Kveikur

Ég horfši į žįttinn Kveik į ruv ķ gęrkvöldi. Seinnihluti žįttarins fjallaši um endurheimt votlendis og eins og žįttastjórnanda er einstaklega vel lagiš, žį tókst henni aš aš koma fram meš stašreyndarvillur sem geršu umfjöllunina alla frekar ótrśverša. Eitt stóš žó uppi eftir žennan žįtt, en žaš var sś stašreynd, sem reyndar hefur oft įšur veriš ritaš um į žessari bloggsķšu, aš endurheimt votlendis er ekki tekiš gilt ķ orkubókhaldi žjóša, samkvęmt Parķsarsamkomulaginu og įstęšan er einföld, ekki eru til marktękar rannsóknir į žessu sviši.

Žaš er reyndar alveg merkilegt hvaša ęši gripiš hefur landsmenn. Endurheimt votlendis er žaš sem allt snżst um. Stofnašur hefur veriš svokallašur votlendissjóšur og feršast fulltrśar hans milli fyrirtękja aš snapa pening ķ sjóšinn og aušvitaš er ętlast til aš rķkissjóšur leggi drjśgan pening ķ pśkkiš. Allt mun žetta lenda į veskjum landsmanna, engin hętta į aš fyrirtękin taki žį peninga śr arši sķnum. Og ef bęndur vilja vera hipp og kśl, žį kalla žeir til sjónvarpiš til aš taka myndir af sér viš aš moka ķ skurši, grafa jafnvel nżja til aš geta mokaš ķ žį lķka.

Eins og įšur segir žį tókst žįttastjórnanda aš koma fram meš stašreyndarvillur. Fyrir žaš fyrsta sagši hśn aš fyrstu jaršręktarlög hefšu komiš fram 1923 og aš ķ beinu framhaldi hafi runniš einskonar skurša ęvintżri į landsmenn. Žaš er reyndar rétt hjį henni, fyrstu jaršręktarlögin tóku gildi 1923, en fyrsta skuršgrafan kom hins vegar ekki til landsins fyrr en 1942. Žaš lišu žvķ 19 įr žar sem menn žurftu aš grafa skurši meš höndum. Žaš tók sķšan nokkurn tķma aš fjölga skuršgröfum ķ landinu og mį segja aš žaš hafi ekki veriš fyrr en undir lok sjötta įratugar sem fjöldi žeirra varš višunnandi. Žetta voru svokallašir draglarar, ž.e. vķraskuršgröfur. Afkastageta žeirra var lķtil og ķ raun ekki grafiš mikiš meira en žaš sem naušsynlega žurfti, til aš męta žróun ķ landbśnaši. Undir lok sjöunda įratugar komu svo vökvagröfur til landsins og mį segja aš žį hafi loks hafist skuršaęši, enda afkastageta žeirri margfalt meiri en gömlu vķravélanna. Įratug sķšar var sķšan minnkaš verulega styrkgreišslur vegna framręslu og dró žį verulega śr framkvęmdum į žvķ sviši. Ķ dag er nįnast ekkert land framręst nema žaš sé tekiš til ręktunnar. Žetta graftaręši sem Žóra sagši aš stašiš hefši yfir ķ nęrri 80 įr į sķšustu öld, stóš ķ reynd einungis yfir ķ einn įratug!

Žį var henni tķšrętt um aš 70% losun gróšurhśsalofttegunda į Ķslandi komi frį framręstu landi, reyndar jók hśn stundum viš og bętti svona eins og tveim prósentum viš, taldi žetta alveg óumdeilt. Žessi fullyršing er ķ besta falli barnaleg, fyrst og fremst vegna žeirrar stašreyndar aš litlar sem engar rannsóknir eru til um žetta. Žaš var žvķ glešilegt aš sjį aš slķkar rannsóknir eru nś loks hafnar og aš jafnvel sé hugsanlegt aš męla einnig metangas frį jaršvegi. Reyndar kom nokkuš į óvart aš sjį ašfarirnar viš męlinguna, en vel getur veriš aš tęknin sé oršin svo fullkomin aš nóg sé aš henda pottloki į jöršina og hafa snjallsķma ķ hendi. Žaš er žį bara hiš besta mįl og ętti aš vera hęgt aš safna miklu magni upplżsinga į stuttum tķma fyrir lķtinn pening. Svo er bara spurning hvort erlendir vķsindamenn tak slķkar męlingar trśanlegar og hvort Parķsarhópurinn er tilbśinn aš taka žetta inn ķ kolefnisbókhald žjóša.

Žaš er alveg ljóst, enda kom žaš skżrt fram ķ žessum žętti, aš allar fullyršingar um magn į kolefnislosun śr framręstu landi byggja į lķkum og lķkönum. Žar er fyrst og fremst horft til žess aš žegar land er žurrkaš byrji rotnun ķ jaršvegi og aš sś rotnun skili kolefni ķ andrśmsloftiš. Ekkert hefur žó veriš rętt um hvenęr žeirri rotnun lżkur og žar meš uppgufun kolefnis Žaš er ljóšur į aš žeir vķsindamenn sem tjįšu sig eru fastir ķ žessu hugarfari, svo vęntanlega munu rannsóknir žeirra byggjast fyrst og fremst į žvķ aš sanna žęr fullyršingar.

En žaš er fleira sem spilar inn ķ. Žar er aušvitaš stęšst aš blautar mżrar framleiša mikiš magn metangass, sem tališ er tuttugu sinnum verri loftegund en kolefni. Žetta žarf aušvitaš aš rannsaka. Žį žekkja bęndur vel aš gras rżrnar fljótt į tśnum ef skuršum er ekki haldiš viš, aš mun rżrari gróšur er į blautu landi en žurru. Žar sem gręnblöšungar eru eitt helst tęki nįttśrunnar til aš breyta kolefni ķ sśrefni, hlżtur žetta skipt miklu mįli.

Fęrum okkur aftur aš skuršum. Skuršir žurfa višhald, eigi žeir aš halda landi žurru. Ef ekkert višhald er, žį fyllast žeir sjįlfkrafa, fer nokkuš eftir landi hversu fljótt. Žó er vitaš aš skuršir sem grafnir eru ķ blautu landi fyllast fyrr en skuršir ķ žurru landi. Žar sem flestir skuršir eru meir en fjörutķu įra gamlir, er ljóst aš žeir sem ekki eru vegna tśngeršar eru flestir oršnir nįnast fullir af jaršvegi, hafi land ekki veriš žeim žurrara žegar žeir voru grafnir. Grunnvatnsstaša žess lands er žvķ oršiš nokkuš hį og vandséš aš miklu breyti žó żtt vęri einhverjum jaršvegi ķ žį til višbótar. Hins vegar geta skuršir stašiš nokkuš vel ķ landi sem er nokkuš žurrt fyrir. Varla getur veriš mikill įvinningur af žvķ aš fylla žį. Žaš eru žó einmitt slķkur skuršir sem veljast oftast til fyllingar, enda tękjakostur sem žarf viš verkiš oftar en ekki žungur og žvķ erfitt aš fara meš hann į blautt land.

Žaš er gott aš loks skuli vera fariš aš rannsaka uppstreymi kolefnis śr jaršvegi, žó vissulega betra vęri ef rannsakendur vęru ekki bśnir aš mynda sér skošun fyrirfram. Žaš rżrir trśveršugleikann. Og žaš žarf aš lķta į mįliš heildstętt, hversu langan tķma rotnun stendur yfir, eftir aš jörš er grafin, hvaš mikiš af metan sleppur śr blautu landi og hver geta gróšuržekja til umbreytingar į kolefni til sśrefnis er. Žegar žetta allt liggur fyrir, er loks hęgt aš spį ķ hvort rétt sé aš breyta žurrkušu landi ķ mżrar og hvort vert sé aš leggja slķka ofurįherslu į endurheimt votlendis sem nś er oršin.

Žaš sem žó skiptir mestu er aš žegar žessar rannsóknir liggja allar fyrir, er hęgt aš segja til um hversu mikiš af gróšurhśsalofttegundum verša til, hvernig žęr skiptast og hve mikill hluti žeirra er manngeršur. Žaš viršist nefnilega vera svo aš allt skuli gert til aš minnka manngeršar gróšurhśsalofttegundir, jafnvel žó slķkar ašgeršir stór auki nįttśrulegar loftegundir, jafnvel margfalt hęttulegri.

Žaš voru žó fleiri atriši ķ žessum žętti sem vöktu spurningar, en žaš var blessašur kolefniskvótinn. Fram kom aš Icelandair vęri aš greiša einn milljarš ķ slķkan kvóta og aš sś upphęš muni margfaldast į nęstu įrum. Aušvitaš munu faržegar borga žį upphęš aš mestu, hluti mun žó koma frį žeim sem eru meš verštryggš lįn į sķnu hśsnęši. Žetta žótti višmęlenda bara hiš ešlilegasta mįl og ekki žótti žįttastjórnanda įstęša til aš spyrja stóru spurningarinnar, hvert žaš fé fęri. Ef einhver borgar eitthvaš er óumdeilt aš einhver annar tekur viš žvķ fé. Hvert fara žeir fjįrmunir?

Undir lok žįttarins hélt ég aš ég hefši sofnaš og aš kominn vęri annar žįttur um eitthvaš allt annaš efni, žegar einn višmęlandinn kom, meš žį speki aš aušvitaš yršum viš aš fara aš framleiša allt eldsneyti į skipaflotann sjįlf. Framleiša lķfdķsil!

Žetta kom eins og skrattinn śr saušaleggnum. Mašur var bśinn aš horfa um langan tķma į umfjöllun um endurheimt votlendis žegar allt ķ einu var fariš aš tala um stórfelda ręktun. Hvernig ķ andskotanum ętla menn aš rękta forblautar mżrar. Aš ekki sé nś minnst į aš jafnvel žó hver mżrarblettur landsins vęri žurrkašur upp og tekinn undir ręktun lķfdķsils, myndi žaš ekki duga nema į hluta fiskiskipaflotans.

Žį er alveg meš ólķkindum aš alžjóšasamfélagiš skuli ekki fyrir löngu veriš bśiš aš banna aš land sé tekiš śr matvęlaframleišslu til framleišslu į eldsneyti, žegar ljóst er aš fjölgun mannkyns mun verša gķfurleg nęstu įr og įratugi, meš tilheyrandi žörf fyrir matvęli!!


Hvaš bżr aš baki?

Hvaš bżr aš baki žvķ aš rįšherra velur aš senda röš "tķsta" um orkupakka ESB? Var rķkisstjórnin ekki bśin aš fresta mįlinu? Var sś frestun ekki til aš lįta fęrustu sérfręšinga skoša žaš nįnar? Į rįšherra žį ekki aš halda sig til hlés, mešan slķk skošun fer fram? Eša er kannski eitthvaš annaš sem bżr aš baki žeirri festu sem rįšherrann hefur ķ mįlinu? Kannski eitthvaš sem hśn óttast aš komi fram viš frekari skošun?

Rįšherra fullyršir aš ekkert afsal fylgi samžykkt orkupakka ESB. Žetta eru menn ekki sammįla um og fęrustu lögfręšingar ķ Evrópurétti, bęši innlendir og erlendir, telja žessa fullyršingu hennar ranga.

Žį talar rįšherrann um aš įkvöršun um hvort sęstrengur verši lagšur til Bretlands, muni įfram verša į valdi Alžingis. Sömu sérfręšingar ķ Evrópurétti eru ósammįla žessari fullyršingu einnig.

Žaš eru fyrst og fremst žessi tvö atriši sem skilur į milli žeirra sem samžykkja vilja orkupakkann og hinna sem eru honum mótfallnir, enda snżst sjįlfstęši okkar aš stórum hluta um aš halda yfirrįšum um žessi mįl. Af žeim sökum var mįlinu frestaš, svo hęgt vęri aš skoša žaš nįnar. Žvķ kemur žetta "tķst" rįšherrans eins og skrattinn śr saušaleggnum.

En žaš er ekki bara skošanamunurinn sem fram kemur ķ skrifum rįšherrans, žau opinbera einnig hroka hennar og tillitsleysi til skošana annarra og gerir hśn fólki upp sakir, sem henni eru ekki sammįla.

Rįšherrann fullyršir aš žeir sem į móti orkupakkanum eru, séu einnig į móti EES samningnum. Žetta tvennt er sitt hvor hluturinn og algerlega óhįš hvoru öšru, nema aš orkupakkinn verši samžykktur. Žį mun eina rįšiš sem eftir er, til aš halda völdum yfir orkuaušlindinni, vera aš segja upp EES samningnum. Ekkert annaš svar veršur žį til fyrir okkur sem žjóš!!

Žvķ ęttu žeir sem vilja EES samningnum allt hiš besta og aš hann verši viš lżši įfram, aš fara varlega og bķša meš allar fullyršingar um orkupakkann žar til hann hefur fengiš fullkomna skošun fęrustu manna į žessu sviši! Žaš sęmir ekki rįšherra aš bulla um eitthvaš sem hśn greinilega hefur mjög litla žekkingu į!!

Vissulega hafa sumir kallaš eftir endurskošun EES samningsins, enda hann aš verša 30 įra gamall og fullt tilefni til aš skoša hvernig hann gagnast okkur. Endurskošun og uppsögn er žó sitt hvaš, eins og rįšherra hlżtur aš vita. Žvķ mišur var sś nefnd sem skipuš var til skošunar hans žannig samsett, aš nišurstaša hennar liggur ķ raun ljós fyrir. Žar voru skipašir tveir yfirlżstir ESB sinnar, meš formann sem hefur einstaka įst į EES samningnum. Nišurstaša er žvķ fyrirfram pöntuš og mun ekki slį į gagnrżnisraddir į žann samning, žvert į móti. 

Hitt liggur ljóst fyrir, aš ef orkupakkinn veršur samžykktur og žaš rennur upp fyrir žjóšinni hversu frįmunalegur afleikur žaš var, mun verša nęsta aušvelt aš fį hana į žaš band aš segja žeim samningi einhliša upp. Sjįlfstęši okkar er meira virši en einhver 30 įra stórgallašur samningur, sem ķ žokkabót var samžykktur meš minnsta mögulega meirihluta į Alžingi og įn aškomu žjóšarinnar!!

 


mbl.is Er ekki afsal į forręši aušlindarinnar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eitt örstutt skref

Segja mį aš nįšst hafi aš stķga eitt örstutt skref frį žeirri forarmżri sem stjórnvöld ętlušu aš leiša žjóšina śtķ, a.m.k. er staldraš viš.

Tilkynning utanrķkisrįšherra, seint ķ gęrkvöldi, um aš frestaš vęri framlagningu frumvarpi um orkupakka ESB, kom nokkuš į óvart, eša žannig. Kannski eru žingmenn Sjįlfstęšisflokks eitthvaš oršnir hręddir um stóla sķna, enda ljóst aš hratt fjarar undan flokknum.

En žetta er žó enginn sigur, einungis örstutt vopnahlé. Frumvarpiš mun verša lagt fram og žvķ engin įstęša til aš hrósa happi strax.

Gulli segir ķ žessari fréttatilkynningu aš įkvešiš hafi veriš aš lįta sérfręšinga skoša mįliš. Er hann virkilega aš segja okkur aš slķk skošun hafi ekki enn fariš fram?. Skipa į hóp sérfręšinga, vonandi žó ekki sérfręšinga ķ aš tala nišur gagnrżnisraddir, til aš skoša žetta nįnar. Reyndar nefnir hann aš žeir sem mest hafa gegn mįlinu talaš, muni fį sęti ķ žeim hóp, svo kannski er von.

Žaš er einlęg von mķn aš rįšherra aušnist aš skipa ķ žessa nefnd žį sem mesta žekkingu hafa į mįlinu, žį sem mest hafa kynnt sér žaš. Žar mį t.d. nefna Bjarna Jónsson, rafmagnsverkfręšing.

Reyndar mį svo sem bśast viš öllu. Eftir skipan nefndar um skošun į EES samningnum, aš kröfu Alžingis, žar sem tveir yfirlżstir ESB sinnar fengu sęti og yfir žeim settur mašur sem hefur einstaka įst į EES samningnum, gęti allt eins oršiš aš žessi "sérfręšihópur" rįšherrans verši skipašur af žeim einum sem meš orkusamningnum hafa talaš.

En bķšum og sjįum til.


mbl.is Fresta orkupakkanum til vors
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Erum į réttri leiš

Umręšan um orkupakka 3, frį ESB, tekur į sig nżja mynd. Nś er sendiherra ESB į Ķslandi farinn aš tjį sig um žaš mįl ķ fjölmišlum. Žó žaš sé vissulega stór undarlegt og ekki tališ ešlilegt ķ störfum sendiherra aš skipta sér af pólitķskum mįlum ķ sķnu gistiandi, er žetta žvķ mišur ekki einsdęmi. Forveri hans frį ESB gerši slķkt hiš sama ķ tengslum viš umręšuna um ašildarumsókn okkar aš ESB, į sķnum tķma. Žeim sendiherra var gert aš yfirgefa landiš, eftir žau afskipti sķn og žaš sama hlżtur aš gilda um žann sem nś er fulltrśi ESB į Ķslandi. Žaš eru ešlileg višbrögš og gild um allan heim. Hitt er svo önnur saga, hvers vegna rķkjasamband er meš sendiherra hér į landi, slķkar stöšur eiga einungis žjóšrķki aš hafa.

Eitt er žó vķst, aš žegar ESB er fariš aš senda sinn fulltrśa ķ fjölmišla hér į landi,er ljóst aš mįliš er mjög heilagt ESB og sannar žaš eitt aš viš sem gegn žessum orkupakka tölum, erum į réttri leiš.

Ekki ętla ég aš ręša grein sendiherrans hér, aš öšru leyti en žvķ aš žar sannar hann žaš sem haldiš hefur veriš fram, aš įhrif neitunar tilskipunarinnar mun einungis heimila ESB aš óvirkja žęr tilskipanir er snśa aš sama mįli, ž.e. orkumįlum.

Žetta er vissulega žarft ķ umręšuna, nś žegar einu rökin sem eftir eru hjį žeim sem tilskipunina vilja samžykkja, eru aš sjįlfur EES samningurinn gęti veriš ķ hśfi ef hśn ekki veršur samžykkt. Jafnvel stjórnmįlaskżrendur fengnir til aš tala žvķ mįli.

Svo rammt kvešur reyndar aš žeim mįlflutningi nś, aš enginn žeirra sem tilskipunina vilja samžykkja kemur ķ fjölmišla įn žess aš nefna einmitt žetta atriši. Žetta hengja žeir örfįu žingmenn Sjįlfstęšisflokks, sem žora aš tjį sig um mįliš, sig einmitt į žó žeir segist andvķgur tilskipuninni. Vilja fį aš vita hvaš įhrif neitun tilskipunarinnar hefur į EES samninginn! Ęttu žessir žingmenn ekki frekar aš spyrja hvaš gott samžykkt hennar hefur fyrir Ķsland?!

Žaš er bśiš aš afsanna hiš keypta lögfręšiįlit rįšherrans um mįliš, žaš liggur ljóst fyrir aš strengur milli Ķslands og Bretlands er į plönum ESB og nś hefur sendiherra ESB į Ķslandi sannaš aš EES samningurinn er ekki aš veši žó tilskipuninni verši hafnaš, einungis kaflinn um orkumįl.

Žvķ er eina spurningin sem eftir er; hvaš gott hefur žessi pakki fyrir okkur Ķslendinga? Öšru žurfa žingmenn ekki aš spyrja sig.

Hitt er ljóst, aš žessi orkupakki mun hafa mikil įhrif fyrir ESB, žaš sanna afskipti sendiherra žeirra af pólitķskum innanlandsmįlum hér į landi. Žó snśa žau įhrif ekki aš orkumįlum innan ESB, enda orkuframleišslugeta okkar einungis brotabrot af orkužörf landa ESB, svo lķtil aš engu skiptir. Žarna eru einungis um völd ESB aš ręša, völd til aš rįša sem allra mestu.

Viš sem tölum gegn orkupakka 3, frį ESB, erum greinilega į réttri leiš!!

 

 


Eitt augnablik

Eitt augnablik hélt mašur aš loks vęri eitthvaš aš rofa til ķ kolli rįšherra, eftir aš fréttastofa rśv śtvarpaši um mišjan dag ķ gęr, frétt um aš rįšherrann vęri ekki viss um hvort meirihluti vęri fyrir samžykkt tilskipunar ESB um orkupakka 3 og jafnvel mįtti skilja į žeirri frétt aš hśn sjįlf vęri nokkuš andhverf honum. Aš žetta vęri vandi sem hśn hafi, óumbešiš, fengiš upp ķ hendurnar. En svo komu sjónvarpsfréttir, žar sem vištališ var sent śt. Žį varš ljóst aš lķtiš hafši breyst, enn er setiš viš sama heygaršshorniš.

En nś voru önnur rök uppi. Eftir aš hiš keypta lögfręšiįlit rįšherrans hefur veriš tętt ķ frumeindir og opinberaš aš lagning sęstrengs er kominn mun lengra en haldiš hefur veriš fram, hefur rįšherrann nś hengt sig į nż rök: Óvissu um hvaš muni verša um EES samninginn, verši tilskipuninni hafnaš.

Žvķlķk fyrra! Er rįšherrann aš gera žvķ skóna aš Alžingi sé ekki fęrt aš hafna tilskipunum frį ESB, įn žess aš setja sjįlfan EES samninginn ķ uppnįm? Til hvers žį aš taka slķkar tilskipanir til žinglegrar mešferšar? Og hver er žį tślkun rįherrans į samningum, svona yfirleitt? Nś ef svo vęri, aš sjįlfur EES samningurinn vęri ķ uppnįmi, žį er ljóst aš sį samningur žjónar okkur ekki lengur og einfaldast aš segja honum upp!

Ķ žeirri frétt sem žetta blogg er hengt viš, heldur rįšherrann žvķ fram aš engin samskipti hafi veriš höfš viš rįšuneytiš um lagningu į sęstreng til Bretlands. Žarna fer rįšherrann sennilega full langt ķ žęgni sinni viš sķna yfirmenn, enda klįrt mįl aš žessi strengur vęri ekki į borši ESB og aš ekkert fyrirtęki vęri komiš į fulla ferš ķ fjįrmögnun į lagningu hans, nema meš vitund og vilja rįšuneytisins. Henni til varnar er hugsanlegt aš hśn viti ekki af žeim samskiptum, aš embęttismenn rįšuneytisins hafa žar fariš aš baki henni. Sé svo, er hśn meš öllu óhęf ķ stól rįšherra.

 

Žar sem ég hef nś skrifaš nokkrar greinar žar sem fram kemur nokkur įdeila į Žórdķsi Kolbrśnu Gylfadóttur, vil ég įrétta aš žar er ég alls ekki aš deila į hana sem persónu. Hśn fer hins vegar meš forsjį žess mįls sem ég deili hart į og aš auki er hśn, enn, žingmašur ķ mķnu kjördęmi. Į žeim forsendum byggjast mķn skrif.


mbl.is Rįšuneytiš hefur ekki tekiš afstöšu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er bśiš aš gelda alla žingmenn Sjįlfstęšisflokks?

Žaš var hįlf sorglegt aš hlusta į Brynjar ķ žęttinum Žingvellir į K100. Hann fór eins og köttur um heitan graut og žorši ekki aš segja neitt af viti. Sneri śr og ķ.

Žó hafšist upp śr honum aš honum hugnašist ekki 3.orkupakkinn frį Brussel, talaši um aš ekki mętti skerša žį hagmuni sem EES samningurinn gefur, aš hans mati og bar sķšan viš aš eitthvaš óskżrt vęri meš gildi žess samnings ef Ķsland hafnar 3.orkupakkanum. Varšandi EES samninginn vildi žingmašurinn alls ekki segja žeim samning upp en taldi hann žó mein gallašan og kröfur ESB um sķfellt meiri völd gegnum hann, ótękar.

Hitt var aftur skrķtnara, afsökunin um aš ekki sé vitaš hvaš skešur ef tilskipuninni veršur hafnaš. Žar mį benda žingmanninum į aš lesa žann samning, nś eša ręša viš einhverja žį sem stóšu aš gerš hans af Ķslands hįlfu, t.d. žįverandi utanrķkisrįšherra. Žį kemst žingmašurinn aš žeirri augljósu nišurstöšu aš ekkert mun gerast, annaš en aš hugsanleg muni ESB aftengja fyrstu tvo orkupakkana. Žį gęti Brynjar einnig velt fyrir sér hvers vegna Alžingi žarf aš taka žessa tilskipun til afgreišslu og atkvęšagreišslu, ef ekki mį hafna henni.

Um žį hagsmuni sem viš Ķslendingar höfum af EES samningnum er fįtt aš segja og ekki allir į eitt sįttir. Ķ žaš minnsta er svo komiš ķ dag aš vegna ašildar aš žessum samningi erum viš aš greiša żmislegt hęrra verši en įšur, auk žess gjald sem viš greišum fyrir ašildina. Žar er veriš aš tala um tugi milljarša į įri og žętti sjįlfsagt einhverjum žaš nokkuš hįtt gjald til aš fį tollaafslętti inn ķ ESB. Vķst žykir žó aš Björn Bjarna og hans nefnd muni sjį allt til góša žessum samningi, er gjarnan svo žegar śtsżniš er skošaš meš blinda auganu.

Žegar EES samningurinn var saminn og samžykktur af minnsta meirihluta į Alžingi, įn aškomu žjóšarinnar, var ljóst aš žrjś megin mįlefni voru utan žess samnings, sjįvarśtvegur, landbśnašur og orkumįl.

Enn hefur okkur tekist aš halda sjįvarśtveginum utan samningsins, hversu lengi sem žaš mun halda. Landbśnašur er óbeint kominn inn ķ hann, meš dómi EFTA dómstólsins, sem įkvaš aš breyta ķslenskum landbśnaši ķ višskipti og dęma śt frį žvķ. Og rįšamenn žjóšarinnar sįtu hjį eins og baršir hundar.

Žaš var hins vegar meš fyrstu tilskipun ESB um orkumįl sem Ķsland festist ķ neti ESB um orkumįl og enn frekar žegar Alžingi samžykkti 2. tilskipunin um žetta mįlefni. Žessar tvęr tilskipanir hafa žó haft frekar lķtil įhrif hér į landi og žaš litla til hins verra. Samkvęmt žeim varš aš skipta orkufyrirtękjum upp ķ vinnslu, dreifingu og sölu. Bśa til žrjś fyrirtęki meš žremur yfirstjórnum um žaš sem įšur var eitt fyrirtęki meš einni stjórn, meš tilheyrandi aukakostnaši. Žį voru feld śr gildi lög um skipan orkumįla hér į landi. Žar tapašist m.a. śt eini varnaglinn sem var til fyrir heimili landsmanna, en hann hljóšaši upp į aš hagnaši orkufyrirtękja skildi rįšstafa til lękkunar orkuveršs og aš aldrei mętti lįta heimili landsins nišurgreiša orku til annarra nota. Žaš vęri žvķ vart hundraš ķ hęttunni žó ESB įkveši aš fyrstu tveir orkupakkarnir verši aftengdir.

Brynjar, žessi įgęti žingmašur sem sjaldan hefur lįtiš segja sér fyrir verkum og gjarn į aš tala stórt, viršist nś kominn undir hęl einhvers. Oršręša hans ķ žessu vištali bar öll merki žess sem er haldiš ķ bandi. Hann hefur brostiš kjark.

Merkilegast viš žetta vištal į K100, voru žó orš žįttastjórnanda um aš erfišlega hafi gengiš aš fį žingmenn Sjįlfstęšisflokk til vištals um orkupakkann. Er žaš virkilega oršiš svo innan Sjįlfstęšisflokks aš žingmenn žar lįti skipa sér fyrir verkum, lįti segja sér į hvorn hnappinn skuli żtt, ķ atkvęšagreišslum? Žeir ęttu kannski aš spį ašeins ķ nafn sķns flokks og fyrir hvaš žaš stendur, skoša stefnu flokksins og hlusta į žį fulltrśa flokksins sem męta į landsfund. Kannski mun fylgi flokksins eitthvaš braggast viš žaš.

K 100, vištališ

 


mbl.is Vilja ekki innleiša orkupakkann
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mįliš er skuggalegra en haldiš hefur veriš fram

Žaš er ljóst aš sęstrengur er kominn mun lengra ķ kerfinu hér enn menn hafa lįtiš ķ vešri vaka og ekki annaš séš en aš rįšherrar sé mjög vel mešvitašir um žį stašreynd. Žetta skżrir kannski hvers vegna nokkrir rįšherrar Sjįlfstęšisflokks, Žórdķs Kolbrśn Gylfadóttir žó žar kannski fremst ķ flokki, leggja slķka ofurįherslu į samžykkt 3. orkumįlapakka ESB. Rįšherrar hafa vķsvitandi logiš aš žjóšinni.

Fyrir skömmu sagši Žórdķs aš "sum svör vildu menn ekki heyra" og bętti viš "aš talaš vęri nišur til žeirra sem best vissu um mįliš".

Žetta eru vissulega orš aš sönnu hjį rįšherranum. Hśn hengir sig į įlit eins lögfręšings, sem hann tók sér tvo heila daga til aš semja. Annaš vill hśn ekki heyra og ķ hvert sinn sem hśn er spurš erfišra spurninga um mįliš, talar hśn žóttalega til višspyrjandans, rétt eins og kom fram į Alžingi, er hśn svaraši fyrirspurn SDG.

Engu skiptir ķ huga rįšherrans žó norskur lögfręšingur meš séržekkingu į ESB rétti, sjįi mįliš ķ allt öšru og skelfilegra ljósi. Eftir aš hafa fariš yfir lögfręšiįlit žaš er rįšherrann keypti og tekiš sér góšan tķma til žess, komst žessi evópufręšingur aš žvķ aš ekki stóš steinn yfir steini ķ hinu keypta įliti, sem rįšherrann velur aš nota sem sitt leišarljós. Įlit evrópusérfręšingsins er samhljóša įliti nokkurra ķslenskra lögfręšinga, meš séržekkingu į ESB rétti, sem og hinna żmsu fręšinga sem žekkja einna best til žessa mįls, sumir bśnir aš kynna sér žaš ķ žaula.

Rįšherrar og žingmenn Sjįlfstęšisflokks ęttu ašeins aš ķhuga stöšu sķna. Žeir hafa ķ sķnu farteski umboš frį ęšstu stofnun flokksins, landsfundi, um aš hafna žessum pakka frį Brussel. Fari žeir gegn sķnu baklandi žurfa žeir sennilega flestir aš finna sér ašra vinnu eftir nęstu kosningar. Žaš er alveg ljóst aš žaš eru sumir rįšherrar og žingmenn Sjįlfstęšisflokks sem draga žennan vagn fįviskunnar śt ķ drullusvašiš. Framsókn er žar bara attanķossi og gerir žaš sem žarf til aš halda stólum. Hugsun žeirra nęr ekki fram til nęstu kosninga. Og VG er kominn ķ žį stöšu aš žeir geta ekki meš neinum hętti gengiš til kosninga. Alveg er į kristaltęru aš Žórdķs mun ekki njóta nįšar kjósenda ķ sķnu kjördęmi, breyti hśn ekki afstöšu sinni ķ žessu mįli.

Žį spyr mašur sig; hvers vegna lįta rįšherrar sjįlfstęšisflokks svona? Ein skżringin er aš žeir séu žegar komnir meš sęstreng svo langt aš erfitt er aš snśa viš, en žaš skżrir žó ekki allan illviljann til landsmanna. Getur veriš aš žetta fólk sem fremst stendur ķ samžykkt 3. orkupakka ESB, eša eittvaš fólk sem er žvķ nįtengt, eigi einhverra hagsmuna aš gęta?

 

3. orkumįlapakki ESB snżr fyrst og fremst aš orkuflutningum milli landa, auk żmissa annarra aukaverkana. Į žeirri forsendu er lögfręšiįlitiš sem rįšherra keypti, byggt. Žó er ljóst aš žó enginn strengur komi, munu įhrif pakkans verša nokkuš vķštęk. Um žaš mį lesa ķ mörgum greinum sem ritašar hafa veriš, af fólki sem hefur mun meiri žekkingu en ég į žessu mįli. Žar hefur Bjarni Jónsson, rafmagnsverkfręšingur, kannski veriš fremstur ķ flokki, en ljóst er aš hann hefur mikla og vķštęka žekkingu į mįlinu. Nś er ljóst aš eina forsendan sem finnst ķ hinu pantaša įliti rįšherrans er brostin og strengur til Bretlands kominn į fullt rek.

Hingaš til hefur fyrst og fremst veriš deilt um hvort 3. orkupakki ESB sé bara slęmur fyrir okkur ķslendinga eša hvort hann er mjög slęmur. Žetta var ķ sjįlfu sér réttmętt deila, mešan hęgt var aš telja fólki trś um aš enginn strengur vęri į leišinni. Nś žarf ekki lengur aš deila um žetta og eftir stendur aš samžykkt žessa pakka mun valda žjóšinni skelfingu.

Atvinnufyrirtęki munu leggja upp laupana, sum fljótlega en önnur, eins og stórišjan, žegar gildandi raforkusamningar falla śr gildi. Žegar er ljóst aš garšyrkjubęndur munu allir hętta sinni starfsemi, enda rekstrargrundvöllur žeirra nįnast brostinn nś žegar, eftir aš orkufyrirtękin hér į landi hęttu aš selja žeim umframorku. Annar landbśnašur mun leggjast af, žar sem hękkun orkuveršs mun verša žeim ofviša og ķ framhaldi af žvķ mun feršažjónustan skeršast gķfurlega, enda landiš žį komiš ķ aušn į stórum svęšum.

Eftir munu einhver kaffihśs ķ mišbę Reykjavķkur standa og hinn nżi Landspķtali, sem į aš taka ķ gagniš į svipušum tķma og lagningu strengsins er lokiš, mun standa nįnast tómur. Landsmenn verša aš stęrstum hluta fluttir śr landi.

Žetta er ekki glęsileg sżn sem fyrir augum ber, fįi žessir misvitru rįšherra Sjįlfstęšisflokks framgengt vilja sķnum og lygum.

Hugguleg gjöf sem žeir ętla aš fęra žjóšinni, į fyrsta įri annarrar aldar sjįlfstęšisins!!

 

 

 

 


mbl.is Ice Link-strengurinn į lista ESB
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rįšherra nišurlęgir kjósendur!

Eitt af stóru kosningaloforšum Framsóknar fyrir kosningarnar haustiš 2017, var aš vegagjöld yršu aldrei tekin upp kęmist flokkurinn til valda. Formašur flokksins (SIJ) var duglegur aš halda žessu kosningaloforši į lofti og koma vart fram ķ fjölmišlum eša fram į fundum įn žess aš nefna einmitt žetta kosningaloforš.

Ķ fyrstu tveim vištölum viš fjölmišla, eftir aš hafa tekiš viš stól samgöngurįšherra, ķtrekaši SIJ enn og aftur žetta atriši. Sķšan komu įramót, meš sinni gleši og glaum. Eitthvaš hefur ruglast ķ kolli rįšherrans ķ žeim glešskap, žvķ ķ fyrsta vištali hans viš fjölmišla į įrinu 2018, innan viš viku frį žvķ sķšasta, var komiš annaš hljóš ķ kallinn. Nś voru veggjöld allt ķ einu oršin hans hugšarefni og hafa veriš sķšan.

Ķ žeirri frétt sem žessi pistil er hengdur viš, er ķ fyrsta skipti sem fréttamašur nefnir žessar stašreyndir viš rįšherrann og hann krafinn skżringa. Svar rįšherrans er vęgast sagt undarlegt. Annaš hvort er hann aš hęšast aš kjósendum og nišurlęgja žį, nś eša eitthvaš stórkostlegt er aš ķ kolli rįšherrans!

Nś heldur hann žvķ fram aš hann hafi aldrei veriš į móti veggjöldum, bara į móti tollahlišum. Hann nefnir sem dęmi aš ašferšarfręšin viš Hvalfjaršargöng žóknist honum! Er minni rįšherrans svo skert aš hann man ekki aš hann sjįlfur var sķšasti mašur Ķslands til aš greiša toll ķ tollskżli Hvalfjaršargangna!! Ķslenskir stjórnmįlamenn hafa veriš krafšir um gešrannsókn fyrir minna rugl!

Žaš er nś svo aš nś žegar eru flest verk ķ vegagerš unnin af verktökum og žvķ engin stefnubreyting žar į hjį rįšherra. Hitt mį vel hugsa sér aš verktakar taki einnig yfir hönnun og fjįrmögnun verkefna. Žį į einfaldlega aš semja viš žį verktaka um įkvešna greišslu į įri hverju af vegafé. Veggjöld eiga ekkert aš žurfa aš koma til.

Hitt mį svo aftur skoša aš taka upp einhverskonar ašra ašferš viš fjįrmögnun vegaframkvęmda en nś er. Žaš hlżtur žį aš skošast ķ žvķ ljósi aš nśverandi ašferš leggist žį nišur fyrir einhverja ašra. Tvķsköttun į ekki og mį ekki koma til greina, aldrei!!

Žaš er ljótt aš hęšast aš fólki, enn verra žegar rįšherrar telja sig žess umkomna aš gera slķkt viš sķna kjósendur. Žingmenn og ekki sķst rįšherrar eru starfsfólk kjósenda, ekki öfugt!!


mbl.is Aškoma einkaašila flżti framkvęmdum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ęvintżrahöfundurinn Silja Dögg

Žaš veršur vart skafiš af Silju Dögg haturshugur til sķns fyrrum formanns.

Žaš ęttu flestir landsmenn aš vita aš salur Alžingis er einungis formlegur afgreišslustašur mįla. Stefna žeirra, undirbśningur og eiginleg afgreišsla fer fram annarsstašar. Žar rįša aušvitaš mestu žeir flokkar sem eru ķ stjórn, en ašrir geta meš lagni komiš sķnum mįlum į framfęri og nį stundum įrangri. Žvķ er ekki hęgt aš meta kjark og dugnaš manna eftir setu ķ sal Alžingis, heldur hvernig žeim gengur aš koma fram sķnum stefnumįlum. Žaš starf er žvķ unniš į öšrum vettvangi. Kannski mį segja aš žeir sem eru žaulsetnastir ķ sal Alžingis, séu einmitt žeir kjarklausustu, ķ žaš minnsta verklausustu. 

Silja nefnir ašförina aš SDG, meš tilstilli ruv, sem eitthvaš kjarkleysi af hans hįlfu. Lķkja mį stjórnmįlum viš einskonar herför, žar sem fylkingar safnast saman og berjast fyrir sķnum mįlstaš. Žaš hefur seint žótt mikill kjarkur falin ķ žvķ žegar hersveitin hleypur burt meš skottiš milli fóta sér, žegar aš yfirmanninum er sótt. Žingmenn Framsóknar į žeim tķma voru žó ekki lengi aš lįta sig hverfa, einmitt žegar žeir įttu aš standa aš baki formanni sķnum. Kjarkurinn var ekki meiri en svo aš žeir létu blekkjast af dómstól götunnar, eins og hverjir ašrir kjarkleysingjar. Sagan į eftir aš dęma žį žingmenn hart, er reyndar žegar farin aš gera slķkt. Kannski öšlast žeir einhvern tķmann nęgan kjark til aš bišja sinn fyrrum formann afsökunar.

Žį vill Silja eigna žingmönnum og embęttismönnum žį barįttu sem SDG leiddi ķ kjölfar hrunsins. Vissulega stóšu flestir žingmenn flokksins aš baki sķnum formanni mešan mesta orrustan į žvķ sviši stóš, en sś orrusta var ekki sķst gegn embęttiskerfinu, sem allt vildi samžykkja sem koma frį fjįrmįlaelķtunni.

Framsóknarflokkur var ekki beinlķnis beysinn, žegar SDG tók viš honum og nokkuš vķst aš hann hefši žurrkast śt voriš 2009 ef gamla flokksklķkan hefši haldiš žar völdum. Žaš var sķšan fyrir elju og barįttu hins nżja formanns sem flokkurinn nįši fręknu fylgi voriš 2013. Sumir žingmenn Framsóknar į žeim tķma voru duglegir viš aš halda uppi mįlstašnum meš sķnum formanni, ašrir höfšu sig lķtt ķ frammi og sumir jafnvel unnu gegn honum. Hitt er žó vķst aš žaš var fyrir tilstilli SDG og fyrir hans dugnaš og kjark, sem flokkurinn nįši aš lifa af voriš 2009 og fį sķšan žaš fylgi sem hann fékk voriš 2013. Žar bar lķtiš į Silju Dögg, eša žeim žingmönnum flokksins sem nś verma stóla Alžingis!

Varšandi landfundinn sem Silja velur aš nefna er žaš rétt aš SDG gekk af fundi eftir kosningar, enda sį hann aš hann įtti ekkert erindi žar lengur. Gamla flokksklķkan hafši aftur tekiš völdin og hans nęrveru žvķ ekki lengur óskaš. Eftir sem įšur yfirgaf hann ekki flokkinn strax og reyndi aš leita sįtta. En kjarkleysingjarnir sem nś sįtu ķ umboši gömlu flokksklķkunnar fengu ekki heimild til sįtta.

Sjįlfur var ég alin upp viš Framsóknarflokk, sem svo margt annaš landbyggšafólk. Žann flokk kaus ég alla tķš og var lengi stoltur af. Sķšan fór stoltiš žverrandi žó enn vęri merkt viš XB į kjörsešli og aš lokum hętti mašur aš setja Xiš. Ekki gat ég žó kosiš ašra flokka, aš svo stöddu. Ķ nokkrar kosningar skilaši ég žvķ aušu, enda enda hafši minn gamli flokkur veriš yfirtekinn aš fólki sem ekki vildi lengur fylgja gömlu stefnunni. Žessi klķka sem yfirtekiš hafši flokkinn afrekaši žaš helst aš fylgiš féll hratt og sķšust įrin sem hśn réši voru formannaskipti oršin nęr regluleg, svo erfitt var fyrir flokksfélaga aš henda reišur į hver sat žann stól hverju sinni.

Meš tilkomu SDG, snemma vetur 2009, breyttist žetta, enda aftur horft til žeirrar stefnu sem flokkurinn var stofnašur fyrir. Hinir gömlu kjósendur, sem voru ķ sömu sporum og ég, voru žó ekki allir tilbśnir aš kjósa flokkinn strax, žó nęgilega margir til aš flokkurinn lifši af kosninguna voriš 2009. Fjórum įrum sķšar var séš aš hinn nżi formašur hélt uppi merki hins gamla flokks og aš žeir sem nįnast höfšu nįš aš koma flokknum ķ gröfina, voru oršnir valdlausir innan hans. Žetta skilaši sér ķ fylgi voriš 2013 og gömlu kjósendurnir voru aftur komnir meš traust til flokksins.

Popślismi er skilgreining į žvķ žegar fólk velur aš taka stašlausar stašreyndir, sem hafa veriš eyrnayndi fólks og fjölmišla og nżta slķkt ķ sinn mįlflutning. Žvķ veršur vart annaš sagt en žessi skrif Siljar séu einmitt skólabókardęmi um popślisma. Hśn velur aš taka hvert mįlefniš af öšru ķ sinn mįlflutning, mįlefni sem voru į sķnum tķma dįsamleg ķ eyrum žeirra sem hötušust sem mest viš SDG. Mįlefni sem sķšan hafa veriš gerš afturreka og send til föšurhśsanna.

Um traust og trśgirni er žaš eitt aš segja aš ég vorkenni žingmönnum Framsóknar fyrir trśgirni žeirra į sķnum herrum og vķst er aš traust žeirra byggir į žvķ einu aš hlķtt sé!

Silja Dögg er aušvitaš traust sķnum herrum og lętur sig hafa žaš aš skrifa ęvintżri į facebook, ęvintżri sem fjölmišlar gleypa aušvitaš. Ęvintżri geta veriš skemmtileg, žar sem žau eiga viš og sjįlfsagt verša ķ framtķšinni sögš ęvintżri um žęr prinsessur og prinsa sem hlżddu sķnum herrum ķ Framsóknarflokknum, śt ķ forina sem sökkti žeim!!


mbl.is „Stórskotahrķš śr glerhżsi“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Boš og bönn skila sjaldnast įrangri

Boš og bönn hafa sjaldnast skilaš įrangri, hitt mį vel skoša, ž.e. śrvinnslugjald. Reyndar er nś žegar greitt śrvinnslugjald į margar plastvörur, t.d. rślluplast. Einhverra hluta vegna skilar žaš gjald sér ekki til žeirra sem ęttu aš njóta og sį hvati til betri hiršu plastsins žvķ ekki til stašar.

Innkaupapokar hafa um langt skeiš veriš seldir ķ verslunum, svo tillaga starfshópsins žar um fer nokkuš yfir markiš. Reyndar er ekki aš sjį minni notkun vegna žess, enda spurning hvaš ętti aš koma ķ stašinn. Nefnt hefur veriš bréfpoka, sérstakir maķspokar og svo aušvitaš margnotapokar.

Ég var alinn upp viš aš eyšing skóga vęri aš leggja jöršina ķ eyši, vęri mannsins stęrsta böl. Žvķ mį afskrifa bréfpokana strax.

Maķspokar eru geršir śr maķs, eins og gefur aš skilja. Meš hratt fjölgandi mannkyni og frekari žörf į matvęlum til aš fóšra žaš, vęri aušvitaš śt śr kortinu aš taka enn frekara landbśnašarsvęši śr matvęlaframleišslu. Nś žegar eru allt of stór slķk svęši farin śr matvęlaframleišslu og notuš til aš framleiša svokallaš lķfeldsneyti, svo fįrįnlegt sem žaš nś er.

Fjölnotapokar eru vissulega ķ boši, en žaš er meš žį eins og hitt, aš framleišsla žeirra skeršir į einhvern hįtt annaš og naušsynlegra. Ķ raun er eina efniš sem nżta mį silki, en žaš er jś framleitt śr vefum köngulóa  og ekki nżtt til annars. Ašrar vefnašarvörur eru żmist framleiddar śr ull, żmiskonar gróšurvörum eša plasti, sem į jś aš banna. Žar aš auki er nįnast śtilokaš aš muna eftir žeim pokum, žegar fariš er ķ bśš.

Flestar ašrar vöru sem framleiddar eru śr plasti eru sama merki brenndar. Eitthvaš annaš žarf aš koma ķ stašinn og žetta "annaš" skeršir ķ flestum tilfellum eitthvaš enn žżšingameira.

 

Plast er vissulega skašvaldur, žegar ekki er rétt meš žaš fariš. Žó finnst varla vistvęnni vara.

Plast er framleitt śr śrgangi olķuhreinsistöšva, śrgangi sem annars žarf aš eyša į einhvern hįtt. Žį er plastiš einhver besta framleišsluvara til endurvinnslu, sem enn žekkist. 

Žaš er glešilegt aš sjį aš žessi "samrįšsvettvangur" gleymir ekki žeim žętti og vonandi aš hann fįi eitthvern hljómgrunn rįšamanna. Žar er virkilega hęgt aš gera betur og kostnašurinn žarf ekki aš vera mikill. Hvatarnir til hiršu alls plasts geta veriš margskonar. Įšur hefur veriš nefnt śrvinnslugjald og žaš virkar įgętlega žegar žeir njóta sem plastiš nota. Ašstöšu til aš losna viš flokkaš plast žarf aš sjįlfsögšu aš byggja upp, en hśn er nęr engin ķ dag. Gera žeim sem vilja nżsköpun į endurvinnslu plasts hęgara fyrir og aš sjįlfsögšu aš leita upplżsinga erlendis frį um hvernig megi endurnżta plast, enda margar žjóšir langt komnar į žvķ sviši. Mikilvęgast er žó aš breyta hugarfari fólks til plasts, aš notaš plast séu veršmęti en ekki rusl.

En plast er ekki bara plast. Til eru fjölmargar geršir af plasti og flękir žaš nokkuš endurvinnslu žess. Sumt plast er aušvelt aš endurvinna, mešan annaš er erfišara. Ekki žarf lengi aš leita į veraldarvefnum til aš sjį grósku ķ endurvinnslu plasts erlendis. Žar eru Indverjar sennilega lengst komnir. Žar mį sjį aš flokkaš plast eftir tegundum er endurunniš til żmissa nota, mešan óflokkaš plast er tętt nišur og blandaš saman viš malbik. Lagšir hafa veriš vegir meš slķku plastblöndušu malbiki ķ nokkur įr į Indlandi og nišurstašan hreint śt sagt frįbęr. Ending malbiksins eykst margfalt, eitthvaš sem okkur vantar svo sįrlega hér į landi.

Bretar eru einnig nokkuš vel į veg komnir ķ endurvinnslu į plasti. Žeir hafa fariš žį leiš aš leita til žeirra sem lengra eru komnir og eru nś t.d. byrjašir aš prufa blöndun į plasti viš malbik, ķ samstarfi viš Indverja. Hér į landi hefur heyrst aš einhverjir fręšingar séu aš fara ķ žróunarvinnu į žessu sviši. Žekkja žeir ekki sķma?!

Hvaš sem öllu lķšur žį eru boš og bönn sjaldnast til įrangurs. Meš nśverandi rįšherra umhverfismįla mį žó bśast viš aš mest verši lögš įhersla į žann žįtt, žó nefndin bendi einnig į ašrar betri leišir.


mbl.is Skylduš ķ samręmda flokkun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ballarhaf

Erfitt getur veriš aš gefa listaverkum nafn. Oftar en ekki reyna listamenn aš fanga einhverja hugmynd og koma henni į framfęri, stundum meš įgętum įrangri en oft litlum. Vķst er žó aš sjaldnast sér įhorfandinn žaš sama og listamašurinn.

Hafpulsa er svo sem ekkert verra nafn en hvaš annaš, į žaš listaverk sem ber fyrir sjónir ef gengiš er meš Tjörninni, žessa daga. Vel gęti sś pulsa įtt heima ķ ballarhafi, en flestir vita jś viš hvaša haf böllur er kenndur.


mbl.is Ekki typpi heldur lķtil hafpulsa
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Full langt gengiš

Nś gengur Kolbrśn Baldursdóttir of langt, aš gagnrżna višburši į vegum borgarstjórnar. Puff!

Hvaš er hśn eiginlega aš meina? Į aš banna eša draga śr slķkum móttökum? Hvaš į Dagur žį aš gera?!! Veršur žį ekkert eftir fyrir hann annaš en einhverjar stunguskóflur, til aš fį mynd af sér ķ blöšunum?!

Žetta gengur aušvitaš ekki hjį Kolbrśnu, hśn mį ekki vega svona aš Degi.


mbl.is 30 milljónir ķ móttökur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband