Dżralęknar

Dżralęknum er margt til lista lagt. Ķ fagi sżnu eru žeir flestir nokkuš góšir og sumir frįbęrir. Ķ öšrum störfum blómstra žeir gjarnan, sérstaklega ef um er aš ręša einhver gamanmįl, s.s. stjórnun žorrablóta eša réttarsöngs. Annaš kemur į daginn žegar žeir ofmetnast og dettur sś fjarstęša ķ hug aš taka žįtt stjórnmįlum.

Eitt sinn var dżralęknir geršur aš fjįrmįlarįšherra, landiš fór į hausinn. Nokkru seinna varš annar dżralęknir landbśnašarrįšherra. Žarna var vissulega sterk tenging og mįtti bśast viš góšu. Eitt helsta afrek hans var žó aš gera samning viš ESB um stór aukinn innflutning į landbśnašarvörum. Nś er sį sami dżrlęknir oršinn samgöngurįšherra og ekki beinlķnis hęgt aš segja aš hann sé aš standa sig ķ žvķ hlutverki.

Ķ kastljósi kvöldsins var vištal viš rįšherrann/dżralękninn um samgöngumįl. Ķ stuttu mįli kom lķtiš fram hjį honum um žau mįl, nema aš til stęši aš skattleggja og skattleggja og skattl.....

Spuršur um hvaš svokölluš borgarlķna vęri, sem rķkiš hefur nś įkvešiš aš taka žįtt ķ, sagši rįšherrann aš hśn vęri skipulagsmįl. Annaš fékkst ekki um žann mįlaflokk, nema aušvitaš aš leggja į skatt vegna hennar.

Um ašrar skattlagningar, ž.e. žęr sem nefndar hafa veriš rangnefninu veggjöld, var sama upp į teningnum, svörin fįtękleg aš öšru leyti en žvķ aš skatturinn yrši lagšur į.

Svo til aš kóróna alla vitleysuna žį vill rįšherrann/dżralęknirinn leggja į einhvern ótilgreindan skatt til aš stjórna umferš, af žvķ aš žeir gera svoleišis ķ Osló! Ja, mikill er mįttur Dags.

Eitt lķtiš augnablik sperrti mašur žó eyrun, žegar hann fór aš tala um aš skattur į eldsneyti yrši aflagšur. Sś gleši stóš stutt, žar sem į eftir fylgdi aš einhver annar skattur kęmi ķ stašinn. Hver eša hvernig vissi rįšherrann ekki, en slķkar skattabreytingar hafa ętiš leitt til aukins skatts.

Rįšherrann/dżralęknirinn veit ekki hvaš borgarlķna er, en honum er vorkunn. Enginn veit hvaš borgarlķna er. Žaš sem verra er aš enginn veit heldur hvaš hśn muni kosta. Žó er rįšherrann bśinn aš draga žar Dag aš landi og lofa honum bęši fjįrmunum og heimild til skattlagninga. Fyrir įratug var įkvešiš aš leggja einn milljarš į įri śr vegafé til Reykjavķkurborgar, til aš efla almenningssamgöngur. Įrangurinn af žeim tķu milljöršum er akkśrat enginn. Enn feršast sama hlutfall borgarbśa meš almenningsvögnum, um 4%. Umferšateppur hafa hins vegar aukist verulega.

Įlagning skatta vegna aksturs yfir įkvešnar lķnur į žjóšvegakerfinu er eitthvaš sem rįšherrann ętti aš geta śtskżrt, hefur nś talaš fyrir mįlinu ķ rśmt įr, eša frį įramótafagnašinum 17/18,  eftir aš hafa nįš kosningu inn į Alžingi nokkrum vikum fyrr vegna loforša um aš aldrei skildi slķkur skattur verša mešan hann stęši vaktina. Vęri sjįlfsagt bśinn aš halda margar og haršoršar ręšur gegn slķkum skatt allt sķšasta įr, ef hann hefši ekki dottiš ķ lukkupottinn og fengiš rįšherrastól!!

Žaš sem kom į óvart ķ vištalinu ķ kastljósi var žó hversu lķtiš hann gat tjįš sig um žessa skattlagningu. Vissi hvorki hvar eša hvernig slķk skattheimta yrši. Óljóst muldur um myndavélar kom hann meš, en virtist žó alveg śt į žekju. Kannski ętti rįšherrann aš hringja til Stokkhólms til aš vita hvaš kostar aš setja slķkar vélar upp, reka žęr og sķšan innheimta gjaldiš. Reyndar bśa žrisvar sinnum fleiri ķ Stokkhólmi en allir ķbśar Ķslands, en žaš er bara aukaatriši. Ķ stuttu mįli stendur sś innheimta Stokkhólms undir sér, en ekki meir en svo. Lķtill sem enginn afgangur er til annarra verka, enda sś skattlagning ekki ętluš til žess.

Aš ętla aš stjórna umferš meš skattlagningu er frįleitt. Sjįlfsagt aš efla og bęta almenningssamgöngur, t.d. meš aukinni tķšni ferša. Vel mį einnig hugsa sér aš fleiri sér akreinar, eins og er t.d. meš Miklubraut, veršu geršar. Žaš mętti allt eins kalla Borgarlķnu, fyrir brot af žeirri upphęš sem draumóramenn nefna. Žaš kallar ekki į eitthvaš innvišagjald eša hvaš menn nefna žį skatta sem Dagur er bśinn aš véla rįšherrann til aš samžykkja. Žaš er alvarlegt mįl žegar stjórnvöld gefa fólki sem ekki hefur hundsvit į fjįrmįlum, opiš leyfi til skattlagningar!

Mikiš er rętt um mengun og sjįlfsagt aš halda henni eins lķtilli og kostur er, hvaša įstęšu sem velja til žess rökstušnings. Einhver mesta sókn į žvķ sviš ķ Reykjavķk er aš auka flęši umferšar. Žaš er nefnilega flęšiš sem mestu mįli skiptir, ekki endilega fjöldi akreina. Viš hverja töf sem bķll veršur fyrir eykst mengun hans margfalt. Slķkar framkvęmdir žurfa oft ekki aš vera mjög dżrar og leiša gjarnan af sér einföldun og betra flęši gangandi og hjólandi umferšar.

 

 

 


mbl.is Verklegar framkvęmdir hefjist 2021
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Oršlaus

Er bśinn aš velta žessari frétt fyrir mér nśna ķ tęplega hįlfann sólahring. Nokkrum sinnum hef ég sest viš lyklaboršiš, en ekkert kemur. Sumt er svo gjörsamlega śt ķ hött aš oršum veršur ekki į žaš komiš.

Held aš tķmi sé kominn til aš senda meirihluta borgarstjórnar ķ gešrannsókn. Žaš hlżtur eitthvaš hafa slegiš saman ķ hausnum į žessum einstaklingum.

Mašur skammast sķn fyrir aš vera samlandi žessa fólks.

 


mbl.is Pįlmatré ķ Vogabyggš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Japl, jaml og fušur

Hafi mannskepnunni veriš ętlaš aš žrķfast į grasi og hundasśrum, hefši skaparinn lįtiš hana fį vömb, kepp, laka og vinstur, til aš vinna nęringarefnin śr žeirri fęšu. Žess ķ staš erum viš meš maga, görn og žarma, rétt eins og ašrar kjötętur.

Mér er nokk sama žó einstaklingar vilji brjóta nįttśrulögmįliš og lifa į grasi og hundasśrum. Žaš er aušvitaš val hvers og eins hvernig hann misbeitir sķnum lķkama. Og ekki amast ég viš žvķ žó fólk velji aš kalla sig vegan.

Hitt veršur vart viš unaš, žegar žaš fólk sem kżs aš lifa į grasi og hundasśrum, vill neyša slķkum lifnašarhętti upp į ašra. Žegar fariš er aš krefjast žess af rķki og sveitarfélögum aš skattfé sé beitt til aš halda uppi įróšri žeirra. Žegar krafist er af menntakerfinu og heilbrigšiskerfinu aš venjulegur heimilismatur verši lįtinn vķkja fyrir grasi og hundasśrum.

Flest ef ekki öll mötuneyti landsins bjóša upp į fęši fyrir svokallaš vegan fólk. Yfir žvķ amast ég ekki, enda venjulegur heimilismatur einnig ķ boši. Žarna getur fólk vališ.

Ekki hefur nokkurn tķmann heyrst aš fólk sem étur venjulegan heimilismat vilji lįta banna grasafęši. Hvorki hjį mötuneytum rķkisstofnanna né annarsstašar. Ekki heldur hefur nokkrum manni dottiš til hugar aš krefja rķkiš um aš halda kjötfęši framar en grasafęši. Žarna į fólk einfaldlega aš hafa val.

Viš lestur žessarar undarlegu fréttar datt mér ķ hug kvęši vesturfarans og stórskįldsins Stephan G Stephanssonar:

Žį kvaš einn: ,,Vér śrrįš höfum:

Śt og sušur karlinn gröfum.

Ei žarf lubbinn óvandašur

Eins aš liggja og dįnumašur.

Eftir japl og jaml og fušur

Jón var grafinn śt og sušur.

 


mbl.is Margt sem rķki og sveitarfélög gętu gert
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sekur uns sakleysi er sannaš

Hvort Jón Baldvin er sekur eša saklaus er mér nokk sama um, enda kemur mér žaš bara hreint ekkert viš. Fjölmišlar eru žó ekki ķ vafa og sumir stjórnmįlamenn, bęši samherjar sem mótherjar hans, efast heldur ekki. Žaš segir žó ekki aš hann sé sekur. Sjįlfur hef ég sjaldan veriš Jóni sammįla ķ pólitķk, en žar liggja einu kynni mķn af honum. Hitt er ljóst aš hvar sem sökin liggur, žį er žarna um skelfilegan fjölskylduharmleik aš ręša, harmleik sem ekkert erindi į ķ fjölmišla.

Og nś er Helga Vala oršin fórnarlamb, į aš vera haldin stelsżki, aš eigin sögn. Ég hafši reyndar aldrei heyrt žennan söguburš um Helgu Völu fyrr en hśn sjįlf nefndi hann og reyndar hef ekki getaš fundiš neitt um žaš mįl sķšan, nema frį henni sjįlfri. Hellst dettur manni ķ hug aš hśn sé aš reyna aš mynda į sér einhvern samśšarstimpil og jafnvel aš koma žvķ svo fyrir aš hęgt verši aš kenna öšrum um žann söguburš, hellst žeim sem hśn nś ofsękir ķ nafni Alžingis.

Žaš er annars undarlegt hvaš žetta vinstra fólk er įfjįš ķ aš öll deilumįl verši leyst į pólitķskum grunni. Aš dómstólum og žeim stjórnvöldum sem meš rannsóknir fara, verši hellst haldiš sem lengst ķ burtu. Fjölmišlana hefur žetta fólk flesta į sķnu bandi og fóšrar žį reglulega, til aš byggja sķn mįl upp. Erfišara er aš fóšra lögskipaša rannsakendur og dómstóla į sögusögnum.

Ķ svoköllušu Klaustursmįli hafa žeir sem eru sagšir sekir, reynt aš fį sitt mįl rannsakaš af réttum yfirvöldum, įn įrangurs. Helga Vala telur sig betri og vill įkęra žį ķ nafni pólitķkusar.

Įgśst Ólafur geršist sekur um kynferšislegt afbrot. Žvķ mįli var haldiš kyrfilega innan Samfylkingar ķ meira en hįlft įr og lokum afgreitt į vettvangi hennar. Žar var löggiltum rannsakendum haldiš utan mįls og žvķ kom ekki til kasta dómstóla aš ljśka žvķ. Nišurstašan var enda į žann veg aš fórnarlambinu og hinum seka greinir enn į um hvaš geršist og fórnarlambiš žvķ ekki fengiš lausn į sķnu mįli.

Allir horfa į deiluna innan borgarstjórnar. Žar mį ekki fela löggiltum rannsakendum mįliš til skošunar, heldur skal žriggja manna hópur stjórnmįlamanna, sem kominn er nišur ķ tvo menn, śtkljį mįliš. Annar žeirra er sķšan sį sem öll spjót beinast aš og talinn bera mestu įbyrgš į syndinni.

Hvķ er Samfylkingin og žaš vinstra liš sem henni aš hęnist, ekki vera bśiš aš leggja fram tillögu um aš sexmennirnir (įtta) rannsaki bara sjįlfir meint brot į Klausturbar?!

Žetta er hęttuleg žróun sem hér rķkir og mį segja aš bylting hafi oršiš ķ žessa vegu žegar Alžingi įkvaš aš hefja pólitķskar ofsóknir gegnum pólitķskan dómstól sem kallašur er Landsdómur, fyrirbęri sem er mun meira ķ ętt viš Spęnska rannsóknarréttinn en žaš réttarkerfi sem viš teljum aš eigi aš rķkja.

Spęnski rannsóknarrétturinn vann śt frį žeirri hugsjón aš allir vęru sekir uns sakleysi var sannaš og ef į žurfti aš halda var sök bśin til. Žetta var ķ raun stefiš sem Landsdómur fékk fyrirmęli um aš vinna eftir og gerši aš hluta. Žetta er einnig stefiš sem pólitķkusar nota, einkum į vinstri vęngnum, og nżta til žess fjölmišla ķ stórum stķl. Eina undantekningin er žegar sök beinist aš samherja, rétt eins og hjį Spęnska rannsóknarréttinum, žį gilda ašrar reglur!

 


mbl.is Segir sögurnar uppspuna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Reykhólar - nafli alheims?

Allir žekkja žį endaleysu sem vegtenging um Gufudalssveit hefur veriš, vegtenging sem ętlaš er aš fęra erfišan fjallendisveg nišur į lįglendi. Žaš žarf svo sem ekki aš fara nįnar yfir žį sorgarsögu.

Į sķšasta vetri voru sķšan allar hindranir fyrir žessari veglagningu leystar og hreppsnefnd Reykhólasveitar, sem fer meš skipulagsmįl į umręddu svęši samžykkti svokallaša Ž-H leiš, um Teigsskóg. Žarna hélt mašur aš mįlinu vęri lokiš, en žvķ mišur hafši žįverandi hreppsnefnd ekki dug til aš klįra mįliš lögformlega.

Um voriš var gengiš til sveitarstjórnarkosninga. Enginn nefndi veginn um Teigskóg, enda žaš mįl bśiš ķ hugum ķbśa į svęšinu. Nż hreppsnefnd var valin og sem eftir pöntun męttu tveir efnašir bręšur śr Reykjavķk į svęšiš og dinglušu nokkrum sešlum frammi fyrir hinni nżju hreppsnefnd. Žessir sešlar vęru falir, bara ef žeir vęri nżttir til kaupa į réttri nišurstöšu frį réttri verkfręšistofu, um aš betra vęri aš fęra žennan nżja veg burtu śr Teigskóg. Hverjir hagsmunir bręšranna voru, kom ekki fram, en vķst er aš aušmenn leggja ekki fram peninga nema til aš hagnast į žvķ.

Og af himnum ofan datt svo nišurstašan, žessi pantaša. Eftir įratuga jaml um veglagningu žessa, žar sem kęrumįl hafa gengiš hvert af öšru og Vegageršin oršiš aš kosta hverja įętlunina af annarri, kanna alla möguleika aftur og aftur, til žess eins aš reyna af mętti aš finna ašra leiš en gegnum kjarriš ķ Teigskóg. Sama hvaš reynt var, aldrei var hęgt aš komast aš žeirri nišurstöšu aš önnur leiš vęri višunnandi. Ekki skorti vilja Vegageršarinnar til aš leysa mįliš, kostirnir voru einfaldlega ekki til stašar. En nś hafši einhverjum vel völdum Noršmönnum tekist aš sżna fram į aš betri leiš vęri til, tók žį ekki nema nokkrar vikur og nįnast įn allra rannsókna į svęšinu. Reyndar geršu žeir ekki rįš fyrir vegtengingu viš spottann, nema frį annarri hlišinni. Noršmenn eru ekki vanir aš rasa um rįš fram og kom žessi skammi tķmi žvķ mjög į óvart.

Žetta śtspil bręšranna sem blįeygš hreppsnefnd gleypti, kom nś mįlinu į byrjunarreit og ekki enn séš fyrir endann į vitleysunni. Hreppsnefnd er kannski haldin einhverju gullęši feršamennskunnar og sér fyrir sér miklar tekjur, fįist vegurinn fęršur aš žeirra ósk. Slķk sérhagsmunagęsla į kostnaš annarra, er svķvirša.

Žarna er um aš ręša vegtengingu til aš afnema erfiša fjallvegi og betri vegtengingu fyrir sunnanverša Vestfirši, kostaša śr sjóšum allra landsmanna. Ef hreppsnefnd Reykhólahrepps ętlar aš beita valdi sķnu til aš auka žann kostnaš enn frekar, eingöngu žorpi sķnu til framdrįttar, eša kannski einhverjum hreppsnefndarmönnum, er einsżnt aš Alžingi veršur aš beita sķnu afli til aš taka valdiš af hreppnum. Ķ dag annar hinn malbikaši vegur nišur aš Reykhólum vel žeirri umferš sem žangaš fer og jafnvel meira. Hins vegar mun hann ekki anna žeirri auknu umferš sem bętist viš vegna sunnanverša Vestfjarša og sķšan enn frekari umferš eftir aš Dżrafjaršagöng opna. 

Ķ pistli sem oddviti Reykhólahrepps sendi ķ fjölmišla mį sjį einfeldnina. Žar gerir hann sér aš leik aš kasta ryki ķ augu almennings, er hann leggur śt frį žvķ aš vegurinn nišur aš Reykhólum hljóti aš duga sunnanveršum Vestfjöršum, af žvķ hann er talinn duga Reykhólum! Žarna fer oddvitinn viljandi meš rangt mįl, enda kom skżrt fram ķ žvķ vištali sem hann leggur śt frį, aš nśverandi vegur um Barmahlķšina anni umferš til Reykhóla en geti alls ekki tekiš viš aukinni umferš sem vegtengingin er ętluš aš sinna.

Žeir sem tala meš slķkum hętti og fara viljandi meš rangt mįl, sem oddvitinn, ęttu kannski aš finna sér annaš starf. Slķkir menn verša seint trśveršugir!


mbl.is Mótmęla R-leišinni um Reykhólahrepp
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Blessuš klukkan

Ķ sakleysi mķnu hélt ég aš umręšan umklukkuna hefši lįtist samhliša andlįti Bjartrar framtķšar, en svo er alls ekki. Nś hefur formašur VG tekiš mįliš inn į sitt borš og notar afl sitt sem forsętisrįšherra til aš koma žvķ lengra innan stjórnkerfisins en įšur hefur tekist. Viršist sem nś eigi aš taka klukkumįliš framhjį Alžingi.

Klukkan er eins og hvert annaš męlitęki, męlir tķma. Hśn getur ekki meš nokkru móti haft įhrif į neitt annaš, ekki frekar en tommustokkur. Hlutur stękkar ekkert žó notašir séu sentķmetrar til męlingar hans, ķ staš tommu. Žvķ er röksemdarfęrslan fyrir breytingunni śt śr kś.

Ķ umręšunni hafa fyrst og fremst veriš notuš rök um lżšheilsu unglinga, lķkamsklukkuna og dagsbirtu. Žeir sem halda žvķ fram aš unglingar sem vaka fram eftir öllu og vakna illa sofnir til skóla, muni breyta žeirri hegšun viš breytingu klukkunnar, eru utan raunveruleikans. Sį sem ekki fer aš sofa fyrr en eftir mišnętti nś, mun halda žeirri hegšun įfram žó klukkunni sé breitt.

Lķkamsklukkan er flóknara fyrirbęri en svo aš klukkan hafi žar įhrif. Vaktavinnufólk veit sem er aš eftir įkvešinn fjölda nęturvakta, nįlęgt fjórum til fimm, breytir lķkaminn klukku sinni til samręmis viš svefn. Jafn langan tķma tekur sķšan aš snśa lķkamsklukkunni til baka eftir aš törn er lokiš. Žetta styšja erlendar rannsóknir, žó tķska sé aš halda į lofti eldgömlum rannsóknum sem segja annaš.

Undarlegust er žó rökfęrslan um dagsbirtuna. Syšsti oddi landsins okkar er noršan 63 breiddargrįšu. Žetta gerir aš stórann hluta įrs er dimmt langt fram į dag og annan hluta bjart nįnast alla nóttina. Ef stilla į klukkuna žannig aš allir vakni viš dagsbirtu, žarf aš fęra hana ansi langt aftur yfir vetrartķmann og fram yfir sumariš. Aš klukkunni yrši žį breytt ķ hverjum mįnuši allt įriš. Seinkun klukkunnar um eina klukkustund mun litlu breyta. Hitt mį skoša, hvort betra sé aš hafa meiri birtu yfir žann tķma sem fjölskyldur eru tvķstrašar til vinnu eša skóla, eša hvort betra sé aš sameiginlegur tķmi fjölskyldna falli meira undir dagsbirtu.

Žó ég sé ķ grunninn į móti hringli meš klukkuna, svona yfirleitt, hugnast mér alveg aš henni sé seinkaš og žį um tvo tķma. Ekki vegna lżšheilsu, lķkamsklukkunnar eša dagsbirtunnar, heldur vegna žess aš žį fęrumst viš nęr Amerķku og fjęr Evrópu og hįdegi veršur žį enn nęr hįpunkti sólar, hvern dag. Ókosturinn er aš stundum til śtiveru eftir vinnu, ķ björtu vešri, mun fękka. 

Hvert skref, žó einungis sé ķ tķma en ekki rśmi, sem viš getum fjarlęgst skelfingu ESB, er heillaskref.


mbl.is „Alls ekki klukk­unni aš kenna“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hver er vandinn?

Vandi Landspķtalans er stór, um žaš žarf vart aš rķfast. En ķ hverju felst sį vandi?

Nś er sagt aš opnun hjśkrunarheimilis į Seltjarnanesi og sjśkrahótels muni leysa žann vanda, aš frįflęši spķtalans muni batna. Ķ vištali viš forstjóra Landspķtalans kom fram aš nokkur rżmi innan stofnunarinnar standi auš vegna manneklu. Liggur vandinn žį ekki frekar ķ mönnun en plįssleysi? Ef illa gengur aš manna stöšur svo hęgt sé aš nżta žau rśm sem til stašar eru innan stofnunarinnar, hvernig ętlar žį forstjórinn aš manna heilt sjśkrahótel. Žaš veršur hins vegar fróšlegt aš sjį hvort betur gengur aš manna hjśkrunarheimiliš į Seltjarnarnesi.

Ef vel gengur aš koma žvķ ķ gang og manna žar allar stöšur, er ljóst aš eitthvaš stórkostlegt er aš ķ stjórnun Landspķtalans, eitthvaš sem ekki veršur lagaš nema meš žvķ aš skipta um alla lykilstjórnendur žar.  Žį er ljóst aš žeir eru ekki aš valda sķnu starfi og aš opnun į einu hjśkrunarheimili mun skammt duga.

Reyndar eru öll teikn um aš vandi Landspķtalans sé aš stęšstum hluta stjórnunarlegs ešlis. Žaš er sama hversu miklu fjįrmagni žangaš er veitt, vandinn eykst. Illa gengur aš manna stöšur og įlag žeirra sem eftir eru komiš į žaš stig aš ekki sér fyrir endann žar. Starfsmenn brenna śt ķ stórum stķl. Fróšlegt vęri ef forstjórinn upplżsti žjóšina um hversu margir starfsmenn stofnunarinnar eru ķ veikindafrķi, hversu mikiš sį fjöldi hefur aukist hin sķšari įr.

En hvers vegna veigrar fólk sér viš aš rįša sig til Landspķtalans? Léleg laun hafa veriš nefnd en er žaš virkileg įstęša. Mį ekki mun frekar ętla aš engum hugnist aš rįša sig į vinnustaš žar sem vinnuįlag er svo mikiš aš bśast megi viš aš heilsan gefi sig fyrr en ešlilegt getur talist. Žar komum viš aš stjórnuninni. Rétt starfsmannastjórnun leišir af sér góšan vinnustaš og öfugt.

Hitt ber aš taka fram, svo enginn misskilningur megi žar flękja mįlin, aš starfsfólk spķtalans er frįbęrt og gerir sitt besta og nokkuš langt umfram žaš. Žaš hefur undirritašur reynt į eigin skinni og gat ekki annaš en dįšst aš žvķ fólki sem honum sinnti um tķma, į sķšasta įri.

Hvernig vęri aš reyna aš greina vanda Landspķtalans. Hvers vegna rśm standa žar auš og starfsfólk ķ stórum stķl ķ veikindafrķi. Fleiri rśm duga lķtiš mešan ekki er hęgt aš manna fyrir žau sem žegar eru til stašar og erfitt er aš manna stofnun žar sem veikindi vegna vinnuįlags er žekktur vandi.

Vandinn veršur ekki leystur meš peningum einum saman, mešan óhęf stjórnun er į stofnuninni.


mbl.is Greina žarf frekari śrręši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Um Sundabraut og fleira

Mikiš hefur veriš rętt um svokallaša Sundabraut og žį helst til réttlętingar į enn frekari skattpķningu bķleigenda.

Žaš žarf enginn aš efast um aš umferš um Vesturlandsveg er tafsöm į köflum og stundum erfiš. Žaš žarf vissulega aš bęta. En žaš eru til fleiri leišir en lagning nżs vegar til lausnar žess vanda, önnur en sś sem kostar meira en nokkur leiš er aš réttlęta, sérstaklega eftir aš borgaryfirvöld įkvįšu aš hękka žann kostnaš um tug miljarš króna, meš žvķ aš śtiloka hagkvęmasta kostinn yfir Grafarvoginn.

Žegar horft er til umferšažunga skiptir fleira mįli en fjöldi akreina. Flęši umferšar er žar stęrsti valdurinn. Vegur sem er 2+1 eša 2+2 getur flutt mikla umferš į stuttum tķma ef engar tafir eru į honum. Sķšustu įr var mikiš rętt um tvöföldun Hvalfjaršargangna og sś framkvęmd talin vera brįš naušsynleg. Žeir sem um göngin žurftu aš fara įttu aušvelt meš aš skilja žessa fullyršingu, enda oftar en ekki sem miklar bišrašir myndušust viš noršur enda gangnanna, Nś sķšustu mįnuši hefur žessi umręša žagnaš, enda žessar tafir ekki lengur til stašar. Įstęšan? Jś, hętt var aš innheimta gjald gegnum göngin og žvķ enginn flöskuhįls viš noršurendann lengur!

Žannig mętti laga Vesturlandsveg og minnka tafir eftir honum. Frį Esjumelum sušur aš Grafarholti, į innanviš 10 km kafla, žarf aš aka gegnum 8 hringtorg, meš tilheyrandi töfum į umferš. Žetta er aušvitaš alveg ótrślegt. Sum žessara hringtorga eru ķ žannig landslagi aš aušvelt er aš koma fyrir mislęgum gatnamótum, önnur eru eitthvaš verr ķ sveit sett, en žó alls ekki žannig aš slķkt sé śtilokaš. Nżjasta hringtorgiš er viš gatnamót aš Esjumelum, į staš žar sem tiltölulega aušvelt hefši veriš aš koma fyrir mislęgum gatnamótum. Ķ ofanįlag er žetta hringtorg einbreitt og tafir žvķ meira um žaš en önnur į žessari leiš.

Kostnašur viš Sundabraut liggur ekki fyrir, en heyrst hafa tölur upp į um 100 milljarša króna. Žar sem einungis eru til gömul gögn um įętlašan kostnaš žessarar framkvęmdar, er nįnast vķst aš kostnašurinn er nokkuš hęrri en žetta. Įętlanagerš hefur sjaldan veriš neitt sérstaklega įreišanlegar hjį okkur Ķslendingum, auk žeirrar tilhneigingar stjórnmįlamanna aš draga žęr meira saman en gott žykir, til aš koma verki af staš.

Hitt er nokkuš žekktara, kostnašur viš gerš mislęgra gatnamóta. Ólķkt viš Sundabraut, hefur veriš nokkuš byggt af mislęgum gatnamótum hér og žvķ komin nokkur žekking į kostnaši žeirra. Aš mešaltali kostar gerš slķkra gatnamóta innan viš 1 milljarš króna.

Ljóst er žvķ aš gerš įtta mislęgra gatnamóta ęttu ekki aš kosta nema um 8 milljarša, verum örlįt og hękkum žaš upp ķ 10 milljarša, eša sömu upphęš og įętlanir um Sundabraut hękkušu į einum fundi borgarstjórnar, sķšasta vor. Žį eru a.m.k. eftir 90 milljaršar sem nota mį til breikkunar Vesturlandsvegar frį gatnamótum Žingvallavegar aš Móum į Kjalarnesi. Breikkun frį Móum aš Hvalfjaršagöngum kostar alltaf jafn mikiš, sama hvort valin er Sundabraut eša endurbętur nśverandi vegar. Frį gatnamótum Žingvallavegar aš Móum eru um 7 km. Hver kostnašur er viš aš breikka žann kafla veit ég ekki, en ljóst er aš vęnn afgangur mun verša eftir af 90 milljöršunum!!

Stundum hafa menn lįtiš freistast til aš nefna Sundabraut ķ tengslum viš annan vanda į Kjalarnesinu, vind og ófęrš. Žar mun žó engin breyting verša į, sama hvaša leiš veršur valin. Eina lausnin gegn vindi og ófęrš į Kjalarnesi er yfirbygging alls vegarins, lausn sem ekki er raunhęf į žessari öld. Hins vegar mętti minnka vind į veginum sjįlfum, ef plantaš vęri žéttu skógarbelti noršan vegarins, a.m.k. 50 - 100 metra breišu, eftir öllu Kjalarnesinu.

Hitt er boršleggjandi aš laga mį Vesturlandsveg į nśverandi staš žannig aš hann beri umferš nęstu įratuga meš glans, fyrir fjįrmuni sem duga ekki nema ķ hluta Sundabrautar. Žegar peningar eru af skornum skammti er śtilokaš aš réttlęta slķkan fjįraustur sem Sundabraut kallar į. Aš nota sķšan óžarfan veg til réttlętingar į enn frekari skattheimtu, er sišlaust og žeim til skammar er slķkt gera!!


Rangt mat hjį varaformanninum

Žaš er rangt mat hjį Jóni Gunnarssyni aš vegskattur sé umdeildur, svo er alls ekki. Nįnast öll žjóšin er į móti slķkum sköttum, einungis nokkrir žingmenn, einstaka rįšherra og svo nokkrir bęjarstjórar dįsama žennan ófögnuš. Žetta sżna umręšur ķ fjölmišlum, skošanakannanir og einnig kemur žetta skżrt fram ķ fréttinni sem žetta blogg er hengt viš. Žar segir aš 239 umsagnir séu komnar į borš samgöngunefndar vegna frumvarpsins, einungis 18 žeirra męla meš žvķ. Žaš er žvķ ekki meš nokkru móti hęgt aš halda žvķ fram aš frumvarp um vegskatta sé umdeilt, andstašan er skżr og óumdeild.

Hitt er aftur skuggalegra, aš ekki skuli enn vera neitt fariš aš śtsetja hugmyndina um vegskattinn, hversu hįr hann veršur, hvar hann eigi aš vera og hvernig innheimtu skuli hįttaš. Žó er ljóst aš žegar hafa umferšamestu stofnleišir landsins, vegir nśmer 40, 41 og 49 ķ vegaskrį Vegageršarinnar veriš śtilokašar, stofnleišir sem gefiš gętu mestan pening ķ rķkissjóš meš minnstu framlagi hvers einstaklings, umferšažyngstu stofnleišir landsins.

Og žó ekkert sé fariš aš spį ķ grunnhugsanir vegna žessa skatts, ž.e. hversu hįr hann verši, hvar hann muni verša innheimtur og hvernig innheimtu skuli hįttaš, auk žess aš frumvarpiš er ekki enn oršiš aš lögum, er samt bśiš aš gefa śt gnótt yfirlżsinga um hvernig fénu skuli eytt og jafnvel byrjaš aš undirbśa lįntökur upp į tugi milljarša. Eru menn alveg aš tapa sér!!

Hvernig vęri nś aš byrja į réttum enda, svona til tilbreytingar. Höfum viš ekki fengiš nóg af Sandeyjarhöfnum, Vašlaheišagöngum og Bröggum?!! Byrjum į aš kanna hversu stór hluti žjóšarinnar raunverulega vill vegskatta og höldum įfram śt frį žeirri stašreynd.

Žaš er oršiš hvimleitt hvernig dįsemdarmenn žessa skatts leifa sér aš lķkja honum viš Hvalfjaršargöng. Žetta tvennt į ekkert sameiginlegt, a.m.k. ekki samkvęmt žvķ hvernig skatturinn hefur veriš kynntur fyrir žjóšinni hingaš til. Hvalfjaršargöng voru fyrst byggš og sķšan innheimt gjald til aš greiša žau nišur. Strax viš upphaf framkvęmda lį ljóst fyrir aš sś gjaldheimta yrši til įkvešins tķma. Nś er hins vegar veriš aš ręša skattheimtu til óįkvešins tķma, enginn viršist vita hversu hįa, hvar hśn veršur né ķ hvaša formi. Peningunum hefur veriš lofaš og žį ekkert sérstaklega til žeirra vega sem helst koma til grein ķ skattheimtu og loforšin į aš efna meš lįntöku. Mįliš allt vanbśiš.

Er stjórnmįlamönnum algerlega śtilokaš aš haga sér skynsamlega? Žurfa žeir endalaust aš lįta eins og ekkert sé milli eyrna žeirra? Žaš er erfitt aš trśa aš žeir séu svona heimskir, eitthvaš annaš hlżtur aš liggja aš baki.

 


mbl.is Liggur fyrir aš mįliš sé umdeilt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Grunnlaun - heildarlaun

Žaš er sitt hvaš, grunnlaun og heildarlaun. Grunnlaun eru žau laun sem launžegi fęr aš lįgmarki, fyrir žį vinnu sem hann ręšur sig til. Heildarlaun eru aftur žau laun sem hann fęr greitt fyrir eftir aš bśiš er aš bęta viš žeim greišslum sem launamašurinn į rétt į aš auki.

Žęr greišslur geta veriš mismunandi, t.d. vaktaįlag eša eitthvaš annaš sem launamašurinn leggur atvinnurekanda til meš sķnu vinnuframlagi. Ķ dag er žaš svo aš lįgmarkslaun eru sögš 300.000 krónur fyrir fulla vinnu ķ mįnuš. En žetta er ekki svona einfalt, žar sem einhverjum snilling datt žaš snjallręši ķ hug aš žarna vęri um heildarlaun aš ręša.

Žaš segir aš grunnlaun geta veriš mun lęgri, eša um 260.000 kr fyrir fulla vinnu ķ mįnuš. Žannig er launžegi į lęgstu launum, en skilar sķnu vinnuframlagi į öllum tķmum sólahrings, alla daga įrsins, er ķ vaktavinnu, aš greiša sér sjįlfur vaktaįlagiš aš hluta. Vinnufélagi hans, sem skilar eingöngu vinnu į virkum dögum og dagvinnutķma, fęr hins vegar 40.000 kr ķ tekjutryggingu, til aš nį 300.000 kr! Atvinnurekandinn žarf žį ekki aš greiša vaktavinnumanninum nema 40.000 kr ķ vaktaįlag ķ staš um 80.000 króna, žar sem vaktaįlag er įkvešin prósenta af grunnlaunum, rétt eins og yfirvinnukaup reiknast einnig sem įkvešiš hlutfall af žeim.

Žetta dęmi, sem er alls ekki einsdęmi heldur kaldur raunveruleiki hjį mörgum atvinnurekendum, sżnir og sannar aš ķ kjaravišręšum eru žaš grunnlaun sem skipta mįli, ekki heildarlaun.

Žeir sem ekki skilja žessa einföldu stašreynd ęttu alveg aš lįta vera aš tjį sig um kjaramįl, svona yfirleitt!!

Hér fyrir nešan geta lesendur séš hvernig žetta er oršaš ķ kjarasamningi SGS viš SA, en žar segir skżrt aš til lįgmarkslauna teljist m.a. įlags og aukagreišslur.

 

Lįgmarkstekjur fyrir fullt starf

Lįgmarkstekjur fyrir fullt starf, fullar 173,33 unnar stundir į mįnuši (40 stundir į viku), skulu

vera sem hér segir fyrir žį starfsmenn sem eftir aš 18 įra aldri er nįš hafa starfaš a.m.k. sex

mįnuši hjį sama fyrirtęki (žó aš lįgmarki 900 stundir):

1. maķ 2017  kr. 300.000 į mįnuši.

• Mįnašarlega skal greiša uppbót į laun viškomandi starfsmanna sem ekki nį

framangreindum tekjum, en til tekna ķ žessu sambandi teljast allar greišslur, ž.m.t.

hverskonar bónus-, įlags- og aukagreišslur, sem falla til innan ofangreinds vinnutķma.

Launauppbót vegna lįgmarkstekjutryggingar skeršist ekki vegna samningsbundinnar

launahękkunar vegna aukinnar menntunar sem samningsašilar standa sameiginlega aš.

• Laun fyrir vinnu umfram 173,33 stundir į mįnuši og endurgjald į śtlögšum kostnaši

reiknast ekki meš ķ žessu sambandi.

 


mbl.is Rifist um mismunandi stašreyndir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Samgönguįętlun

Žaš er nokkuš fróšlegt aš lesa samgönguįętlun rķkisstjórnarinnar en betra aš vera ekki svartsżnn fyrir žann lestur, žaš gęti endaš illa.

Einn kafli žessarar įętlunar er nefndur Vegakerfiš - notendagjöld. Žarna reynir vissulega nokkuš į sįlarlķfiš en ķ žessum kafla koma fyrir eftirfarandi setningar:

Verši tekin upp notendagjöld į forsendunum „notandi greišir“ žarf aš huga aš śtfęrslu sem endurspeglar heildarkostnaš. Af žeim möguleikum til réttlįtrar gjaldtöku sem nefndir hafa veriš er ekin vegalengd talin eiga best viš. Meš nżrri žrįšlausri stašsetningartękni opnast nżir möguleikar žar sem hęgt er aš taka miš af žvķ hvaša mannvirki eru notuš, tķma dags, vegalengd, stęrš, žyngd og mengunarflokki farartękis. Žannig er hęgt aš beita jįkvęšri mismunun hįš veggerš og fjarlęgš ķ žjónustu. Nżtt gjaldheimtukerfi žarf einnig aš geta rįšiš viš gjaldtöku eftir stund og staš og žarf žvķ aš byggjast į upplżsingatękni 

Žarna er nokkuš langt seilst. Byrjum į fyrra atrišinu, "notendur greiši". Nś er žaš svo aš notendur bķla greiša sannarlega fyrir alla sķna žjónustu frį rķkinu og gott betur. Ķ dag er veriš aš innheimta um eša yfir 80 milljarša króna į įrsgrundvelli plśs viršisaukaskatt, af bķleigendum. Af žessari upphęš er nęrri helmingur skattur sem į var lagšur til višhalds og endurnżjunar vegakerfisins. Žetta er nįnast sama upphęš og samgönguįętlun gerir rįš fyrir aš notaš sé til višhalds og endurnżjunar vegakerfisins - į nęstu fimm įrum!!

Seinna atrišiš og heldur kuldalegra er sś stašreynd aš nś skal njósnaš um hvar hver ekur og hvenęr. Til žessa į aš nota "nżjustu tękni" sem reyndar hefur veriš til ķ nokkuš mörg įr, en hvaš um žaš, einkalķfinu skal fórnaš. Ekki žarf snilling til aš sjį aš ķ framhaldinu veršur aušvelt aš koma į annarri njósnastarfsemi tengt žessari "nżju tękni" eins og hrašaeftirliti löggęslu. Reyndar getur vart veriš aš žetta standist hin nżju persónuverndarlögin, svo kannski er žar smį glęta.

Aušvitaš er ķ sjįlfu sér ekkert aš žvķ aš breyta skattlagningu į akstri bķla, enda ljóst aš akstur rafbķla er utan kerfis og ekkert ešlilegra en aš žeir séu į einhvern hįtt lįtnir greiša žaš sem žeim ber, til višhalds og endurnżjunar vegakerfisins. Eldsneytisbķlar verša žó ekki dregnir inn ķ slķka skattgreišslu nema žvķ ašeins aš sambęrilegt gjald, sem nś er innheimt viš kaup į eldsneyti, verši lagt nišur. Tvķsköttun mį aldrei samžykkja, ekki undir nokkrum kringumstęšum.

Einfaldast er aušvitaš aš nżta bara žann hluta skattsins sem innifalinn er ķ eldsneyti til žess sem honum var ętlaš. Žannig mį fimmfalda hrašann viš uppbyggingu vegakerfisins. Viš žaš mį svo bęta žeim peningum sem stjórnvöld hafa notaš ķ önnur mįl, af žessum skattstofni undanfarin įr, skila rįnsfengnum. Eftir sem įšur vęru bķleigendur aš greiša vęna summu til samneyslunnar, ž.e. annaš en višhald og endurnżjun vegakerfisins, umfram ašra žjóšfélagžegna. Ef allt žaš fé sem eyrnamerkt var vegamįlum fęru ķ žann flokk žyrfti ekki aš hugsa um veggjöld og jafnvel vęri hęgt aš hafa rafbķla undanžegna žeirri skattlagningu um einhver įr enn, jafnvel žar til menn įtta sig į aš mun skynsamlegra er aš horfa til vetnisbķla.

En žaš er fleira sem tengist samgönguįętlun. Allir vita aš borgarstjórn hefur nįš aš fķfla rįšherra verulega, svo jafnvel stilltustu menn reyta hįr sitt og skegg. Svokölluš borgarlķna, sem reyndar er jafn dulin og veggjöldin, er nś óbeint komin žarna inn og orš eins og "žétting byggšar" farin aš sjįst žar į prenti. Nokkuš merkilegt, žar sem žetta er jś samgönguįętlun.

Öllu verra er aš borgaryfirvöld sękja nś hart aš fį inn ķ samgönguįętlun heimild til enn frekari skattlagningu į landsmenn, skatta sem žau nefna "mengunar- og tafagjöld". Žetta hefur lķtiš veriš rętt ķ sambandi viš samgönguįętlun og vonandi aš žingmenn séu ekki svo skyni skroppnir aš žeir lįti stjórnendur žess sveitarfélags sem hellst er fęrt til aš safna skuldum, fķfla sig sem rįšherra.

En hvaš er "mengunar- og tafagjald"? Jś fyrst og fremst er žetta enn einn skatturinn, til įlagningar į bķleigendur, eins og žar sé óžrjótandi uppspretta peninga! En žetta er ekki neinn venjulegur skattur, heldur skattur sem hefur žann hvata aš gera ekki neitt. Žį er ekki įtt viš aš bķleigendur sitji heima og geri ekkert, heldur hitt aš borgaryfirvöld geri ekkert.

Meš žvķ aš halda gatnakerfinu og umhverfi žess sem sóšalegustu veršur mengun meiri. Žį er hęgt aš innheimta meira mengunargjald. Tafagjaldiš hękkar sķšan ķ réttu hlutfalli viš tafir ķ umferšinni, sem aftur eykur enn frekar mengun. Žetta er žvķ "tęr snilld" eins og höfundar Icesave sögšu į sķnum tķma, getur bara ekki klikkaš!!

Og aušvitaš lenda žessir skattar žyngst į landsbyggšafólki, sem žarf aš sękja sér sķfellt meiri žjónustu til höfušborgarinnar. Tęrasta snilldin er sķšan aš byggja nżjan landspķtala nišur undir mišbę borgarinnar svo örugglega sé nś hęgt aš kroppa ašeins meira af landsbyggšafólkinu, žegar žaš žarf aš sękja sér lękninga.


Aš grįta Björn bónda

Björn Bjarnason grętur Moggann sinn sįrt į bloggi sķnu. Honum žykir sįrt aš formenn stjórnmįlaflokka fįi žar ekki heišurssess um įramót og helst heilsķšu mynd einnig.

Nś er žaš svo aš lķtil sem engin eftirspurn er eftir hugleišingum formanna stjórnmįlaflokka hér į landi, enda marg sżnt aš žęr hugleišingar eru lķtils virši. Kosningaloforš žeirra, sem sumir taka trśanleg, eru fljót aš gleymast eftir aš atkvęši hafa veriš talin og žvķ vart meira aš marka hugleišingar žeirra viš įramót.

Žetta vita ritstjórar Moggans og eru žvķ ekki aš sóa pappķr ķ slķka vitleysu.

Formenn stjórnmįlaflokka eru svo sem ekkert ķ vandręšum meš aš koma sķnum misvitru hugleišingum į framfęri, žó mogginn, einn fréttamišla, įtti sig į tilgangsleysi žess bošskapar.

Hitt vęri fersk, ef formenn stjórnmįlaflokka hér į landi tękju upp į žeirri nżlundu aš standa viš orš sķn, aš standa vörš lands og žjóšar og bara yfirleitt sżna einhvern minnsta vott af žvķ aš žeir séu aš reyna aš vinna sķna vinnu!!

 


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband