Žaš sem mįli skiptir

Hvort veršiš er of hįtt eša ekki mį endalaust deila. En žaš er žó ekki žaš sem skiptir mįli, heldur hitt hvernig viš ętlum aš nota orkuna. Hvort viš ętlum įfram aš nżta hana til viršisauka hér innanlands eša hvort viš viljum aš viršisaukinn flytjist śr landi. Sjįlf krónutalan fyrir hverja MW/h mun ętiš verša deiluefni, seljanda žykir hśn of lįg, kaupandanum of hį og svo koma alltaf einhverjir sem telja sig geta grętt į öšru hvoru og śtvarpa speki sinni eftir žvķ hvaš hentar.

Žaš er ljóst aš stórišjan hefur fram til žessa greitt nęgjanlega hįtt verš fyrir orkuna og reyndar gott betur. Upp undir 80% raforkunnar sem hér er framleidd er seld stórišjunni og žaš verš sem hśn greišir hefur dugaš til aš greiša allan virkjanakostnaš į landinu. Reyndar gott betur. Žetta sżna įrsreikningar orkufyrirtękjanna glöggt. Landsvirkjun er t.d. farin aš skila vęnum hagnaši žrįtt fyrir aš hękkanir į orkuverši til stórišju séu rétt aš taka gildi nśna žessa dagana. Og ekki er hęgt aš tala um aš almennir notendur séu aš nišurgreiša orkuna, veršiš hér į landi mun lęgra en erlendis. Žaš er hins vegar nżmęli aš Landsvirkjun hefur ekki bošiš upp į svokallaša umframorku um nokkuš skeiš, žį orku sem til žarf aš vera vegna įlagstoppa annarra notenda en stórišjunnar. Frekar en aš selja žį orku į lęgra verši velur Landsvirkjun aš lįta žį orku ónżtast ķ kerfinu. Žetta bitnar ekki hvaš sķst į garšyrkjubęndum. Rķkissjóšur hefur aldrei žurft aš leggja orkufyrirtękjum til eina krónu, allt frį žvķ uppbygging kerfisins hófst fyrir alvöru į mišjum sjöunda įratug sķšustu aldar. Sś uppbygging gat hafist meš tilkomu stórišju hér į landi. 

Ekki ętla ég aš elta ólar viš ummęli forstjóra Landsvirkjunar. Hann viršist lokašur ķ eigin heimi. Jafnvel žó ešlilegt sé aš hann keppist aš sem hęstu verši, veršur aš segjast aš skynsemi viršist alveg gleymt aš planta sér ķ kolli hans.

Vill Bigg, formašur Verkalżšsfélags Akraness hefur veriš duglegur aš benda į hvaša rugl er ķ gangi innan Landsvirkjunar. Fyrir žaš hafa sumir reynt aš tengja hann viš stórišjuverin, sagt hann handbendi žeirra. Žaš er žó stór misskilningur, Villi er einungis aš hugsa um žau žśsundir starfa sem eru ķ hśfi į starfssvęši hans, enda hlutverk formanna verkalżšsfélaga aš standa vörš um störf sinna félagsmanna. Forstjóri Landsvirkjunar undrar sig į aš formašur verkalżšsfélags skuli hafa einhverja hugmynd um žį hękkun sem Elkem žarf aš sęta, aš um mįliš hafi įtt aš rķkja žagnarskylda. Žaš žarf helvķti skerta hugsun til aš geta ekki įttaš sig į hver sś hękkun er, svona nokkurn vegin, žegar žagnarskyldan nįši einungis yfir krónutöluna en ekki prósentuna. Įrsreikningur fyrirtękja er opnir, svo aušvelt er aš reikna dęmiš. En kannski er žetta of flókiš fyrir forstjórann.

Annar mašur hefur nokkuš blandaš sér ķ umręšuna, Ketill Sigurjónsson, framkvęmdastjóri hins norska vindorkufyrirtękis Zephir Iceland. Titill mannsins segir kannski meira en nokkuš annaš um hans įhuga į raforkuverši hér į landi, er vissulega aš vinna vinnu sķna. Žar aš auki hefur Ketill veriš einn helsti talsmašur žess aš sęstrengur verši lagšur śr landi og hefur ritaš margar mis viturlegar greinar um žaš efni, auk žess aš vera gjarnan kallašur fram af fjölmišlum sem "rįšgjafi" į žvķ sviši. Hafi fréttamašur viljaš tefla fram fleiri sjónarmišum um mįliš en forstjóra LV og formanns VLFA, skaut hann vel yfir markiš. Haršari andstęšing žess aš viršisauki orkuaušlindarinnar verši til hér į landi er sennilega vandfundinn. Hjį honum er eitt megin stef, veršiš į raforkunni er aldrei nęgjanlega hįtt.

En aftur aš viršisaukanum af raforkuframleišslunni. Ķ stórišjunni starfa kringum 4000 manns, beint. Žann fjölda mį nįnast tvöfalda til aš fį śt hversu margir hafa óbeina afkomu af stórišjunni. Žvķ til višbótar mį sķšan bęta viš aš fjöldi fólks hefur afkomu af žvķ aš žjóna žį sem žjóna stórišjuna. Žvķ er ekki frįleitt aš ętla aš į milli 15 og 20.000 manns byggi afkomu sķna aš öllu eša einhverju leiti į stórišjunni. Störf ķ stórišju er vel borguš, laun žar yfirleitt nokkuš hęrri en sambęrilegum störfum annarsstašar. Žessi launažróun hefur smitast til žeirra fyrirtękja sem standa ķ beinni žjónustu viš stórišjuna. Allt žetta fólk borgar skatta og gjöld. Ef stórišjan leggst af er vandséš aš allir fengju vinnu. Margir yršu upp į samžjónustuna komnir. Vęru farnir aš tįlga fé śr sameiginlegum sjóšum ķ staš žess aš leggja til žeirra.

Seint į sķšustu öld kom ķ ljós aš elsta stórišjufyrirtękiš hafši stundaš bókhaldsbrellur, til aš komast hjį skattgreišslum hér į landi. Žetta var vissulega ljótur leikur og setti blett į starfsermi stórišjunnar. Žetta atriši er eitt af žvķ sem sumir nota sem rök gegn stórišjunni, enn žann dag ķ dag. Halda žvķ fram aš stórišjan stundi enn žennan leik. Ekki ętla ég aš gerast dómari ķ žvķ, en tel slķkt įkaflega ótrślegt, einkum vegna žess aš sennilega eru fį fyrirtęki sem eru undir jafn mikilli smįsjį skattyfirvalda og stórišjan. Hins vegar eru stórišjufyrirtękin ein žau öflugustu ķ aš aš skila gjaldeyri inn ķ landiš. Og gjaldeyrir veršur ekki til af engu. Žaš er hętt viš aš draga žyrfti verulega śr innflutningi til landsins ef stórišjan leggst af, aš neyslužjóšfélagiš fengi hressilegan skell. Jafnvel gęti komiš upp skortur į kaffi ķ kaffihśsum mišborgarinnar!

Orkustefna Landvirkjunar er galin. Ekki bara aš stórišjan standi frammi fyrir žvķ aš taka įkvöršun um įframhaldandi veru hér į landi, heldur stendur garšyrkjan ķ ströngu ķ samskiptum viš orkufyrirtękin. Sem fyrr segir hefur Landsvirkjun tekiš af markaši svokallaša umframorku. Žessa orku var hęgt aš fį į mun lęgra verši žegar orkunotkun var lķtil ķ landskerfinu, gegn žvķ aš lįta hana af hendi žegar orkunotkun var mikil. Žessa orku vill Landsvirkjun frekar lįta detta dauša nišur og fį ekkert fyrir hana, frekar en aš nżta hana og selja į lęgra verši. Žetta er svo sem ekkert gķfurlegt magn, žar sem orka til stórišju er mjög jöfn allan sólahringinn alla daga įrsins. Žvķ er žarna um aš ręša umframorka sem veršur aš vera til ķ kerfinu til aš taka į móti toppum ķ orkunotkun annarra notenda, ž.e. orkutoppar fyrir notendur um 20% orkuframleišslunnar. Žó žarna sé um lķtiš magna aš ręša, af heildar orkuframleišslunni, žį hentar žetta vel garšyrkjunni og żmsum öšrum stęrri notendum utan stórišjunnar.  Ķ raun mį segja aš ašgengi aš slķkri afgangsorku sé forsenda žess aš stunda garšyrkju hér į landi. Bręšsluverksmišjur hafa einnig oršiš illa fyrir baršinu į žessari stefnu Landsvirkjunar. Fyrir nokkrum įrum var gert stór įtak ķ aš breyta bręšsluofnum žeirra śr hrįolķu yfir ķ rafmagn. Um svipaš leyti og žeim breytingum lauk hętti Landsvirkjun sölu į umframorku. Flestar bręšslur keyra žvķ meira eša minna įfram į olķu, svo fįrįnlegt sem žaš hljómar.

Žvķ hefur veriš haldiš fram aš Landsvirkjun vinni markvisst aš žvķ aš hękka orkuverš til aš koma stórišju śr landi og hafi af sömu įstęšu hętt sölu umframorku. Aš markmišiš sé aš losa um svo mikiš af orku hér innanlands aš nęg orka fįist ķ fyrsta strenginn til śtlanda. Sé žetta rétt er ljóst aš forstjóri og stjórn Landsvirkjunar er komin langt śt fyrir sitt starfssviš, séu farin aš taka pólitķskar įkvaršanir. Viš svo mį ekki una.

Žaš mun reyna į žingmenn į nęstu misserum. Ljóst er aš formanni VLFA hefur tekist aš koma žessu mįli ķ umręšu. Atvinnumįlanefnd alžingis hlżtur aš kalla forstjórann fyrir sig, fį skżringar į mįlinu. Žį hlżtur viškomandi rįšherra vera farinn aš spį ķ aš skipta śt stjórn og forstjóra Landsvirkjunar. Žeir žingmenn sem lįta žaš višgangast aš frekar verši horft til žess hvort hagnašur Landsvirkjunar verši lįtin rįša för ķ staš žess aš fólk hafi atvinnu, žurfa ekki aš leita eftir stušningi ķ nęstu kosningum. Žeirra veršur ekki óskaš.

Ef ekkert veršur gert og jafnvel žó engar frekari hękkanir komi til, er ljóst aš innan fįrra įra mun stórišjan leggjast af, meš tilheyrandi skelfingu fyrir heilu byggšalögin.

Žaš sem mįli skiptir er ekki hversu hįr hagnašur orkufyrirtękja er, mešan žau reka sig ekki meš tapi. Žaš sem mįli skiptir er hvort viš viljum lįta viršisauka žessarar orkuaušlindar verša til hér į landi, eša hvort viš viljum aš ašrar žjóšir njóti hans. Žaš sem skiptir mįli er hvort viš viljum įfram hafa stórišjuna og žau fjölmörgu störf sem henni fylgja, eša hvort viš viljum hafa atvinnuleysi af stęršarfgrįšu sem aldrei hefur žekkst hér į landi. Žaš sem skiptir mįli er hvort viš viljum įfram njóta žess gjaldeyris sem stórišjan fęrir landinu, eša hvort viš viljum frekar herša sultarólina.

 


mbl.is Er veršiš óešlilega lįgt eša of hįtt?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Handhafar sannleikans

Hverjir eru handhafar sannleikans?

Ljóst er aš viš erum komin į hęttulega braut žegar fariš er aš ręša aš einhver einn sannleikur sé til. Svo er aušvitaš ekki, hefur aldrei veriš og mun aldrei verša. Hęttulegast er žó žegar valdhafar vilja fara aš hafa afskipti af žvķ mįli og stjórna žvķ hvaš er satt og hvaš logiš. Falsfréttir er orš sem oft heyrist og sumum er tamt. Gjarnan er žaš notaš af žeim sem telja sig verša undir ķ einhverri orrahrķš eša kosningu. Meš tilkomu opins vettvangs eins og netmišla hafa skapast žęr ašstęšur aš fólk į aušveldara meš aš koma sķnum skošunum fram og aušvitaš eru ekki allir sammįla um hin żmsu mįl. Žar er žó ekki einhlķtt aš žeir sem hęst hafa eša žeir sem meš völdin fara, hafi endilega rétt fyrir sér, žvert į móti.

Tal um falsfréttir fór fyrir alvöru į flug viš nokkra atburši ķ stjórnmįlasögu nśtķmans, ž.e. Brexit kosninguna og kosningu til forseta Bandarķkjanna, auk żmissa annarra minni atburša. Žaš sem sammerkt er tali um falsfréttir ķ žessum atburšum er aš žeir sem undir uršu, telja aš falsfréttir hafi rįšiš för. En hvaš eru falsfréttir? 

Alžingismašurinn ķ višhengdri frétt nefnir fjölmišla, aš koma megi ķ veg fyrir falsfréttir af žeirra hįlfu meš rķkisstyrkjum. Er žaš svo, verša fjölmišlar sannari viš žaš aš verša hįšir stjórnvöldum hverju sinni? Varla. Ķ žaš minnsta er ekki hęgt aš sjį aš eini rķkisstyrkti fjölmišillinn į Ķslandi sé neitt sólginn ķ aš segja satt. Kannski ekki beinar lygar sem koma žar fram en oft į tķšum frjįlslega fariš meš stašreyndir eša žeim sleppt, žegar žaš hentar.

Talandi um kosningar og falsfréttir, žį er žaš aušvitaš svo aš fyrir slķka atburši reyna stjórnmįlamenn aš fiska sér atkvęši. Allan minn aldur hef ég upplifaš aš žį sé sannleikurinn ekki endilega hafšur ķ fyrirrśmi. Svo var hér į įrum įšur, žegar kosningabarįttan fór fram į fundum vķtt og breytt um landiš og svo er enn ķ dag, eftir aš hśn hefur fęrst sķfellt meira inn ķ fjölmišla, bęši žį hefšbundnu sem og netmišla. Sannleikurinn hefur aldrei veriš aš žvęlast fyrir stjórnmįlamönnum.  Sjaldan hefur sannleikurinn žó veriš meira afbakašur en žegar samflokksmašur Kolbeins Óttars afneitaši ķ žrķgang įkvešnu mįli fyrir kosningarnar voriš 2009 en stóš sķšan aš samžykkt žess nokkrum dögum sķšar. Žęr falsfréttir voru fluttar kjósendum ķ gegnum eina rķkisrekna fjölmišil landsins, ķ beinni śtsendingu kvöldiš fyrir kjördag!

Žaš mį lengi telja slķkar falsfréttir, langt aftur ķ tķmann, langt aftur fyrir tilurš netmišla. Žeir sem eru komnir į efri įr, sem muna žį tķma er ekkert internet var til, Ķsland var utan EES og raforkan var svo óstabķl aš hér varš rafmagnslaust ķ tķma og ótķma, vita žetta. Falsfréttir eru ekkert nżmęli. Reyndar var notaš annaš orš yfir slķka hegšun, kallašist lygar. Fyrir kosningar var stjórnmįlamönnum fyrirgefiš slķka hegšun, enda fįtt annaš sem sumir žeirra įttu upp ķ erminni. Sumir kjósendur glöptust, en flestir höfšu vit til aš greina į milli. Svo er enn ķ dag.

Sannleikur er eitthvaš sem hver og einn trśir sjįlfur. Žaš žarf ekki endilega vera aš sannleikur sé eins milli manna, um sama mįlefni. Sér ķ lagi žegar rętt er um framtķšina. Ķ dag er til dęmis talinn sannleikur af mörgu fólki aš fyrir dyrum standi hamfarahlżnun og aš mannskepnan geti komiš ķ veg fyrir hana. Er žetta sannleikur eša falsfrétt. Margir loftlagssérfręšingar telja žetta falsfrétt, eša lygar.

Ķ öllu falli er eitt alveg ljóst, stjórnmįlamenn er fjarri žvķ aš vera handhafar sannleikans. Žegar žeir eru komnir śt į žį braut aš krefjast žess, žurfa kjósendur aš vara sig!!

 


mbl.is Įbyrgš stjórnmįlamanna er mikil
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ég vil lķka jaršgöng!!

Ég vil lķka jaršgöng. Veit reyndar ekki alveg hvar, en žaš ętti ekki aš vera vandamįl aš finna eitthvaš fjall til aš bora ķ. Til vara myndi ég sętta mig viš vegstokk. Hann mętti alveg vera bara yfir innkeyrslunni hjį mér.

Getum viš ekki öll veriš sammįla um žaš Siggi?


mbl.is Vill jaršgöng į Tröllaskaga
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sjįlfskipašir sišgęšisveršir

Žeir leynast vķša sišgęšisverširnir, einkum žeir sjįlfskipušu.

Nś ętla svokallašir dżravinir ķ Kķna, sjįlfskipašir sišgęšisveršir um hag dżra, aš ganga af göflunum og žykir mešferš hunda žar ķ landi vera hin versta. Lengi hefur veriš vitaš aš hundar njóta lķtillar viršingar žar ķ landi, žó hellst žegar žeir eru komnir į matardisk Kķnverja.

En žaš er ekki matarvenjur Kķnverja sem žessir sjįlfskipušu sišgęšisverši agnśast yfir, ekki sś leišinda venja žeirra aš leggja hunda sér til matar. Nei, žaš er vegna žess aš einhverjum datt til hugar aš lita hunda, gera žį lķka pandabjörnum. Og žaš sem meira er aš viškomandi leifir fólki aš klappa hundunum.

Sennilega eru flestir hundar ķ Kķna sem vildu vera ķ sporum žeirra lituš, fį reglulega mat og gott atlęgi og mikiš af klappi og knśsi. Komast žannig hjį žvķ aš lenda į matardisk einhvers Kķnverja.

 


mbl.is Pandahundarnir eru umdeildir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Saušhausar og sauškindin

Um nokkuš skeiš hefur veriš unniš markvisst gegn ķslensku sauškindinni. Żmis rök telja menn sig hafa gegn žeirri fallegu skepnu og kannski ekki sķšur gegn žeim sem strögla viš aš reyna aš hafa lķfsvišurvęri af henni, bęndum.

Framanaf voru žaš greišslur til bęnda sem mesta umręšan snerist um, jafnvel žó slķkar greišslur séu višhafšar ķ öllum rķkjum hins vestręna heims. Ekki eru žęr greišslur žó til aš fylla vasa bęnda af aurum, heldur til aš halda veršlagi matvara nišri. Žaš kostar nefnilega aš framleiša kjöt og ef sį kostnašur į aš lenda aš fullu į neytendum žarf aš hękka laun. Žeir sem hęst létu ķ žessari umręšu voru gjarnan žeir sem lifšu alfariš į greišslum śr sameiginlegum sjóšum okkar landsmanna, ekki ķ formi styrkja til aš framleiša veršmęti, heldur į fullum launum, stundum viš žaš eitt aš nķša nišur žį sem skapa veršmęti og žaš oft į tķšum į launum ķ hęrri kantinum. 

Svo fęršist umręšan til og snerist um landeyšingu, aš sauškindin vęri aš éta upp landiš. Enn eru til saušhausar sem halda žessu fram, žó žeim vissulega fari fękkandi. Žaš er nś žannig aš landnįmsmenn fluttu tiltölulega fįtt fé meš sér frį Noregi, enda sauškindin haldin fyrst og fremst til aš nżta ullina. Svķn og naut voru nżtt til kjötframleišslu. Į žeim tķma var nokkuš hlżrra en nś og gróšur žvķ meiri. En svo tók aš kólna og svķnahald illmögulegt. Žį kom sauškindin sér vel, enda haršgeršari skeppna. Engu aš sķšur var fólk ķ landinu fįtt og saušfé einnig. Žaš var ekki fyrr en eftir mišja nķtjįndu öld sem fólki tók aš fjölga, hęgt ķ fyrstu en tók stökk er į leiš 20 öldina. Saušfé fjölgaši samtķmis. Um 1980 nįši saušfé hįmarki, fór yfir 800.000 fjįr en hefur fękkaš um helming sķšan. Tališ er aš saušfé hafi aldrei nįš aš komast yfir 30-50.000 kindur fyrr en į tuttugustu öldinni, lengst af veriš undur 20.000 kindum. Landeyšing hefur aftur stašiš yfir ķ aldir. Žar mį fyrst og fremst kenna vešurfari og eldgosum, enda vešurfar hér į landi einstaklega hart ķ um 5-6 aldir, eša mešan litla ķsöld stóš yfir. Ķ öllu falli er śtilokaš aš svo fįtt fé sem hér var į žeim tķma er landeyšing var sem mest, geti veriš sökudólgurinn. 

Og nś hafa postularnir sem predika gegn sauškindinni fundiš enn eina sökin, til aš įsaka hana fyrir. Nś er žaš prumpiš og ropiš. Aš ķslenska sauškindin sé svo mögnuš aš henni muni takast aš leggja af allt lķf į jöršinni. Žessu er haldiš fram ķ nafni hamfarahlżnunar og aušvitaš hlżtur žaš žį aš vera rétt. Žaš er nóg aš nefna oršiš hamfarahlżnun, žį mį segja hvaša bull sem er!

En skošum mįliš ašeins. Annaš orš er sem fegursti söngur ķ eyrum glóbista, en žaš er "Parķsarsamkomulagiš". Žegar menn setja žaš orš ķ sömu mįlsgrein og hamfarahlżnun, breytast žeir ķ snillinga, ef ekki dżrlinga. Ķ žessu magnaša samkomulagi er talaš um minnkun į koltvķoxķš CO2, ķ andrśmslofti. Og žar komum viš aš prumpi og ropi sauškindarinnar. Samkomulagi byggir į višmišunartķma og sķšan hvaš CO2 skuli lękka mikiš til annars įkvešins tķma. Žessi upphafstķmi er įriš 1990 og lokaįriš 2050, žannig aš viš erum nįnast hįlfnuš į vegferšinni. Žó eykst enn losun CO2 hér į landi, eins og reyndar ķ flestum eša öllum löndum er settu nafn sitt viš žetta samkomulag. Eina rķkiš sem hefur nįš aš minnka hjį sér losun CO2 er USA, žrįtt fyrir aš hafa dregiš sig frį samkomulaginu.

Og žį er nęst aš skoša skašręšisskepnuna sauškindina. Eins og įšur segir hefur losun CO2 aukist hér į landi frį 1990. Hins vegar mį halda žvķ fram aš samdrįttur ķ losun žessa lķfgjafa hafi minnkaš vegna sauškindarinnar, um meira en 20% į sama tķma. Frį 1990 til 2017, en yngri tölur eru ekki enn śtgefnar, hefur saušfé fękkaš hér į landi um 20%. Žar til višbótar mį nefna aš innflutningur į kjarnfóšri hefur į sama tķma dregist saman. Öflun heyfanga hefur breyst og fleira mį telja til. Žvķ er ekki ofsagt aš halda fram 20% minnkun į losun CO2 frį saušfé, sennilega er talan žó nokkuš hęrri. Erfišlega getur veriš aš finna annan žįtt žar sem slķkur įrangur hefur nįšst, hvort heldur er hér į landi eša erlendis.

 

 

 


Rķki ķ rķkinu

Opinberlega var fariš aš skoša lagningu sęstrengs milli Ķslands og Bretlands įriš 2012. Fram aš žvķ var litiš į menn sem töldu žetta kost, sem einhverskonar sérvitringa eša jafnvel ekki alveg meš fulla fimm. Žaš er žvķ ljóst aš ef Landsvirkjun hefur fengiš heimild til rannsókna į žessu sviši, mun sś heimild hafa veriš gefin af rįšherra ķ rķkisstjórn Jóhönnu. Aldrei hefur žetta veriš rętt į alžingi og žvķ spurning hvort sś heimild hafi veriš lögmęt, ef hśn į annaš borš var gefin. Kannski hefši žingmašurinn frekar įtt aš leggja fram spurningu til rįšherra um hvort og žį hvenęr slķk heimild var gefin.

Žaš mį lķka furšu sęta aš Landsvirkjun, fyrirtęki ķ eigu landsmanna, skuli vera stikk frķ frį žvķ aš gefa upp hvernig fjįrmunum žess er variš og jafnvel komist hjį aš svar žeim fulltrśum eigenda sem sitja į alžingi, um sama efni. Hafi fyrirtękiš fengiš slķka heimild, sem forseti alžingis getur kannski manna best svaraš žingmönnum um, er žaš ķ sjįlfu sér nógu slęmt, sér ķ lagi įn aškomu alžingis og umręšu śt ķ žjóšfélaginu. Hitt er verra aš Landsvirkjun skuli geta haldiš leynd yfir žeim rannsóknum, vališ aš gefa śt žęr upplżsingar sem henta en haldiš öšrum leyndum. Hver er žį įreišanleiki žeirra rannsókna? Hvaš annaš er fališ fyrir eigendum fyrirtękisins?

Žaš er ljóst aš Landsvirkjun hefur veriš ķ sambandi viš vęntanlega ašila um lagningu žessa strengs og kaupendur orkunnar. Žó hafa stjórnvöld ekki, svo vitaš sé, gert neina samninga um lagninguna eša sölu orkunnar. Kannski forstjóri Landsvirkjunar sé bśinn aš ganga frį žeim smį mįlum og žegar žaš loks kemur fyrir alžingi verši afsökunin į sama veg og meš op3, aš mįliš sé komiš svo langt aš ekki verši aftur snśiš.

Žaš er ljóst aš endurskoša žarf stöšu forstjóra og stjórn Landsvirkjunar. Hvort sem heimild hafi veriš gefin fyrir rannsóknum į sęstreng, eša ekki, er algjörlega śt ķ hött aš žetta fólk geti starfaš sem rķki ķ rķkinu. Landsmenn eiga heimtingu į aš fį aš vita hver gaf leifi fyrir žessum rannsóknum, hvenęr, hversu mikiš žęr hafa kostaš fyrirtękiš og žį um leiš eigendur žess, hversu langt žessar rannsóknir eru komnar og sķšast en ekki sķst öll samskipti Landsvirkjunar viš vęntanlega ašila sem ętla sér aš leggja strenginn.

Svona til aš įrétta žį er Landsvirkjun framleišandi orku, ekki flytjandi. Žvķ er ķ hęsta mįta óešlilegt aš fyrirtękiš sé aš kanna flutning orkunnar til annarra landa. Žaš verkefni į aš vera ķ höndum Landsnets, eftir aš alžingi hefur tekiš įkvöršun um slķkt, eša ACER. Ķ öllu falli eiga slķkar rannsóknir aš vera opnar landsmönnum į allan hįtt.

 


mbl.is „Ķ stuttu mįli er žetta óžolandi“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žeir hafa hęst sem ęttu aš sjį sóma sinn ķ aš žegja

Ķ kjölfar hrunsins var afskrifaš lįn sem sagt var ķ eigu eiginmanns Žorgeršar Katrķnar. Svo vel vildi til aš eiginmašur hennar hafši starfaš viš einn af föllnu bönkunum og fékk žvķ sér mešferš. ŽKG var žingmašur į žessum tķma og varaformašur Sjįlfstęšisflokks. Žó hśn stašfastlega neitaši žvķ aš vita nokkuš um fjįrmįl eiginmannsins, žį hrökklašist hśn af žingi meš skömm og śr sęti varaformanns skömmu sķšar, enda öllum ljóst aš hjón vita yfirleitt nokkuš um fjįrskuldbindingar hvors annars. Upphęš žessa lįns var į viš eitt žśsund mešallįn ķbśšakaupenda, į žeim tķma. Žeir žurftu hins vegar margir hverjir aš fęra bankanum hśseign sķna og sumir žóttust hafa sloppiš vel meš žaš eitt aš verša öreigar! Žessi saga mun seint gleymast!

Žvķ ętti Žorgeršur Katrķn aš sjį sóma sinn ķ žvķ aš vera ekki aš tjį sig ķ fjölmišlum, af viršingu viš žį sem misstu sķna aleigu ķ kjölfar hrunsins, mešan hśn sjįlf hélt sķnum.

Sómi ŽKG nęr skammt, ķ staš žess aš halda sig til hlés žį stofnaši hśn nżjan stjórnmįlaflokk, enda frami hennar innan žess gamla žrotin. Hśn komst į žing og hefur veriš helsti talsmašur žeirra sem vilja inngöngu ķ ESB, hvaš sem žaš kostar.

Ķ višhengdri frétt fer ŽKG hamförum, mįlar Bandarķkin sem verstu skśrka sem heiminn byggja og krefst aš stjórnmįlasambandi viš žį verši slitiš, fórni USA ekki slatta af unga fólkinu sķnu ķ strķši, hinumegin į hnettinum. Ekki fyrir löngu sķšan kom svipuš gagnrżni, en žį fyrir aš Bandarķkin vęru ķ strķši um allan heim!

Žaš er fleira sem frį ŽKG kemur ķ žessari frétt, fyrir utan aš Bandarķkin séu upphaf og endir alls hins vonda. Hśn nęr aš tengja žetta loftlagsmįlum. Segir umhverfisstefnu Bandarķkjanna vera ógn viš heimsbyggšina. Ef Bandarķkin menga svo mikiš, sem hśn segir, hvers vegna kallar hśn žį eftir aš žau stundi frekari hernaš? Varla er žaš til bóta fyrir umhverfiš?

Reyndar ętti hśn aš gagnrżna vini sķna ķ Evrópu, fyrir slęlega umhverfisstefnu, eša réttara sagt framkvęmd hennar. Žar eykst enn losun loftegunda sem kennd eru viš hlżnun jaršar, mešan verulega hefur dregiš śr henni ķ Bandarķkjunum. Vissulega drógu Bandarķkin sig śr svoköllušu Parķsarsamkomulagi, ekki vegna žess aš žeir vildu ekki minnka hjį sér mengun, heldur vegna žess aš ķ žvķ samkomulagi var įkvęši um aš nokkur lönd žrišja heimsins, s.s. Indland og Kķna, įttu aš fį lausn frį greišslu fyrir mengun. Og til aš nį žvķ fé var ętlast til aš Bandarķkin myndu greiša fyrir žessar žjóšir. Sjóšinn varš jś aš stofna, enda žaš helsta markmiš Parķsarsamkomulagsins. Mengun per se skipti minna mįli.

Ef Žorgeršur Katrķn er svo umhugaš um aš fara ķ strķš viš Tyrki, žvķ talar hśn žį ekki viš vini sķna ķ ESB. Žeir hljóta aš sinna kalli hennar.

 

Kśrdar hafa mķna samśš, en žeim veršur ekki bjargaš meš hervaldi. Ljóst er aš ef Bandarķkin fęru ķ strķš viš Tyrki munu Rśssar skerast ķ leikinn. Žarna yrši langdręgt strķš sem allir munu tapa į, mest žó Kśrdar. ESB getur aušvitaš lķtiš gert, bęši vegna višskiptahagsmuna viš Rśssa og kannski fremur vegna žess aš Tyrkir liggja meš umsókn um inngöngu ķ sambandiš.

Žvķ eru višskiptažvinganir į Tyrki mun įrangursrķkari, auk žess aš Kśrdar munu žį ekkert skašast.

En kannski er Žorgerši Katrķnu sama um Kśrda, kannski vill hśn bara strķš.

 

 


mbl.is Vill endurskoša samskipti viš Bandarķkin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvaš ef?

Hvaš ef einkafyrirtęki myndi haga sér į sama veg og sveitarfélagiš Vopnafjöršur gerir gagnvart starfsfólki sķnu? Held aš flestir viti svariš. Hvķ er žį ekki sömu mešulum beitt gegn sveitarfélaginu, hvķ er žaš ekki kęrt fyrir undanskot launa?

Žegar launagreišandi lętur undir höfuš leggjast aš greiša laun og launatengd gjöld er slķkt kallaš žjófnašur. Ef slķk undanskot eru gagnvart rķkinu, ž.e. innheimtir skattar, stendur ekki į ašgeršum skattstjóra.

Er einhver munur frį hverjum stoliš er?

Er einhver munur hver stelur?

 

 


mbl.is Blaut tuska ķ andlitiš į tryggum starfsmönnum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gręni lundinn

Til hamingju Ómar, žś ert vel aš žessari višurkenningu kominn.


mbl.is Ómar fékk Gręna lundann
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lķfsgęši

Žaš nżjasta ķ öllu ruglinu sem yfir okkur dynur er aš aukin skattheimta séu betri lķfsgęši. Borgarstjóri er uppnuminn enda nįš žeim merka įfanga aš fķfla stjórnvöld upp śr skónum og fengiš žau til aš fjįrmagna eitthvaš fyrirbęri sem hann sjįlfur veit ekki hvaš er, hvaš žį stjórnvöld. Stundum er žaš fyrirbęri kallaš borgarlķna.

En hvaš er žessi borgarlķna? Žegar stórt er spurt er oftast lķtiš um svör. Žó reyna flestir aš klóra sig fram śr einhverju svari, en žaš į žó ekki viš žegar spurt er um borgarlķnu. Žar viršist enginn vita um hvaš er rętt og fįtęklegar śtskżringar rekast allar hverjar į ašrar. En kannski žarf ekki aš vita neitt um borgarlķnu, žegar ķ boši eru į annaš hundraš milljaršar mį gera żmislegt og žaš mį sjįlfsagt fį višurnefniš borgarlķna, jafnvel žó lķtiš sem ekkert breytist. Annaš en aukin skattheimta.

Stjórnvöld hafa nś, įn samrįšs viš alžingi, įkvešiš aš taka žįtt ķ verkefni sem enginn veit hvaš er né hvaš kostar. Innritunargjaldiš eru litlar 120.000.000.000 kr. eša eitthundraš og tuttugu milljaršar og skiptist žannig: Sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu borga 12,5%, rķkissjóšur 37,5% og žau 50% sem eftir standa skulu innheimt meš vegsköttum. Alls skal žvķ aukin skattheimta vera um 60 milljaršar króna, ašeins!

Samgöngurįšherra viršist vera mikill spįmašur, spįir žvķ aš žetta fyrirbęri sem enginn veit hvaš er né hvaš muni kost, muni stytta feršatķma fólk um höfušborgarsvęšiš um 30-60 mķnśtur. Žaš segir mér aš sķšast žegar ég neyddist til aš heimsękja höfušborgina hefši ég veriš aš renna aš hśsinu mķnu um svipaš leiti og ég lagši af staš frį žvķ. Ekki amalegt žaš.

Žaš dylst engum aš miklar tafir eru ķ Reykjavķk į įlagstķmum. Žess į milli gengur umferšin nokkuš ljśft, alla vega ķ samanburši viš umferš innan borga erlendis. Žaš er lķka stašreynd aš umferšaslys eru mis algeng innan borgarinnar og til stašir sem eru hęttulegri en ašrir. “Žaš mį vissulega żmislegt laga ķ gatnakerfi borgarinnar og hiš besta mįl ef stefnubreyting veršur į žvķ sviši, aš hętt verši aš gera umferš erfišari og tekin sś stefna aš gera hana greišfęrari og hęttuminni.

Įšur en įkvešiš er hversu miklu fé skal rįšstafaš og įšur en įkvöršun er tekin um stórkostlega skattheimtu, į aušvitaš aš kortleggja vandann, finna śt hvar hann er stęrstur og leita lausna til bóta. Vel getur veriš aš til žurfi 120 milljarša króna, en mun lķklegra er aš mun minna fjįrmagn dugi.

Varšandi svokallaša borgarlķnu er ljóst aš śtilokaš er aš neyša fólk til aš nżta sér almenningssamgöngur. Ķ um einn įratug hefur veriš dęlt fé śr rķkissjóš į hverju įri til žessa mįlaflokks, gagngert til aš auka notkun fólks į strętó. Įrangurinn af žvķ verkefni hefur ekki skilaš sér og engin įstęša til aš ętla aš svo muni verša žó žaš fjįrmagn hundrašfaldist. Fólk velur sér sjįlft sinn feršamįta og lķklega geta margir tekiš undir orš forsetans sem hann lét falla ķ fjölmišlun į bķllausadeginum fyrir nokkrum dögum.

En samt munu einhverjir sjį mig į bķl ķ dag ef aš lķkum lętur; aš komast meš fjölskylduna meš strętó į žį višburši sem fyrir liggja um borg og bķ vęri miklum erfišleikum bundiš

Nokkuš hefur veriš gert af sérbrautum fyrir strętó ķ höfušborginni, til aš greiša fyrir feršum žeirra. Sjįlfsagt mį auka žaš eitthvaš og vel mį kalla slķkt borgarlķnu, kjósi menn žaš. Žaš žarf ekki aš sóa tugum milljarša ķ žaš verkefni. Vandi strętó er hins vegfar minnstur vegna tafa ķ umferš, vandinn liggur aš stęrstum hluta ķ žvķ aš žeir eru meira og minna tómir. Žar mį vissulega bęta meš žvķ einu aš nota minni og fleiri bķla. Žannig mį fį örari feršir sem gęti leitt til aukinnar notkunar. Žaš mį lķka nota oršiš borgarlķna um slķka ašgerš. Lķklegt er aš žeir 15 milljaršar sem borgin leggur fram sem stofnfé ķ klśbbinn mun duga vel fyrir žessum ašgeršum og öšrum žeim er žarf aš bęta ķ gatnakerfi žvķ er hśn ręšur yfir, enda žegar fengiš greitt fyrir žęr götur gegnum gatnageršagjald. Rķkissjóšur mun svo fjįrmagna bętur į žeim hluta er snżr aš honum. Žar mun aš öllum lķkindum vel duga 15-20 milljaršar, eftir žvķ hversu vel menn vilja gera og hugsa til framtķšar.

En žetta žykir ekki fķnt. Samgöngurįšherra vill Sundabraut, vegstokka og żmislegt fleira sem erfitt er aš telja upp. Žį blandar hann inn ķ umręšuna żmsum vegabótum śt į landi, bótum sem żmist eru flottręfilshįttur eša naušsyn. Žęr vegabętur sem naušsynlegt er aš gera eru bķleigendur bśnir aš greiša margfalt fyrir. Hinar, sem kalla mį flottręfilshįtt, eru m.a. Sundabraut, breikkun Hvalfjaršargangna og breikkun vegarins um Kjalarnes.

Sundabraut er óžörf. Lausnin žar er aš taka af öll hringtorg į vesturlandsvegi og setja mislęg gatnamót žar sem ekki dugir aš hafa venjuleg. Žannig veršur umferšin hnökralaus og greiš um žann veg. Hvalfjaršargöng žjóna vel sķnum tilgangi og munu gera um mörg įr enn. Ég ek nokkuš oft žar ķ gegn og žekki vel til. Umferšahrašinn er tekinn nišur ķ 70 og ekki oft sem sį hraši er ekki į umferšinni, hellst aš lķtilshįttar tafir verša af fulllestušum vörubķlum upp aš sunnanverši. Ašrar tafir, sem svo algengar voru, hurfu meš öllu žegar hętt var aš rukka gangnaskattinn. Allar tafir um göngin, sem menn geyma ķ huga sér og fjölmišlar fjöllušu mikiš um, sköpušust af töfum vegna innheimtunnar.

Vissulega getur veriš žreytandi aš aka Kjalarnesiš. Žar er vandinn fyrst og fremst vegna žeirra sem ekki aka į umferšahraša, žeirra sem aka of hęgt. Žaš ętti aušvitaš aš vera višurlög viš hęgakstri eins og hrašakstri. Flest slys sem verša į žessum vegi er vegna framśraksturs, vegna žess aš einhver heldur ekki uppi ešlilegum hraša. Žessi vandi er reyndar ekki bundin viš Kjalarnesiš, heldur er žetta um allt land. Žeir sem ekki treysta sér til aš aka žjóšvegi landsins į ešlilegum hraša, ęttu kannski aš sleppa žvķ. Vissulega vęri gott aš fį fleiri akreinar um Kjalarnesiš, en hugmyndir Vegageršarinnar eru hins vegar algjörlega śt śr kortinu. Žar į aš leggja svokallašan 2+1 veg og aš auki į aš planta nišur fjölda hringtorga į hann. Žetta mun leiša til fleiri slysa, meiri mengunar og aukins feršatķma. En žetta kemur aušvitaš ekki viš žvķ sem stjórnvöld létu borgarstjórann fķfla sig til, žó samgöngurįšherra vilji tengja žaš saman.

En žaš er ekki bara borgarlķna sem hefur į sér żmsar óskżrar myndir. Žaš į einnig viš um žann 60 milljarša skatt sem leggja skal į bķleigendur.

Sem fyrr segir vill samgöngurįšherra spyrša žessa skattlagningu ķ Reykjavķk viš allar vegabętur ķ landinu, žó vitaš sé aš śt um land munu einhverjir tugir milljarša verša innheimtir gegnum samskonar skatt og leggja skal į ķ Reykjavķk.

Fjįrmįlarįšherra talar į annan veg. Žar er ekki rętt um vegabętur, heldur aš leggja žurfi slķka skatt į vegna rafbķlavęšingarinnar. Aš rķkissjóšur verši af tekjum vegna žess aš ekki sé greidd innflutningsgjöld og vaskur af rafbķlum og žeir fari ekki į dęlustöšvar aš kaupa eldsneyti. Žaš er val stjórnvalda aš sleppa innheimtu innflutningsgjalda og vask af rafbķlum og į ekki aš hegna žeim sem af einhverjum įstęšum, peningalega eša öšrum, ekki geta eignast slķka bķla. Hitt er sjįlfsagt aš rafbķlar greiši skatta til aš višhalda vegakerfinu, t.d. fyrir hvern ekinn kķlómeter, enda rafbķlar žyngri en sambęrilegir bķlar meš sprengimótor. Fyrir žį sem eru skammsżnir eša heftir į einhvern hįtt, mį benda į žį ašferš sem notuš var į dķselbķla įšur fyrr, ž.e. męlar setti ķ žį. Hinir framsżnni vita aš ķ öllum rafbķlum er tölva sem aušveldlega mętti nżta til aš fį žessar upplżsingar og žaš kerfi žarf ekki aš kosta mikiš.

Sennilega er žó skošun fyrrverandi formanns samgöngunefndar og ašal höfundar žessa nżja skatts, žegar hann sagši ķ fjölmišlum aš žrįtt fyrir skattinn ętti enginn aš žurfa aš koma heim krónu fįtękari. Nokkuš merkilegt aš hęgt sé aš innheimta skatt upp į 60 milljarša įn žess aš žeir sem hann eiga aš borga muni verša žess varir!

Eitt hefur alveg gleymst ķ žessari umręšu allri, žó FĶB hafi af litlum mętti reynt aš koma žvķ til skila ķ fjölmišlum, en žaš er kostnašurinn viš innheimtuna. Hvaš žarf aš rukka mikiš til aš 60 milljaršar verši til? 100 milljarša? Žaš veit enginn. Hitt er vitaš aš ķ žrem borgum nęrri okkur var žessi kostnašur af žeirri stęršargrįšu aš 100 milljaršar duga vart, svo eftir standi 60 milljaršar. Og hvaš žurfa landsmenn aš vinna sér inn miklar tekjur svo žeir geti reitt af hendi žennan skatt?

En hvaš um žaš, viš veršum vķst bara aš fagna žessum skatti, žvķ eins og Dagur segir, hann mun auka lķfsgęši okkar!!

 

 


mbl.is „Žetta snżst aš mörgu leyti um lķfsgęši“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hękkun sjįvarstöšu

Enginn efast um aš hlżnaš hefur į jöršinni. Hitt eru menn ekki sammįla um af hvaša völdum žaš sé, hvort įfram muni hlżna eša hvort kólni aftur. Nżjasti vinkillinn er bréf sem samiš er af 500 loftlagssérfręšingum og sent į rįšstefnu SŽ, sem nś stendur yfir. Fréttamišlar hafa veriš žögulir sem gröfin um žetta bréf og gęta žess vandlega aš žaš sé hvergi birt.

Žegar lesin er fréttin sem žetta blogg tengist viš, veršur mašur nokkuš sorgmęddur. Ekki vegna innihalds fréttarinnar heldur framsetningar. Žarna eru fullyršingar sem ekki standast skošun og aš auki eru žversagnir ķ fréttinni sem gerir erfišar aš taka hana trśanlega. M.a. er sagt aš flóš vegna brįšnunar snjóa į vorin muni fęrast hęrra til fjalla. Hvaš veršur svo um vatniš žegar žaš kemur lęgra ķ landiš er erfitt aš skilja, kannski halda menn aš žaš muni bara gufa upp!

Flest eša öll žau rök sem fęrš eru fram ķ fréttinni og žau rök sem notuš eru til aš trilla mannfólkiš eru fjarri žvķ aš vera nż af nįlinni. Ķ tveim fręšslumyndum, annarri frį įttunda įratug sķšustu aldar og fjallaš er um ķ sķšasta bloggi mķnu og hinni frį seinni hluta žess nķunda, eru öll žessi rök tiltekin. Ķ seinni myndinni er mįlflutningurinn lķkari žvķ sem nś er, aš žvķ leyti aš fastar er aš orši kvešiš. Talaš um aš "engan tķma megi missa" aš "ašgerša sé žörf tafarlaust" og jafnvel eru nautin oršin jafn miklir sökudólgar og ķ dag. Žarna var žó ekki veriš aš vara viš hlżnun jaršar, heldur ķsöld! Og takiš eftir, žetta myndband og vištölin viš fręšimennina var gert fyrir einungis rśmum žrjįtķu įrum sķšan!! Sem betur fer fór ekki sem fręšingar spįšu, žvķ žį vęri sennilega kominn jökull yfir allt okkar fagra land!!

Hin sķšustu įr hefur vķsindamönnum tekist aš spį um vešur meš nokkurri vissu, en einungis til tveggja daga. Lengri spįtķmi er óįreišanlegur og žvķ óįreišanlegri sem lengra lķšur. Į įttunda og nķunda įrtug sķšustu aldar töldu žessir menn sig geta spįš meš nokkurri vissu nokkra įratugi fram ķ tķmann og spįšu ķsöld. Enn ķ dag eru til vķsindamenn sem telja sig hafa hęfileika til slķkrar spįmennsku, en spį nś hamfarahlżnun. Žaš fyndnasta viš žetta er aš nś er aš nokkru leiti um sömu spįmenn aš ręša, žó ķ fyrra tilfellinu hafi hlutur loftlagssérfręšinga mešal žessara spįmanna veriš stęrri.

Stjórnmįlamenn eru hrifnir af žessum spįdómum. Žeir žeytast um heiminn žveran og endilangan og keppast viš aš lżsa sem mestri ógn. Žetta žjónar žeim vel, enda fįtt sterkara en ógnarvopniš. Minna fer fyrir lausnum, öšrum en skattlagningu. Eins og vešurfariš lįti stjórnast af peningum!

Forsętisrįšherra okkar hélt žrungna ręšu ķ New York og lżsti žvķ fjįlglega hvaš Ķsland vęri öflugt ķ ašgeršum gegn žessari miklu ógn. Jś vissulega hafa veriš lagšir hér į skattar en fįtt annaš. Ef hśn tryši žvķ aš hamfarahlżnun vęri handan hornsins, žį ętti hśn aš vita aš sjįvarborš mun hękka verulega. Žvķ vęri Alžingi vęntanlega fyrir löngu bśiš aš banna allar nżbyggingar viš sjó. Hvar rķsa stęrstu og dżrustu byggingar höfušborgarinnar?!!

 

 


mbl.is Tvöfalt hrašari hlżnun į noršurslóšum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ice Age is Coming

Ķsöld er aš skella į - žetta er ekki męlt af munni žeirra sem ķ daglegu tali eru uppnefndir "afneitendur", heldur er žetta nafn į fręšslumynd sem framleidd var ķ samstarfi viš vķsindamenn, įriš 1978.

Į sķšustu öld hlżnaši verulega į jöršinni, ž.e. frį aldamótum og fram undir lok fjórša įratugarins, eftir žaš kólnaši aftur allt til loka žess įttunda, en žį tók aš hlżna aftur. Sķšasta įratug žessa kuldakafla voru vķsindamenn į žvķ aš ķsöld vęri į leišinni, enda snjóžyngsli sķfellt meiri eftir žvķ sem į leiš žess įratugar. En svo hlżnaši aftur og enginn talaši um ķsöld. Hin sķšari įr hafa žeir vķsindamenn sem hęst létu ķ spį um ķsöld reynt aš žvo hendur sķnar, enda margir enn aš störfum og spį nś ofsahlżnun. Žó kalt hafi veriš undir lok įttunda įratugarins var enn mun hlżrra en seinni part nķtjįndu aldar, žann tķma er vķsindamenn dagsins ķ dag eru gjarnir į aš nota sem višmišun um "hamfarahlżnun jaršar".

Žann 28 aprķl 1975 ritušu nokkrir sérfręšingar NOAA grein ķ Newsweek žar sem žeir vörušu viš kólnun loftlagsins og köllušu eftir ašgeršum stjórnmįlamanna. Žar var fyrst og fremst talaš um aš minnka mengun, enda var žaš skošun žeirra aš meiri mengun gęti leitt til žess aš sólarljósiš ętti erfišara um vik aš nį til jaršar. Žeir voru žó ekki tilbśnir aš taka undir tillögu sumra annarra vķsindamanna um aš dęla kolaryki į jökla, til aš bręša žį og halda žeim ķ skefjum. Žessir vķsindamenn sögšu aš engan tķma mętti missa, aš fyrir séš vęri hungursneiš og hörmungar, innan fimmtįn įra.

Sem betur fer höfšu vķsindamenn įttunda įratugar sķšustu aldar rangt fyrir sér.

Ķ dag eru vķsindin önnur. Nś er talaš um hamfarahlżnun og flest sem gerist ķ nįttśrunni sagt af žeim völdum. Žaš er žó margt lķkt meš žvķ sem įšur var. Engan tķma mį missa, mengun er sökudólgurinn og yfirleitt nokkuš sömu rök notuš, bara talaš um hlżnun ķ staš kólnunar. Nś segja vķsindamenn, reyndar ekki sagt hvašan žeir koma en gera mį rįš fyrir aš NOAA eigi žar einhverja aškomu, aš aldrei fyrr hafi veriš hlżrra į jöršinni en einmitt nśna. Žetta er aušvitaš röng fullyršing. Ef viš tökum hitastig jaršar sķšustu tķu žśsund įr, sem er nokkuš vel žekkt stašreynd ķ dag, m.a. vegna borkjarna śr Gręnlandsjökli, kemur ķ ljós aš į žessum tķma hefur žrisvar skolliš į kuldaskeiš. Žessi kuldaskeiš falla žó ekki undir alvöru ķsöld, eins og hér var fyrir 18000 įrum. Sķšasta žessara kuldaskeiša og žaš hlżjasta žeirra er žó stundum nefnt litla ķsöld. Į žessum tķu žśsund įrum hafa hins vegar komiš įtta hlżskeiš, flest žeirra mun hlżrri en nś og sum verulega hlżrri.

Svo haldiš sé įfram aš tala um met ķ vešurfari eru tvö kuldamet ķ Bandarķkjunum sem verulega standa uppśr. Ķ janśar og febrśar 1936 męldist frost nišur ķ -51 grįšu į celsķus og aldrei hafši męlst svo mikiš frost įšur žar. Žetta met hélt allt fram ķ janśar 2019, er frost męldist -53 grįšur į celsķus og sló žar meš śt fyrra met. Žaš merkilega viš žessi hörkufrost er aš bęši verša į tķma žegar frekar hlżtt er į jöršinni, žaš fyrra undir lok žess hlżkafla sem stašiš hafši yfir frį aldamótum og žaš sķšara fyrr į žessu įri, sem vķsindamenn segja žaš hlżjasta til žessa. Žegar fyrra metiš féll var svo sem ekki mikiš rętt um orsakir, en vešriš sem žvķ fylgdi var geysilegt. Svo mikiš var vešriš aš dęmi var um aš stórgripir hefšu frosiš til bana standandi.

Hins vegar var nokkuš rętt um orsakir žess mikla kulda er męldist ķ janśar sķšastlišinn. Žį kepptust menn um aš koma sökinni į hversu hlżtt vęri oršiš, aš žaš leiddi til aukinna öfga. Ekki ętla ég aš dęma um žaš.

Hvaš sem öšru lķšur, žį er vķst aš nokkuš hefur hlżnaš į jöršinni okkar hin sķšari įr. Hverju er um aš kenna er erfitt aš segja, en vitandi aš slķkt hefur gerst oft įšur, er erfitt aš segja orsökina eitthvaš sem mannskepnan ašhefst. Bent er į co2 ķ žvķ sambandi, aš mannskepnan lįti frį sér svo mikiš magn af žeirri lofttegund. Žó eru vķsindamenn enn ekki sammįla um hvort sś lofttegund er orsök eša afleišing. Sumir standa į žvķ fastar en fótunum aš meš aukinni hlżnun muni eldfjöll gjósa meira og žaš leiši til enn frekari hlżnunar. Viš vitum jś aš mikiš magn co2 losnar śr lęšingi viš žaš. Į sögulegum tķma hafa stór eldgos oršiš og afleišingin alltaf veriš į sömu leiš, leitt til kólnunar į jöršinni.

Hitt er ljóst aš nįttśran sjįlf losar mikiš magn co2 śt ķ andrśmsloftiš, sem betur fer. Annars vęri lķtiš lķf til. Mannskepnan hefur vissulega aukiš verulega losun žessarar lofttegundar, en žaš er bara brotabrot af žvķ magni sem nįttśran sjįlf skaffar til aš višhalda lķfi a jöršinni. Nś tala menn um aš draga žurfi śr losun co2 um svo og svo mikiš, gjarnan nefnd einhver prósent meš einsstafa tölu. Žaš mun litlu eša engu breyta žar sem heildarmagn žess sem mannskepnan losar er svo ofbošslega lķtiš. Jafnvel žó tękist aš stöšva alla losun mannskepnunnar į co2 nś ķ dag, mun žaš litlu breyta. 

Ótti er eittvaš vinsęlast og sterkasta vopn sem valdhafar geta notaš. Vandinn er aš žetta vopn er gjarnan skammvinnt, fólk įttar sig og rķs upp gegn žeim sem žaš nota. Į vķkingaöld var ótti sterkast vopn vķkinga og meš žvķ nįšu žeir undir sig stórum hluta Englands. Žeir féllu. Fljótlega eftir žaš var žaš kristindómurinn. Žjónar kirkjunnar nįšu ótrślegum įrangri ķ aš kśga žegna sķna meš óttan aš vopni. En sś kśgun varš aš lįta undan. Hin sķšari įr mį nefna žann ótta sem višhafšur var vegna kjarnorkuvįr og spurning hvort meiri sigur var fyrir valdhafa yfir žegnum sķnum eša žeim žjóšum sem žeir beindu flaugum sķnum aš. Į įttundaįratugnum var žaš óttinn viš ķsöld sem reynt var aš koma į legg, en žaš mistókst. Nįnast ķ beinu framhaldi kom svo óttinn um hamfarahlżnun. Žegar óttinn fór dvķnandi og sķfellt fleiri vķsindamenn žoršu aš koma fram meš efasemdir, var sś snilldar ašferš notuš aš lįta barn taka viš svipunni. Žaš klikkar aušvitaš ekki.

Žaš er of langt mįl aš telja upp allar žęr hamfaraspįr sem duniš hefur į heimsbyggšinni, sķšustu tvo įratugi. Lęt nęgja aš nefna spį Al Gore frį įrinu 2003, er hann hélt žvķ fram aš innan tķu įra yrši allur ķs į noršurskautinu horfinn. Įrlega frestaši hann žessu žó um eitt įr, en hélt sig žó ętķš viš einn įratug. Enn er ķsinn žarna til stašar og hefur reyndar heldur aukist hin allra sķšustu įr.

Eins og įšur segir eru vķsindamenn alls ekki sammįla um hvaš veldur žeirri hlżnun sem hefur veriš sķšustu įratugi, hvort įfram heldur aš hlżna eša hvort aftur muni kólna. Žarna skiptast vķsindamenn nokkuš ķ tvo hópa. Flestir žeirra sem menntašir eru ķ loftlagsvķsindum telja fjarri žvķ aš hęgt sé aš kenna mannskepnunni og hennar athöfnum um, hinir sem żmist eru menntašir į öšrum svišum eša eru vķsindamenn ķ lygum (stjórnmįlamenn), eru haršir į aš manninum sé um aš kenna og ekkert annaš.

En gefum okkur nś aš dómsdagsfólkiš hafi rétt fyrir sér, gefum okkur aš hafin sé einhver hamfarahlżnun og aš jöršin muni farast. Ķ meira en tuttugu įr hafa stjórnmįlamenn heimsins veriš nįnast į stöšugu flugi, heimsįlfa į milli, til aš sękja rįšstefnur um vandann. Og hver er nišurstašan? Jś, auknir skattar, žaš er allt og sumt. Ekkert gert af viti til aš sporna gegn losun co2, akkśrat ekkert. Žaš er hellst ef stjórnvöld hvers lands finna eitthvaš sem ekkert kostar og žau geti notaš sem sżndarpassa um ašgeršir, gagnvart öšrum žjóšum. Annars er bara horft til skattlagningar og hennar af stęrri grįšunni.

Sumir reka sjįlfsagt upp stór augu og vilja nefna rafbķlavęšinguna sem dęmi. Žaš er žó fjarri žvķ aš hśn muni miklu breyta. Rafbķlavęšing hefši oršiš eftir sem įšur, einfaldlega vegna žess aš žeir bķlar eru mun einfaldari og žegar fram lķšur ódżrari en bķlar meš sprengihreyfli. Eini vandinn viš rafbķla er geymsla orkunnar og ekki alveg séš aš žeir geti tekiš yfir aš fullu fyrr en lausn fęst žar.

Žaš er žó fjarri žvķ aš ég telji aš ekki žurfi aš minnka mengun, hverju nafni sem hśn nefnist. Mengun getur aldrei oršiš til góša og sjįlfsagt aš gera allt sem hęgt er til aš minnka hana. Žar žarf aušvitaš allt aš liggja undir, loftmengun į aš halda ķ lįgmarki og ruslmengun er vandamįl sem naušsynlegt er aš horfa til og finna lausn į. Žetta kemur žó ekkert viš hitastigi jaršar. Žar eru öfl sem mannskepnan mun sennilega aldrei geta tamiš.

Og ef stjórnmįlamenn virkilega tryšu sjįlfum sér og teldu aš hamfarahlżnun vęri į leišinni, ęttu žeir aušvitaš aš vera aš finna lausnir į žvķ hvaš žurfi aš gera til aš mannskepnan fįi lifaš af slķka hlżnun. Leita lausna į hvernig hęgt veršur aš višhalda lķfi į jöršinni, ef svo fęri aš aftur yrši hér hitabeltisskógur um nyrstu lendur Kanada, Gręnlands, Noregs og Rśsslands. Žaš hefur gerst og žaš gęti gerst aftur. Mašurinn mun žar engu rįša, en gęti kannski ašlagaš sig aš breyttu loftslagi.

Ice Age is Coming 1978 Science Facts

 

 


mbl.is Hitinn hefur aldrei męlst hęrri
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband