Til eflingar kerfisins.

Lög um Feršamįlastofu kristalla kerfi sem bśiš er til ķ žeim eina tilgangi aš višhalda eša efla kerfiš.

Ķ žessum lögum er tiltekiš hvert hlutverk stofunnar skal vera og eftirlitsstarf. Ķ stuttu mįli mį segja aš hlutverkiš sé fįtęklegt og eftirlitsstarfiš enn fįtękara, einna helst žurfa verkefni og eftirlit aš vera meš žeim hętti aš sem minnst žurfi aš gera og alls ekki aš stķga fęti śt ķ raunheima.

Jś Feršamįlastofa śthlutar leyfum til feršasala. Til aš öšlast slķkt leyfi žarf ekki mikiš. Viškomandi žarf aš bśa innan ESB/EES, vera lögrįša, hafa skrįš starfsemina hjį rķkisskattstjóra og hafa gilda tryggingu innan ESB/EES. Svo mörg voru žau orš. Ekkert spįš ķ getu eša trśveršugleik viškomandi, starfsfólk hans eša bśnaš. Reyndar bętist viš ein kvöš eftir aš leyfi hefur veriš gefiš śt og kallast žaš öryggisįętlun. Hśn mį vera į rafręnu formi og engin frekari krafa gerš um trśveršugleik žeirra įętlunar né hvernig henni er viš haldiš. Ekki er heldur gerš krafa um aš žessi įętlun sé kynnt starfsfólki, eša žaš žjįlfaš į neinn hįtt og enn sķšur aš feršamanninum komi hśn eitthvaš viš.

Um sviptingu leyfis er enn fęrra. Ķ raun ekki hęgt aš svipta feršasala leifi nema hann gerist brotlegur viš einhver ofantalinna atriša. Ef brotiš er į feršamanninum, lķf hans eša limir lagšir ķ hęttu, varšar žaš ekki sviptingu leyfis. Og jafnvel žó einhver ofantalinna atriša eru brotin, hefst įkvešiš ferli sem tekur nokkurn tķma aš fara, įšur en til lokunar getur komiš.

Žessi lög eru žvķ ekki til aš žjóna feršafólki, einungis gerš til žess eins aš efla kerfiš og gera žaš örlķtiš flóknara.

Krafa um tryggingu feršasala er sjįlfsögš og svo ętti einnig aš vera um trśveršugleik og framkvęmdir. Öryggisįętlun ętti aš vera megin grunnur undir starfsemi sem snżr aš feršum meš fólk og henni žarf aš višhalda og vera starfsfólki kunn.

Frosti vill aš feršamašurinn kaupi tryggingu fyrir björgun. Ešlilegra vęri aš feršasalinn kaupi slķka tryggingu og rukki feršamanninn. Žaš ferli vęri mun gagnsęrra og aušveldara į allan hįtt. Ķ žaš minnsta žarf aš breyta kerfinu gagnvart björgunarsveitum landsins. Aš hver galgopi geti ętt śt ķ hvaš sem er og treyst į sjįlfbošališa til björgunar śr ófęru, getur ekki gengiš til lengdar. Nęg eru verkefnin žó, fyrir žessar hetjur okkar.

Geta til sviptingar leyfis į aš vera sterk, žannig aš feršasalar vandi sig. Hvert žaš atvik sem stefnir feršafólki ķ hęttu ętti aš varša tafarlausri sviptingu, žar til mįl hefur veriš rannsakaš og nišurstaša fengin. Allt annaš er śt ķ hött.

Og aušvitaš į sį ašili sem veitir leyfiš aš hafa heimild til aš afturkalla žaš.

En Feršamįlastofa var aušvitaš ekki stofnuš til aš sjį um feršamįl, henni er ętlaš žaš hlutverk aš efla og višhalda kerfinu. Žar mį aušvitaš ekkert śtaf bregša!


mbl.is Verši skylt aš kaupa björgunartryggingu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kvešja

Jón Valur Jensson er fallin frį og votta ég ęttingjum hans samśš.

 

Viš ķ žessu samfélagi hér, į moggablogginu, žekktum öll Jón Val. Hann hafši įkvešnar skošanir og var fylginn sér, og flutti mįl sitt af rökum og festu. Einkum ritaši Jón um žau mįl er hann hafši menntaš sig til, en einnig um dęgurmįl sem hęst stóšu hverju sinni. Gaman var aš lesa skrif Jóns og ljóst aš okkar samfélag er mun fįtękara en įšur.

Hvķl ķ friši kęri bloggvin


Aš vera alsgįšur um įramót

Óska öllum lesendum žessa blogg glešilegs įrs og žakka innlitiš į lišnu įri.

Aš vera allsgįšur og ķ vinnu į nżįrsnótt er erfišara en margur heldur. Ekki aš vinnan sé slęm eša aš einhver leišindi sęki aš manni, heldur hitt aš allt viršist fara śr skoršum ķ žjóšfélaginu. Fréttir verša undarlegar og skemmtižęttir eitthvaš annaš en skemmtižęttir.

Įramótaskaupiš nįši engu hylli žess er žetta ritar, sennilega ekki samiš fyrir allsgįša. 

Žegar litiš er yfir fréttir sķšasta dag sķšasta įrs, eru žar į mešal įramótahugvekjur stjórnmįlamanna. Nś ber svo viš aš formašur landsbyggšaflokksins žeysir um vķšan völl en minnist varla orši į landsbyggšina mešan formašur flokks menntafólksins gerir ójöfnuš landsbyggšarinnar aš sķnu ašalsefni.

Hellst dettur manni ķ huga aš žeir félagar hafi byrjaš snemma aš fagna nżju įri, kannski saman į góšum bar og ruglast į ręšum.

 


mbl.is Hvaš sagši Twitter um Skaupiš?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rķkiš į nęgt land undir rafstrengi

Žaš er aušvitaš slęmt aš landeigandi skuli geta stöšvaš lagningu rafstrengja ķ jörš. En er žaš svo? Į žvķ eru fleiri hlišar.

Landeigandi er jś landeigandi, en žetta eiga sumir erfitt meš aš skilja. Rarik hefur einhliša bśiš til samning sem landeigendur skulu samžykkja. Žessi samningur setur verulega kvöš į žaš land sem strengur er lagšur um og gerir žaš nęsta ónothęft fyrir eigandann. T.d. er ekki hęgt aš rękta į žvķ skóg, illmögulegt og stundum śtilokaš aš nżta žaš til tśnręktar og aš auki žarf landeigandinn aš afsala sér meš öllu yfirrįšarétti um hver fer um žaš land. Žaš er skiljanlegt aš sumir séu ekki tilbśnir aš ganga aš slķkum afar kjörum.

En žaš er til önnur leiš, leiš sem kallar ekki į breytingu laga eša reglna. Žannig hagar til aš žegar vegir eru lagšir kaupir rķkiš žaš land sem žeim žarf aš tilheyra, af landeiganda. Nįist ekki samningur er mįliš gjarnan leyst meš eignaupptöku og bótum. Rķkiš į žvķ žaš land sem undir vegi fer og aš auki 24 metra śt fyrir vegkant į stofnbrautum og um 12 metra śt fyrir vegkant į tengibrautum. Meš žvķ aš leggja rafstrengina um žetta land, sem rķkiš į, žarf ekki aš semja viš neinn landeiganda.

Žetta žżšir aušvitaš aš leggja žyrfti eitthvaš lengri strengi en ella en žaš munar žó ekki miklu. Vegir eru jś yfirleitt lagšir sem styšstu leiš. Į móti žarf Rarik ekki aš eyša tķma sķnum ķ samningagerš viš landeigendur, getur einbeitt sér aš lagningu rafstrengja ķ jörš. Aušvitaš į žetta fyrst og fremst viš um dreifikerfi Rarik, 66kV eša minni. Dreifikerfi Landsnets, 132kV byggšalķnan og 220kV lķnurnar til stórišjunnar, eru kannski örlķtiš flóknari. Žó er lķklegt aš hęgt vęri aš fęra stóran hluta af byggšalķnunni, 132kV, ķ jörš ķ landi rķkisins, mešfram vegakerfinu. 

Žaš eru ķ raun žrķr žęttir sem raforkukerfinu stendur ógn af, mikill vindur, ķsing og selta. Žegar tveir žessara žriggja žįtt koma saman er nįnast öruggt aš aš rafmagn fer af. Mikill vindur samhliša ķsingu žyngir raflķnur svo aš staurar gefa sig og lķnur slitna. Selta, sem kemur samfara miklum vindi af hafi, veldur žvķ aš einangrar hętta aš virka og śtslįttur veršur. Žvķ mį śtiloka įhrif ķsingar meš žvķ aš setja lķnur ķ jörš, en įhrif vinds og seltu stendur eftir og žau įhrif eru oftast mun vķštękari, spennuvirki sem dreifa orkunni um stór svęši, verša óstarfshęf. Žetta sįst vel ķ byrjun óvešursins ķ sķšustu viku, žegar spennuvirkiš ķ Hrśtatungu sló śt. Vestfjaršarlķna og stór hluti Hśnavatnssżslna varš rafmagnslaus. Reyndar sló žessu tengivirki ótrślega fljótt śt, nįnast strax og vindur tók aš aukast, löngu įšur en vindur nįši hįmarki sķnu. Žaš bendir til aš fyrirbyggjandi višhaldi sé įbótavant, aš einangrarar virkisins hafi veriš óžrifnir įšur en vešriš skall į. 

Aušvitaš žarf višhald orkumannvirkja aš vera gott, sér ķ lagi mešan kerfiš er svo berskjaldaš og feyskiš sem nś. Žar hefur hvorki Rarik né Landsnet neina afsökun. Žaš er hins vegar hęgt aš bęta žetta. Hęgt vęri aš byggja yfir žessi spennuvirki og hlżtur žaš aš vera stefnan. Žar til žaš er klįraš mį hugsa sér einhverskonar skermingu frį žeirri įtt sem selta er lķklegust. Og aušvitaš aš žrķfa einangrara reglulega, fyrir veturinn og yfirfara žį sérstaklega žegar von er į vešri er getur skapaš hęttu į mikilli seltu.

Raforkukerfiš mun žvķ ekki verša višunandi į landinu fyrr en bśiš er aš setja allt dreifikerfiš ķ jörš, efla eša jafnvel tvöfalda stofnkerfiš og verja spennuvirkin fyrir seltu. Žangaš til žarf aš stór efla fyrirbyggjandi višhald, žannig aš žetta laskaša kerfi okkar geti hangiš inni sem lengst. Žaš er meš öllu óvišunnandi aš eitt spennuvirki, fyrir stóran hluta landsins, skuli slį śt nįnast um leiš og spįš er einhverjum vindi af hafi!

Forstjóri Rarik ętti aš hętta aš reyna aš koma sök į ašra, hana į hann sjįlfur. Rķkiš į nęgt land um byggšir landsins til aš leggja jaršstrengi, žaš žarf ekki aš setja landeigendum einhverja afarkosti, žarf ekki einu sinni aš ręša viš žį!

 


mbl.is Grundvallaratriši aš sama gildi fyrir alla
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Viku sķšar

Nś er nęrri vika lišin sķšan kröpp lęgš gekk yfir landiš, meš žeim afleišingum aš nęrri helmingur žess missti rafmagn og stór hluti missti aš auki öll samskipti viš umheiminn. Og enn eru mörg heimili įn rafmagns og žau sem sögš eru bśin aš fį tengingar, enn meira og minna sambandslaus. Illa gengur aš koma lagi į kerfiš og alls óvķst hvenęr žvķ lķkur.

Hetjur landsins eru sannarlega hjįlparsveitirnar og starfsmenn dreifikerfanna. Žeir ęddu śt ķ óvešriš jafn skjótt og bilanir hófust og geršu žaš sem hęgt var og eru enn aš.

Žó var žessi lęgš ķ sjįlfu sér ekki svo kröpp, heldur var įttin kannski óvenjuleg, ž.e. noršan meš tilbrigši til vesturs. Žaš er slęmt aš missa rafmagniš en verra aš missa į sama tķma öll samskipti viš umheiminn. Fólk vissi ekki neitt, gat sig hvergi hreyft, ekki einu sinni aš nęsta bę, svo klukkustundum og sólahringum skipti. Žarna brįst allt sem brostiš gat.

Žaš er sorglegt aš horfa nś upp į menn koma fram ķ sjónvarp og reyna aš varpa sök į einhvern annan. Vissulega hefur veriš unniš gegn styrkingu rafkerfisins af hinum żmsu umhverfissamtökum og vissulega hefur Landsnet žverskallast viš aš hlusta į ķbśa žeirra svęša sem lķnur žess žurfa aš fara um. En hvers vegna žarf aš missa rafmagn af hįlfu landinu, setja ķbśa žess ķ hęttu og etja sķšan starfsfólki og hjįlparsveitarfólki śt ķ óvissuna, til aš leysa žęr deilur sem uppi eru um lķnulagnir. Er virkilega ekki hęgt aš setjast nišur og finna lausnir įn žess aš tugžśsundum fólks sé stefnt ķ hęttu? Sé svo er ljóst aš žeir sem aš mįlinu koma eru alls ekki hęfir til aš sinna sķnu starfi og er žar fyrst og fremst įtt viš stjórnendur Landsnets og stjórnvöld landsins.

Landsnet sér um stofnlķnukerfiš, byggšalķnuna, Rarik er aftur meš dreifikerfiš. Byggšalķnan og bśnašur hennar er vķšast hvar komin į fimmta įratug ķ aldri. Sį sem žetta ritar vann viš lagningu hennar yfir Holtavöršuheišina, haustiš 1975. Sś lķna er žvķ oršin gömul og feyskin og žakkarvert aš hśn skildi standa af sér rokiš į žrišjudag og mišvikudag sķšustu viku. Žaš er ekki spurning hvort heldur hvenęr sś lukka bregst og lķnan gefur sig ķ óvešri. Žaš var hins vegar spennuvirkiš viš noršurenda žessarar lķnu sem fyrst gaf sig, spennuvirkiš viš Hrśtatungu. Hversu fljótt žaš leysti śt vekur vissulega upp spurningu hvort fyrirbyggjandi višhaldi hafi veriš įbótavant, hvort aš svo mikil selta hafi veriš į einöngrurum žess įšur en óvešriš skall į sé įstęša žess aš žaš sló śt nįnast strax og fór aš hvessa, meš žeim afleišingum aš vesturlķna, Hrśtafjöršur og stór hluti Hśnavatnssżslu varš rafmagnslaus og flestir gsm og śtvarpssendar stuttu sķšar. Svipaš įstand var vķšar į svęši Landsnets, engu lķkara en aš verulega hafi skort į ešlilegt og fyrirbyggjandi višhald. Žaš er aušvitaš stórmįl, ķ ljósi žess hversu gamalt og lélegt žetta kerfi er oršiš. Žar er ekki hęgt aš skżla sér į bak viš aš ekki hafi fengist leifi til lagninga į nżjum lķnum. Mešan svo hįttar er enn frekari įstęša žess aš fyrirbyggjandi višhald sé eins gott og hęgt er.

Rarik hefur vissulega gert nokkuš įtak ķ aš koma dreifikerfi sķnu ķ jörš. Žaš gengur žó enn hęgt og meš sama hraša mun žvķ ekki ljśka fyrr en eftir 15-20 įr og er žaš meš öllu óvišunnandi. Žį er įmęlisvert hvernig stašiš hefur veriš aš žessu verkefni. Į sumum stöšum hefur nįnast heilu sveitunum veriš fęrt rafmagn śr loftlķnu ķ jörš. Žó hafa veriš skildir eftir einstakir kaflar. Dęmi eru žess aš į um 40km langri leiš, žar sem rafmagn var fęrt ķ jörš, voru fyrstu 15km frį spennuvirki enn skildir eftir sem loftlķna og hśn gaf sig. Žetta er svipaš og aš skrifa bók en sleppa fyrstu köflunum hennar!

Rķkisśtvarpiš, śtvarp allra landsmann, brįst 100%. Var svo sem varla viš öšru aš bśast, en žaš vekur enn sterkari hugsun um tilverurétt žeirrar stofnunar. Ekki einungis brįst sendikerfi ruv, sem saman stendur af fjölda FM senda auk tveggja langbylgjusenda, heldur brįst fréttaflutningurinn meš öllu. FM endarnir duttu nįnast strax śt er rafmagniš gaf sig. Langbylgjusendingar hafa veriš skertar svo mikiš yfir landinu aš stór hluti hęttusvęšisins nįši ekki sendingum žašan. En ķ sjįlfu sér breytti žetta litlu, žar sem fréttaflutningurinn var ķ mżflugumynd. Žaš fólk sem sat ķ köldum hśsum sķnum, mešan stórhrķšin gekk śti, var žvķ ekki aš missa af miklu. Žaš vissi žaš žó ekki. Viš hin, sem vorum sunnan heiša og höfšum įhyggjur af ęttingjum og afkomendum fyrir noršan, žurftum aš leita annarra leiša en ruv, til aš afla upplżsinga. Žar var heimasķša Rarik einna best og mį vissulega žakka žar stöšugum upplżsingum um įstandiš og įętlanir til bóta. Ekki hefši veriš flókiš fyrir ruv aš lesa žęr upplżsingar upp jafn skjótt og žęr bįrust, žó ekki vęri nema fyrir žį sem voru svo heppnir aš nį langbylgjunni. Žaš var ekki fyrr en sveitastjórnir noršan heiša gagnrżndu ruv, sem eitthvaš fór aš gerast ķ fréttaflutningnum. Žó ekki meira en svo aš fréttamenn stofnunarinnar stóšu einhversstašar ķ skjóli undir hśsvegg ķ stęrstu byggšarkjörnunum og fluttu fréttir žašan, ašalega um žaš sem geršist ķ götunni viš hlišina į žeim!!

Og aušvitaš fór žaš svo aš sumir vanžroskušustu žingmennirnir okkar ętlušu aš nżta sér žetta til aš fį prik. Žaš var žó fljótlega slegiš į putta žessara manna, enda er enginn stjórnmįlaflokkur undanskilinn ķ žessu mįli. Rįšherrar skruppu noršur og forsętisrįšherra komst ķ stuš er hśn fann lurk til aš berja į sökudólgnum, ķsingunni. Nś sitja rįšherrar sveittir viš aš reyna aš finna sem flest orš yfir hvaš žeir huga sér aš gera, sem vęntanlega veršur ekki neitt. Skipuš hefur veriš nefnd um mįliš og kannski mį vęnta nišurstöšum hennar einhverntķman ķ framtķšinni. Heyrst hefur aš menn vilji fjölga vararafstöšvum. Kannski mętti žį skoša hvers vegna žeim var fękkaš og hver eša hverjir tóku žęr įkvaršanir!

Vararafstöšvar leysa žó lķtinn vanda og ķ raun ęttu žęr einungis aš vera į stofnunum sem eru hįšar rafmagni, eins og heilsugęslustöšvum, svo starfsfólk žar žurfi ekki hugsa um sjśklingana meš žvķ aš vera meš vasaljós į hausnum. En žaš er žó ekki nóg aš fjölga žessum rafstöšvum, žaš žarf aš festa žęr tryggilega svo ekki sé hęgt aš selja žęr aftur! Aš ętla aš leysa vandann aš öšru leiti meš vararafstöšvum er aušvitaš algerlega óraunhęft. Hęgt er aš hugsa sér aš einhverjar stórar rafstöšvar gętu leyst vanda einstakra byggšarkjarna, um stuttan tķma, en sveitir landsins verša jafn illa settar, nema aušvitaš aš ętlunin sé aš deila śt litlum rafstöšvum į hvern bę.

Eina lausnin er žvķ aš efla sjįlft dreifikerfiš. Setja aukinn žunga ķ aš jaršsetja rafkerfi sveitanna og bęta viš byggšalķnuna. Žį žarf aš klįra žaš sem aldrei hefur veriš klįraš, en žaš er hringtenging žannig aš hęgt sé aš keyra rafmagn ķ bįšar įttir. Žetta voru upphaflegu įętlanir byggšalķnukerfisins en viršist sem žaš hafi einhvertķmann sķšustu hįlfa öld veriš skiliš śtundan. Verja žarf spennuvirkin, žannig aš žau verši ekki eins viškvęm fyrir vešri og saltmengun. Žetta eru aušvitaš ašgeršir sem ekki verša geršar ķ hvelli, en hęgt er aš flżta mįlinu. En fyrst af öllu žarf aš auka fyrirbyggjandi višhald, žrķfa einangrara spennuvirkjanna reglulega og sjį til žess aš žeir séu eins višbśnir aš takast į viš stórvišri og hęgt er. Įhęttugreina lķnukerfi landsins og sjį til žess aš nęgur mannskapur og efni til višgerša sé nęgt į žeim stöšum sem teljast ķ mestri hęttu. Žannig mį takmarka skašann og halda uppi žjónustu lengur en ella.

Varšandi grunnžjónustu fjarskipta žį er žaš svo aš žau virka vel mešan rafmagn helst. Aldrei veršur žó hęgt aš śtiloka rafmagnsleysi, žó takmarka megi žaš. Žvķ žarf aš auka byrgšir varaafls viš sķma og śtvarpssenda. Kannski žarf alžingi aš koma aš mįlinu, meš reglusetningu um lįgmarks varaafl žessara senda. Einnig mętti hugsa sér aš lagasetning um aš ef rafmarksleysi nįi einhverjum įkvešnum tķma, t.d. 8klst, sé viškomandi flutningsašili raforkunnar skildugur til aš greiša notanda bętur. Žaš mun sannarlega gefa žessum fyrirtękjum smį spark til aš standa sig betur.

 


mbl.is Högg kom į kerfiš žegar tengivirki datt śt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvenęr ętlar fólk aš vakna?

Umręšan um hlżnun loftlags og orsakir og afleišingar žess viršist meira eiga heima ķ skįldsögum en raunveruleikanum. Kannski af žeirri įstęšu sem skįld eru svo hrifin af žessari umręšu.

Enginn efast um aš loftlag į hnettinum hefur hlżnaš frį žeim tķma er kaldast var, um nokkur žśsund įra skeiš. Hvort sś hlżnun muni halda įfram eša hvort toppnum er nįš, mun framtķšin skera śr um. Ķ žaš minnsta er vart męlanleg hlżnun sķšasta įratug og reyndar fariš kólnandi į sumum stöšum hnattarins.

Um afleišingar žessarar hlżnunar žarf ekki aš deila. Gróšuržekja hefur aukist, sérstaklega į žeim svęšum sem voru komin aš mörkum undir lok litlu ķsaldar, en einnig hefur gróšur aukist į svęšum sem skilgreind hafa veriš sem eyšimerkur. Skapast žaš fyrst og fremst af žeirri augljósu įstęšu aš viš hlżnun loftlags eykst raki ķ loftinu. Sį raki skilar sér sķšan sem rigning, einnig į žau svęši sem žurrust eru. Žvķ hefur gróšuržekja aukist verulega frį upphafi tuttugustu aldar. Męlingar gervihnatta, sem hófust undir lok sjötta įratugarins, stašfesta žetta svo ekki verši um villst. Hlżni enn frekar, ętti žessi žróun aš aukast enn frekar, mannkyn til góšs. Ef aftur kólnar, munum viš fara ķ sama horfiš. Gróšur mun aftur minnka og hungur aukast.

Mestar deilur eru um orsakir žessarar hlżnunar. Žęr eru sjįlfsagt fjölmargar en af einhverjum įstęšum hefur veriš einblķnt į einn žįtt, co2 ķ andrśmslofti. Žessi skżring er žó langsótt og ķ raun meš ólķkindum hvaš fólk gleypir viš žeirri skżringu, vitandi aš loftslag er flóknara en svo aš einn žįttur, sem vigtar mjög lķtiš, geti veriš sökudólgurinn, eša blessunin, eftir žvķ hvernig į mįliš er litiš. Eitt liggur žó kristaltęrt fyrir, višmišunarpunktur męlinga er rangur. Aš žaš hitastig sem var į jöršinni viš lok litlu ķsaldar skuli vera heilagur sannleikur er aušvitaš fįsinna. Nęr vęri aš taka mešaltal hita yfir nokkur žśsund įr og reikna śt hlżnun eša kólnun loftlags śt frį žvķ. Žegar viš męlum hitastig lķkama okkar er višmišunin mešaltal hita mannslķkamans, ekki sį hiti sem lęgstur hefur męlst ķ lifandi manni.

Eins og įšur sagši, žį hefur af einhverjum įstęšum veriš vališ aš saka magn co2 ķ andrśmslofti um meinta hlżnun. Įstęšuna mį kannski rekja til žess aš fyrrum varaforseti Bandarķkjanna, Al nokkur Gore, kom meš žessa skżringu. Bar žar fyrir sig lķnurit sem sannaši žetta. Žó er ljóst aš ekkert beint samhengi er žarna į milli, auk žess sem skiptar skošanir eru um orsök og afleišingu, hvort co2 valdi hlżnun eša hvort hlżnun valdi auknu co2, žó sķšari skżringin sé žó mun skynsamlegri į allan hįtt. Eitt hafa menn žó įtt erfitt meš aš śtskżra, en žaš er žróun hitastigs og losun co2 į sķšustu öld. Alla öldina var nįnast lķnuleg aukning co2, mešan hitastig hękkaš mjög hratt fram undir 1940, lękkaši žį skart aftur fram undir 1980, hękkaši aftur mjög hratt nęstu tvo til žrjį įratugi og hefur nįnast stašiš ķ staš sķšan. Žetta misręmi milli hitaaukningar og aukningu į losun co2 hefur vafist nokkuš fyrir žeim sem tala fyrir žeirri skżringu aš co2 sé ašal sökunautur. Nś hafa hins vegar spekingar NOOA og NASA leyst žennan vanda, meš žvķ einfaldlega aš jafna lķnuritiš śt. Enginn gęti śtskrifast śr hįskóla meš slķkum hętti.

Stjórnvöld śt um allan heim, ekki sķst hér į landi, hafa lagt ofurafl į minnkun co2 ķ loftslagi. Telja sig žar meš vera aš "bjarga heiminum".  Ašgerširnar eru hins vegar handahófskenndar og ķ flestum tilfellum felast žęr ķ auknum sköttum eša einhverju sem męlist meš peningum. Engin sjįanleg merki eru um aš žetta fólk hagi sér ķ samręmi viš sinn bošskap, en bošar fjįrśtlįt į alla ašra sem ekki bęta sitt rįš. Verslaš er meš svokallaša mengunarkvóta, žvert og endilangt, įn žess žó aš mengunin minnki nokkuš. Skattar eru lagšir į žį sem ekki eiga žess kost aš feršast į "vistvęnan" hįtt og enn frekari skattar bošašir. Allt leišir žetta aš einu og ašeins einu, frekari skeršingu lķfskjara įn nokkurra įhrifa į loftslagiš.

Žegar mašur vill sķšan skoša tölulegar stašreyndir um mįliš, ž.e. hversu mikiš Ķsland losar af žessari lofttegund, sem sumir hafa skilgreint sem baneitraš en er ķ raun grundvöllur alls lķfs, rekur mašur sig į vegg.

Samkvęmt skżrslu stjórnarrįšsins er losun Ķslands į co2 ķgildi um 2,9 miljónum tonna. Af žvķ eru ķgildistonn vegna orku, ž.e. eldsneyti og annaš ķ žeim dśr, 1,8 milljón.  Til samanburšar losar Katla um 6,6 miljón ķgildistonn į hverju įri, samkvęmt sķšustu męlingum og Landsvirkjun 8,8 milljón ķgildistonn vegna sölu į losunarkvóta. Žarna fer greinilega ekki saman hljóš og mynd, svo vitlaust sem žetta er. Lįtum vera žó losun eldfjalla sé haldiš frį žessum upplżsingum, žó vissulega sś losun ętti aš skipta mįli ķ umręšunni. Hitt er aftur undarlegra aš eitt fyrirtęki hér į landi skuli geta selt losunarheimildir erlendis, įn žess aš žaš komi fram ķ bókhaldi stjórnarrįšsins. Žetta er aušvitaš gališ!

Ekki er neinn vafi į aš žeir sem žessar losunarheimildir kaupa skrį žaš ķ sķnar bękur, sem skilaš er til viškomandi lands. Til žess er jś leikurinn geršur, eša hvaš? Hvaš veršur žį um sjįlfa mengunina? Gufar hśn žį bara upp? Žetta er ein af žeim snilldarlausnum sem ESB kom fram meš, enda hefur losun co2 ķ Evrópu aldrei veriš meiri en nś, jafnvel žó ķslenskt fyrirtęki selji žeim losunarkvóta sem er rśmlega žrisvar sinnum žaš magn losunar sem stjórnarrįšiš telur landsmenn losa!

Hvenęr ętlar fólk aš vakna? Hvers vegna er žjóš, sem telur sig vera žokkalega vitiborin, svo auškeypt?

 


mbl.is Bann viš notkun svartolķu ķ landhelgi Ķslands
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Til hvers er veriš aš kjósa?

Žaš er aldeilis stór merkilegt hvaš stjórnvöld eru tilbśin aš fjįrmagna kosningaloforš samfylkingar en heikjast į aš standa viš sķn eigin. Žarna hefur formašur framsóknar veriš fremstur ķ stafni.

Til hvers er veriš aš kjósa?!


mbl.is Rķki og borg ķ samstarf um framtķš flugvallarmįla
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vķsindi, sjórnmįl og peningar

Fyrst af öllu ętla ég aš taka upp breytt oršalag. Fram til žessa hef ég talaš um efasemdarfólk og fólk sem trśir, žegar loftlagsmįl eru rędd. Oršiš afneitunarsinnar hefur sķfellt oršiš algengara į efasemdarfólk, jafnvel žingmenn farnir aš skrifa greinar til réttlętingar žess oršs og rķkisśtvarpiš notar žaš ķ sinni umfjöllun, tel ég rétt aš kalla žį sem trśa į manngert loftslag, hamfarasinna. Mér er illa viš žessi bęši orš, en til aš tolla ķ tķskunni veršur mašur jś aš spila meš.

En žessi pistill įtti ekki aš vera um oršnotkun, heldur vķsindi, stjórnmį og peninga. Mjög hefur veriš haldiš į lofti aš vķsindamenn žiggi ekki greišslur fyrir sķn störf, aš žeir séu engum hįšir og vinni allt śt frį vķsindalegum forsendum. Ķ hinum fullkomna heimi vęri svo, en svo er žó alls ekki. allir žurfa jś salt ķ grautinn, einnig vķsindamenn. Žeir sękja žvķ vinnu, oftast hjį einhverjum stofnunum og žvķ merkilegri sem stofnunin er, žvķ virtari telja vķsindamenn sig vera. Auk žess sem launin hękka eftir žvķ sem stofnunin veršur virtari. Ekki ętla ég aš halda žvķ fram vķsindamenn, almennt, séu aš taka viš aukagreišslum ofanį sķn laun, en starfiš getur vissulega veriš ķ hśfi, ef ekki er gert žaš sem ętlast er til.

Hins vegar er vitaš aš žęr stofnanir sem vķsindamenn vinna hjį eru alfariš hįšar fjįrframlögum. Žau fjįrframlög koma bęši frį rķkissjóšum landa sem og frį žeim sem eiga mikla peninga. Žvķ er vķst aš žaš skiptir miklu mįli fyrir stofnanir aš frį žeim komi žaš sem hentar žeim er meš fjįrmagniš fara, hvort heldur žaš eru žeir sem tķmabundiš fara meš fjįrmįl rķkja eša einhverjum sem beinlķnis hagnast į "réttum" nišurstöšum vķsindamanna. Žvķ eru vķsindamenn gjarnan bundnir viš aš "réttar" nišurstöšur séu framreiddar, žó ekki vęri nema til aš halda stöšu sinni.

Sem dęmi flutti kanadķskur vķsindamašur, Susan Janet Crockford, prófessor ķ mannfręši og dżrafręšingur viš Viktorķuhįskóla, erindi žar sem hśn benti į hiš augljósa. Aš Ķsbirnir vęru ķ mestri žörf fyrir mat eftir aš žeir skrišu śr hķši aš vori, aš žaš vęri žį sem sem lķf hśna hennar réšust og žvķ ętti hlżnun loftlags og minnkun heimskautaķss einmitt aš auka lķfslķkur ķsbjarna, aš žį yrši aušveldara fyrir žį aš afla sér matar. Fyrir žennan fyrirlestur var hśn rekin frį hįskólanum!

Žaš er ljóst öllu hugsandi fólki aš peningar hafa įhrif į vķsindamenn. Hellst aš žeir sem eru komnir į eftirlaun og engum hįšir geti talaš śt frį vķsindum į hlutlęgan hįtt. Enda er žaš svo aš flestir žeirra sem tala gegn žvķ aš vešurfar jaršar sé manngert, aš ekki sé talaš um hamfarahlżnun, eru vķsindamenn į efri įrum, komnir į eftirlaun. Hafa engu aš tapa og eru engum hįšir.

Ašeins um stjórnmįl. Ef eitthvaš skiptir stjórnmįlamenn mįli, eru žaš peningar. Hugsjónir og stefnur eru einskis virši žegar völdum er nįš. Žvķ skipir öllu mįli fyrir stjórnmįlamenn aš hlķša ķ einu og öllu žvķ sem peningamenn sega. Žetta eru aušvitaš ekki nż sannindi, hefur žekkst um nokkuš langan tķma. Hin sķšari įr hafa fjįrmagnöflin žó sķfellt veriš aš gera sig gildari ķ stjórnmįlum. Žvķ skiptir mįli fyrir stjórnmįlamenn hvernig žeir haga sér. Litiš er fram hjį tali žeirra um stefnumįl og hugsjónir fyrir kosningar, en eftir žęr skulu menn spila rétt!

Aš halda žvķ fram aš peningar skipti ekki mįli ķ vķsindum, eins og haldiš var fram ķ svoköllušum borgarafundi um loftlagsmįl, į ruv, er firra. Į žessu įri nema styrkir frį rķkisstjórnum og fjįrmįlamönnum, vegna global warming um 400 milljöršum bandarķkjadala. Žį er ótalinn óbeinn kostnašur. Rķkisstjórnir sękja žetta fé ķ vasa žegna sinna og ef einhver heldur aš fjįrmįlamenn leggi fram peninga af hugsjón, er žaš mikill misskilningur. Žeir nota sķna peninga til aš įvaxta žį.

Vķsindi byggjast į rannsóknum og tilgįtum. Vķsindamenn eiga aš vera tilbśnir aš skipta um skošun, komi ķ ljós aš fyrri tilgįta var röng eša aš nżjar rannsóknir gefa til kynna aš svo hafi veriš. Į žessu veršur stundum misbrestur, žaš er žekkt śr sögunni. Ętķš hefur žó sannleikurinn opinberast žó į stundum žeir sem héldu honum fram vęri burtu flognir mešal lifandi manna.

Enginn efast um aš hlżnaš hefur į jöršinni frį lokum litlu ķsaldar. Einnig er vitaš aš oftar en ekki hefur veriš hlżrra į jöršinni ķ sögu hennar. Reyndar er žaš svo aš sį upphafspunktur sem valin er til męlinga hlżnunar jaršar er ķ lok eins kaldasta skeišs jaršar um žśsundir įra og reyndar kaldasta tķmabil fyrir utan alvöru ķsaldarskeiša jaršarinnar. Viš lifum žvķ ķ dag mun nęr ķsöld en hlżskeiši, enda benti fyrrum vešurstofustjóri į aš hann hefši svo sem ekki miklar įhyggjur žó hitastig hękki um tvęr grįšur, mun alvarlegra vęri ef žaš hefši lękkaš um žęr tvęr grįšur.

Frį aldamótum hefur hitastig jaršar stašiš nokkuš ķ staš, ž.e. samkvęmt męlingum į jöršu nišri. Męlingar gervihnatta segja reyndar annaš, en žęr męlingar hefur reglulega žurft aš leišrétta, allt frį žvķ žęr hófust, seint į sjötta įratugnum.

Nokkuš er vķst aš žessi stöšugleiki ķ hitastigi jaršar, sem veriš hefur frį aldamótum, mun ekki haldast. Hvort enn frekari hlżnun verši, jafnvel svo aš svipušu hitastigi verši nįš og viš landnįm eša jafnvel svipušum hita og var er Rómaveldi varš til, er śtilokaš aš segja til um. Allt eins gęti kólnaš aftur, aftur oršiš sś staša aš firšir hér į landi og įr og skipaskuršir Evrópu yršu ķsilagšašir stóran hluta vetrar. Eitt er žó ljóst aš um stóran hluta noršurhvels jaršarinnar, ž.e. ķ Rśsslandi og Noršur Amerķku, hefur įriš ķ įr veriš hiš kaldasta ķ įratugi og sumstašar hafa jafnvel kuldamet allt frį nķtjįndu öld falliš. Hvort um einstakt įr er aš ręša eša hvort žetta er vķsir aš žvķ aš žaš fari kólnandi, get ég aušvitaš ekki sagt til um.

Hamfarasinnar kenna aušvitaš hlżnun jaršar um žennan kulda, en žaš er önnur saga.

 

 


Borgarafundur ruv

Fyrir mér er borgarafundur eitthvaš sem borgarar landsins koma aš og ręšir mįlin, ž.e. aš reynt er aš finna sem vķšastan skilning į einhverju mįli sem snżr aš žjóšinni. Žvķ fagnaši ég žegar ruv įkvaš aš halda borgarafund um loftlagsmįl. Mįlefni sem er umdeilt mešal žjóšarinnar og kannski enn umdeildara mešal loftlagssérfręšinga, sem viš Ķslendingar eigum žvķ mišur eitthvaš lķtiš af. Ég settist žvķ fyrir framan sjónvarpiš, aldrei žessu vant, til aš horfa į žennan žįtt og fį sem flestar skošanir um žetta mįlefni. Ķ stuttu mįli var ég fyrir vonbrigšum, eša kannski réttara aš segja aš mér hafi ofbošiš.

Ķ fyrstu virtist žetta ganga įgętlega, aš vķsu hallaši töluvert į efasemdarmenn hamfarahlżnunar, einungis einn gegn nokkrum öšrum trśušum. En žessi eini, fyrrum vešurstofustjóri, lét ekkert vaša yfir sig, vissi hvaš hann söng.

Nęsta hóp var aftur öllu erfišara į aš horfa og hlusta. Enn var einungis einn efasemdarmašur gegn mörgum trśušum, hallinn enn sį sami. Žarna var mešal annarra einn ungur vķsindamašur sem ķ mķnum huga hefur veriš mešal žeirra bestu hér į landi, Sęvar Ingžórsson, lķffręšingur, sem greinilega taldi sig einan vita allan sannleika um loftslag. Reyndar datt engum til hugar aš spyrja hann um įhrif aukins magns co2 į lķfrķki. Framkoma žessa manns var vęgt sagt til skammar og vķst aš hann er ekki lengur marktękur ķ mķnum huga. Ekki einungis kom hann fram meš hroka og yfirgangi, heldur hélt hann fram beinum lygum. Talaši um aš bara ef Ķsland minnkaši hjį sér kolefnislosun ķ takt viš ESB lönd, vęri stór sigur unnin. Žvķ mišur hafa lönd ESB ekki enn nįš aš minnka hjį sér kolefnislosun, er enn aš aukast og engin merki um aš žaš breytist. Hins vegar getur vel veriš aš bókhaldslega sé um einhverja minnkun aš ręša, ž.e. meš kaupum į kolefniskvóta, m.a. héšan frį Ķslandi. Raunverulega er žó um aukningu aš ręša.

Žegar žessi hópur yfirgaf svišiš var trśšurinn viš Tjörnina kallašur į sviš. Žį stóš ég upp og slökkti į sjónvarpinu!

Lengi mį manninn reyna. Žegar mašur hélt aš ruv hefši nįš hįmarki vitleysunnar bęttist enn ķ ruslasarp stofnunarinnar!

En hver er loftlagsvįin? Hvaš er žaš sem mįliš snżst um?

Enginn vildi žó beinlķnis segja aš um vį vęri aš ręša, žó margir tölušu į žann veg.

Einn višmęlenda taldi aš mįliš snerist um langlundargeš landsmanna, blandaš pólitķsku ķvafi. Frekar žunn skżring.

Einfaldasta skżringin eru žó peningar, loftlagsvį er haldiš į lofti vegna peninga og um žaš snżst mįliš. Žetta byrjaši snemma į įttunda įrtugnum, reyndar meš öfugum formerkjum, žį fólst loftlagsvįin ķ žvķ aš ķsöld vęri aš skella į. Į nķunda įratugnum snerist žetta viš, enda hafši hętt aš kólna og byrjaš aš hlżna aftur. Önnur skżring į vandanum er aš męlistokkurinn sem nżttur er til verksins er rangur. Fyrir žaš fyrsta er upphafsmęling frį einu kaldasta skeiši ritašra sagna, lokum litlu ķsaldar. Žaš hitastig sem žį var er sagt vera hiš eina rétta, jafnvel žó vitaš sé aš oftar hafi veriš mun hlżrra. Ķ öšru lagi er sķfellt meira notast viš męlingar gervihnatta, ķ staš męlinga į jöršu nišri, jafnvel žó mikiš misręmi sé gjarnan žar į milli. Og ekki mį gleyma aš spįlķkön, žessi sem hinir trśušu veifa mest, eru jś lķkön. Lķkan gerir žaš sem žvķ er ętlaš, ž.e. hvernig žaš er hannaš og hvaša upplżsingum er mataš ķ žaš. Meš lķkönum mį ķ reynd fį hverja žį nišurstöšu sem menn vilja.

Enginn efast um aš hlżnaš hefur į jöršinni frį lokum litlu ķsaldar. Fyrst hlżnaši hratt fram undir seinna strķš og nįši hiti jaršar žį svipušum "hęšum" og nś. Nęstu fjóra įratugi kólnaši aftur, žó hitastig hafi ekki fariš eins nešarlega og ķ upphafi tuttugustu aldarinnar. Frį 1980 til aldamóta hlżnaši aftur mjög hratt en frį aldamótum hefur hitastig jaršar stašiš nokkuš ķ staš. Allt byggist žetta į stašreyndum męlinga į jöršu nišri og hęgt aš nįlgast žęr hjį žeim stofnunum sem nżttar eru til įróšurs hamfarahlżnunar, s.s. NOAA. Meš loftlagslķkunum hefur hins vegar tekist aš sżna fram į mikla hlżnun framundan og jafnvel žó spįr séu leišréttar reglulega samkvęmt raun er enn haldiš įfram aš birta žęr.  Til dęmis er bśiš aš halda žvķ fram ķ um tvo įratugi aš ķshellan viš noršurpól muni hverfa og ef žęr spįr hefšu ręst vęri žaš hafsvęši bśiš aš vera ķslaust yfir sumariš ķ rśman įratug. Vissulega hefur ķsbreišan minnkaš en enn žarf žó aš notast viš fylgd ķsbrjóta ęski flutningaskip aš sigla noršurleišina til Kyrrahafs.

Žį er tal um brįšnun Gręnlandsjökuls nokkuš fyndiš. Allir vita aš snjór og ķs brįšnar ekki fyrr en hitastig kemst upp fyrir frostmark. Į Gręnlandsjökli er hitastig yfir sumariš į milli -15 og -20 grįšur. Brįšnun getur žvķ enganvegin įtt sér staš. Jafnvel ķ sumar, žegar svokölluš hitabylgja er fór yfir Evrópu, kom hingaš og endaši sķšan į Gręnlandsjökli, nįši hitastig žar ekki upp fyrir frostmark. En vissulega hafa jašrar hans minnkaš frį žeim tķma er žeir voru mestir, um 1900.

Hvert rétt hitastig jaršar er, er śtilokaš aš segja til um. Męlingar śr borkjörnum hafa sżnt fram į aš mestan hluta jaršsögunnar hefur hiti veriš hęrri en nś og vķst er aš ķ byrjun tuttugustu aldar hafši rķkt eitt kalt skeiš ķ nokkur hundruš įr, eitt kaldasta skeiš sem jöršin hefur upplifaš ķ žśsundir įra.

Kolefni ķ andrśmslofti er frum skilyrši lķfs į jöršinni. Hvert magn žess skal vera getur enginn sagt, žó er vitaš į sumum tķmum jaršsögunnar hefur žaš nįš 8000ppm,er ķ dag rétt undir 400ppm. Skiptar skošanir vķsindamanna eru um hvort co2 sé orsök eša afleišing hita jaršar. Hitt mį bóka aš ef žaš lķfsefniš vęri svo hęttulegt sem sumir halda fram, er ljóst aš viš vęrum ekki til ķ dag. Žį hefši jöršin og allt lķf hennar aš drepast žegar magn žess efnis nįši hęstu hęšum og jöršin įtt aš steikjast.

Stjórnvöld eru mjög trśandi į loftlagsvį, svona eins og ašrir erlendir pólitķkusar. Ašgeršir žeirra eru žó frekar ómarkvissar. Vęri svo aš svo mikiš muni hitna į jöršinni sem sumir halda fram, ętti aušvitaš aš vera aš vinna aš žvķ aš ašlagast breyttu loftslagi. Svo er žó alls ekki, žaš eina sem mönnum dettur ķ hug er skattlagning, eins og menn haldi aš hęgt sé aš kaupa sig frį vanda. Jafnvel umhverfisrįšherrann okkar, sem er einn mesti talsmašur loftlagsvįr, stundar flugferšir erlendis eins og enginn sé morgundagurinn. Žegar hann er sķšan gagnrżndur fyrir žessar feršir, segist hann kolefnisjafna žęr! Hvernig, kemur ekki fram en tvęr leišir hafa veriš honum hugleiknar, endurheimt votlendis og plöntun trjįa. Mjög skiptar skošanir eru um endurheimt votlendis og telja sumir vķsandamenn aš žaš virki öfugt, aš ķ staš žess magns af co2 sem sparast komi ķ stašinn metangas, 20 falt hęttulegri tegund. Plöntun trjįa er góš og gild. Žó tekur nokkur įr fyrir plöntuna aš nį žeim žroska aš hśn geri eitthvaš gagn ķ minnkun co2. Žvķ stendur mengun umhverfisrįšherra föstum fótum um nokkur įr.

Ķ dag er hitastig um einni og hįlfri grįšu hęrra en ķ lok sķšustu ķsaldar. Hvort hiti muni aukast eitthvaš meira eša hvort aftur kólnar getur enginn sagt til um ķ dag. Sjįlfur vil ég frekar meiri hita. Ķ žaš minnsta eru mjög skiptar skošanir mešal loftlagsvķsindamanna um mįliš, žó vķsindamenn ķ lygum, ž.e. stjórnmįlamenn, séu nokkuš samstķga. 

 

 

 

 

 


Réttarrķkiš Ķsland?

Žegar sjįlfur forsetinn tjįir sig um órannsakašar įsakanir er ekki annaš hęgt en rita nokkur orš. Ętlaši ekki aš skrifa neitt um svokallaš Samherjamįl, enda hef ég ekki leyfi til aš dęma einn né neinn. Žaš hefur žś ekki heldur lesandi góšur og ekki heldur Helgi Seljan, hvaš žį forsetinn.

Žaš er oršin stór spurning hvort viš bśum ķ réttarrķki hér į landi. Hornsteinar réttarrķkisins eru aš hver telst saklaus uns sekt er sönnuš, aš lögregla rannsaki, aš saksóknari sęki og aš dómstólar dęmi. Ķtrekaš hefur fréttastofa ruv, ķ samvinnu viš blašsnepil sem sérhęfir sig ķ gróusögum, brotiš žessi gildi, stundum haft eitthvaš satt fyrir sér en oftar fariš meš fleipur. Ętķš hafa menn veriš fljótir aš dęma, sér ķ lagi sumir stjórnmįlamenn. Sjaldnast er bešist afsökunar žó ķ ljós komi aš um gróusögu var aš ręša og hafa sumar fjölskyldur žurft aš eyša stór fé ķ aš sękja sinn rétt fyrir dómstólum, eftir aš fyrirtęki žeirra eša mannorš var drepiš. Žaš ber nżrra viš aš forsetinn skuli skipa sér į sess meš žessum dómurum götunnar.

Vissulega er žaš svo aš vķša mį betur fara og į žaš viš um ansi margt. Mśtur geta veriš ķ öšru formi en peningum og ęttartengsl og vinskapur getur vart tępast talist glępur.

Nś veit ég aušvitaš ekki hvort Samherji er sekur eša saklaus, žaš munu réttmętir valdhafar skera śr um. Žar til aš žvķ kemur er best aš tjį sig sem minnst. Hitt er ljóst aš žęr upphęšir sem nefndar voru ķ žętti Helga Seljan eru af žeirri stęršargrįšu aš nįnast er śtilokaš aš žęr geti stašist, aš sś rannsókn sem fyrirtękiš hefur veriš undir til margra įra hafi ekki leitt ķ ljós eitthvaš misdęgurt. Fyrir nokkrum įrum var Samherji tekinn til rannsóknar, ekki bara hér į landi heldur lķka erlendis, einnig ķ Namibķu.

Og inn ķ žetta er sķšan fléttaš fiskveišistjórnkerfinu. Vissulega er žaš ekki gallalaust. Kannski einn stęrsti gallinn framsal kvóta, verk eins fyrrum sjįvarśtvegsrįšherra sem nś hneykslast į Samherja. En žaš framsal hefur lagt ķ eyši heilu byggšalögin og žjappaš kvótanum į fįar hendur. Žeir sem muna hvernig var įšur, ž.e. mešan bęjarśtgeršir og rķkisśtgeršir voru viš lżši, muna aš žį var ekki mikiš sem fiskveišar gįfu ķ rķkissjóš. Sjóšstreymi hans varšandi fiskveišar var yfirleitt į hinn veginn. En vissulega mį laga žaš kerfi sem nś er notast viš, žį hellst til aš styrkja smęrri śtgeršir. Žvķ mišur hefur stjórnmįlamönnum ekki tekist aš koma fram meš slķkar hugmyndir, žęr breytingar sem nefndar hafa veriš til žessa hafa ętiš veriš į žann veg aš stóru śtgerširnar hefšu hagnast enn frekar. En žetta mįl kemur ekkert viš žvķ sem nś er mest rętt og menn duglegastir viš aš dęma ķ.

Eins og įšur segir žį geta mśtur veriš ķ öšru formi en peningum. Žetta dettur manni ķ hug žegar į markašinn er nś send bók, rituš af žeim sem stjórnaši svokallašri rannsókn į Samherja, um sama efni. Žessi bók kemur į markaš um viku eftir žįtt ruv, svo ljóst er aš nokkuš er sķšan hśn var skrifuš. Vķst er aš žessi bók selst nś ķ tonnum tališ og ljóst aš höfundur mun hagnast verulega į henni. Eru žaš mśtur? Ef ekki, hvaš žį? Og hvaš meš aš liggja į gögnum um glęp? Ber ekki öllum skilda til aš fęra slķk gögn til tilžess bęrra yfirvalda, svo skjótt sem žau koma ķ hendur fólks? Žaš hlżtur aš teljast glępur aš leyna gögnum žar til vel stendur į hjį žeim sem sem meš gögnin eru, jafnvel peningalegt spursmįl!

Annaš dęmi mį nefna, en žaš er tilskipun ESB um stjórn orkumįla (op3). Hvernig stóš į žvķ aš flestir stjórnaržingmenn, sem veriš höfšu į móti samžykkt žessarar tilskipunnar, skiptu allir um skošun į einum degi, eftir aš forsętisrįšherra annars lands hafši komiš hingaš ķ heimsókn. Skiptu einhverjir fjįrmunir eša eitthvaš annaš um hendur ķ žeirri heimsókn? Sé svo voru žaš vissulega mśtur. Ekki var ruv neitt aš skoša žetta, reyndar žvert į móti. Žó var žar um aš ręša mįl sem er af allt annarri og stęrri grįšu. Mįl sem snertir alla landsmenn hressilega um alla framtķš. Mun gera lķfsskilyrši landsmanna mun verri.

Svona mętti lengi telja og vel er hugsanlegt aš Samherji hafi greitt einhverjar mśtur ķ Afrķku. Svo getur allt eins veriš vķša og aš fleiri ašilar hafi stundaš svo. Til Afrķku er erfitt aš selja eša koma meš fyrirtęki nema einhverjir peningar skipti um hendur. Og žetta į viš vķšar. Eru žaš t.d. mśtur žegar fyrirtęki kaupa verslunarplįss ķ verslunum, fyrir sķnar vörur? Žar getur oft veriš um nokkra upphęš aš ręša.

 

Žetta er spurning um hvort viš viljum įfram lifa viš réttarrķki hér į landi, eša hvort viš ętlum aš fęra rannsókn og saksókn til fjölmišla og lįta sķšan dómstól götunnar sjį um aš dęma. Žaš vęri ansi langt skref afturįbak.


mbl.is Óverjandi framferši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš sem mįli skiptir

Hvort veršiš er of hįtt eša ekki mį endalaust deila. En žaš er žó ekki žaš sem skiptir mįli, heldur hitt hvernig viš ętlum aš nota orkuna. Hvort viš ętlum įfram aš nżta hana til viršisauka hér innanlands eša hvort viš viljum aš viršisaukinn flytjist śr landi. Sjįlf krónutalan fyrir hverja MW/h mun ętiš verša deiluefni, seljanda žykir hśn of lįg, kaupandanum of hį og svo koma alltaf einhverjir sem telja sig geta grętt į öšru hvoru og śtvarpa speki sinni eftir žvķ hvaš hentar.

Žaš er ljóst aš stórišjan hefur fram til žessa greitt nęgjanlega hįtt verš fyrir orkuna og reyndar gott betur. Upp undir 80% raforkunnar sem hér er framleidd er seld stórišjunni og žaš verš sem hśn greišir hefur dugaš til aš greiša allan virkjanakostnaš į landinu. Reyndar gott betur. Žetta sżna įrsreikningar orkufyrirtękjanna glöggt. Landsvirkjun er t.d. farin aš skila vęnum hagnaši žrįtt fyrir aš hękkanir į orkuverši til stórišju séu rétt aš taka gildi nśna žessa dagana. Og ekki er hęgt aš tala um aš almennir notendur séu aš nišurgreiša orkuna, veršiš hér į landi mun lęgra en erlendis. Žaš er hins vegar nżmęli aš Landsvirkjun hefur ekki bošiš upp į svokallaša umframorku um nokkuš skeiš, žį orku sem til žarf aš vera vegna įlagstoppa annarra notenda en stórišjunnar. Frekar en aš selja žį orku į lęgra verši velur Landsvirkjun aš lįta žį orku ónżtast ķ kerfinu. Žetta bitnar ekki hvaš sķst į garšyrkjubęndum. Rķkissjóšur hefur aldrei žurft aš leggja orkufyrirtękjum til eina krónu, allt frį žvķ uppbygging kerfisins hófst fyrir alvöru į mišjum sjöunda įratug sķšustu aldar. Sś uppbygging gat hafist meš tilkomu stórišju hér į landi. 

Ekki ętla ég aš elta ólar viš ummęli forstjóra Landsvirkjunar. Hann viršist lokašur ķ eigin heimi. Jafnvel žó ešlilegt sé aš hann keppist aš sem hęstu verši, veršur aš segjast aš skynsemi viršist alveg gleymt aš planta sér ķ kolli hans.

Vill Bigg, formašur Verkalżšsfélags Akraness hefur veriš duglegur aš benda į hvaša rugl er ķ gangi innan Landsvirkjunar. Fyrir žaš hafa sumir reynt aš tengja hann viš stórišjuverin, sagt hann handbendi žeirra. Žaš er žó stór misskilningur, Villi er einungis aš hugsa um žau žśsundir starfa sem eru ķ hśfi į starfssvęši hans, enda hlutverk formanna verkalżšsfélaga aš standa vörš um störf sinna félagsmanna. Forstjóri Landsvirkjunar undrar sig į aš formašur verkalżšsfélags skuli hafa einhverja hugmynd um žį hękkun sem Elkem žarf aš sęta, aš um mįliš hafi įtt aš rķkja žagnarskylda. Žaš žarf helvķti skerta hugsun til aš geta ekki įttaš sig į hver sś hękkun er, svona nokkurn vegin, žegar žagnarskyldan nįši einungis yfir krónutöluna en ekki prósentuna. Įrsreikningur fyrirtękja er opnir, svo aušvelt er aš reikna dęmiš. En kannski er žetta of flókiš fyrir forstjórann.

Annar mašur hefur nokkuš blandaš sér ķ umręšuna, Ketill Sigurjónsson, framkvęmdastjóri hins norska vindorkufyrirtękis Zephir Iceland. Titill mannsins segir kannski meira en nokkuš annaš um hans įhuga į raforkuverši hér į landi, er vissulega aš vinna vinnu sķna. Žar aš auki hefur Ketill veriš einn helsti talsmašur žess aš sęstrengur verši lagšur śr landi og hefur ritaš margar mis viturlegar greinar um žaš efni, auk žess aš vera gjarnan kallašur fram af fjölmišlum sem "rįšgjafi" į žvķ sviši. Hafi fréttamašur viljaš tefla fram fleiri sjónarmišum um mįliš en forstjóra LV og formanns VLFA, skaut hann vel yfir markiš. Haršari andstęšing žess aš viršisauki orkuaušlindarinnar verši til hér į landi er sennilega vandfundinn. Hjį honum er eitt megin stef, veršiš į raforkunni er aldrei nęgjanlega hįtt.

En aftur aš viršisaukanum af raforkuframleišslunni. Ķ stórišjunni starfa kringum 4000 manns, beint. Žann fjölda mį nįnast tvöfalda til aš fį śt hversu margir hafa óbeina afkomu af stórišjunni. Žvķ til višbótar mį sķšan bęta viš aš fjöldi fólks hefur afkomu af žvķ aš žjóna žį sem žjóna stórišjuna. Žvķ er ekki frįleitt aš ętla aš į milli 15 og 20.000 manns byggi afkomu sķna aš öllu eša einhverju leiti į stórišjunni. Störf ķ stórišju er vel borguš, laun žar yfirleitt nokkuš hęrri en sambęrilegum störfum annarsstašar. Žessi launažróun hefur smitast til žeirra fyrirtękja sem standa ķ beinni žjónustu viš stórišjuna. Allt žetta fólk borgar skatta og gjöld. Ef stórišjan leggst af er vandséš aš allir fengju vinnu. Margir yršu upp į samžjónustuna komnir. Vęru farnir aš tįlga fé śr sameiginlegum sjóšum ķ staš žess aš leggja til žeirra.

Seint į sķšustu öld kom ķ ljós aš elsta stórišjufyrirtękiš hafši stundaš bókhaldsbrellur, til aš komast hjį skattgreišslum hér į landi. Žetta var vissulega ljótur leikur og setti blett į starfsermi stórišjunnar. Žetta atriši er eitt af žvķ sem sumir nota sem rök gegn stórišjunni, enn žann dag ķ dag. Halda žvķ fram aš stórišjan stundi enn žennan leik. Ekki ętla ég aš gerast dómari ķ žvķ, en tel slķkt įkaflega ótrślegt, einkum vegna žess aš sennilega eru fį fyrirtęki sem eru undir jafn mikilli smįsjį skattyfirvalda og stórišjan. Hins vegar eru stórišjufyrirtękin ein žau öflugustu ķ aš aš skila gjaldeyri inn ķ landiš. Og gjaldeyrir veršur ekki til af engu. Žaš er hętt viš aš draga žyrfti verulega śr innflutningi til landsins ef stórišjan leggst af, aš neyslužjóšfélagiš fengi hressilegan skell. Jafnvel gęti komiš upp skortur į kaffi ķ kaffihśsum mišborgarinnar!

Orkustefna Landvirkjunar er galin. Ekki bara aš stórišjan standi frammi fyrir žvķ aš taka įkvöršun um įframhaldandi veru hér į landi, heldur stendur garšyrkjan ķ ströngu ķ samskiptum viš orkufyrirtękin. Sem fyrr segir hefur Landsvirkjun tekiš af markaši svokallaša umframorku. Žessa orku var hęgt aš fį į mun lęgra verši žegar orkunotkun var lķtil ķ landskerfinu, gegn žvķ aš lįta hana af hendi žegar orkunotkun var mikil. Žessa orku vill Landsvirkjun frekar lįta detta dauša nišur og fį ekkert fyrir hana, frekar en aš nżta hana og selja į lęgra verši. Žetta er svo sem ekkert gķfurlegt magn, žar sem orka til stórišju er mjög jöfn allan sólahringinn alla daga įrsins. Žvķ er žarna um aš ręša umframorka sem veršur aš vera til ķ kerfinu til aš taka į móti toppum ķ orkunotkun annarra notenda, ž.e. orkutoppar fyrir notendur um 20% orkuframleišslunnar. Žó žarna sé um lķtiš magna aš ręša, af heildar orkuframleišslunni, žį hentar žetta vel garšyrkjunni og żmsum öšrum stęrri notendum utan stórišjunnar.  Ķ raun mį segja aš ašgengi aš slķkri afgangsorku sé forsenda žess aš stunda garšyrkju hér į landi. Bręšsluverksmišjur hafa einnig oršiš illa fyrir baršinu į žessari stefnu Landsvirkjunar. Fyrir nokkrum įrum var gert stór įtak ķ aš breyta bręšsluofnum žeirra śr hrįolķu yfir ķ rafmagn. Um svipaš leyti og žeim breytingum lauk hętti Landsvirkjun sölu į umframorku. Flestar bręšslur keyra žvķ meira eša minna įfram į olķu, svo fįrįnlegt sem žaš hljómar.

Žvķ hefur veriš haldiš fram aš Landsvirkjun vinni markvisst aš žvķ aš hękka orkuverš til aš koma stórišju śr landi og hafi af sömu įstęšu hętt sölu umframorku. Aš markmišiš sé aš losa um svo mikiš af orku hér innanlands aš nęg orka fįist ķ fyrsta strenginn til śtlanda. Sé žetta rétt er ljóst aš forstjóri og stjórn Landsvirkjunar er komin langt śt fyrir sitt starfssviš, séu farin aš taka pólitķskar įkvaršanir. Viš svo mį ekki una.

Žaš mun reyna į žingmenn į nęstu misserum. Ljóst er aš formanni VLFA hefur tekist aš koma žessu mįli ķ umręšu. Atvinnumįlanefnd alžingis hlżtur aš kalla forstjórann fyrir sig, fį skżringar į mįlinu. Žį hlżtur viškomandi rįšherra vera farinn aš spį ķ aš skipta śt stjórn og forstjóra Landsvirkjunar. Žeir žingmenn sem lįta žaš višgangast aš frekar verši horft til žess hvort hagnašur Landsvirkjunar verši lįtin rįša för ķ staš žess aš fólk hafi atvinnu, žurfa ekki aš leita eftir stušningi ķ nęstu kosningum. Žeirra veršur ekki óskaš.

Ef ekkert veršur gert og jafnvel žó engar frekari hękkanir komi til, er ljóst aš innan fįrra įra mun stórišjan leggjast af, meš tilheyrandi skelfingu fyrir heilu byggšalögin.

Žaš sem mįli skiptir er ekki hversu hįr hagnašur orkufyrirtękja er, mešan žau reka sig ekki meš tapi. Žaš sem mįli skiptir er hvort viš viljum lįta viršisauka žessarar orkuaušlindar verša til hér į landi, eša hvort viš viljum aš ašrar žjóšir njóti hans. Žaš sem skiptir mįli er hvort viš viljum įfram hafa stórišjuna og žau fjölmörgu störf sem henni fylgja, eša hvort viš viljum hafa atvinnuleysi af stęršarfgrįšu sem aldrei hefur žekkst hér į landi. Žaš sem skiptir mįli er hvort viš viljum įfram njóta žess gjaldeyris sem stórišjan fęrir landinu, eša hvort viš viljum frekar herša sultarólina.

 


mbl.is Er veršiš óešlilega lįgt eša of hįtt?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Handhafar sannleikans

Hverjir eru handhafar sannleikans?

Ljóst er aš viš erum komin į hęttulega braut žegar fariš er aš ręša aš einhver einn sannleikur sé til. Svo er aušvitaš ekki, hefur aldrei veriš og mun aldrei verša. Hęttulegast er žó žegar valdhafar vilja fara aš hafa afskipti af žvķ mįli og stjórna žvķ hvaš er satt og hvaš logiš. Falsfréttir er orš sem oft heyrist og sumum er tamt. Gjarnan er žaš notaš af žeim sem telja sig verša undir ķ einhverri orrahrķš eša kosningu. Meš tilkomu opins vettvangs eins og netmišla hafa skapast žęr ašstęšur aš fólk į aušveldara meš aš koma sķnum skošunum fram og aušvitaš eru ekki allir sammįla um hin żmsu mįl. Žar er žó ekki einhlķtt aš žeir sem hęst hafa eša žeir sem meš völdin fara, hafi endilega rétt fyrir sér, žvert į móti.

Tal um falsfréttir fór fyrir alvöru į flug viš nokkra atburši ķ stjórnmįlasögu nśtķmans, ž.e. Brexit kosninguna og kosningu til forseta Bandarķkjanna, auk żmissa annarra minni atburša. Žaš sem sammerkt er tali um falsfréttir ķ žessum atburšum er aš žeir sem undir uršu, telja aš falsfréttir hafi rįšiš för. En hvaš eru falsfréttir? 

Alžingismašurinn ķ višhengdri frétt nefnir fjölmišla, aš koma megi ķ veg fyrir falsfréttir af žeirra hįlfu meš rķkisstyrkjum. Er žaš svo, verša fjölmišlar sannari viš žaš aš verša hįšir stjórnvöldum hverju sinni? Varla. Ķ žaš minnsta er ekki hęgt aš sjį aš eini rķkisstyrkti fjölmišillinn į Ķslandi sé neitt sólginn ķ aš segja satt. Kannski ekki beinar lygar sem koma žar fram en oft į tķšum frjįlslega fariš meš stašreyndir eša žeim sleppt, žegar žaš hentar.

Talandi um kosningar og falsfréttir, žį er žaš aušvitaš svo aš fyrir slķka atburši reyna stjórnmįlamenn aš fiska sér atkvęši. Allan minn aldur hef ég upplifaš aš žį sé sannleikurinn ekki endilega hafšur ķ fyrirrśmi. Svo var hér į įrum įšur, žegar kosningabarįttan fór fram į fundum vķtt og breytt um landiš og svo er enn ķ dag, eftir aš hśn hefur fęrst sķfellt meira inn ķ fjölmišla, bęši žį hefšbundnu sem og netmišla. Sannleikurinn hefur aldrei veriš aš žvęlast fyrir stjórnmįlamönnum.  Sjaldan hefur sannleikurinn žó veriš meira afbakašur en žegar samflokksmašur Kolbeins Óttars afneitaši ķ žrķgang įkvešnu mįli fyrir kosningarnar voriš 2009 en stóš sķšan aš samžykkt žess nokkrum dögum sķšar. Žęr falsfréttir voru fluttar kjósendum ķ gegnum eina rķkisrekna fjölmišil landsins, ķ beinni śtsendingu kvöldiš fyrir kjördag!

Žaš mį lengi telja slķkar falsfréttir, langt aftur ķ tķmann, langt aftur fyrir tilurš netmišla. Žeir sem eru komnir į efri įr, sem muna žį tķma er ekkert internet var til, Ķsland var utan EES og raforkan var svo óstabķl aš hér varš rafmagnslaust ķ tķma og ótķma, vita žetta. Falsfréttir eru ekkert nżmęli. Reyndar var notaš annaš orš yfir slķka hegšun, kallašist lygar. Fyrir kosningar var stjórnmįlamönnum fyrirgefiš slķka hegšun, enda fįtt annaš sem sumir žeirra įttu upp ķ erminni. Sumir kjósendur glöptust, en flestir höfšu vit til aš greina į milli. Svo er enn ķ dag.

Sannleikur er eitthvaš sem hver og einn trśir sjįlfur. Žaš žarf ekki endilega vera aš sannleikur sé eins milli manna, um sama mįlefni. Sér ķ lagi žegar rętt er um framtķšina. Ķ dag er til dęmis talinn sannleikur af mörgu fólki aš fyrir dyrum standi hamfarahlżnun og aš mannskepnan geti komiš ķ veg fyrir hana. Er žetta sannleikur eša falsfrétt. Margir loftlagssérfręšingar telja žetta falsfrétt, eša lygar.

Ķ öllu falli er eitt alveg ljóst, stjórnmįlamenn er fjarri žvķ aš vera handhafar sannleikans. Žegar žeir eru komnir śt į žį braut aš krefjast žess, žurfa kjósendur aš vara sig!!

 


mbl.is Įbyrgš stjórnmįlamanna er mikil
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband