekki ķ kennslukerfi skólans
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

MAST

Ekki ętla ég aš skrifa um višhengda frétt, žekki ekki til žess mįls, žó svo fréttin sjįlf komi manni svolķtiš spįnskt fyrir sjónir.

Žaš er hins vegar önnur frétt af MAST, į forsķšu nżjasta tölublašs Bęndablašsins. Sś frétt fjallar um hvar MAST lętur urša kjöt sem er algjörlega hęft til manneldis og rekjanleiki žess į hreinu allt frį fęšingu til slįtrunar viškomandi gripa. Kjötiš sjįlft var ķ lagi og ekkert deilt um heilbrigši žess. Įstęšan viršist vera aš eftirlitsmašur MAST taldi eyrnamerki gripanna ekki uppfylla skilyrši ESB reglna. Tališ er aš yfir einu tonni af nautgripakjöti hafi veriš fargaš af žeirri įstęšu, į sama tķma og ašrir gripir meš samskonar merkingum fengu nįš fyrir stofnuninni. Žarna er eitthvaš stórkostlegt aš ķ stjórnun MAST. Reyndar er įstęša fréttarinnar sś aš matvęlarįšuneytiš gerši stofnunina afturreka meš žessa įkvöršun, en skašinn var skešur.

Žaš sem mįliš snżst um er aš hverjum grip er gefin einskonar kennitala viš fęšingu. Žar kemur fram nśmer bęjarins og nśmer sem viškomandi gripur fęr og žessar upplżsingar skrįšar ķ mišlęgan gagnagrunn. Žetta nśmer fylgir sķšan gripnum frį fęšingu til slįtrunar. Samkvęmt reglugerš frį ESB mį ekki slįtra gripum nema žeir séu meš slķk merki ķ eyrum sér. Um žetta er ekki deilt. Hitt er vitaš aš oftar en ekki tapa gripir žessum merkjum og žarf žį aš setja nż merki ķ žį. Til einföldunar og aš gripurinn haldi sķnu nśmeri, hefur veriš farin sś leiš aš framleišendur slķkra merkja bśa til merki meš nśmeri bęjarins en hafa autt žaš svęši er nśmer griparins er ętlaš aš vera. Meš žessum merkjum fylgja sérstakir pennar til aš handskrifa nśmer gripsins. Žessi ašferš er žekkt og hefur veriš višurkennd, bęši erlendis en einnig hér į landi, žar til nżr starfsmašur tók til starfa hjį MAST. Hann tślkar reglurnar eftir sķnu höfši og aš žvķ er viršist, eftir žvķ hver bóndinn er. Ķ sjįlfu sér er ekki óešlilegt aš nżr starfsmašur tślki reglur į annan hįtt en įšur. Žį er hann leišréttur, žannig aš réttri tślkun er haldiš.

Žarna kom aftur babb ķ bįtinn. Žegar eigendur gripsins geršu athugasemd viš žessa afgreišslu įkvaš MAST aš standa fast aš baki sķnum nżja starfsmanni og hafnaši meš öllu aš śr yrši bętt. Žar skipti einu hvaš sagt var eša gert, jafnvel bošist til aš geyma kjötiš ķ frysti žar til nišurstaša fengist. Öllu slķku var hafnaš af hįlfu MAST og kjötiš uršaš strax sama dag. Žvergiršingshįtturinn var algjör af hįlfu stofnunarinnar. Eina sem bęndurnir gįtu gert var aš kęra framkvęmdina til matvęlarįšuneytisins. Nišurstašan er komin og stofnunin gerš afturreka.

Žaš žarf vart aš nefna žaš tjón sem įkvöršun MAST leiddi af sér. Eitt tonn af nautakjöti er ekki gefiš. Fyrir bóndann, sem bśinn er aš fóšra gripinn ķ um tvö įr er tjóniš gķfurlegt. Reyndar fęr hann einhverjar bętur vegna nišurstöšu matvęlastofnunar, en žęr koma seint. Bęndur eru yfirleitt ekki svo fjįšir aš žeir geti bešiš įrum saman eftir greišslum. Oftast treyst į aš innkoman komi svo fljótt sem verša mį. Nęgur er drįtturinn samt. Žį žarf ekki aš nefna žį sóun sem af hlżst, žegar heilu tonni af kjöti er hent, af žeirri einu įstęšu aš plastmerkiš ķ eyra gripsins er ekki tališ vera rétt, jafnvel žó ekki sé neinn įgreiningur į um uppruna gripsins eša heilbrigši kjötsins.

Žetta lżsir vel žessari stofnun. Žar er eltast viš smįmuni mešan stóru mįlin danka. Svo žegar einstakir starfsmenn eru gagnrżndir, oftar en ekki réttilega, hleypur stofnunin ķ vörn og slęr skjaldborg um viškomandi starfsmann, įn žess aš skoša mįliš. Žarna fer stofnun, sem hefur vald til aš tślka reglugeršir, fer meš vald til aš framfylgja žeirri tślkun sinni, vald til aš dęma eftir žeirri tślkun og vald til aš framfylgja eigin dómi. Einungis rįšuneytiš getur gert athugasemdir viš žetta. Žegar svo viš bętist aš starfsmenn stofnunarinnar viršast geta tślkaš žessar reglur eftir eigin höfši og aš žvķ er viršist, eftir žvķ hvaša bóndi į ķ hlut, er mįliš virkilega alvarlegt. Hvergi nema ķ einręšisrķkjum žekkist slķkt stjórnkerfi.

Žaš er naušsynlegt aš endurskoša žessa stofnun og skipta henni upp. Skilja į milli lagatślkunar og framfylgni žeirra, skilja į milli framfylgd laga og įkvöršunar um refsingu og skilja į milli refsinga og framfylgd žeirra. Aš virkja žrķskiptingu valdsins.  Aš hafa undir einni og sömu stofnun allt žetta vald leišir einungis til spillingar.

Svo žvķ sé haldiš til haga žį hafa žessar merkingar į gripum, frį fęšingu til slįtrunar, žann tilgang aš hęgt sé aš rekja kjötiš til bęjarins sem gripurinn er alinn upp į  og jafnvel til žeirrar kśar er fęddi hann. Žetta er hiš besta mįl, žó viš neytendur veršum lķtiš varir viš žann rekjanleika. Eigum oft erfitt meš aš vita hvort kjötiš ķ kjötborši verslana er ķslenskt eša erlent. En kannski į žaš eftir aš breytast, kannski eigum viš eftir aš sjį į merkingu kjöts frį hvaša bę žaš kemur. Tęknin og grunnurinn er til stašar.

 


mbl.is MAST neitar aš tjį sig
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žjóšernissinninn Ég

Žaš er alveg sama hvernig į žetta mįl er litiš, žaš er śtilokaš fyrir Verslunarskólann aš afsaka žaš. Žį skiptir engu mįli hvort glęran er gömul eša nż, henni var varpaš upp į vegg fyrir nemendur Verslunarskólans. Žaš kallast innręting og ekkert annaš. Hvaš halda kennarar skólans annars aš žeirra verkefni sé, annaš en aš koma kennsluefni sķnu inn ķ hugarheim nemenda?

En skošum ašeins žessa mynd. Žarna eru Adolf Hitler, Benķtó Mussólķnķ og svo Sigmundur Davķš Gunnlaugsson. Hvaš eiga žessir menn sameiginlegt? Akkśrat ekki neitt. Tveir žeirra einręšisherra og glępamenn og sį žrišji žingmašur og um stuttan tķma forsętisrįšherra Ķsland.

Myndin sett saman og varpaš į vegg fyrir nemendur ķ stjórnmįlafręši, til aš skapa umręšu um žjóšernisstefnu, segir skólastjórinn. Hvernig er eiginlega žjóšernisstefna skilgreind ķ žessum skóla? Hvaš eiga Hitler og Mussolini skylt viš žjóšernisstefnu? Einręšisherra getur aldrei oršiš žjóšernissinni, hann hugsar žaš eitt aš halda völdum, meš öllum rįšum. Fórnar jafnvel žjóš sinni ķ žeim tilgangi. Hvernig er hęgt aš skilgreina slķka menn sem žjóšernissinna? Jafnvel Sigmundur Davķš kallast vart žjóšernissinni, žó hann sé kannski nęstur žeirri stefnu af žeim ķslensku žingmönnum sem nś sitja Alžingi. Flestir ašrir kikna ķ hnjįnum og rošna žegar žeir eru įvarpašir į erlenda tungu og eru tilbśnir aš fórna bęši landi og žjóš fyrir žaš eitt aš fį aš snerta hönd žeirra er žannig tala. Žar skiptir einu hvort um stórklikkaša einręšisherra er aš ręša eša ekki.

Žaš vęri fróšlegt aš vita hvernig žjóšernisstefna er kennd ķ skólum landsins ķ dag, sér ķ lagi Verslunarskólanum. Mér var kennt aš žjóšerniskennd vęri eitthvaš sem tengdist žvķ aš žykja vęnt um land sitt og žjóš, vilja standa vörš um žį eign. Er žaš glępamennska? Eru žaš einręšistilburšir? Eša er kannski allt tal sem ekki žóknast ESB žjóšernistal?

Žaš er einn žjóšernissinni sem af ber ķ ķslenskri sögu og sį mašur var til langs tķma dįšur af žjóšinni og skólar landsins, einkum į hęrra menntastigi, héldu nafni hans į lofti. Mikil hįtķš haldin į žeirra vegum į žeim degi er viš kennum viš hann. Žessi mašur hét Jón Siguršsson, sį er manna ötulast vann aš sjįlfstęši lands okkar og žvķ aš viš gętum talist žjóš en ekki hjįleiga. Nś mį helst ekki nefna hans nafn, įn žess aš vera kallašur žjóšernissinni og ekki mį heldur hampa žjófįnanum, įn žess aš fį sama stimpil.

Kallist žetta žjóšernisstefna žį er ég stoltur žjóšernissinni.

Žjóšernisstefna er ekki og į ekki aš vera neikvętt hugtak, hśn er jįkvętt hugtak sem gerir žjóš aš žjóš.


mbl.is „Enginn pólitķskur įróšur ķ skólanum“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš er dimmt yfir Reykjavķk

Žaš žarf ekki hįmenntaša menn til aš įtta sig į žvķ aš ekki skapast rykmengun af umferš žegar götur eru żmist undirlagšar saltpękli eša klakabrynjašar, eins og gatnakerfi borgarinnar er nś um stundir. Žvķ kom borgarstjóri eins og skrattinn śr saušaleggnum, žegar hann tjįši alžjóš aš nagladekk vęri sökudólgur žeirrar mengunar er leggst yfir borgina žegar vindurinn tekur sér smį frķ. Žessi mengun er hrein śtblįstursmengun bķla meš sprengimótor.

Žaš vekur hins vegar upp nokkuš stóra spurningu. Hvers vegna er žessi ógurlega mengun ķ borginni, žegar rafbķlum fjölgar sem aldrei fyrr og mengun frį eldsneytisbķlum minnkar  meš hverju įrinu sökum tękninżjunga? Getur veriš aš sś įkvöršun borgarstjórnar aš hęgja į umferš, hafi žar eitthvaš aš segja? 

Žaš er augljóst aš bķll sem ekur į 30 km hraša er lengur milli staša en sį er ekur į 50 km hraša. Hvort bķll er į 30 eša 50 breytir litlu um mengun per tķma. Vélin gengur į svipušum hraša, einungis gķrkassinn breytist. Er ķ lęgri gķr žegar hęgt er ekiš. Žvķ er ljóst aš meš žvķ aš hęgja į umferš, eykst mengun.

Žó mį einnig velta fyrir sér hversu mikil aukning į mengun svokölluš žétting byggšar hefur. Nišurbrot eldra hśsnęšis, flutningur žess burt af svęšinu, mokstur fyrir nżjum grunni og akstur burt meš žaš efni, flutningur į möl til aš fylla aftur upp žį holu og jöfnun og žjöppun žess, kallar į óhemju mikla umferš stórra flutningabķla og fjölda vinnuvéla. Žį tekur viš uppsteyping hins nżja stórhżsis meš akstri fjölda steypubķla. Allt er žetta gert ķ grónum og byggšum hverfum, meš tilheyrandi töfum į öllum stigum. Allt žetta veldur gķfurlegri mengun, margfalt meiri en ef byggt er ķ nżjum hverfum. 

Hvort žessa miklu mengun megi rekja til įkvaršana borgarstjórnar, skal ósagt lįtiš. Hitt er ljóst aš rafbķlum hefur fjölgaš og nżrri eldsneytisbķlar eru jafnt og žétt aš śtrżma eldri og mengunarmeiri bķlum. 

Svo getum viš, žegar vora fer og götur žorna, rifist um hvor er meiri sökudólgur varšandi rykmengun, nagladekkin eša einstakur og heimsfręgur sóšaskapur borgarstjórnar.


mbl.is Ekki vegryk heldur śtblįstur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

500 MW orkuver

Į laugardaginn nęsta rennur śt frestur til aš gera athugasemd viš vindorkuver ķ Klausturseli į Fljótsdalsheiši.

Sendi eftirfarandi athugasemd til Skipulagsstofnunar:

Til
Skipulagsstofnunar vegna matsįętlunar um vindorkuver ķ Klausturseli, Mślažingi
.

 

Almennt

Varšandi matsįętlunin sjįlfa er žaš aš segja aš hśn er illa unnin, upplżsingar litlar eša lélegar og vęgast sagt lošnar. Žaš er žvķ vart annaš hęgt aš segja en hśn sé ķ heild sinni óhęf eins og hśn stendur.

Žó mį finna einstakar upplżsingar ķ įętluninni. Žar er talaš um 500MW framleišslugetu og aš vindtśrbķnur hennar geti oršiš allt aš 90. Hęš aš hįmarki 200 metrar meš spaša ķ toppi.

 

Vindtśrbķnur. 

Mišaš viš 500MW framleišslugetu og 90 vindtśrbķnur žarf framleišslugeta hverrar tśrbķnu aš vera a.m.k 5,6MW. Ef einhverjar eru minni žurfa ašrar aš vera stęrri. Ķ įętluninni er gert rįš fyrir aš stęršir hverrar tśrbķnu verši 5 til 7MW.  Žegar fariš er inn į heimasķšur vindtśrbķnuframleišenda kemur hins vegar ķ ljós aš 5MW vindtśrbķna getur lęgst oršiš um 200 metrar į hęš, mišaš viš spaša ķ hęstu stöšu, en allt aš 241 metri. 7MW vindtśrbķnur eru heldur hęrri, eša kringum 260 metrar, mišaš viš spaša ķ hęstu stöšu.

Žarna er mikill munur į og ljóst aš veriš er aš draga eins mikiš śr stęršum og hęgt er.  A.m.k. stemmir žessi  śtreikningur engan veginn.  Reyndar er opnaš į žaš ķ įętluninni aš tśrbķnurnar geti oršiš enn hęrri, įn žess žó aš nefna hversu hįar.

Ef mat į sżnileika žessa orkuvers er reiknaš śt frį 200 metra hįum vindtśrbķnum, eša lęgri, er ljóst aš sį śtreikningur er rangur, žó geigvęnlegur sé, sér ķ lagi žegar haldiš er opnu aš žęr geti oršiš nįnast óendanlega hįar.

 

Landnotkun.

Gert er rįš fyrir ķ matsįętluninni aš svęšiš undir žetta orkuver verši 4.110 ha. Žarna er lķklega um töluveršan vanreikning aš ręša, žar sem įhrif į vind og  tilurš vindstrengja sem žęr valda, kallar į töluverša fjarlęgš hver viš ašra. Gera mį rįš fyrir aš landnotkun geti oršiš allt aš 18.000 ha. Innan žess getur aušvitaš önnur landnotkun veriš, svo sem vegna safnhśsa og spennuvirkja. Einungis vegstęši aš svęšinu bętist žar viš. Žarna er um verulega skekkju aš ręša sem gerir žessa matsįętlun ónothęfa.

 

Dżralķf

Ķ žessari matsįętlun er lķtiš gert śr įhrifum į  dżralķf į svęšinu. Ekki žarf annaš en aš skoša kort af žvķ til aš sjį aš žetta svęši er bęši nokkuš gróšursęlt en einnig mikiš um smįtjarnir į žvķ. Žaš segir manni aš mikiš fuglalķf hlżtur aš vera į svęšinu, auk žess sem jórturdżr sękja į žaš. Žar mį til dęmis nefna hreindżr. Į sķšasta įri féll ķ Noregi lokunardómur į vindorkuveri, vegna truflunar į beitarskilyršum hreindżra.

 

Efnisžörf

Matsįętlunin gerir rįš fyrir aš allt efnismagn į svęšinu verši į bilinu 230.000 m3 til 540.000 m3, geti žó oršiš meiri. Ónįkvęmnin žarna er hrópandi.  Steypumagn ķ akkeri tśrbķnanna er įętlaš um 54.000 m3. Samkvęmt heimasķšu vindtśrbķnuframleišenda žarf steypt akkeri undir vindtśrbķnu meš framleišslugetu upp į 6MW aš nį aš lįgmarki 30 metra śt fyrir tśrbķnuna og aldrei minni en 4 metrar į žykkt. Žó veršur alltaf aš fara nišur į fast, žannig aš žetta er lįgmarkiš, aš mati framleišenda. Žetta gerir aš akkeri hverrar tśrbķnu žarf aš vera aš lįgmarki 11.000 m3. Ef žaš er sķšan margfaldaš meš 90 kemur śt 990.000 m3. Töluvert stęrri tala en sögš er ķ įętluninni og nęrri helmingi hęrri en öll  efnisnotkun į svęšinu, sé tekiš miš aš hęrri tölunni. Aušvitaš geta menn svindlaš į žessum kröfum framleišenda og sparaš sér aur, en hętt er viš aš žį kęmi upp svipuš staša og sumstašar ķ Noregi, žar sem vindtśrbķnurnar standa ekki af sér vetrarvešrin og falla ķ valinn. Veit reyndar ekki hvort žęr virkjanir séu ķ eigu Zephyr.

 

Annaš

Žarna er um aš ręša orkuver af stęrstu gerš, helmingi stęrra en nokkur önnur hugmynd um beislun vinds hér į landi hljóšar upp į, ennžį.  Einungis Fljótsdalsvirkjun veršur stęrri aš uppsettu afli.

Ķ matsįętluninni er gjarnan talaš um vindorkugarša og vindmillur. Rétt eins og annaš ķ žessari įętlun er žetta bęši villandi og rangt. Žarna er hvorki um garš né millu aš ręša, heldur orkuver af stęrstu gerš knśiš įfram af risastórum vindtśrbķnum.

Garšur hefur żmsa meiningu ķ ķslensku mįli, getur veriš afgirt svęši til ręktunar eša yndisauka, getur einnig veriš hlašinn garšur śr torfi og grjóti, til aš halda bśsmala, en žašan kemur oršiš giršing. Garšur getur aldrei oršiš samheiti yfir einhver risa orkuver, ekki frekar en aš mišlunarlón vatnsorkuvera kallist tjörn.

Milla er eitthvaš sem malar, t.d. korn, eins og oršanna hljóšan segir. Fyrr į öldum var vindur beislašur til aš knżja slķkar millur en einnig vatnsorka. Aldrei er žó talaš um vatnsmillur žegar rętt er um tśrbķnur vatnsorkuvera.

Žaš er žvķ beinlķnis rangt aš tala um vindorkugarš, vindmillugarš eša vindmillur og ekki mį heldur gleyma rangyršinu ķ žessu sambandi žegar talaš er um vindmillulund.

Žessar nafngiftir į žessi orkuver eru žó ekki nein tilviljun. Žetta er meš rįšnum hug  gert, til aš fegra óskapnašinn.

Tölum um hlutina meš réttum nöfnum, vindtśrbķnur og vindorkuver.

 

Aš lokum.

Žessi matsįętlun fyrir Vindorkuver ķ Klausturseli er lošin, villandi og aš stórum hluta til beinlķnis röng. Hana ber žvķ aš senda til föšurhśsanna og krefjast žess aš betur sé aš verki stašiš, aš allar stašreyndir verši leišréttar og nišurstöšur fęršar til samręmis viš žęr.

Žarna er veriš aš rįšast freklega gegn nįttśru landsins okkar og žvķ lįgmark aš vel sé aš mįlinu stašiš. Aš lįta frį sér slķka skżrslu sem hér er kynnt er ekki bara móšgun viš žjóšina, heldur ekki sķšur móšgun viš landiš okkar. Žetta sżnir svo ekki veršur um villst aš einskis er svifist til aš koma fram vilja erlenda fjįrmagnsafla.

Nįttśran į alltaf aš njóta vafans.

 

 

 


"Mokiš, mokiš, mokiš, mokiš, mokiš meiri snjó"

Mikiš er rifist um snjórušning ķ höfušborginni okkar. Ekki laust viš aš ętla aš žar sé stjórnaš af fólki sem er svo mikiš alheimsfólk aš žaš gleymir žeirri stašreynd aš stundum snjóar į Ķslandi.

Sjįlfur bż ég į Skaganum og žar var įgętlega stašiš aš snjórušningi. Reyndar ekki komiš ķ götuna hjį mér, en viš sem viš hana bśum erum svo sem ekki óvön žvķ. Hugsanlega mį lķka telja aš snjómokstur hjį okkur hafi veriš svona góšur vegna žess hversu lķtiš snjóaši.

Og žaš var einmitt mįliš, snjókoman var ekkert svo mikil. Hvorki hér į Skaganum né ķ höfušborginni. Heldur meira snjóaši ķ nįgrannabęjum borgarinnar, Mosfellssveit og uppbyggšum Kópavogs, en žar gekk einnig įgętlega aš halda opnu. Öfugt viš borgina. Nokkurn byl og blindu gerši hins vegar um tķma.

Žaš vęri fróšlegt ef gerši alvöru snjókomu ķ borginni, svona svipaš og austan Hellisheišar. Žar hefur sannarlega snjóaš. Hvaš ef svona snjókoma fęri yfir höfušborgina okkar? Hverjum vęri žį um aš kenna?

Enn og aftur reynir borgarstjórnarmeirihlutinn aš koma af sér sök. Įstęša žess aš borgin var kolófęr, žegar tiltölulega lķtinn snjó gerši, er öllum öšrum um aš kenna. Formašur einhverrar nefndar er lįtinn standa ķ stafni borgarstjórnar og halda uppi ruglinu. Fyrst var įstęšan aš aškeyptir višbragšsašilar hefšu ekki mętt žegar kalliš kom, svo var haldiš aš fólki žeirri rökleysu aš ekki vęru til nęg tęki og tól til aš sinna verkinu. Žvķ var einnig haldiš fram aš tafist hafi aš endurskipuleggja snjómokstur borgarinnar. Og ķ dag fręddi žessi formašur okkur um aš įstęša žeirrar tafa vęri sleifarlag minnihlutans ķ borginni, aš hann hefši ekki getaš skipaš fulltrśa ķ nefndina. Žetta er oršinn slķkur farsi aš engu tali tekur. Trśir einhver žessu andsk... bulli?

Žaš er annars įgętt aš meirihlutinn vilji nś starfa meš minnihlutanum, žaš hefur ekki boriš į slķkum vilja fyrr. Eša er ašild minnihlutans kannski bara ęskileg žegar į bjįtar ķ stjórnun? Ef svo er, ętti meirihlutinn fyrir löngu aš vera bśinn aš fęra minnihlutanum lykilinn aš borginni, svo mikiš er vķst. Žį yrši borginni kannski stjórnaš almennilega, įn žess aš eilķft vęri veriš aš endurskipueggja einföldustu hluti.

Annars er sennilega fyndnasta tillagan komin frį fulltrśa VG, er hśn lagši til aš borgin keypti skóflur fyrir borgarbśa. Žegar svo skömmu sķšar byggingavöruverslanir auglżstu aš snjóskóflur vęru aš verša uppseldar, hélt ég ķ alvöru aš hśn hefši fengiš meirihlutann til samstarfs.

Hvaš sem öllu lķšur, žį var snjókoman fyrir jól ekkert svo ofbošsleg, mišaš viš hvaš getur oršiš. Ķbśar į noršanveršu landinu geršu góšlįtlegt grķn af borgarbśum, enda žekkja žeir snjóinn nokkuš vel. Žaš er ekki stórmįl eša vķsindi aš ryšja snjó af götum og sś uppįkoma sem varš ķ borginni žvķ engan vegin afsakanleg. Žar gildir sś megin regla aš fį sem flest tęki strax. Fleiri tęki afkast meiru en fęrri, žaš žarf hvorki nefnd né vķsindamenn til aš įtta sig į žvķ. Og fleiri tęki ķ styttri tķma, kosta varla mikiš meira en fęrri tęki svo dögum skiptir.

Aš halda götum borgarinnar opnum er ekki bara réttlętismįl ķbśa, žaš er ekki sķšur öryggismįl, aš višbragšsašilar komist um borgina.

Aš hęgt sé aš halda uppi öryggi borgarbśa.


mbl.is Įbyrgšarhlutur aš borgin geri ekki rįšstafanir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband