Skattabrjįlęši Framsóknarflokk og Sjįlfstęšisflokks

Fyrir sķšustu kosningar gekk Framsóknarflokkur skertur til kosninga. Stofnašur hafši veriš nżr flokkur, Mišflokkurinn og tók hann verulegt fylgi af Framsókn, sumir tala um meira en helming.

Žvķ var žörf róttękra ašgerša, eitthvaš sem kęmi fólki til aš kjósa Framsókn. Eitt af žeim mįlum sem nokkuš höfšu veriš ķ umręšunni misserin į undan og kjósendur flestir į móti, voru hugmyndir žįverandi samgöngurįšherra, sem af öllum flokkum var ķ Sjįlfstęšisflokk, um verulegar skattaįlögur į bķleigendur, ķ formi vegskatta, sem ętlaš var aš myndi fęra rķkissjóš allt aš 20 milljarša króna. 

Žetta var aušvitaš kjöriš mįlefni fyrir kosningabarįttu, žaš vill jś enginn borga meiri skatta. Žvķ hljóp Framsókn į vagninn og hafnaši meš öllu öllum vegsköttum, aš slķk skattlagning yrši aldrei sett į, bara ef kjósendur kysu flokkinn. Aldrei kom formašur Framsóknar ķ vištöl įn žess aš koma žessu mįli aš og bętti gjarnan viš "viš getum öll veriš sammįla um žaš". Vķst er aš margur lét glepjast og setti sinn kross viš xB ķ kjörklefanum.

Svo var mynduš nż rķkisstjórn og jafnvel žó Framsókn hefši fengiš minna fylgi en nokkur tķman įšur ķ allri sinni eitt hundraša įra sögu, var formašur žess flokks geršur aš samgöngurįšherra. Flestum létti, hvort sem žeir höfšu lįtiš glepjast til aš kjósa Framsókn eša ekki. Yfirlżsingar formannsins fyrir kosningar voru jś įn nokkurs vafa og žvķ ljóst aš Sjįlfstęšisflokkur yrši aš bakka meš allar sķnar hugmyndir um frekari skattaįlögur į bķleigendur.

En Adam var ekki lengi ķ Paradķs. Innan mįnašar frį žvķ aš formašur Framsóknar geršist rįšherra samgöngumįla, hafši hann snśist 180 grįšur og var nś farinn aš tala um vegskatta. Hvernig vegskatta gat hann ekki sagt, vissi sennilega lķtiš um hvaš hann var aš tala, en vegskattar skyldu koma og helst sem mestir. Hvaš er svona framkoma sem formašur Framsóknar sżndi žarna annaš en popppślismi, žegar pikkaš er upp eitthvaš mįlefni fyrir kosningar, til žess aš afla fylgi kjósenda, en gera sķšan alveg žveröfugt eftir kosningar?

Į žessum tķma er formašur framsóknar var aš véla um veggjöld var formašur samgöngunefndar alžingis einn af žingmönnum Mišflokksins og tókst honum aš halda mįlinu nišri. Eftir aš hann hafši veriš hrakinn frį formennskunni tók fyrrverandi samgöngurįšherra viš, hinn skattaglaši žingmašur Sjįlfstęšisflokks. Nś var ekkert til fyrirstöšu og unniš hratt aš mįlinu. Heimild var veitt gegnum nż lög frį alžingi og rįšherra žannig komin meš nįnast frķtt spil. Gengiš var til višręšna viš sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu og samkomulag gert. Ķ žvķ samkomulagi var m.a. gert rįš fyrir vegsköttun į bķleigendur, en nś var ekki rętt um tuttugu milljarša, upphęšin var komin upp ķ 55 milljarša! Ķ sama pott ętlar rķkiš sķšan aš leggja 50 milljarša og sveitarfélögin skitna 15 milljarša, sem žau vęntanlega nį aš stórum hluta af bķleigendum gegnum skatt sem kallast tafagjald! Eitthvaš óskilgreind skattlagning sem ķ raun sveitarfélögin geta stjórnaš sjįlf, meš žvķ aš taka öll upp ašferšir Reykjavķkurborgar og tefja umferš sem mest!!

En nś kom babb ķ bįtinn. Sjįlfstęšisflokkur, sį sem upphafiš įtti aš žessari ógnarskattlagningu, hljóp śr skaftinu. Vildi ekki vera meš! Eftir sat formašur Framsóknar meš svartapétur einann į hendi. Žaš var sorglegt og nįnast aš mašur vorkenndi honum žegar hann kom ķ vištal į ruv, eftir aš ljóst var hvernig komiš vęri.

En hvķ skyldi Sjįlfstęšisflokkur nś allt ķ einu afneita króganum sem hann gat? Jś af sömu įstęšu og formašur Framsóknar spilaši į kjósendur, fyrir sķšustu kosningar. Sjįlfstęšisflokkur er vart svipur hjį sjón lengur, fylgi hans hruniš og deilur innan flokks megnar. Flokknum er žvķ naušsyn aš finna eitthvaš mįlefni sem hugsanlega getur hķft upp fylgiš, róaš kjósendur. Og hvaš er betra en aš setja sig gegn skattlagningu upp į a.m.k. 55 milljarša króna. Peningar eru jś alfa og ómega žeirra sem flokknum stjórna og peninga skilja žau. Žvķ skal nś, a.m.k. svona śtį viš, ekki samžykkja slķka skattlagningu. Sķšar mį svo kannski samžykkja, sér ķ lagi ef skatturinn yrši lękkašur um einhverja sżndarmennsku. Sami popppślisminn og formašur Framsóknar įstundaši.

Žaš liggur žvķ fyrir aš nś skal leggja į sérstakan skatt į bķleigendur, upp į 55 milljarša króna. Tilvišbótar fį sveitarfélög heimild til aš skattleggja tafir ķ umferš og enginn veit hvaš žeir geti orši hįir. Žį į aš hękka kolefnisgjald į eldsneyti og af rįšherrum VG aš rįša verša žęr hękkanir verulegar. Žessu til višbótar greiša bķleigendur einhver hęstu innflutningsgjöld sem žekkjast ķ heiminum, greiša hęšstu skatta į eldsneyti sem žekkist og ķ ofanįlag viršisaukaskatt į allt saman, lķka skattinn!

Žetta skattabrjįlęši Framsóknarflokks og reyndar einnig Sjįlfstęšisflokks, sem gat jś króann, er meš ólķkindum. VG mį vissulega fara aš vara sig.

Ķ svo strjįlbżlu landi sem okkar er bķllinn ekki lśxus, heldur naušsyn. Aš bķleigendur skuli settir skör lęgra ķ žjóšfélaginu er óįsęttanlegt meš öllu. Žaš er sjįlfsagt aš bķleigendur kosti innviši vegna bķlaumferšar, aš einhverju marki. Stašreyndin er aš žeir hafa gert žaš um įratugi og gott betur. Rķkissjóšur hefur haft verulegar tekjur af bķleigendum umfram žann kostnaš sem lagt er til vegakerfisins. Hvert žaš fjįrmagn fer mętti gjarnan skoša.

Hvernig formašur Framsóknar ętlar aš standa frammi fyrir kjósendum ķ nęstu kosningum veit ég ekki. Litlar lķkur eru hins vegar į aš hann žurfi žess eftir žęr kosningar!!

 

 


mbl.is Samkomulag um samgöngur enn óundirritaš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Naglasśpan

Frįfarandi ritari Sjįlfstęšisflokks lķkir flokk sķnum viš sušupott sem stundum sjóši uppśr. Nęr vęri aš tala um žann flokk sem naglasśpu, žar sem flokkurinn lętur einungis naglann ķ sśpuna og treystir į ašra meš önnur bragšefni, svo sśpan verši ęt.

Į hįtķšisdögum, eins og flokkrįšsfundi flokksins, eru menn oršglašir. Sumir tala um aš hęgri menn séu glašari en žeir sem til vinstri eru og vel getur žaš veriš. Žar er žó fjarri žvķ hęgt aš nota Sjįlfstęšisflokk sem višmiš, enda komin svo langt til vinstri aš VG mį fara aš vara sig. Merki žess liggja allstašar en kannski ekki sķst innan rķkisstjórnarinnar, žar sem skattabrjįlęši hefur yfirtekiš žingmenn flokksins. Og n.b. žetta brjįlęši var komiš yfir žingmenn hans įšur en til samstarfs viš VG kom, svo ekki er hęgt aš kenna žeim um.

Hinn nżi ritari flokksins er lķtt skįrri en forveri sinn, talar fögrum oršum į žessari "hįtķšarstund" Sjįlfstęšisflokks. Megin stefiš ķ mįli hins nżja ritara, fyrir utan sjįlfshóliš, er aš hann muni standa vörš landsbyggšarinnar. Žvķlķkt dómadags bull! Žaš var einmitt hinn nżi ritari Sjįlfstęšisflokks sem ķ stóli samgöngurįšherra, kom fram meš enn frekari skattlagningu į landsbyggšafólk, ķ formi vegskatta. Žar lį allt undir og engum skildi hlķft. Žį mį ekki gleyma undirlęgju hans fyrir formanninum viš afgreišslu op3, sem hann nś fęr goldiš fyrir meš embętti innan flokksins. Svo kvartar hann undan litlu fylgi flokksins.

Vissulega er fylgi Sjįlfstęšisflokks dapurt, ž.e. fyrir žį sem enn fylgja flokknum. Įstęša žess fylgistaps er einföld, kjósendur vilja aš žingmenn standi ķ lappirnar, aš žeir geri žaš sem žeir bjóšast til aš gera, eša a.m.k. reyni aš berjast fyrir žeim mįlum. Žaš nęgir ekki aš tala digurbarkalega į hįtķšarstundum, en leggja sķšan hendur ķ skaut um leiš og hįtķšinni lķkur. Kjósendur vilja ekki slķka stjórnmįlamenn og žvķ hrinur fylgi žeirra flokka žar sem slķkt er įstundaš.

Menn uppskera žaš sem žeir sį til!

 


mbl.is Sjįlfstęšisflokkurinn eins og sušupottur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Honum til minnkunar

Forseti lżšveldisins setti enn nišur ķ ręšu sinni viš setningu alžingis. Gjį hefur myndast milli žings og žjóšar og dżpkaši heldur žegar forsetinn įkvaš aš leggja blessun sķna yfir mešferš alžingis į svoköllušu orkupakka mįli. Žvķ mįli sem rżtinginn rak milli žings og žjóšar. Ķ žessari ręšu sinni viš setningu alžingis hafši forsetinn tękifęri til aš skżra fyrir žjóšinni hvers vegna hann valdi žį leiš, en kaus žess ķ staš aš tala um öfga og śtśrsnśninga og vķsar žar oršum sķnum til žeirra į alžingi sem tóku afstöšu meš žjóšinni. Žetta var óžarfi hjį forsetanum en hans verkefni į aš vera aš sameina žjóšina, ekki sundra henni. Til žess verks höfum viš žį 63 žingmenn sem sitja į alžingi.

Žaš er oršiš nokkuš öfugsnśiš žegar žaš žykir vera öfgar aš vilja standa į rétti eigin žjóšar, aš žaš skuli vera tališ merki um einhverskonar žroska aš vilja fórna tilverurétti sķnum og sinna. Hver žjóš į aš hugsa um eigin hag og borgara sinna fyrst og sķšan aš koma öšrum žjóšum sem minna mega sķn til hjįlpar. Višskipti leiša sķšan af sér afrakstur slķkrar tillögunnar.

Frį endurreisn lżšveldisins og fram undir sķšustu aldamót hagaši ķslenska žjóšin sér į žann veg og įtti ķ góšum samskiptum viš flestar eša allar žjóšir heims. Višskipti okkar gengu nokkuš vel, fyrir utan tķmabķl er viš vorum aš fęra landhelgi okkar śt, en žį sneru okkar nęstu nįgrannar viš okkur baki um tķma. En ašstoš fékkst į žeim tķma frį löndum sem voru okkur fjęr. Žessi samskipti viš okkar nįgranna lögušust žó fljótt aftur og fįtt sem skyggši į. Viš vorum sjįlfstęš žjóš og réšum okkar mįlum frami fyrir öšrum žjóšum heims. Žaš var ekki fyrr en į sķšasta įratug sķšustu aldar, sem alžingi įkvaš aš tengja Ķsland frekari böndum viš ESB, įn samstarfs viš žegna landsins, sem žetta tók aš breytast til hins verra. Žetta kalla sumir alžjóšahyggju og telja hana merki žroska og alls hins góša. Andstęša alžjóšahyggjunnar er sjįlfstęšishyggja. Ķ hugum sumra eru žessar tvęr stefnur ósamrżmanlegar, žó vissulega žęr geti hęglega setiš hliš viš hliš. En fyrst og fremst veršur žaš aš byggja į viršingu fyrir sjįlfstęši hverrar žjóšar og valdi hennar til aš rįša sķnum mįlum sjįlf.

Orkupakki 3 frį ESB er enn einn bautasteinninn til alžjóšahyggjunnar, žar sem hluta af sjįlfstęši okkar er fórnaš. Žaš er skylda alžingis aš standa vörš Žjóšarinnar, sama hversu alžjóšasinnašir žingmenn eru og žaš er einnig skylda forsetans aš standa vörš um sjįlfstęši žjóšarinnar. Žegar upp kemur staša žar sem efast er um hvort sjįlfstęši sé fórnaš, skal forsetinn grķpa inn ķ. Žaš er hans skylda, reyndar eina skyldan sem einhverju mįli skiptir. Žar į ekki aš žurfa aš leggja fram neina sönnun, einungis grun! Žingmenn og forseti eru kjörnir til skamms tķma og hafa enga heimild til aš fórna sjįlfstęšinu į einn eša neinn hįtt. Žeir hafa heldur ekki heimild til aš framkvęma stjórnarathafnir sem veikt geta sjįlfstęšiš eša leitt til žess aš einhverjum detti til hugar aš žaš hafi veikst. Žetta vald hefur žjóšin ein!!  

Forsetinn er eini varnagli žjóšarinnar gegn yfirgangi og einręšistilburšum alžingis og er ętlašur til žess. Vera varnagli fyrir žvķ aš hér geti komiš upp svipuš staša og geršist m.a. ķ Žżskalandi, į fjórša įratug sķšustu aldar, žegar žjóškjörin stjórn nįši aš sölsa undir sig alla stjórn landsins og stofna einręšisrķki žar sem mannréttindi voru gerš aš engu. Forsetinn į aš hafa vit til aš greina žegar gjį myndast milli žings og žjóšar og kjark til aš grķpa innķ meš tilheyrandi ašgeršum. Žaš liggur sķšan ķ hlutarins ešli aš ķ framhaldinu er žjóšinni gert aš įkveša sjįlf hvort hśn er sammįla alžingi eša hvort hśn hafnar stjórnarathöfn žess. Žannig getur forsetinn veriš frjįls frį žvķ aš taka afstöšu til tiltekins mįls, heldur fęrir valdiš til žjóšarinnar.

Nśverandi bóndi į Bessastöšum valdi aš taka afstöšu og ķtrekaši hana frammi fyrir žjóšinni viš setningu alžingis. Žaš er honum til minnkunar.


mbl.is Óvissa annaš orš yfir framtķš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fįfręši stjórnmįlamanna

Björn Bjarnason heldur žvķ fram ķ pistli sķnum aš "atlagan aš ees hafi mistekist" og į žar viš atkvęšagreišslu um op3.

Žetta er stór misskilningur hjį Birni, andstašan gegn op3 var hjį flestum vörn fyrir ees samningnum, sem nś hefur tapast. Eftir samžykkt op3 er fįtt eftir en barįtta gegn ees. 

Viš sem alla tķš höfum veriš andsnśin žeim samning, fengum žvķ afhent vopn ķ hendur, til barįttu gegn ees, afhent į silfur fati frį stjórnvöldum. Fylgiš gegn ees mun stór aukast žegar op3 fer aš bķta og žess er skammt aš bķša, žvķ mišur.

Mįnudagurinn 2. įgśst mun verša ķ mynni hafšur og stjórnmįlaskżrendur og sagnfręšingar framtķšar eiga eftir aš nota ašgeršir alžingis žann dag sem kennsluefni ķ fįfręši stjórnmįlamanna.


Kjarkleysi, getuleysi og undanlįtsemi

Austur ķ Öręfum hélt VG flokkrįšsfund um helgina. Į fundinum hélt formašur flokksins ręšu, eins og tķškast į slķkum fundum. Ķ žessari ręšu sinni, undir kjöroršinu "žora, geta og gera", fór formašurinn um vķšan völl, ręddi um stefnu flokksins ķ flestum mįlaflokkum. Af fréttum aš rįša var sem žar fęri stjórnmįlamašur ķ atkvęšaleit, eins og hśn vęri komin ķ einhvern kosningaham, en ekki starfandi forsętisrįšherra sem alla įbyrgš ber į stjórn landsins.

Į žessum fundi voru aušvitaš samžykktar żmsar įlyktanir. Sś sem mest kom į óvart var įlyktun um orkumįl, en hśn hljóšaši upp į aš hętt yrši viš įform um sölu į orku til śtlanda um sęstreng. Žessi įlyktun skķtur nokkuš skökku viš, af tveim įstęšum.

Ķ fyrsta lagi vinnur rķkisstjórn Katrķnar aš žvķ höršum höndum aš Alžingi samžykki orkupakka 3 frį ESB, en hann fęrir vald yfir orkunni frį rķkisstjórn og žingi yfir til yfiržjóšlegra stofnana. Hvernig žetta tvennt fer saman , aš fęra valdiš yfir orkunni frį landinu en į sama tķma aš ętla aš halda žvķ valdi, er meš öllu óskiljanlegt. Ekki hefur komiš fram ķ fréttum hvernig umręšan um žessa įlyktun fór fram, hver flutti hana eša hvaša skošun fundarmenn höfšu um hana. Hvort žarna eru skilaboš frį flokknum til formannsins aš hętta viš įform um samžykkt op3.

Ķ öšru lagi er žessi įlyktun nokkuš umhugsunarverš. Ķ umręšum į Alžingi um op3 hafa stjórnarlišar klifaš į žvķ trekk ķ trekk aš ekki standi til aš leggja sęstreng til annarra landa. Hvernig er hęgt aš hętta viš žaš sem ekki er ętlunin aš gera?! Kannski forsętisrįšherra skżri žaš fyrir okkur velsęlum kjósendum!

Allt tal um žor, getu og framkvęmd er žvķ sem hjómiš eitt. Ķ samskiptum stjórnvalda viš erlend öfl opinberast kjarkleysi, getuleysi og undanlįtsemi!       


mbl.is Žurfum alltaf aš bera loftslagsgleraugun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vatnshausar og vindhanar

Žaš er hreint meš ólķkindum aš hlusta žingmenn og suma fręšimenn ręša un orkupakka 3. Žaš er eins og žeir skilji ekki, eša vilji ekki skilja ešli mįlsins. Öll rök andstęšinga op3 er afskrifuš, sama hver eru. Żmist eru žau talin rugl, stundum aš žau skipti ekki mįli og einstaka menn reyna aš halda žvķ fram aš sem sjįlfstęš žjóš žį munum viš įvallt hafa sķšasta oršiš. Žetta į sérstaklega viš žegar rętt er um frum įstęšu žess aš ESB samdi žessa tilskipun, flutning į orku milli landa. Žar hafa menn gengiš svo langt aš telja til hafréttarsįttmįlann, sér til stušnings.

Ešli tilskipunar ESB um 3 orkupakkann er einfalt, eins og meš allar tilskipanir frį ESB. Ešliš er aš framselja eša deila valdi. Um žaš snśast allar tilskipanir ESB. Žęr eru settar fram til aš samręma hluti milli ašildarlanda ESB/EES og slķka samręmingu er ekki meš nokkru móti hęgt aš nį fram nema öll ašildarlöndin deili sjįlfstęši sķnu um viškomandi mįlaflokk, um žaš sem tilskipunin segir. Žetta į einnig viš um op3. Öll lönd ESB geta sótt um undanžįgu frį hluta slķkra tilskipana, žó sjaldnast slķkar undanžįgur séu veittar. Lönd EES hafa einnig möguleika į slķkum undanžįgum gegnum sameiginlegu EES nefndina. Öll löndin žurfa žó aš gera žetta eftir įkvešnu kerfi, ESB löndin viš samžykkt tilskipunarinnar į Evrópužinginu og EES löndin gegnum sameiginlegu EES nefndina. Ekkert land getur sett sér sjįlft lög um einhverjar undanžįgur, enda vęri ESB žį fljótt aš flosna upp.

Af sömu sökum eru lög og reglugeršir ESB ęšri öšrum lögum einstakra ašildarlanda og sama gildir um žau lög og reglur sem sett eru ķ löndum EES vegna tilskipana sem žau samžykkja. Aš žingmenn skuli ekki skilja žessa stašreynd, sem reyndar hefur svo oft reynt į, bęši hér į landi sem og ķ öšrum löndum ESB/EES, stappar furšu!

Žegar žjóš framselur, deilir eša afsalar sér einhverju valdi, hefur hśn ekki lengur sjįlfstęši į žvķ sviši. Žetta er deginum ljósara og ętti aš vera öllu sęmilega vitibornu fólki ljóst.

Meš orkupakki 3 afsala žęr žjóšir sem hann samžykkja yfirrįšum yfir orkuflutningi milli landa. Žaš segir sig sjįlft aš žar er veriš aš fęra valdiš um hvort eša hvenęr sęstrengur verši lagšur til tengingar Ķslands viš Evrópu verši. Alžingi mun engu rįša og žaš mun ekki koma Hafréttarsįttmįlanum viš į nokkurn hįtt. Alžingi hefur žį framselt, deilt eša afsalaš sér (eftir žvķ hvaša orš menn vilja nota) žeirri įkvöršun. Til aš framfylgja žessu var stofnaš sér embętti innan ESB, eins konar orkustofnun ESB eša ACER. Sś stofnun mun einungis žurfa aš svara framkvęmdarstjórn sambandsins. Ķ hverju landi er sķšan settur į stofn Landsreglari, Orkustofnun mun verša breytt ķ Landsreglara hér į landi, sem einungis žarf aš svara ACER, reyndar gegnum ESA ķ löndum EES. ESA hefur hvorki žekkingu né vald til aš gera athugasemdir viš skipanir frį ACER, mun einungis koma žeim įfram.

Ef deilumįl kemur upp um framkvęmd tilskipunarinnar, mun sś deila verša leyst į sama vettvangi og önnur lög hér į landi, sem til eru komin vegna tilskipana frį ESB, fyrir efta dómstólnum. Žaš er ešlilegt, žar sem viš höfum jś framselt, deilt eša afsalaš okkur valdinu yfir mįlinu, lķka dómsvaldinu.

Aš stjórnvöld skuli halda til streitu žessu mįli er hreint meš ólķkindum. Žau segjast ętla aš setja fyrirvara, aš taka einungis upp hluta tilskipunarinnar, en samt aš samžykkja hana alla! Er ekki allt ķ lagi ķ kollinum į žessu fólki?! Ef žaš er virkilega vilji til aš fį undanžįgur, žį aš sjįlfsögšu į aš fara žį leiš sem fęr er, einu réttu leišina og senda pakkann aftur til sameiginlegu nefndarinnar. Žar er vettvangurinn til aš sękja undanžįgur, ekki Alžingi Ķslendinga, né nokkuš annaš žjóšžing žeirra rķkja sem undir tilskipunina falla.

Žaš er virkilegur efi ķ huga manns aš stjórnarlišar meini virkilega žaš sem žeir segja, aš žeir viti aš heimatilbśnar undanžįgur eru ekki pappķrsins virši. Hvenęr hafa žessir žingmenn veriš spuršir um hug sinn til sęstrengs? Aldrei. Žó hafa sumir rįšherrar talaš fjįlglega um aš slķkur strengur gęti oršiš žjóšinni til heilla. Hvernig? Žaš hefur enginn getaš sagt.

Žvķ styrkist sį grunur aš stjórnvöld séu vķsvitandi aš samžykkja op3 til žess eins aš koma į sęstreng. Žaš er allt klįrt til slķkrar lagningar og bśiš aš fjįrmagna hana. Vķst er aš sumir rįšherrar og kannski einhverjir žingmenn munu hafa beinan hagnaš af tengingu Ķslands viš hinn stóra  og "góša" raforkumarkaš ķ Evrópu.

Žegar žeir hrökklast af žingi, ķ nęstu kosningum, munu sumir fį višurnefniš vatnshausar og ašrir vindhanar.


mbl.is Umręšum um žrišja orkupakkann lokiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eru rįšherrar ekki meš heilli hį?

Ķ umręšum į Alžingi var samgöngurįšherra inntur svara um hvort hann hefši ekki įhyggjur af stöšu ķslenskrar garšyrkju, komi til samžykktar op3.

Ķ stuttu mįli svaraši rįšherrann žvķ aš orkuverš hefši ekki hękkaš svo mikiš, aš mesta hękkun hefši oršiš vegna flutnings orkunnar. Hann nefndi aš garšyrkjubęndur fengju nišurgreišslu į orkuflutningi og bauš upp į frekari umręšur um hvort auka ętti žęr. Aš lokum ķtrekaši rįšherrann aš žetta kęmi ekki orkupökkunum viš, žetta vęru ķslensk lög.

Er rįšherrann virkilega svo fįfróšur um mįliš?! Hefur hann ekkert kynnt sér um hvaš op3 snżst, eša um hvaš op1 og 2 snerust?

Meš op1 var sett fram krafa um skiptingu orkufyrirtękja upp ķ framleišslu, flutning og sölu. Viš žessa breytingu hękkaši orkureikningur landsmanna, bęši vegna žess aš kerfiš varš dżrara ķ framkvęmd, žar sem nś sinna žrjś fyrirtęki žvķ sem eitt gerši įšur og einnig vegna žess aš viš stofnun Landsnets var aukinn kostnašur fęršur frį framleišslu yfir til flutnings. Žvķ žurfti aš auka nišurgreišslur til stórnotenda og dreifbżlis. Žvķ eru žessar hękkanir og auknu nišurgreišslur bein afleišing af op1, žó vissulega lögin sem įkvįšu nišurgreišslurnar séu ķslensk.

Viš samžykkt op3 mun žetta breytast nokkuš. Landsnet mun ekki lengur hafa heimild til aš įkveša sjįlft meš hvaša hętti eša hvort orkufyrirtęki sem stofnuš verša, t.d. vindmilluskógar, verši tengd landskerfinu, heldur ber skylda til aš gera slķkt. Žį er skżrt tekiš fram ķ op3 aš žann kostnaš beri Landsneti aš setja inn ķ sķnar veršskrįr. Orkustofnun, veršandi undirfyrirtęki ACER, mun hafa eftirlit meš framkvęmdinni og ef einhver meinbugur er į, mun mįliš kęrt. Žetta mun leiša til mikillar hękkunar į flutningskostnaši orkunnar og viš neytendur žurfum aš greiša, einnig garšyrkjubęndur. Žį er tekiš til ķ op3 aš ekki sé heimilt aš nišurgreiša orkuverš eša flutning, žannig aš ekki veršur annaš séš aš jafnvel žó enginn strengur verši lagšur, muni orkuverš hękka verulega, sérstaklega hjį žeim sem hafa veriš aš fį einhverja lękkun ķ formi nišurgreišslna į flutningi.

Mann rekur ķ rogastans aš hlusta į rįšamenn tala meš žeim hętti sem rįšherra gerši og veltir virkilega fyrir sér hvaš veldur. Viš vitum aš nokkrir žingmenn og rįšherrar hafa beinan persónulegan hag af samžykkt op3, en žaš į vissulega ekki viš um fjöldann, eša hvaš?

 


mbl.is Alžingi samžykki įkvęši um aušlindir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš er ekkert hlęgilegt viš aš fórna sjįlfstęši heillar žjóšar

Rafstrengur milli Ķslands og meginlands Evrópu mun koma, bara spurning hvenęr. Žegar sś stund rennur upp, skipir öllu fyrir okkur sem žjóša aš hafa allt vald yfir öllum žįttum orkunnar okkar, framleišslu, flutning og sölu. Žaš er žvķ grįtlegt, svo ekki sé meira sagt, aš Alžingi Ķslendinga skuli vera aš koma žvķ svo fyrir aš žaš vald verši skert eša jafnvel afnumiš meš öllu. 

Samžykki Alžingi orkupakka 3 frį ESB mun lagning į slķkum streng verša fyrr en seinna. Op3 er jś saminn og ętlašur til stjórnunnar į flutningi orku milli landa. Strax viš samžykkt op3 veršur stofnaš nżtt embętti, eins konar landsreglari. Rķkisstjórnin hefur gefiš śt aš Orkustofnun muni taka žaš verk aš sér. Žetta embętti mun ekki hlķta valdi Alžingis eša rįšherra, heldur ACER, yfirstofnun ESB um orkumįl. Vegna veru okar ķ EES mun žó verša settur einn milli lišur, ESA, sem mun taka viš skipunum ACER og koma žeim til Orkustofnunar. Žarna er klįrlega veriš aš fęra vald śr landi og žaš hlżtur aš teljast brot į stjórnarskrį. Aš auki munu öll mįl sem įgreiningur kemur um, verša dęmd fyrir EFTA dómstólnum. Žvķ er einnig veriš aš fęra dómsvald śr landi, sem einnig telst brot į stjórnarskrį. Rķkisstjórnin hefur ekki andmęlt žessu en telur žessi atriši minnihįttar.

Žegar kemur aš öšrum mįlum tilskipunarinnar hefur rķkisstjórnin tekiš žį įkvöršun aš žeim skuli frestaš, žar til strengur hefur veriš lagšur og aš sś įkvöršun muni verša ķ höndum Alžingis. Ég veit ekki meš žingmenn, en fyrir aumum almśganum gengur žetta einfaldlega ekki upp. Annaš hvort afsalar žś žér einhverju eša ekki. Lögmenn hafa hins vegar veriš į öndveršum meiši um hvort žessi ętlun rķkisstjórnarinnar gangi, en žaš kemur vart į óvart. Lögfręšingar eru jś menntašir ķ aš flękja lögin sem mest og eru sjaldnast sammįla. Į žvķ lifa žeir og launašur lögfręšingur velur jś alltaf aš verja mįlstaš žess er borgar. Žvķ ętti kannski aš leggja eyrun viš žegar lögfręšingur sem ekki fęr borgaš fyrir sitt įlit, gefur žaš śt.

Žį er ljóst aš jafnvel žó žessi ętlun rķkisstjórnarinnar stęšist, er einungis um frestun aš ręša og į endanum mun öll stjórn orkumįla fęrast śr landi. Žaš er jś kosiš til Alžingis į minnst fjögurra įra fresti og ekki fjarlęgt aš ętla aš yfirlżstir ESB flokkar muni į einhverjum tķmapunkt komast til valda og žį veršur fjandinn laus.

Velji žingmenn hins vegar aš nżta žį fįu kosti sem EES samningurinn gefur okkur og vķsa mįlinu aftur til sameiginlegu EES nefndarinnar, munum viš sjįlf getaš rįšiš hvort eša hvenęr sęstrengur verši lagšur. Žegar sś stund rennur upp munum viš sjįlf rįša verši orkunnar og žvķ magni sem viš kęrum okkur um aš selja śr landi. Viš munum įfram rįša framleišslu, flutningi og sölu orkunnar okkar. Orkustofnun veršur žį įfram undir stjórn Alžingis og rįšherra og öll deilumįl sem upp kunn aš koma į žessu sviš, munu verša leyst fyrir ķslenskum dómstólum. Viš munum įfram verša sjįlfstęš žjóš.

Žessa leiš, aš vķsa mįli aftur til sameiginlegu EES nefndarinnar, telur formašur utanrķkismįlanefndar vera "handbremsu", en er ķ raun bara hluti af žeim samningi sem Alžingi naušgaši gegnum žingiš žann 12. janśar 1993, meš minnsta mögulega meirihluta. Žann meirihluta var hęgt aš berja saman meš žvķ aš telja žingmönnum trś um aš aldrei kęmi sś staša aš gengiš yrši nęrri stjórnarskrįnni og aš ķ samningnum vęri skżr įkvęši um aš hęgt vęri aš vķsa mįlum aftur til sameiginlegu nefndarinnar, ef Alžingi kysi svo. Reyndar voru orkumįl utan žess samnings ķ upphafi, įsamt landbśnaši og sjįvarśtvegi. Nokkuš er vķst aš ekki hefši nįšst meirihluti į Alžingi įn žessa. Ef žingmenn hefšu haft grun um hversu vķštękt brot į stjórnarskrį hann hefši för meš sér, ef ekki hefši veriš įkvęši ķ samningnum um aš snśa mętti til baka einstökum tilskipunum, ef žingmenn veldu slķkt og ef minnsti grunur hefši veriš um aš orkumįl ęttu eftir aš verša hluti žessa samnings, er ljóst aš stór meirihluti žingmanna hefši fellt hann, ķ upphafi įrs 1993. Žeir sem muna umręšuna vita žetta, žó unglingar nśtķmans, sem ekki žekkja Ķsland utan EES žykist vita betur.

Žingmenn Mišflokksins hafa veriš duglegir viš aš standa vörš sjįlfstęšis okkar. Žeim tókst ķ tvķgang aš fresta afgreišslu tilskipunar ESB um orkumįl, er kallast op3. Meš elju žeirra į Alžingi varš žaš śr aš rķkisstjórnin įkvaš aš setja fyrirvara um op3, ķ raun aš samžykkja tilskipunina en fresta upptöku hennar aš mestu leiti og telur sig žannig vera aš koma ķ veg fyrir brot į stjórnarskrį. Feršamįla- išnašar- nżsköpunar og dómsmįlarįšherra kallaši žetta "aš koma til móts viš andmęlendur orkupakkans".  Žvķ mišur kemur žetta ekki ķ veg fyrir brot į stjórnarskrįnni. Eins og įšur segir mun sį hluti sem stjórnvöld ętla aš taka upp strax, vera brot į stjórnarskrįnni og aš auki eru litlar lķkur į aš žeir svokallašir fyrirvarar muni halda gagnvart EFTA dómstólnum. Įstęša frestunar mįlsins į Alžingi, ķ tvķgang, var af naušsyn en ekki góšmennsku stjórnvalda.

Ķ vor, žegar Mišflokksmenn stóšu vaktina į žingi, sįu ašrir žingmenn ekki įstęšu til aš hlusta į mįl žeirra. Žvķ var salur žingsins stundum fįmennur, jafnvel heilu sólahringana. Nś er umręšan hafin aš nżju og žingmenn annarra flokka neyšast til aš sitja ķ žingsal. Žaš merkilega er aš žeir sem mest voru fjarverandi umręšuna į žingi vor, žykjast žó vita hvaš sagt var og telja umręšuna nś vera endurtekningu. Žykir žetta jafnvel hlęgilegt. Žaš vęri gaman, eftir aš žeir žingmenn sem nś ętla aš samžykkja op3, standa frammi fyrir žvķ hvaš žeir hafa gert, aš geta sagt "sį hlęr best er sķšast hlęr".

En žvķ mišur veršur fįum žį hlįtur ķ hug, žaš er ekkert hlęgilegt viš aš missa sjįlfstęši žjóšarinnar!!

 

 

 


mbl.is Hlógu aš ummęlum Ólafs
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Śtrżming Arnarstofnsins?

Örninn er stolt ķslensku fuglaflórunnar. Žaš er žvķ glešilegt aš stofninn skuli vera aš eflast og stękka. Hins vegar er ljóst aš um tķmabundiš įstand er aš ręša, aš stofn Arnarins mun falla mikiš į nęstu įrum og vandséš aš hann muni geta lifaš af žęr hremmingar sem hans bķša.

Breišafjöršur er kjörlendi Arnarstofnsins og flest óšul žar. Til stendur aš reisa 86 vindmillur af stęrstu gerš umhverfis botn fjaršarins, en vitaš er aš slķk tól eru verulega skeinuhętt fuglum, sérstaklega stęrri fuglum. Žvķ mį bśast viš miklum felli Arnastofnsins, eftir aš žessir vindmilluskógar hafa veriš reistir.

Hvar eru umhverfissamtökin hér į landi, af hverju heyrist ekkert frį žeim um mįliš. Vegagerš um syšri hluta Vestfjarša hefur veriš ķ uppnįmi ķ įratugi, vegna athugasemda žessara samtaka, m.a. vegna žess aš vitaš er um eitt Arnaróšal ķ hólma fyrir utan žaš svęši sem įętlaš er aš leggja žann veg. Žaš er einnig eitt Arnaróšal nįnast inn į framkvęmdasvęši eins af žessum vindmilluskógum sem ętlaš er aš byggja upp, fyrir botni Breišafjaršar!

Hvers vegna ķ ósköpunum heyrist hvorki hósti né stuna frį umhverfissinnum? Hvers vegna leggur ekki Gušmundur Ingi Gušbrandsson, fyrrverandi framkvęmdarstjóri Landsverndar og nśverandi umhverfis og aušlindarįšherra, eitthvaš til mįlanna? Getur žaš veriš vegna žess aš kollegi hans ķ rķkisstjórn hefur hagsmuna aš gęta?!

 

https://www.youtube.com/watch?v=cQo-quWlAoI

https://www.youtube.com/watch?v=QRSAvD8VAbI

 

 


mbl.is Arnarstofninn sterkur og 56 ungar į legg
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rįšherrann og vifturnar hans

Ómar Ragnarsson benti į ķ bloggi ķ gęr aš framleišsla orku meš vindmillum vęri utan rammaįętlunar og žvķ vęri ķ raun allt landiš undir ķ žeim efnum. Žetta er rétt hjį Ómari og ekki annaš aš sjį en einhverskonar gullgrafaraęši rįši nś för, er kemur aš vindmillum. Žetta sést nokkuš vel žegar litiš er vestur ķ Dali og į Baršaströndina. Žar eru hugmyndir lengst komnar, žó vķšar um land sé veriš aš skoša hugsanlega kosti fyrir vindmilluskóga.

Fyrir vestan eru žrķr kostir mest ręddir, upp į fjöllunum viš Garpsdal, į Hróšnżjarstöšum viš Bśšardal og ķ landi Sólheima, fremst ķ Laxįrdal, jörš ķ sameign barnamįlarįšherrans, eiginkonu hans og föšur rįšherrans. Samtals er veriš aš tala žarna um vindmillur sem afkasta eiga allt aš 375MW. Til samanburšar er framleišslugeta Bśrfellsvirkjunar 370MW eftir stękkun og Fljótsdalsvirkjunar 690MW. Žaš er ljóst aš žarna er veriš aš tala um svo mikla framleišslugetu aš śtilokaš er aš ętla aš selja žaš allt hér innanlands, sęstrengur śt er frum forsenda žess aš žessar hugmyndir hafi einhvern tilgang, bęši til aš koma orkunni į markaš og einnig til aš orkuverš hękki svo einhvern arš verši hęgt aš nį śt śr dęminu.

Af žessum žrem viftuvirkjanakostum vestra er einn lengst kominn. Žar er um aš ręša 27 vindmillur meš framleišslugetu upp į 115MW, eša vel rśmlega tvęr Hvalįrvirkjanir. Um įr er sķšan lokiš var viš aš setja upp mikiš og hįtt męlimastur og komiš fyrir lķtil rellu į svęšinu til aš męla vindstyrk og vindįttir. Ķ sumar var svo lagšur ljósleišari į framkvęmdasvęšiš og endar hann žar sem stjórnhśsi er ętlaš aš vera. Vegageršin vinnur höršum höndum aš męlingu į styrk į žeim hluta vegakerfisins aš svęšinu sem aš henni snżr og leitar nżrra nįma, til styrktar žess. Ķ raun er ekki annaš aš sjį en aš framkvęmdir séu nś ķ bišstöšu, en vęntanlega fer allt į fullan snśning jafn skjótt og Alžingi hefur samžykkt op3.

Sólheimarellurnar eru ekkert smį flykki, hęšin meš spaša ķ efstu stöšu veršur um 175 metrar, eša um 100 metrum hęrri en rellurnar sem Landsvirkjun reisti fyrir ofan Bśrfell. Undir svona flykki žarf góša undirstöšu og gert rįš fyrir aš žvermįl undirstöšu hverrar viftu verši 30 metrar. Žvķ mį gera rįš fyrir aš steypumagniš sem flytja žarf upp į Laxįrdalsheišina muni getaš slagaš hįtt ķ 200.000 tonn. Žaš eru nokkuš margar feršir steypubķla!  Įętlaš er aš vegakerfiš sem framkvęmdarašilinn žarf aš leggja um svęšiš sé um 26 km, af 6 metra breišum vegi meš fullu buršaržoli. Žar aš auki žarf öflugt plan viš hverja viftu, svo krani geti örugglega athafnaš sig žar.

Žaš munu verša miklir flutningar samhliša žessari framkvęmd. Eins og įšur sagši mun žurfa aš flytja óhemju magn af steypu į svęšiš. Hvašan hśn mun koma er ekki vitaš en nęsta alvöru steypustöš er ķ Borgarnesi, ķ 100 km fjarlęgš. Žį žarf aš koma viftunum og žvķ sem žeim tilheyrir upp į heišina. Lķklega mį ętla aš ekki fęrri en 1000 full lestaša drįttarbķla žurfi til žess verks, jafnvel mun fleiri. Hvar skipa skuli upp herlegheitunum er enn órįšiš, en ķ matsskżrslunni eru žrķr stašir nefndir, Grundarfjöršur, Grundartangi og Hvammstangi. Sį sķšastnefndi hefur sannarlega žann kost umfram ašra aš vegalengd er stutt, en žar er hvorki višunandi höfn, athafnarsvęši viš höfnina né nokkur ašstaša til aš koma svona vörum į land og mešhöndla žęr. Grundarfjörš mį afskrifa strax, endurnżja žarf žį aš fullu vegakerfiš um Skógarströndina og vart er til fjįrmagn til žess ķ rķkissjóš. Eftir stendur Grundartangi, meš alla ašstöšu og tękjabśnaš sem žarf til aš landa og mešhöndla žennan bśnaš. Vegalengdin er hins vegar nokkur, eša um 130 kķlómetrar, ašra leišina.

Mestur veršur vandinn viš aš flytja spašana į stašinn. Hver žeirra er nęrri 68 m į lengd og koma žeir ķ heilu lagi, alls 81 stk. Vissulega er žetta gert erlendis, meš erfišismunum žó. Vešurfar hér og vegakerfi er žó į margan hįtt ólķkt og gęti gert enn erfišar um vik aš flytja svo langan flutning. Viš skulum įtta okkur į aš 68 metrar er langur farmur, eša sem svarar rśmlega ellefu 20" gįmum. Samkvęmt umferšarlögum mį heildarlengd ökutękis einungis vera 20 metrar, eša einungis tęplega einn žrišji af lengd spašans. Žaš veršur fróšlegt aš fylgjast meš hvernig žetta mun ganga.

Žaš er ljóst aš um gķfurlega framkvęmd er aš ręša ķ landi barnamįlarįšherrans og ljóst aš umfjöllun um hana hefur veriš ķ mżflugumynd. Reynt er aš gera sem minnst śr verkinu og įhrifum žess, ķ tölvugeršum myndum er vifturnar gjarnan sżndar mun minni en žęr ķ raun eru og annaš eftir žvķ. Į byggingartķmanum mun verša verulegt rask į heišinni, auk mjög mikillar žungaumferšar um landiš. Eftir aš byggingartķma lķkur mun landiš hafa breytta įsjónu. Risa vindmillur, alls 27, munu dreifast um heišina, meš vegakerfi į milli og żmsum žjónustuhśsum. Vęntanlega mun Landsnet žurfa aš leggja nżja lķna af svęšinu nišur ķ spennuvirki ķ Hrśtafirši, į okkar kostnaš aušvitaš. Sem dęmi žį eru vifturnar um 175 metrar į hęš, eins og fyrr segir. Landiš sem žeim er ętlaš aš standa er einungis ķ um 200 metra hęš yfir sjįvarmįli, svo ljóst er aš sjónmengunin mun sjįst vķša.

Hvers vegna umhverfissamtök hafi ekkert lįtiš til sżn heyra er meš öllu óskynjanlegt, žó vissulega megi žakka einum mesta og fremst manni hér į landi į žvķ sviši reyfa mįliš, ž.e. Ómar Ragnarsson. Umhverfisįhrif svona risa vindmilluskógar eru gķfurleg, ekki minni en af sambęrilegri vatnsaflsvirkjun. Śtilokaš er aš endurheimta žaš land aftur, žó sumir tali fjįlglega um slķkt. Žaš magn steypu, sem ķ dag er vķst talin einstaklega umhverfishęttuleg, er meš ólķkindum.

Žaš er deginum ljósara aš engum dytti til hugar aš fara śt ķ slķka framkvęmd nema žvķ ašeins aš markašurinn verši stękkašur og orkuverš hękkaš. Žvķ bķšur barnamįlarįšherrann nś rólegur eftir atkvęšagreišslunni, einungis um vika žar til hjólin geti fariš aš snśast hjį honum og višskiptafélögum hans.

Strengurinn til meginlandsins mun sannarlega koma, žaš vita allir žeir sem munu greiša atkvęši mįnudaginn 2. september. Skömmin mun öll žeirra sem samžykkja orkupakka 3.!!

 


mbl.is Hefšbundiš fyrirkomulag į žingstubb
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Viršingarleysi žingmanna fyrir žjóšinni

Žingmenn margir eru uggandi, telja viršingu fyrir Alžingi af skornum skammti. Žar eiga žeir aušvitaš viš skort į viršingu fyrir žeim sjįlfum, ekki alžingishśsinu. Unniš er aš allskyns reglugeršum og nefndir stofnašar til aš leita lausna. Viršing fyrir alžingismönnum fęst žó ekki keypt, hśn fęst heldur ekki meš lögboši og allra sķst meš stofnun nefnda. Viršing alžingismanna fęst meš žvķ einu aš žeir sjįlfir vinni til hennar. Til žess žurfa žeir fyrst og fremst aš kunna aš hlusta į žjóšina og ekki sķšur standa viš žaš sem žeir segja kjósendum, žegar žeir sękja um vinnu ķ alžingishśsinu. Viršingu geta žingmenn įunniš sér meš žvķ aš bera sjįlfir viršingu fyrir žjóšinni!

Stórt įfall var į viršingu žjóšarinnar til žingmanna er hruniš skall į. Ljóst var aš žó žingmenn hafi kannski ekki almennt veriš žįtttakendur ķ bankarįninu, stóšu žeir ekki vörš žjóšarinnar nęgjanlega vel og žvķ fór sem fór. Voriš 2009 kom sķšan annaš įfall, žegar "hin tęra vinstristjórn" tók völdin. Kvöldiš fyrir kjördag fullvissaši formašur VG ķ žrķgang aš ekki yrši sótt um ašild aš ESB mešan hann stęši vaktina. Allir vita hvernig fór.

Žau fjögur įr sem žessi rķkisstjórn sat aš völdum voru sannarlega skelfilegustu įr žjóšarinnar frį žvķ sjįlfstęšiš fékkst aftur. Og hvert įfalliš af öšru skall į henni. Skjaldborgin sem lofaš hafši veriš um fjölskyldur landsins var slegin um bankakerfiš. Žegar Hęstiréttur dęmdi gegn bankakerfinu og žeim ķ hag sem sįtu uppi meš stökkbreytt hśsnęšislįn, voru sett nż lög til varnar bankakerfinu.

Ekki mį heldur gleyma hvernig fariš var meš aldraša og öryrkja į žessum tķma. Žar töldu žingmenn mikiš fé mega sękja og hikušu ekki viš aš skerša kjör žeirra, meš einu pennastriki

Mesta įfalliš kom sķšan žegar Alžingi samžykkti lög um aš žjóšin greiddi skuldir žjófanna sem ręnt höfšu landiš. Ķ tvķgang vķsaši Forsetinn žeim lögum til žjóšarinnar sem hafnaši žeim eftirminnilega ķ bęši skiptin. Rķkisstjórnin sį sér ekki sóma ķ aš segja af sér eftir žį rasskellingu, heldur sat sem fastast.

Nś, um įratug sķšar hafa žingmenn ekkert lęrt, įstandiš verra en įšur hefur žekkst. Fyrir sķšustu kosningar voru miklar umręšur um vegtolla og einn stjórnarflokkanna byggši sķna kosningabarįttu fyrst og fremst į žvķ aš slķkir tollar yršu ekki samžykktir, ef kjósendur vęru svo vęnir aš kjósa flokkinn. Nś er ekki lengur barįttumįl hjį formanni žess flokks aš vegtollum verši komiš į, žaš er oršiš aš lögum, enda viškomandi formašur rįšherra vegamįla! Aumingjaskapur žingmanna ķ svoköllušu kjötmįli, žegar EFTA dómstóllinn dęmdi aš hingaš mętti flytja hrįtt og ófrosiš kjöt, jafnvel žó landbśnašur sé utan EES samningsins, var ekki beinlķnis til aš auka viršingu fyrir žeim.

Ekki mį heldur gleyma nišurlęgingunni sem einn žingmašur višhafši į aldarafmęli Alžingis, žegar hann gekk af fundi er danskur gestur Alžingis hélt ręšu. Sś framkoma var žingmönnum til skammar, žó sérstaklega viškomandi žingmanni.

Žaš var heldur ekki til žess aš auka viršingu žingmanna aš eftir sķšustu kosningar skyldu žeir flokkar mynda rķkisstjórn sem žjóšin hafši hafnaš ķ kosningunni. Žeim flokk sem mestan sigur hafši unniš, var vandlega haldiš frį öllum višręšum. Viršingarleysiš sem žingmenn sżndu žjóšinni meš žessu var algjört.      

Žó orkupakki 3 hafi veriš komin į borš stjórnvalda, nokkru fyrir sķšustu kosningar, var vandlega séš til žess aš žaš mįl kęmist ekki ķ umręšu kosningarbarįttunnar. Žvķ var lķtiš sem ekkert um žaš rętt fyrir kosningar og kjósendum ekki gefin kostur į aš kjósa eftir vilja žingmanna ķ žvķ mįli. Sś umręša hófst sķšar og fljótlega var ljóst aš kjósendur Sjįlfstęšisflokks og Framsóknar treystu ekki sķnum žingmönnum vel ķ žvķ mįli. Nęst žegar ęšstu stofnanir žeirra flokka komu saman, voru skżr skilaboš send til žingmanna žeirra beggja, ķ formi įlyktunar um aš raforkumįl ęttu aš vera ķ höndum žjóšarinnar en ekki selja žaš vald til yfiržjóšlegs sambands. Aš ekki ętti aš samžykkja orkutilskipun 3 frį ESB. Žessi ótti kjósenda žessara flokka var sannarlega į rökum reistur. Žaš leiš žó ekki į löngu žar til menn fóru aš hlaupa śtundan sér og ķ dag keppast žingmenn žessara flokka um aš koma op3 ķ gegnum žingiš.

Og nś er opinberast aš žeir sem mestan hag hafa af samžykkt op3 og lagningu sęstrengs, eru margir hverjir fyrrverandi ašstošarmenn žeirra žingmanna sem meš völdin fara. Jafnvel sumir žeirra sérlegir rįšgjafar rķkisstjórnarinnar ķ mįlinu! Hvert eru žingmenn eiginlega komnir, į hvaša vegferš eru žeir?!

Alla vega er ekki aš sjį aš žeir séu aš reyna aš byggja upp viršingu fyrir Alžingi, svo mikiš er vķst!!

 

 

 

 


mbl.is Hafa sinnt verkefnum vegna sęstrengs
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žvķlķkur hroki og yfirgangur

Žaš veršur aš segjast eins og er aš nokkurn tķma tók aš jafna sig eftir lestur žeirrar fréttar sem hengd er viš žessi skrif, svo frįmunalegt sem innihald hennar er. Hvaš halda žingmenn eiginlega aš žeir séu? Algušir? Er žaš virkilega oršiš svo hér į Ķslandi aš gagnrżni į störf og geršir žingmanna sé bönnuš? Held aš žetta fólk ętti örlķtiš aš lķta ķ eigin barm og reyna aš įtta sig į fyrir hverja žaš vinnur, hverjir žaš eru sem veita žeim brautargengi til setu į Alžingi!!

Utanrķkismįlanefnd kallar fyrir sig dómara, til aš fjalla um og segja sitt įlit į innleišingu tilskipunnar ESB. Žegar hann hefur lokiš mįli sķnu og jafnvel mešan hann flytur žaš, er ljóst aš nefndarmenn hafa žegar tekiš įkvöršun og ętlušu ekki aš hlusta į rök dómarans. Framkoma sumra fulltrśa nefndarinnar gagnvart žessum gesti hennar, er svo yfirmįta freklegur aš erfitt er aš finna sambęrilegt dęmi. Žaš er ljóst aš žeir kjósendur sem kusu Rósu Björk og Silju Dögg voru ekki aš kjósa žęr til setu į Alžingi til aš fara fram meš slķkum dónaskap! Žęr hafa bįšar skrifaš sķn lok sem alžingismenn!

Orkupakkamįliš er komiš į žann staš aš ekki skiptir mįli lengur hverjir geta fęrt fram sterkari rök fyrir skašleysi eša skašsemi žess mįls. Andstaša žjóšarinnar gegn mįlinu magnast dag frį degi og gengur sś andstaša žvert į pólitķska svišiš. Žingmönnum hefur ekki tekist aš sannfęra žjóšina og mešan svo er, er žeim ekki stętt aš samžykkja žennan pakka. Slķkir einręšistilburšir eru bein įvķsun į eitthvaš sem ekki hefur įšur sést hér į landi.

Jafnvel žó sś rökleysa sem pakkasinnar halda fram, aš tilskipunin muni ekki hafa įhrif fyrr en sęstrengur verši lagšur, haldi, eru žau rök gagnslķtil. Einfaldlega af žeirri įstęšu aš strengur mun koma, einhvern tķmann ķ framtķšinni. Framtķšin nęr lengra en til morguns. Žį er leik lokiš!!

Į įrunum fyrir hrun tóku nokkrir einstaklingar sig til og ręndu žjóšina. Žaš geršu žeir į žann hįtt sem aušveldastur er, meš žvķ aš kaupa bankakerfiš, sem einungis var hęgt aš gera vegna veru okkar ķ EES. Žeir landsmenn sem lifšu žann gjörning af eru margir hverjir enn ķ sįrum og sjį ekki fyrir endann į žeim žjįningum. Žó efnahagskerfi okkar sé komiš į réttan veg, er žaš ekki Alžingi aš žakka, žvert į móti tókst aš rétta śr kśtnum vegna samstöšu žjóšarinnar gegn Alžingi. Žarna var um aš ręša fjįrhagslegt tjón fyrir žjóšina, žó vissulega einstaklingar hefšu misst žar ęru sķna og sumir lķfiš. Fjįrhagslegt tjón mį bęta.

Nś į aš ręna žjóšina aftur, ekki af sišlausum einstaklingum, heldur sjįlfu Alžingi. Nś skal ein žżšingarmesta aušlind hennar sett aš veši. Žetta skal gert af sömu rót og stóra bankarįniš, vegna veru okkar ķ EES. Žar er veriš aš fremja rįn sem mun skaša žjóšina um alla framtķš. Engin leiš veršur aš vinna žjóšina upp śr žeirri skelfingu og ljóst aš viš, börn okkar og barnabörn munum lķša fyrir!

Slķkt rįn, um hįbjartan dag, veršur ekki lišiš!!

 

 


mbl.is „Žetta er bara mjög móšgandi“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband