Samgöngubót

Nś geta ķbśar noršanveršra Vestfjarša fariš aš hlakka til, žaš styttist ķ aš Dżrafjaršagöng opni.

Žį mun verša greišur vegur sušur ķ Arnarfjörš, aldeilis įgęti sunnudagsrśntur. Vonandi sér Vegageršin sóma sinn ķ aš gera sķšan hringtorg Arnarfjaršar megin viš göngin, til aš aušvelda mönnum aš snśa viš. Žaš er vķst einhver biš eftir įframhaldi į vegabótum og nżjustu fregnir herma aš bensķn og dķselbķlar verši löngu śreltir, žegar loks nęst aš klįra tenginu gangnanna viš umheiminn, aš sunnan veršu.

Vegamįlarįšherra hefur nś gengiš til lišs viš hreppstjóra Reykjavķkurhrepps og ętlar aš vera honum innan handar viš aš koma fjįrmunum ķ lóg. Borgarlķna er nś fremst į dagskrį žeirra félaga svo kannski mį ętla aš ekki einungis bensķn og dķselbķlar verši śreltir, heldur verši rafbķlar bśnir aš fį sinn heišurssess į byggšasöfnum landsins, žegar loks er hęgt aš klįra žjóšveginn um Vestfirši!

 

 


mbl.is Lengd ganganna oršin 3.658 metrar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Enn er hoggiš ķ sama knérunn

Aldrei hefur žjóšin veriš spurš aš žvķ hvort hśn vilji aš framsal valdheimilda verši rżmkaš ķ stjórnarskrįnni. Žó ętla žingmenn aš standa saman sem einn um slķka breytingu. Hvers vegna?

Žetta er ekki ķ fyrsta skipti sem žetta mįl kemur upp. Eftir hrun var fariš ķ ķtarlega vinnu um breytingu stjórnarskrįr, žar sem tilgangurinn var fyrst og fremst aš afnema žennan varnagla śr henni, enda žįverandi stjórnarflokkar bśnir aš afreka aš kljśfa žjóšina ķ tvennt meš umsókn aš ESB. Frumskilyrši slķkrar umsóknar var aušvitaš aš žurrka śr stjórnarskrįnni žau įkvęši sem hömlušu ašild aš erlendu rķkjasambandi.

Žį hefur stundum heyrst aš vegna žess aš EES samningurinn er sķfellt farinn aš brjóta meira į žessu įkvęši stjórnarskrįr, žurfi aš afnema žaš. Svona rétt eins og ef breyta ętti lögum til samręmis viš žarfir afbrotamanna. Žvķlķkt bull!

Nś er stašan hins vegar sś aš af einhverjum óskiljanlegum įstęšum vilja stjórnvöld endilega afhenda öll yfirrįš yfir stjórn raforkumįla til ESB og svo slķkt megi gerast veršur aušvitaš aš laga stjórnarskrįnna ašeins til. Aušlindin veršur ekki framseld meš nśgildandi stjórnarskrį og henni skal žvķ breytt!

Aušvitaš er žaš svo aš stjórnarskrį er ekkert heilagt plagg og henni žarf aš višhalda. Breyta og bęta žaš sem žarf, mišaš viš žróun og žarfir. Slķkt hefur veriš gert gegnum tķšina. Žegar nśgildandi stjórnarskrį var samin voru hugtök eins og mannréttindi tślkuš į annan hįtt en ķ dag og žvķ lķtiš eša ekkert um žaš nefnt ķ frumśtgįfunni. Ķ dag fjallar stór hluti stjórnarskrįr um mannréttindi. Fleira mętti telja sem talist getur breyting til batnašar į stjórnarskrįnni, frį žvķ hśn fyrst var skrifuš.

Framsali valdheimilda śr landi mį žó ekki breyta ķ stjórnarskrį. Stjórnmįlamönnum er frįleitt treystandi fyrir slķku. Žaš veršur alltaf aš vera ķ valdi žjóšarinnar sjįlfrar aš įkveša hvort eša hversu mikiš af valdheimildum verši afhent erlendum ašilum, hvort sem žar er um aš ręša erlend rķki, rķkjasambönd eša jafnvel erlendum auškżfingum!!

Störf ķslenskrar stjórnmįlastéttar sanna svo ekki veršur um villst, aš hśn hefur ekki vit til aš fara meš slķkt vald!!

Žaš versta er žó, aš naušsynlegum breytingum į stjórnarskrį, til aš fęra hana nęr nśtķma, gętu veriš hafnaš af žjóšinni. Ekki er įkvęši um aš kosiš sé um hverja efnislega breytingu stjórnarskrįr fyrir sig, einungis kosiš um breytinguna ķ heild sér. Žvķ gętu naušsynlegar breytingar hennar falliš af žeirri einu įstęšu aš veriš er aš lęša meš afnįmi til varnar afsali į valdheimildum til erlendra ašila. Taka varnagla žjóšarinnar og fęra hann til misvitra og mis heišarlegra stjórnmįlamanna!


mbl.is Stjórnarskrįrvinnan gengur vel
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Einręšistilburšir rįšherra

Ķ stjórnarsįttmįla rķkisstjórnarinnar er vissulega minnst į nżja heilbrigšisstefnu. Žar er talaš um samrįš heilbrigšisstétta, eflingu nżsköpunar, minni žįtttöku sjśklinga og fleira ķ žeim dśr. Kaflinn er nokkuš langur, žó efnislega sé hann rżr. Hvergi er minnst į aš kommśnistavęša eigi kerfiš, enda ljóst aš žingmenn Sjįlfstęšisflokks hefšu aldrei samžykkt ašild aš rķkisstjórn meš slķka stefnu. Ekki veršur sama sagt um Framsókn, žar var markmišiš eitt og einungis eitt, aš komast ķ rķkisstjórn. Hefšu jafnvel gengiš til slķks samstarfs žó ętlunin vęri aš leggja nišur heilbrigšiskerfi landsins! 

Eitthvaš viršist oršiš "samrįš" vefjast fyrir heilbrigšisrįšherra. Ķ hennar augum eru hennar orš samrįš og allir verši aš hlżša. Svo sem ekki neitt nżtt, sįst vel žegar sama persóna var umhverfisrįšherra um įriš, enda žurfti atbeina dómstóla til aš kveša hana nišur.

Sś ętlun rįšherra aš öll lęknisžjónusta sé į höndum rķkisins og aš mestu leyti framkvęmd viš Landspķtalann, er ekki einungis hugmynd, heldur er hśn farin aš framkvęma hana. Žaš žrįtt fyrir aš žaš brjóti ķ bįga viš lög. Vęntanlega mun aftur žurfi dómstóla til aš fį hana til aš skilja hlutina.

Aš ętla aš fęra alla heilbrigšisžjónustu undir Landsspķtalann er aušvitaš gališ. Jafnvel žegar bśiš veršur aš klastra upp kofunum viš Hringbraut, ef žaš žį einhvertķma tekst, mun sś stofnun vera fjarri žvķ aš geta tekiš viš allri heilbrigšisžjónustu landsins. Žeir kofar hafa einfaldlega ekki nęgt rżmi til žess, žar sem svokallašur nżr spķtali er allt of lķtill og engin leiš til aš stękka hann!

Žaš kerfi sem viš höfum ķ dag hefur leitt til žess aš ķslenskt heilbrigšiskerfi er tališ eitt hiš besta ķ heimi. Hvers vegna žį aš breyta žvķ? Ešlilegra er aš efla žaš kerfi sem fyrir er og bęta žannig ašgengi landsmanna aš heilbrigšisžjónustu. Žaš kerfi sem viš bśum viš er byggt į sama kerfi og nįgrannalöndin hafa, stęšsta einingin er į vegum rķkisins en żmsar ašrar ķ einkarekstri. Jöfnun til landsmanna er sķšan fengin meš stżringu į fé śr rķkissjóš. Žannig fęst fjölbreyttara og skilvirkara heilbrigšiskerfi, öllum til framdrįttar.

Žaš skal žvķ engan undra žó einstaka žingmenn Sjįlfstęšisflokk velji aš tjį skošanir sķnar um mįliš ķ fjölmišlum. Annan kost hafa žeir ekki, enda eins og įšur sagši tilburšir rįšherra til einręšis öllum kunnir.

Hins vegar er stór undarlegt aš Rósa Björk Brynjólfsdóttir skuli velja aš kalla žessi skrif žingmannanna įrįs į rįšherra. Oršfęri hennar og framkoma ķ Silfrinu bendir til aš hennar tilgangur sé einn og einungis einn, aš sprengja stjórnarsamstarfiš.

Vonandi gengur žaš upp hjį henni svo komist verši hjį enn frekari skaša af hįlfu VG!!

 


mbl.is Ręši įlitamįlin ekki ķ fjölmišlum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eru žingmenn og rįšherrar almennt meš skerta greind?

Žaš er hreint meš ólķkindum hvernig žingmenn og rįšherrar stjórnarflokkanna geta hagaš sér. Žeir lįta sem žeir einir viti og allir ašrir séu ekki marktękir. Jafnvel žegar mįlflutningur žeirra er svo yfirmįta heimskulegur aš hvert mannsbar meš lįgmarks skynsemi sér rugliš. Žvķ er von aš mašur velti fyrir sér hvort virkilega einungis fólk sem hefur litla eša enga skynsemi og mjög takmarkaša greind, veljist į žing.

Nś hefur um nokkurra mįnaša skeiš veriš rędd tilskipun frį ESB um orkumįl, oftast nefnd 3. orkumįlapakki sambandsins. Umręšan hefur eingöngu snśist um hvort og žį hversu mikinn skaša fyrir okkur sem žjóš, žessi tilskipun mun leiša af sér. Enginn hefur nefnt hvort eitthvaš gott er ķ žessari tilskipun fyrir Ķsland og ķslenska žjóš, enda ekki hęgt aš finna neitt af žvķ tagi ķ henni. Einungis er žvķ deilt um hversu slęm hśn er, mikiš eša mjög mikiš.

Žetta hefši aš öllu venjulegu įtt aš duga til aš žingmenn, allir sem einn, segšu einfaldlega aš žessi tilskipun kęmi okkur ekkert viš og hśn žvķ ekki samžykkt. Punktur.

Žaš atriši sem mest hefur veriš rętt um er hvort og žį hvenęr tilskipunin tekur gildi hér į landi. Aušvitaš tekur hśn gildi um leiš og Alžingi hefur samžykkt hana. Allt tal um sęstreng kemur žvķ ķ sjįlfu sér lķtiš viš, žó hugsanlega įhrifin verši ekki mjög mikil fyrr en slķkur strengur hefur veriš lagšur. Žį munu įhrif tilskipunarinnar birtast landsmönnum af fullum žunga og vandséš hvernig hęgt veršur aš halda landinu ķ byggš. Minni įhrif, sem žó gętu oršiš veruleg, munu koma fram fljótlega eftir samžykkt tilskipunarinnar. Mį kannski helst žar nefna aš nįnast öruggt er aš skipun um aš Landsvirkjun verši skipt upp ķ mörg fyrirtęki, til aš mynda hér "samkeppnismarkaš", mun koma fljótt.

Meš tilskipuninni er valdiš yfir žvķ hvort sęstrengur verši lagšur yfir hafiš ekki lengur ķ höndum ķslenskra stjórnvalda, nema kannski aš nafni til. ACER mun setja reglur um hvaš žurfi aš uppfylla til aš fį leyfi fyrir slķkum streng og komi einhver fram sem getur uppfyllt žęr kröfur, verša ķslensk stjórnvöld aš samžykkja strenginn. Aš öšrum kosti mun mįliš fara fyrir eftirlitsstofnun ESA og žašan fyrir EFTA dómstólinn, sem getur ekki annaš en dęmt samkvęmt žeim reglum sem ESB/ACER hafa sett.

Eitthvaš eru rįšherrar farnir aš óttast žar sem žeim dettur nś sś barnalega lausn ķ hug aš byrja į aš setja lög um aš įkvöršun um lagningu į slķkum streng verši ķ höndum Alžingis. Žvķlķkur barnaskapur!! Žekkja rįšherrar virkilega ekki EES samninginn, hafa žeir ekki séš hvernig framkvęmd hans er hįttaš?!!

Um leiš og Alžingi samžykkir tilskipanir frį ESB hefur žaš samžykkt aš žau lög eša reglur sem žeirri tilskipun fylgja, verši žau ķslenskum lögum um sama efni yfirsterkari. Žvķ er algerlega tilgangslaust aš samžykkja nś einhver lög um aš vald yfir žvķ hvort strengur verši lagšur, muni vera hjį Alžingi. Jafn skjótt aš sjįlf tilskipunin hefur veriš samžykkt mun hśn yfirtaka žau lög. Žaš er ķ besta falli barnalegt aš trśa öšru.

Žegar svo frįmunalega vitlaus tilskipun, fyrir okkur Ķslendinga, kemur frį ESB į aušvitaš aš hafni henni strax. Aušvitaš eru til stjórnmįlaflokkar, sem óska žess heitast aš viš göngum ķ ESB, sem sjį ekkert athugavert viš žetta, en jafnvel aldrašir stjórnmįlamenn innan žeirra geta ekki sętt sig viš žessa tilskipun.

Tveir af žrem stjórnarflokkanna eru meš nżsamžykktar įkvaršanir um aš framselja ekki frekara vald yfir orkulindum til ESB og žrišji stjórnarflokkurinn hefur hingaš til talaš um aš yfirrįš ESB yfir Ķslandi séu nś žegar meiri en gott žykir. Žetta ętti aš róa fólk, žar sem žessir flokkar eru jś meš meirihluta į Alžingi, auk žess sem a.m.k. tveir stjórnarandstöšuflokkar eru į sama mįli. Žvķ er ķ raun svipaš fylgi fyrir samžykkt tilskipunarinnar į Alžingi og į mešal žjóšarinnar, eša innan viš 20%. Lżšręšiš viršist žvķ virka žarna fullkomlega og ętti žjóšin žvķ ekki aš óttast.

Žaš sem hins vegar veldur hugarangri er hvernig rįšherrar og žingmenn stjórnarflokkanna tala og haga sér. Sér ķ lagi rįšherrar og žingmenn žeirra tveggja flokka sem nżlega samžykktu ķ sķnum ęšstu stofnunum, aš ekki skuli samžykkja žessa tilskipun. Žaš er alls ekki óžekkt aš žingmenn hafi žurft aš beygja sig undir vald flokksforustunnar, jafnvel žó žeir fari gegn eigin samvisku og samžykktum flokks sķns. Svo viršist vera aš einhvern slķkan leik eigi aš spila į Alžingi, į komandi vetri.

Žegar geršur er samningur er ętiš fariš bil beggja. Žegar annar ašilinn er oršinn dómerandi yfir hinum, er ekki lengur um samning aš ręša, heldur kśgun. Žegar EES samningurinn var geršur, var fariš aš mörkum žessa og fljótlega var ljóst aš viš mįttum okkar lķtils gegn hinum samningsašilanum. Žessi tilskipun er ķ raun prófsteinn į hvort lengur er hęgt aš tala um EES samning eša hvort viš veršum aš fara aš tala um EES kśgun. Tilskipun sem gerir okkur einungis illt, bara spurning um hversu illt, getur aldrei oršiš hluti samnings, hśn er hrein og klįr kśgun!

Framtķš EES samningsins mun žvķ verša ljós į žessu žingi, lifi rķkisstjórnin žaš lengi. Verši tilskipunin samžykkt er ljóst aš krafan um uppsögn EES samningsins veršur algjör, enda framtķš lands og žjóšar aš veši!!

 

 

 


mbl.is Žrišji orkupakkinn ķ febrśar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Einhver skelfilegasta falsfrétt sögunnar

Žaš er meš ólķkindum aš einum manni hafi tekist aš fķfla alla heimsbyggšina. Donald Trump er sem smįkrakki viš hliš žessa manns og sjįlfur Kristur einungis hįlfdręttingur hans. Žessi mašur heitir Al Gore, fyrrum varaforseti Bandarķkjanna.

Al Gore feršašist žvers og kruss um heimsbyggšina, į sinni einkažotu og kom fram hvar sem nęgilega hįtt gjald var greitt, til aš boša falsfréttir sķnar. Ekki leiš į löngu žar til misvitrir sérfręšingar voru tilkippilegir til aš taka undir mįlstaš hans og setja einhverskonar stimpil į hann. Ein helstu rök Gore og reyndar žau einu sem hann hafši fram aš fęra, voru aš fylgni vęri milli hękkandi hitastigs og losunar żmissa efna sem fengu višurnefniš gróšurhśsalofttegundir. Loftegundir sem ķ raun eru skilyrši lķfs į jöršinni.

Reyndar er žaš rétt hjį Gore, žaš er vissulega fylgni žarna į milli. Žaš sem honum yfirsįst var aš fyrst hlżnaši loftslag og viš žaš jukust žessar loftegundir nokkru sķšar, sem ķ raun er ešlilegt žar sem frešmżrar, einhver stęšsti geymslubanki žessara lofttegunda, žišna upp viš aukna hlżnun jaršar. Žannig slapp śt gķgatķst magn žessara loftegunda.

Af žessu brölti sķnu varš Al Gore vel aušugur mašur. Og hvaš notaši hann sinn auš ķ? Lagši hann sitt af mörkum til minnkunar svokallašra gróšurhśsalofttegund? Fór aušur hanns til aš žróa eitthvaš sem gęti komiš ķ stašinn fyrir žį orku sem nś er mest notuš? Nei, hann nżtti mest af sķnu fé til kaupa į hlutafé ķ olķufélögum og olķhreinsistöšvum. Hann flżgur enn um heiminn į sinni einkažotu og heldur enn fyrirlestra um falsfréttina, žar sem nóg er borgaš.

Aušvitaš er žetta nokkur einföldun į mįlinu, žó Al Gore hafi veriš išinn žį į hann ekki allan heišurinn af falsfréttinni. Fyrsta fręi hennar var sįš ķ byrjun įttundu aldar, žegar Margaret Thatcher stóš ķ illvķgum deilum viš kolanįmumenn. Žį fékk hśn nokkra "vķsindamenn" til aš koma fram meš žį falfrétt aš kol vęru stór hęttuleg umhverfinu. Žetta gerši hśn til aš réttlęta sigur sinn ķ žeirri deilu, sigur sem byggši į aš leggja nišur flestar kolanįmur ķ Bretlandi. Sķšan žį hafa margir stjórnmįlamenn notaš žessa ašferš, til żmissa verka. Enginn nįši žó eins miklum įrangri og Al Gore.

Ķ dag er stašan oršin sś aš enginn hefur kjark til aš mótmęla, enda bśiš aš fjįrmagna heilu vķsindasamfélögin til aš réttlęta falsfréttina. Žó ber nokkurn skugga į aš engar spįr žessa svokallaša vķsindasamfélags hafa stašist, enda rökvillan algjör. Stjórnmįlamenn, sem flestir hugsa fyrst og fremst um eigin hag, žora ekki aš mótmęla og mį segja aš žaš gildi um allan heim. Žó vissulega einhverjir žeirra séu meš efasemdir, žį er kjarkurinn ekki nęgur til aš spyrja spurninga. Žaš er bara hlżtt ķ blindni.

En snśum okkur ašeins aš kjarnanum, hlżnun jaršar. Žaš efast enginn um aš loftslag į jöršinni hefur hlżnaš nokkuš frį byrjun tuttugustu aldar, eša frį lokum litlu ķsaldar. Hvert ęskilegt hitastig jaršar er hefur engum tekist aš upplżsa. Vķst er žó aš mannkyniš myndi sennilega ekki vilja fį hér sama mešalhita og į sķšustu öldum fyrir išnbyltinguna. Sagan segir okkur aš hitastig jaršar hefur sjaldan veriš langi eins, heldur skiptast į köld og heit tķmabil, allt frį mjög heitum tķmabilum til alvöru ķsalda. Žessar upplżsingar hafa vķsindamenn fengiš śr borkjörnum, m.a. į Gręnlandsjökli. Žeir borkjarnar nį tugi žusund įra aftur ķ tķmann og sżna t.d. aš fyrir um 3 til 4000 įrum var mjög hlżtt į jöršinni og stóš žaš hlżskeiš yfir ķ nokkrar aldir. Annaš hlżskeiš var fyrir og um landnįm hér į landi. Bęši žessi hlżskeiš voru mun hlżrri en nś, jafnvel žó engir dķsilbķlar vęru į feršinni. Allt tal um aš Gręnlandsjökull muni hverfa er žvķ hreinar falsfréttir. Žaš eitt aš borkjarnar śr jöklinum tugi žśsund įra aftur ķ tķmann segja svo ekki veršur um villst aš jökullinn lifši af žessi sķšustu hlżskeiš, sem viš eigum enn mjög langt ķ land meš aš nį.

Eldri loftlagsfręšingar, žeir sem vinna fyrir vķsindin en ekki peninga, hafa um nokkuš langt skeiš haldiš žvķ fram aš hitastig jaršar skżrist fyrst og fremst af tvennu. Sólinni og sporbaug Jaršar um hana. Sólgos senda hingaš orku. Į ellefu įra fresti minnka sólgos og aukast sķšan aftur. Žessi sveifla stękkar og minnkar af einhverjum įstęšum og vitaš er aš į litlu ķsöld fóru sólblettir śr engi yfir ķ mjög litla. Um sķšust aldamót var žessi sveifla hins vegar frį žvķ aš vera töluvert af sólblettum yfir ķ mikla. Sporbaugur jaršar er sporöskjulagašur, sem fęrist til į nokkrum öldum. Žessir vķsindamenn telja aš žegar saman kemur óvenju mikil fjarlęgš frį sólu og lķtil sem engin sólgos, žį kólni hratt į jöršinni og žegar fjarlęgšin er lķtil samhliša miklum sólgosum, hlżni. Žessi ferli geta stašiš yfir ķ hundruš eša žśsund įr. Ķ versta falli kemur ķsöld og ķ besta falli gott hlżskeiš. Fram til žessa hafa žeir haldiš žvķ fram aš viš vęrum į leiš ķ hlżskeiš, sem myndi hękka hita jaršar enn frekar, en nś sjį žeir blikur į lofti og eru farnir aš tala um aš kólna muni į jöršinni nęstu įr og įratugi. Hvort um tķmabundna kólnun er aš ręša eša hvort viš stefnum ķ alvöru ķsöld, er ekki enn hęgt aš sjį. Eitt eru žessir vķsindamenn sammįla um og žaš er aš svokallašar gróšurhśsalofttegundir eru ekki til og aš mengun mannskepnunnar kemur ekki hitastig jaršar viš, enda hlutur hennar svo ofbošslega lķtill ķ heildar samhenginu. Til žess žarf ešlisfręšin aš finna sér leiš gegn sjįlfri sér, žar sem vitaš er aš hlżnun jaršar leišir til aukinna lofttegunda sem almennt ganga undir nafninu gróšurhśsaloftegundir. Žvķ er śtilokaš aš žęr lofttegundir leiši til hlżnunar, žar sem jöršin vęri žį fyrir löngu brįšnuš nišur!!

Žaš er erfitt aš hugsa sér fįrįnlegri ašgeršir en ķslensk stjórnvöld boša nś. Aš ętla aš kasta fleiri milljöršum króna ķ sśginn til žess eins aš žóknast einhverjum falsspįmönnum, er eins vitlaust og hugsast getur. Og hvert fara žessir peningar, hver mun gręša?! Almenningur borgar, svo mikiš er vķst og žetta mun leiša til verri lķfskjara.

Mengun, sóun og jafnvel ķ sumum tilfellum žurrkun mżra, getur haft slęm įhrif. Ekki žó į hitastig jaršar, heldur almennt. Žvķ er sjįlfsagt aš vinna gegn slķku, en einungis į réttum forsendum. Loftmengun hefur slęm įhrif į fólk og į aš minnka žess vegna. Žó er loftmengun einungis ein gerš mengunar og ķ heildinni įkaflega lķtill hluti hennar. Stęšsta mengunarógn sem aš mannskepnunni stafar nś, er af allt öšrum toga og ekkert minnst į hana ķ ašgeršum stjórnvalda, en žaš er plastmengun. Sóun er į allan hįtt óafsakanleg, hverju nafni sem hśn nefnist. Ekkert ķ žessum tillögum tekur į sóun. Žurrkun mżra getur haft slęm įhrif į fuglalķf og žess vegna į aš stušla aš žvķ aš einungis land sem ętlaš er til nota sé žurrkaš upp. Endurheimt votlendis hefur engin įhrif į hitastig jaršar, en ef svo vęri ętti frekar aš stušla aš žvķ aš žurrka sem mest! Aš breyta landi sem engin raunveruleg vķsindi sanna aš sleppi śt co2, yfir ķ land sem sannarlega mun framleiša mikiš magn af metan gasi, er aušvitaš algjörlega gališ! Fleira mętti telja upp sem mannskepnan žarf aš laga hjį sér, en kannski er stęšsta vįin sś gengdarlausa fjölgun hennar. Meš sama įframhaldi skiptir ekki mįli hvernig loftslag veršur į jöršinni, né neitt annaš. Fjölgun mannskepnunnar mun leiša af sér hrun hennar.

Žegar peningar fį aš tala óįreittir, er ljóst aš illa er komiš. Peningar stjórna stórum hluta vķsindasamfélagsins, peningar stjórna fréttamišlun heimsins, peningar stjórna stjórnmįlastéttinni. Peningarnir eru sóttir til almennings og lenda ķ örfįum vösum žeirra sem mesta aušinn hafa og stjórna heiminum.

Og nś hefur ķslenska rķkisstjórnin stigiš enn eitt skrefiš ķ fórn žegna landsins į altari Mammons!!

https://www.youtube.com/watch?v=oYhCQv5tNsQ

 


mbl.is 6,8 milljaršar til loftslagsmįla
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skķtt meš lögin

Svandķs Svavarsdóttir, heilbrigšisrįšherra, hefur gjarnan įtt erfitt meš aš gera skil į milli pólitķkusar og laga. Hennar sżn į pólitķk er, aš hennar mati, ęšri lögum.

Ķ rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur var Svandķs umhverfisrįšherra. Ķ žvķ embętti tók hśn pólitķska įkvöršun er stangašist į viš lög. Henni var bent į žetta į sķnum tķma, en žverskallašist viš og stóš föst fyrir. Hennar sżn var ęšri lögum. Aš lokum fór žetta mįl fyrir dómstóla, sem aš sjįlfsögšu dęmdu eftir lögum. Rįšherrann var dęmd sek af glöpum ķ starfi. Ķ ešlilegu pólitķsku umhverfi hefši žetta įtt aš leiša til žess aš pólitķskum ferli Svandķsar vęri lokiš og aš hśn yrši śtilokuš frį rįšherraembętti um lķfstķš.

Žaš kom žvķ verulega į óvart, žegar Katrķn Jakobsdóttir opinberaši rįšherralista sinn, er nśverandi rķkisstjórn var mynduš, aš sjį aš žar fęri Svandķs Svarsdóttir meš eitt af "stóru" rįšuneytum rķkisstjórnarinnar.

Enn į nż ętlar žessi sišleysiš aš rįša för Svandķsar, hennar pólitķska sżn į nś aš rįša för. Skķtt meš lögin!


mbl.is Segist ekki brjóta lög meš synjun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

ESB sinnar ķ EES nefnd

Ég hélt satt aš segja aš žetta hefši įtt aš vera óhlutdręg śttekt, aš skoša ętti hvernig samningurinn hefur virkaš hingaš til og leggja mat į framtķšina. Mešal annars aš kanna hvort fótur er fyrir žvķ aš EES samningurinn er farinn aš brjóta ķ bįga viš stjórnarskrį. Žaš er sennilega misskilningur hjį mér. Rįšherra ętlar greinilega aš fį "rétta" nišurstöšu.

Allir vita aš utanrķkisrįšherra slefar fyrir Brussel og hefur ekki fariš leynt meš. Žaš er žó full langt gengiš hjį honum aš stofna žriggja manna nefnd til aš skoša ašild okkar aš EES, žar sem tveir nefndarmanna eru ašildarsinnar, annar žeirra fyrrum žingmašur Samfylkingar og setja sķšan Björn Bjarnason sem formann yfir nefndina. Einungis örfįir dagar eru sķšan Björn skrifaši haršorša įdeilu į Bjarna Jónsson, rafmagnsverkfręšing, fyrir aš vogaši sér aš gagnrżna Rögnu Įrnadóttur um hennar sżn į žrišja orkumįlapakka ESB. Ragna, sem į sķnum tķma var rįšherra ķ rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur, komst aš žeirri nišurstöšu aš žessi pakki vęri bara alveg įgętur fyrir žjóšina!

Nišurstaša žessarar nefndar hefur veriš dęmd ógild, įšur en fyrsti fundur er haldinn, enda sjaldan veriš tališ gilt aš hinn seki rannsaki eigin glęp!!


mbl.is Björn Bjarnason leišir starfshóp um EES
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gręšgisfįlkarnir

hqdefault

 

Žaš er aldeilis stór undarlegt aš grasrót stęšsta stjórnmįlaflokks landsins skuli, į mišju kjörtķmabili, žurfa aš segja rįšherrum sķnum fyrir verkum og minna žį į samžykktir flokksins. Slķkt verk ętti aušvitaš aš vera ķ höndum formanns flokksins, en žegar hann er genginn til lišs viš žį sem markvisst vinna aš žvķ aš svķkja stefnuna, er grasrótin ein eftir. Vķst er aš nśverandi forusta Sjįlfstęšisflokks žarf aš endurskoša framferši sitt, vilji žeir vera įfram innan žessa flokks.

Annars er umręšan um žrišja orkumįlapakka ESB og innleišing hans hér į landi, įkaflega undarleg. Rętt er um hversu slęm žau įhrif verša, mikil eša lķtil. Einstaka hjįróma rödd vill žó meina aš įhrifin verši jafnvel engin.

Ekki hefur nokkur mašur komiš fram meš rök fyrir žvķ aš įhrif pakkans gętu aš einhverju leyti veriš góš fyrir žjóšina, nżst henni į einhvern hįtt.

En aušvitaš er į flestum mįlum tvęr hlišar. Žaš vefst fįum hugur um aš įhrif pakkans į žjóšina eru heilt yfir slęm, enda yfir 90% žjóšarinnar į móti samžykkt hans, jafnvel margir höršustu ESB andstęšingar geta illa samžykkt žennan orkupakka. Žó er til lķtill hópur manna, svokallašir gręšgisfįlkar, sem sjį sér hag ķ samžykkt pakkans. Žeir bķša žess meš stjörnur ķ augum aš fį keyptan hlut ķ fjöreggi žjóšarinnar, Landsvirkjun.

Eitt atriši af fjölmörgum sem orkupakkinn mun gefa af sér er aš hér veršur stofnaš sérstök stofnun, til aš setja reglur og fylgjast meš aš žęr séu hafšar ķ heišri. Sś stofnun mun ekki vera undir Alžingi eša rķkisstjórn sett, heldur hlķta fyrirmęlum frį ACER, yfirstofnun orkumįla ESB.

Žessi nżja stofnun mun m.a. fylgja eftir aš "frjįls markašur" meš orku verši ķ heišri hafšur hér į landi. Žvķ mun fljótt koma krafa um aš Landsvirkjun, sem er rįšandi į ķslenskum orkumarkaši, verši skipt upp ķ smęrri einingar og aš rķkiš lįti af hendi alla eign į žeim fyrirtękjum. Orkuveita Reykjavķkur mun fljótlega fara sömu leiš.

Žessu bķša fįlkarnir eftir og žvķ mišur viršist žeir nį vel til ęšstu stjórnenda landsins. Žar liggur skżringin į žvķ hvers vegna forusta žeirra tveggja stjórnmįlaflokka sem sitja ķ rķkisstjórn og eru meš ķ farteski sķnu samžykktir sinna ęšstu stofnana um aš samžykkja ekki orkupakkann, er svo įfram um aš reyna aš gera lķtiš śr slęmum įhrifum orkupakkans į žjóšina. Žeir žurfa aš žóknast sķnum.

Žegar veriš er aš ręša orkumįl heillar žjóšar į sś umręša ekki aš snśast um hvort įhrifin eru bara slęm eša mjög slęm. Sś umręša į aš snśast um hversu góš įhrifin geti oršiš og ekkert annaš. Finnist engin góš įhrif, er óžarfi aš ręša mįliš frekar!!

 


mbl.is Flokkurinn hafni orkupakkanum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hver gręšir svo į žessu helvķ... rugli?

Verslun meš kolefniskvóta er eitthvaš mesta rugl sem nokkrum manni hefur dottiš til hugar. Žetta er eins og aš sópa ruslinu undir teppiš hjį sér.

Fyrir žaš fyrsta žį er stór merkilegt aš örfįum einstaklingum hafi tekist aš fķfla alla heimsbyggšina. Žetta er gert ķ nafni vķsinda, sem jafnvel vķsindi mišalda myndu skammast sķn fyrir. Aš einhver faktor ķ andrśmslofti jaršar, agnarsmįtt brot af enn minna broti, skuli geta leitt til vešurfarsbreytinga, er aušvitaš algerlega śt śr kś. Sį orkugjafi sem sér um aš halda jöršinni byggilegri, sjįlf sólin, er aušvitaš žar ķ ašalhlutverki og ansi lķtiš sem mannkyniš getur žar viš gert.

Fyrir žaš fyrsta žį sżna borkjarnar m.a. śr Gręnlandsjökli, sem nį tugi žśsund įra aftur ķ tķmann, aš oft hefur veriš mun hlżrra į jöršu en nś. Žetta segir manni fyrst og fremst aš Gręnlandsjökull brįšnar ekki, jafnvel žó hitastig jaršar sé mun hęrra en nś og standi yfir ķ nokkrar aldir. Žó fullyrša menn aš jökullinn muni hverfa į innanviš einni öld, ef hitasig jaršar hękkar örlķtiš meira!

Ķ öšru lagi, ef menn leggja trśnaš į žetta rugl, žį vęri fróšlegt aš fį aš vita hvernig verslun meš kolefniskvóta į aš minnka losun žessa efnis. Flugvélar munu fljśga um loftin blį įfram og skip sigla um höfin. Žaš eina sem skešur er aš višskiptavinir flug- og skipafélaga žurfa aš borga meira fyrir žjónustuna og einhverjir śtvaldir fį žann pening.

Mest er žó fįsinnan ķ žessu öllu žegar eyja noršur ķ mišju Atlantshafi er farin aš framleiša sitt rafmagn aš mestu meš olķu- og kolakyntum orkuverum, auk kjarnorku. Žó finnast slķk orkuver hvergi į eyjunni og žarf aš fara yfir 1000 km śt fyrir landsteina hennar til aš finna slķk ver!! Žeir ķbśar eyjunnar sem vilja nota vistvęna orku žurfa nś aš greiša auka peninga til aš svo megi vera. Og einhver śt ķ hinum stóra heimi gręšir sķšan į žeim višskiptum!

Kannski į eftir aš hlżna enn frekar į jöršinni, kannski fer aš kólna aftur, žaš mun tķminn leiša ķ ljós. Žar veršur sólin ķ ašalhlutverki, ekki mannskepnan.

https://www.youtube.com/watch?v=oYhCQv5tNsQ

 


mbl.is Verš losunarheimilda ķ sögulegu hįmarki
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sķšustu saušfjįrbęndurnir

Vandi bęnda er stór, mjög stór. Nś um stundir er žaš einkum saušfjįrbśskapur sem stendur illa, en ašrar bśgreinar berjast einnig ķ bökkum og žarf lķtiš til aš žar fari aš halla verulega undan fęti.

Sķfelld krafa um aš matvörur fįist fyrir sem minnstan aurinn, mešan kostnašur viš framleišsluna hękkar stöšugt, er aušvitaš megin orsök žessa vanda. Žetta į ekki bara viš hér į landi, heldur um allan heim.

Sišuš samfélög hafa fariš žį leiš aš nota hluta žess fjįr sem ętlaš er til samneyslunnar, til aš greiša nišur framleišslukostnaš matvęla, svo verš til neytenda geti veriš lęgra. Žaš mį segja aš žetta skilji į milli žeirra samfélaga sem betur ganga og hinna žar sem almenn fįtękt rķkir. Aušvitaš mį vel hugsa sér aš allar žjóšir hętti slķkum nišurgreišslum og launafólk sęki sér einfaldlega meiri tekjur til sinna vinnuveitenda, svo hęgt sé aš kaupa matvęli. Hętt er viš aš žaš gangi žó illa og sišušu samfélögin kęmust fljótt nišur ķ žį almennu fįtękt sem rķkir ķ žeim löndum sem ekki hafa vališ aš styrkja matvęlaframleišslu sķna. Hitt er ljóst aš ekkert eitt rķki hinna sišušu landa getur hętt nišurgreišslum matvęlaframleišslunnar, mešan hin ekki gera slķkt hiš sama.

Hér į Ķslandi hafa nišurgreišslur rķkissjóšs til matvęlaframleišslu lękkaš mikiš hin sķšari įr, svo mikiš aš žęr eru nś einungis lķtiš brot af žvķ sem įšur var. Ljóst er aš of langt hefur veriš gengiš ķ žį įtt, sér ķ lagi žegar horft er til žess aš žęr žjóšir sem nęstar okkur liggja hafa heldur aukiš viš slķkar greišslur, bęši beint og óbeint. Žetta er ķ raun stęšsti vandi matvęlaframleišslu hér į landi og mun aš óbreyttu leiša til enn frekari samdrįttar, jafnvel hruns ķslenskrar marvęlaframleišslu. Žó viš séum eyja ķ mišju Atlantshafi, erum viš ekki eyland ķ matvęlaframleišslu og veršum aš haga seglum ķ samręmi viš önnur lönd.

Žaš liggur fyrir aš matvęlaframleišsla heimsins į öll ķ vök aš verjast. Breyting į vešurfari auk žess sem sķfellt stęrri landsvęši eru tekin undir framleišslu į öšrum vörum en matvęlum, gerir matvęlaframleišlsu erfitt fyrir, į mešan mannfólki jaršar fjölgar mjög hratt. Žvķ er ljóst aš matarverš heimsins į eftir aš hękka mikiš į nęstu įrum. Lķklegt er aš hin sišušu rķki muni męta žvķ meš enn frekari greišslum til matvęlaframleišslunnar.

 

En aftur aš žeim vanda sem snżr aš saušfjįrbęndum, hér į landi. Auk žess sem aš ofan er nefnt, eru margir fleiri žęttir ķ žeim sérstaka vanda sem vert er aš nefna, en jafnvel žó žeir allir yršu lagašir, er vart hęgt aš sjį aš menn gętu efnast į žvķ aš bśa meš saušfé. Mętti žó hugsa sér aš žaš dygši til aš koma ķ veg fyrir hruns saušfjįrbśskaparins.

Fyrir žaš fyrsta žį er forusta saušfjįrbęnda arfa léleg og stendur engan veginn ķ lappirnar. Uppgjafatónninn er alger gagnvart greininni, aš hįlfu forustunnar. Veriš getur aš įstęšu žess megi finna ķ žeirri stór undarlegu stašreynd aš bęndur žurfi ekki aš framleiša nema 70% af sķnum kvóta til aš fį 100% greišslu fyrir hann śr rķkissjóš. Fį žannig 30% greišslur fyrir ekki neitt! Aušvitaš eru žaš žeir bęndur sem mestan tķmann hafa, žeir rótgrónu, sem veljast til forustu saušfjįrbęnda. Bęndurnir sem hafa getu til aš kaupa sér aukinn kvóta og auka žannig tekjur, įn žess aš auka viš sig vinnu. Hinir, sem eru aš koma undir sig fęti, hafa lķtinn tķma til aš sękja fundi og standa ķ miklu félagsstarfi. Žeir hafa nóg meš sitt bś, enda flestir sem verša aš leita sér aukavinnu til aš hafa ķ sig og į. Og rótgrónu bęndurnir hugsa fyrst og fremst um eigin hag, spį lķtiš sem ekkert ķ endurnżjun greinarinnar. Uppgjafahugsun žeirra er oršin slķk aš žeir viršast telja sig sķšustu saušfjįrbęndur landsins!

Aušvitaš į nżtingarhlutfall kvótans aš vera 100%, aš menn fįi einungis greišslu fyrir žaš sem žeir framleiša. Žannig į aš taka strax umframkvóta af öllum bęndum sem ekki nżta hann og fęra unglišunum sem margir hverjir eru aš baslast viš aš framleiša umfram kvóta, framleiša fyrir lįgt verš, til žess eins aš reyna aš skrimta!

Žį er gjörsamlega śt ķ hött aš slįturleyfishafar skuli hafa slķkt vald aš geta lękkaš afuršaverš til bęnda, meš einu pennastriki. Fyrst um 10% og įri sķšar um 30%. Engar forsendu til slķkrar lękkunar eru fyrir hendi, ašrar en léleg stjórnun afuršastöšvanna og viljaleysi til aš koma afuršunum ķ gott verš. Ekki veršur séš aš verš žessara afurša hafi lękkaš til neytenda, žannig aš einhver er aš taka til sķn aukiš fjįrmagn śr greininni. Annaš hvort afuršastöšvarnar eša smįsöluverslunin. Hvor heldur er, žį er ljóst aš afuršastöšvarnar eru ekki aš standa sig.

Fram til žessa hafa afuršastöšvarnar aldrei žurft aš hugsa um aš auka veršmętin sem žęr eru meš. Lengi framanaf gįtu žęr sótt ķ rķkissjóš, ef illa gekk, en žegar žvķ lauk var snśš sér ķ hina įttina og verš til bęnda lękkaš. Aušvitaš į žaš aš vera svo aš bęndum sé tryggt lįmarksverš fyrir sķna framleišslu. Aš įbyrgšin į žvķ aš koma kjötinu ķ verš sé sett į afuršastöšvarnar. Einungis žannig verša žęr naušbeygšar til aš leita aukinna markaša fyrir kjötiš, bęši hér heima sem og erlendis. Žar er vissulega markašur fyrir lambakjötiš okkar og į góšum veršum. En žann markaš žarf aš vinna.

Ef rétt vęri stašiš aš markašsvęšingu į ķslensku dilkakjöti erlendis, sem lśxusvöru, gęti stęšsti vandi ķslenskra saušfjįrbęnda fęrst yfir ķ aš geta ekki framleitt nóg af lömbum. Žannig mį snśa dęminu viš, en žaš gerist ekki af sjįlfu sér og tekur einhvern tķma, en fyrst og fremst vilja afuršastöšvanna. 

 

Žaš er alveg ljóst aš umręšan hér į landi hefur veriš į villigötum, undanfarna tvo til žrjį įratugi. Krafan um enn minni greišslur śr rķkissjóši, samhliša enn lęgra verši matvęla gengur ekki upp til lengdar. Žar hafa poppślistar einstakra stjórnmįlaflokka, sem viršast fyrst og fremst vinna aš hag smįsöluverslana, lįtiš hęst og notaš sem višmiš verš į matvęlum erlendis. Og vissulega mį finna ódżrari matvęli erlendis, gengdarlaus notkun fśkalyfja og hormóna lękkar framleišslukostnaš svo ekki sé minnst į verksmišjubśin, žar sem velferš dżra eru fjarri žvķ höfš aš leišarljósi. Samt er matvęlaframleišsla žar mikiš nišurgreidd, jafnvel meira en hér į landi, ef mišaš er viš ķbśafjölda. Žį er įlagning verslunar mun lęgri žar en hér.

Žaš žarf žó enginn aš ętla aš viš gętum fengiš matvęli keypt erlendis frį į žvķ verši sem er ķ bśšum žar, verši ķslenskum landbśnaši hętt. Viš yršum aš borga fullann framleišslukostnaš fyrir vöruna, nś eša leggja til okkar skerf śr rķkissjóši til nišurgreišslna. Sį hlutur yršu alveg örugglega meiri en viš leggjum nś žegar til matvęlaframleišslu ķ dag.

Hver žjóš hlżtur aš hafa sem markmiš aš vera sjįlfbęr ķ matvęlaframleišslu, annaš er vart ķ boši. Um žetta žarf umręšan fyrst og fremst aš snśast og žar sem langan tķma tekur aš minnka eša auka framleišsluna, žarf aš vera umframframleišsla til aš tryggt sé aš innlendur markašur sé mettur. Sįtt žjóšarinnar žarf aš vera um slķkt, eins og sįtt allra sišašra žjóša!

 

 

 


mbl.is Landbśnašur stendur į tķmamótum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lög

Rķkissįttasemjari getur komiš fram meš sįttatillögu, stjórnvöld geta sett lög, hvort heldur er į samžykkt yfirvinnubann eša verkfall. En žaš er engin leiš aš setja lög į uppsagnir.

Sįttatillaga felur ķ sér aš samningsašilar setja deilu sķna ķ farveg sem žeir ekki munu geta haft nein įhrif į og verša aš sętta sig viš nišurstöšuna. Žetta ferli getur tekiš nokkurn tķma og į mešan rķkir óvissa. Žeir sem žegar hafa sagt upp störfum munu žvķ bķša meš endurrįšningu žar til nišurstaša nęst og meta aš henni lokinni hvort sś nišurstaša er įsęttanleg, įšur en til endurrįšningar er gengiš. Višbśiš er aš fleiri muni segja upp störfum, mešan žaš ferli gengur yfir og vķst aš ef ekki nęst įsęttanleg nišurstaš, munu enn fleiri hętta störfum.

Lög stjórnvalda į verkföll eru ķ raun af sama meiši. Deilan er žį meš valdi tekin af samningsašilum og sett ķ hendur matsmanna. Nišurstašan gęti oršiš enn verri og enn fleiri hętt störfum.

Žaš sem ég get ekki meš nokkru móti skiliš er hvers vegna ekki er hęgt aš nį žarna samning. Samninganefnd rķkisins hefur haldiš žvķ fram aš hśn hafi bošiš ljósmęšrum ķgildi 18% launahękkunar. En žó ekki nema um 4% ķ beinni hękkun, hitt į aš koma fram meš alls kyns hlišarašgeršum. Ešli slķkra hlišarašgerša er aš sumar fį ekkert og ašrar mikiš og heildar nišurstašan nęr sjaldnast žvķ sem upp var lagt meš. Žetta žekkir launafólk žessa lands, enda žessi ašferš ekki nż af nįlinni.

Ef samninganefnd rķkisins telur sig hafa heimild til aš semja viš ljósmęšur um ķgildi tęplega tuttugu prósent launahękkunar, af hverju ķ andskotanum er žeim ekki bošin slķk hękkun beint į grunnlaun?! Hvers vegna žarf aš fela stęrsta hluta hękkunarinnar ķ einhverjum hlišarašgeršum? Er žaš vegna žess aš samninganefndin veit aš endanleg nišurstaša gefur mun minna en reiknidęmin žeirra sżna?

Įstandiš er oršiš alvarlegt, graf alvarlegt. Ętla stjórnvöld žessa lands virkilega aš bķša žar til eitthvaš skelfilegt skešur? Žarf virkilega einhver hörmung aš koma til, svo rįšamenn vakni?


mbl.is Beinlķnis rangt aš ekkert nżtt kęmi fram
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žegar aušmenn taka upp budduna

Enn er veriš aš tefja aš alvöru vegtenging fįist fyrir sunnanverša Vestfirši. Fyrir kosningar ķ vor lį ljóst fyrir aš vegur um Teigskó yrši fyrir valinu, einungis eftir aš fį samžykkt opinberra yfirvalda. Eftir kosningar kom annaš hljóš ķ skrokkinn. Žį var allt ķ einu naušsynlegt aš skoša fleiri leišir. Bręšur tveir, sem taldir eru til aušmanna žessa lands, tóku upp į žvķ aš opna buddur sķnar fyrir nżju sveitarstjórnina.

En eins og allir vita, opna aušmenn ekki buddur sķnar įn žess aš fį eitthvaš ķ stašinn. Og žaš varš raunin. Rįšinn var norsk verkfręšistofa til aš koma meš nżja og "ferska" sżn. Aušvitaš var sś sżn eins og til var ętlast, vegur skyldi lagšur annarstašar en um Teigskóg. Žeir norsku lögšu til aš brśaš skildi milli Reykjaness og Skįlaness, 800 metra langa brś. Žaš tók norsku verkfręšistofuna ekki nema nokkra daga aš komast aš žessari nišurstöšu. Enda var henni ekki ętlaš aš finna ódżrustu eša bestu leišina, heldur einhverja ašra en um Teigskóg. Hreppsnefndinni hafši žarna tekist aš koma mįlinu ķ algert uppnįm, fyrir tilstilli tveggja bręšra, sem sįu sér einhvern hag ķ aš tefja mįliš.

Forsendur norsku verkfręšistofunnar eru ķ algjörum molum. Fyrir žaš fyrsta gerir hśn rįš fyrir aš vegurinn aš Reykhólum verši nżttur įfram, einungis gert rįš fyrir nżrri tengingu ķ bįša enda hans. Žeir sem žennan veg hafa ekiš vita mętavel aš žaš er alger firra, byggja žarf žann veg upp frį grunni, eigi hann aš taka viš allri žeirri umferš sem til sunnanveršra Vestjarša fer og sķšan žeirri umferš sem bętist viš eftir aš Dżrafjaršargöng hafa veriš klįruš og vetrarvegur yfir Dynjandis- og Botnsheiš veršur lagšur. Vegstęšiš liggur žarna um skógi vaxiš svęši og hętt viš aš umhverfisspjöll verši mikil viš lagningu nżs vegar žarna, auk žess aukakostnašar sem af hlżst.

Žį liggja ekki fyrir neinar alvöru rannsóknir į hvernig botnlög eru ķ utanveršum Žorskafirši og žvķ ekki hver kostnašur er viš brśarstólpa žar, eša hvort yfir höfuš er hęgt aš brśa žarna. Kostnašarįętlun žeirra norsku er žvķ óskhyggja ein. Sem rök fyrir mįli sķnu nefnir žessi norska verkfręšistofa brśargerš ķ Noregi. Hvergi veit ég til aš brśaš hafi veriš žar, ef hęgt hefur veriš aš leggja veg um lįglendi įn slķks ofurmannvirkis og alls ekki ef vegalengdir aukast viš brśargerš. Enda Noršmenn sparir į aurinn og fara vel meš hann.

Teigskógur er eins mikiš rangnefni og hugsast getur, į žvķ kjarri sem vex nešarlega ķ sušurhlķšum Hallsteinsnesfjalls og nęgir aš ganga žar uppréttur til aš sjį til allra įtta. Mun fallegri og stęrri skóga mį finna žarna nęrri og mį t.d. nefna skóginn fyrir ofan Bjarkarlund og aušvitaš skóginn nešan Barmahlķšar, žar sem nśverandi vegur til Reykhóla liggur. Fleiri slķka skóga mį nefna į sunnanveršum Vestfjöršum og austur um Baršaströnd.

Verndargildi Teigsskógar er ekkert, enda bśiš aš planta ķ hann erlendum trjįm, eins og t.d. Alaskaösp.

Margir hafa fundiš hjį sér hvöt til aš skrifa um žetta blessaša kjarr, žvķ til varnar. Efast ég um aš margir žeirra hafi fariš į stašinn til aš lķta "djįsniš" augum, enda ekki aušvelt aš komast žangaš. Lęst hliš og ekki nema fyrir śtvalda aš komast žangaš. Žarf aš fara į svig viš lög ef ętlunin er fyrir hinn almenna Ķslendinga aš komast į svęšiš.

Eftir aš upplżst var aš tveir bręšur vęru aš fjįrmagna ósęttiš um löngu žarfa veglagningu um sunnanverša Vestfirši, meš žvķ aš bera fé į sveitarstjórn Reykhólahrepps, dettur manni óneitanlega ķ hug aš kannski hafi hafi sś hvöt, til skrifta, eitthvaš aš gera meš buddur bręšranna og jafnvel kęrumįl hinna żmsu svokallašra hagsmunaašila séu af sömu rót sprottnar. Reyndar eru flest žau hagsmunafélög į suš-vestur horni landsins.

Žaš er alveg dęmalaust aš sveitarstjórn Reykhólahrepps hafi lįtiš tvo bręšur hafa sig aš fķflum og žaš fyrir örfįr krónur. Žarna tókst henni aš flękja mįliš enn frekar og bśa til enn meira ósętti, bęši innan eigin sveitarfélags en ekki sķšur žeirra sem bśa vestan žess. Žaš er ķ alvöru spurning hvort sveitarstjórn hafi meš žessu framferši, aš lįta aušmenn kaupa sig, ekki gerst brotleg viš stjórnsżslulög. Og hverjar eru hvatir žessara bręšra, eša hagsmunir, aš žeir telji naušsynlegt aš bera fé į sveitarstjórn?!

Til aš žaš valdi ekki misskilningi, žį bżr höfundur ekki ķ Reykhólahreppi eša vestan hans, en ofbżšur hvernig komiš er fram viš žaš fólk sem žar bżr!!

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband