Hvenęr ętlar fólk aš vakna?

Umręšan um hlżnun loftlags og orsakir og afleišingar žess viršist meira eiga heima ķ skįldsögum en raunveruleikanum. Kannski af žeirri įstęšu sem skįld eru svo hrifin af žessari umręšu.

Enginn efast um aš loftlag į hnettinum hefur hlżnaš frį žeim tķma er kaldast var, um nokkur žśsund įra skeiš. Hvort sś hlżnun muni halda įfram eša hvort toppnum er nįš, mun framtķšin skera śr um. Ķ žaš minnsta er vart męlanleg hlżnun sķšasta įratug og reyndar fariš kólnandi į sumum stöšum hnattarins.

Um afleišingar žessarar hlżnunar žarf ekki aš deila. Gróšuržekja hefur aukist, sérstaklega į žeim svęšum sem voru komin aš mörkum undir lok litlu ķsaldar, en einnig hefur gróšur aukist į svęšum sem skilgreind hafa veriš sem eyšimerkur. Skapast žaš fyrst og fremst af žeirri augljósu įstęšu aš viš hlżnun loftlags eykst raki ķ loftinu. Sį raki skilar sér sķšan sem rigning, einnig į žau svęši sem žurrust eru. Žvķ hefur gróšuržekja aukist verulega frį upphafi tuttugustu aldar. Męlingar gervihnatta, sem hófust undir lok sjötta įratugarins, stašfesta žetta svo ekki verši um villst. Hlżni enn frekar, ętti žessi žróun aš aukast enn frekar, mannkyn til góšs. Ef aftur kólnar, munum viš fara ķ sama horfiš. Gróšur mun aftur minnka og hungur aukast.

Mestar deilur eru um orsakir žessarar hlżnunar. Žęr eru sjįlfsagt fjölmargar en af einhverjum įstęšum hefur veriš einblķnt į einn žįtt, co2 ķ andrśmslofti. Žessi skżring er žó langsótt og ķ raun meš ólķkindum hvaš fólk gleypir viš žeirri skżringu, vitandi aš loftslag er flóknara en svo aš einn žįttur, sem vigtar mjög lķtiš, geti veriš sökudólgurinn, eša blessunin, eftir žvķ hvernig į mįliš er litiš. Eitt liggur žó kristaltęrt fyrir, višmišunarpunktur męlinga er rangur. Aš žaš hitastig sem var į jöršinni viš lok litlu ķsaldar skuli vera heilagur sannleikur er aušvitaš fįsinna. Nęr vęri aš taka mešaltal hita yfir nokkur žśsund įr og reikna śt hlżnun eša kólnun loftlags śt frį žvķ. Žegar viš męlum hitastig lķkama okkar er višmišunin mešaltal hita mannslķkamans, ekki sį hiti sem lęgstur hefur męlst ķ lifandi manni.

Eins og įšur sagši, žį hefur af einhverjum įstęšum veriš vališ aš saka magn co2 ķ andrśmslofti um meinta hlżnun. Įstęšuna mį kannski rekja til žess aš fyrrum varaforseti Bandarķkjanna, Al nokkur Gore, kom meš žessa skżringu. Bar žar fyrir sig lķnurit sem sannaši žetta. Žó er ljóst aš ekkert beint samhengi er žarna į milli, auk žess sem skiptar skošanir eru um orsök og afleišingu, hvort co2 valdi hlżnun eša hvort hlżnun valdi auknu co2, žó sķšari skżringin sé žó mun skynsamlegri į allan hįtt. Eitt hafa menn žó įtt erfitt meš aš śtskżra, en žaš er žróun hitastigs og losun co2 į sķšustu öld. Alla öldina var nįnast lķnuleg aukning co2, mešan hitastig hękkaš mjög hratt fram undir 1940, lękkaši žį skart aftur fram undir 1980, hękkaši aftur mjög hratt nęstu tvo til žrjį įratugi og hefur nįnast stašiš ķ staš sķšan. Žetta misręmi milli hitaaukningar og aukningu į losun co2 hefur vafist nokkuš fyrir žeim sem tala fyrir žeirri skżringu aš co2 sé ašal sökunautur. Nś hafa hins vegar spekingar NOOA og NASA leyst žennan vanda, meš žvķ einfaldlega aš jafna lķnuritiš śt. Enginn gęti śtskrifast śr hįskóla meš slķkum hętti.

Stjórnvöld śt um allan heim, ekki sķst hér į landi, hafa lagt ofurafl į minnkun co2 ķ loftslagi. Telja sig žar meš vera aš "bjarga heiminum".  Ašgerširnar eru hins vegar handahófskenndar og ķ flestum tilfellum felast žęr ķ auknum sköttum eša einhverju sem męlist meš peningum. Engin sjįanleg merki eru um aš žetta fólk hagi sér ķ samręmi viš sinn bošskap, en bošar fjįrśtlįt į alla ašra sem ekki bęta sitt rįš. Verslaš er meš svokallaša mengunarkvóta, žvert og endilangt, įn žess žó aš mengunin minnki nokkuš. Skattar eru lagšir į žį sem ekki eiga žess kost aš feršast į "vistvęnan" hįtt og enn frekari skattar bošašir. Allt leišir žetta aš einu og ašeins einu, frekari skeršingu lķfskjara įn nokkurra įhrifa į loftslagiš.

Žegar mašur vill sķšan skoša tölulegar stašreyndir um mįliš, ž.e. hversu mikiš Ķsland losar af žessari lofttegund, sem sumir hafa skilgreint sem baneitraš en er ķ raun grundvöllur alls lķfs, rekur mašur sig į vegg.

Samkvęmt skżrslu stjórnarrįšsins er losun Ķslands į co2 ķgildi um 2,9 miljónum tonna. Af žvķ eru ķgildistonn vegna orku, ž.e. eldsneyti og annaš ķ žeim dśr, 1,8 milljón.  Til samanburšar losar Katla um 6,6 miljón ķgildistonn į hverju įri, samkvęmt sķšustu męlingum og Landsvirkjun 8,8 milljón ķgildistonn vegna sölu į losunarkvóta. Žarna fer greinilega ekki saman hljóš og mynd, svo vitlaust sem žetta er. Lįtum vera žó losun eldfjalla sé haldiš frį žessum upplżsingum, žó vissulega sś losun ętti aš skipta mįli ķ umręšunni. Hitt er aftur undarlegra aš eitt fyrirtęki hér į landi skuli geta selt losunarheimildir erlendis, įn žess aš žaš komi fram ķ bókhaldi stjórnarrįšsins. Žetta er aušvitaš gališ!

Ekki er neinn vafi į aš žeir sem žessar losunarheimildir kaupa skrį žaš ķ sķnar bękur, sem skilaš er til viškomandi lands. Til žess er jś leikurinn geršur, eša hvaš? Hvaš veršur žį um sjįlfa mengunina? Gufar hśn žį bara upp? Žetta er ein af žeim snilldarlausnum sem ESB kom fram meš, enda hefur losun co2 ķ Evrópu aldrei veriš meiri en nś, jafnvel žó ķslenskt fyrirtęki selji žeim losunarkvóta sem er rśmlega žrisvar sinnum žaš magn losunar sem stjórnarrįšiš telur landsmenn losa!

Hvenęr ętlar fólk aš vakna? Hvers vegna er žjóš, sem telur sig vera žokkalega vitiborin, svo auškeypt?

 


mbl.is Bann viš notkun svartolķu ķ landhelgi Ķslands
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Žorsteinn Siglaugsson

Įhrif aukins CO2 į hitastig hafa veriš rannsökuš allt frį žvķ į nķtjįndu öld og samhengiš liggur alveg fyrir. Og grundvallast ekki į oršum Al Gore. Hvers vegna žś heldur žvķ fram veit ég ekki. Annaš hvort vegna žess aš žś veist ekki betur, eša vegna žess aš žś ert aš reyna aš blekkja lesendur.

Žorsteinn Siglaugsson, 6.12.2019 kl. 22:06

2 Smįmynd: Gunnar Heišarsson

Um žetta eru skiptar skošanir Žorsteinn og ķ raun var enginn sem taldi sig geta stašiš į henni fyrr en Al Gore gerši žaš aš ašalmįli.

Svo er ekki rétt aš žetta hafi veriš rannsakaš frį nķtjįndu öld. Gilbert Plass kom fram meš žį hugmynd aš aukning į co2 ķ andrśmslofti leiddi til hlżnunar žess, gerši žaš į seinni hluta sjötta įratugar tuttugustu aldar. Hann var geršur afturreka meš žessa skošun į žeim tķma, enda hafši žį fariš kólnandi į jöršinni ķ nęr tvo įratugi. Sķšar, eša ķ byrjun įttunda įratugarins, var rykiš dustaš af žessari hugmynd, žó ekki til aš nota hana sem rök fyrir hlżnun loftlags, heldur kólnun žess. Haldiš var fram aš aukning co2 myndi leiša til ķsaldar.

Einn žeirra vķsindamanna var stofnandi Greenpeace samtakana og talsmašur žeirra um įrabil, Patrick Moore. Žegar svo aftur fór aš hlżna, upp śr 1980, var žessi vķsindamašur bešinn aš skipta um skošun, aš ķ staš kólnunar myndi hlżna. Sagši hann žį skiliš viš samtökin og stofnaši hóp vķsindamanna til aš skoša įhrif co2 į loftslag.  

Enn eru vķsindamenn ósammįla um įhrif co2 į loftslag, ekki žó hvort muni hlżna eša kólna, heldur hvort um orsök eša afleišingu sé aš ręša. Ž.e. hvort aukning co2 leiši til aukins hita eša hvort aukinn hiti leiši til aukningar co2.

Žį er ljóst aš EF svo vęri aš co2 vęri sį skašvaldur sem sagt er, žį er ljóst aš žjóšarleištogar heims eru į rangri leiš. Žaš mun žį ekki vera hęgt aš kaupa sig frį vandanum, einungis hęgt aš ašlagast honum. Jafnvel žó mannskeppan myndi stöšva alla losun co2, sem er aušvitaš ekki hęgt nema žvķ ašeins aš leggjast ķ bęliš og bķša dauša sķns, mun žessari žróun ekki verša afstżrt, ž.e. aukningu į co2 ķ andrśmslofti.

Žvķ vęru stjórnmįlamenn, ef žeir trśa sķnu bulli, ekki aš byggja hśs į lęgsta staš ķ höfušborginni og krefjast žess aš flugvöllur hverfi svo hęgt sé aš byggja enn frekar, į svęši sem sannarlega fer į kaf ef spįdómar žeirra svartsżnu rętast.

Žaš fara ekki saman orš og athafnir stjórnmįlamanna, eina sem žeir gera er aš leggja į enn frekari skatta. Telja sig geta keypt sig frį vandanum, ķ anda ESB.

Gunnar Heišarsson, 7.12.2019 kl. 01:43

3 Smįmynd: Halldór Egill Gušnason

 Žakka góšan pistil Gunnar. 

 Žaš er fullt af fólki sem hefur vaknaš. Skošanir žess fį hinsvegar hvergi rżmi, žvķ göbbelskur įróšur hamfarahlżnunarsinnana hefur algerlega kaffęrt alla umręšu. Sósķalisminn er daušur og allir sem ašhylltust hann foršum, žurftu aš finna nżtt slogan, ķ staš steingeldra hugsjóna sinna. 

 Hamfarahlżnun kom eins og frelsandi engill ķ staš sósķalismans. Moka ofan ķ skurši, bla bla og jarķ jarķ. Sósķaliskt hugsandi stjórnmįlamönnum og konum viršast engin takmörk sett, žį kvelja skal samborgara sķna til undirgefni, skattheimtu og lķfsgęšaskeršingar. 

 Į Ķslandi sjįst žess best merki. Sósķalistar og samfylkingarstóšiš tók mįlstaš fjįrmagnsins daginn eftir kosningar 2009 og sveifst einskis ķ undirlęgjuhętti sķnum, undir vökulum augum nśverandi forseta Alžingis og flugfreyjuskammarinnar.

 Nś skal žetta hyski kreysta hverja einustu krónu sem enn finnst ķ veskjum alžżšunnar ķ umhverfisįtak, sem hefur ekki einu sinni veriš sannaš aš  žurfi. 

 Loftslagsvįr eru ekki veraldarinnar verstu vįr. Sósķalisminn er mengašri en haršasta eitur. 

 Góšar stundir, meš kvešju aš sunnan.

Halldór Egill Gušnason, 7.12.2019 kl. 23:04

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband