Fęrsluflokkur: Umhverfismįl

Hvenęr ętlar fólk aš vakna?

Umręšan um hlżnun loftlags og orsakir og afleišingar žess viršist meira eiga heima ķ skįldsögum en raunveruleikanum. Kannski af žeirri įstęšu sem skįld eru svo hrifin af žessari umręšu.

Enginn efast um aš loftlag į hnettinum hefur hlżnaš frį žeim tķma er kaldast var, um nokkur žśsund įra skeiš. Hvort sś hlżnun muni halda įfram eša hvort toppnum er nįš, mun framtķšin skera śr um. Ķ žaš minnsta er vart męlanleg hlżnun sķšasta įratug og reyndar fariš kólnandi į sumum stöšum hnattarins.

Um afleišingar žessarar hlżnunar žarf ekki aš deila. Gróšuržekja hefur aukist, sérstaklega į žeim svęšum sem voru komin aš mörkum undir lok litlu ķsaldar, en einnig hefur gróšur aukist į svęšum sem skilgreind hafa veriš sem eyšimerkur. Skapast žaš fyrst og fremst af žeirri augljósu įstęšu aš viš hlżnun loftlags eykst raki ķ loftinu. Sį raki skilar sér sķšan sem rigning, einnig į žau svęši sem žurrust eru. Žvķ hefur gróšuržekja aukist verulega frį upphafi tuttugustu aldar. Męlingar gervihnatta, sem hófust undir lok sjötta įratugarins, stašfesta žetta svo ekki verši um villst. Hlżni enn frekar, ętti žessi žróun aš aukast enn frekar, mannkyn til góšs. Ef aftur kólnar, munum viš fara ķ sama horfiš. Gróšur mun aftur minnka og hungur aukast.

Mestar deilur eru um orsakir žessarar hlżnunar. Žęr eru sjįlfsagt fjölmargar en af einhverjum įstęšum hefur veriš einblķnt į einn žįtt, co2 ķ andrśmslofti. Žessi skżring er žó langsótt og ķ raun meš ólķkindum hvaš fólk gleypir viš žeirri skżringu, vitandi aš loftslag er flóknara en svo aš einn žįttur, sem vigtar mjög lķtiš, geti veriš sökudólgurinn, eša blessunin, eftir žvķ hvernig į mįliš er litiš. Eitt liggur žó kristaltęrt fyrir, višmišunarpunktur męlinga er rangur. Aš žaš hitastig sem var į jöršinni viš lok litlu ķsaldar skuli vera heilagur sannleikur er aušvitaš fįsinna. Nęr vęri aš taka mešaltal hita yfir nokkur žśsund įr og reikna śt hlżnun eša kólnun loftlags śt frį žvķ. Žegar viš męlum hitastig lķkama okkar er višmišunin mešaltal hita mannslķkamans, ekki sį hiti sem lęgstur hefur męlst ķ lifandi manni.

Eins og įšur sagši, žį hefur af einhverjum įstęšum veriš vališ aš saka magn co2 ķ andrśmslofti um meinta hlżnun. Įstęšuna mį kannski rekja til žess aš fyrrum varaforseti Bandarķkjanna, Al nokkur Gore, kom meš žessa skżringu. Bar žar fyrir sig lķnurit sem sannaši žetta. Žó er ljóst aš ekkert beint samhengi er žarna į milli, auk žess sem skiptar skošanir eru um orsök og afleišingu, hvort co2 valdi hlżnun eša hvort hlżnun valdi auknu co2, žó sķšari skżringin sé žó mun skynsamlegri į allan hįtt. Eitt hafa menn žó įtt erfitt meš aš śtskżra, en žaš er žróun hitastigs og losun co2 į sķšustu öld. Alla öldina var nįnast lķnuleg aukning co2, mešan hitastig hękkaš mjög hratt fram undir 1940, lękkaši žį skart aftur fram undir 1980, hękkaši aftur mjög hratt nęstu tvo til žrjį įratugi og hefur nįnast stašiš ķ staš sķšan. Žetta misręmi milli hitaaukningar og aukningu į losun co2 hefur vafist nokkuš fyrir žeim sem tala fyrir žeirri skżringu aš co2 sé ašal sökunautur. Nś hafa hins vegar spekingar NOOA og NASA leyst žennan vanda, meš žvķ einfaldlega aš jafna lķnuritiš śt. Enginn gęti śtskrifast śr hįskóla meš slķkum hętti.

Stjórnvöld śt um allan heim, ekki sķst hér į landi, hafa lagt ofurafl į minnkun co2 ķ loftslagi. Telja sig žar meš vera aš "bjarga heiminum".  Ašgerširnar eru hins vegar handahófskenndar og ķ flestum tilfellum felast žęr ķ auknum sköttum eša einhverju sem męlist meš peningum. Engin sjįanleg merki eru um aš žetta fólk hagi sér ķ samręmi viš sinn bošskap, en bošar fjįrśtlįt į alla ašra sem ekki bęta sitt rįš. Verslaš er meš svokallaša mengunarkvóta, žvert og endilangt, įn žess žó aš mengunin minnki nokkuš. Skattar eru lagšir į žį sem ekki eiga žess kost aš feršast į "vistvęnan" hįtt og enn frekari skattar bošašir. Allt leišir žetta aš einu og ašeins einu, frekari skeršingu lķfskjara įn nokkurra įhrifa į loftslagiš.

Žegar mašur vill sķšan skoša tölulegar stašreyndir um mįliš, ž.e. hversu mikiš Ķsland losar af žessari lofttegund, sem sumir hafa skilgreint sem baneitraš en er ķ raun grundvöllur alls lķfs, rekur mašur sig į vegg.

Samkvęmt skżrslu stjórnarrįšsins er losun Ķslands į co2 ķgildi um 2,9 miljónum tonna. Af žvķ eru ķgildistonn vegna orku, ž.e. eldsneyti og annaš ķ žeim dśr, 1,8 milljón.  Til samanburšar losar Katla um 6,6 miljón ķgildistonn į hverju įri, samkvęmt sķšustu męlingum og Landsvirkjun 8,8 milljón ķgildistonn vegna sölu į losunarkvóta. Žarna fer greinilega ekki saman hljóš og mynd, svo vitlaust sem žetta er. Lįtum vera žó losun eldfjalla sé haldiš frį žessum upplżsingum, žó vissulega sś losun ętti aš skipta mįli ķ umręšunni. Hitt er aftur undarlegra aš eitt fyrirtęki hér į landi skuli geta selt losunarheimildir erlendis, įn žess aš žaš komi fram ķ bókhaldi stjórnarrįšsins. Žetta er aušvitaš gališ!

Ekki er neinn vafi į aš žeir sem žessar losunarheimildir kaupa skrį žaš ķ sķnar bękur, sem skilaš er til viškomandi lands. Til žess er jś leikurinn geršur, eša hvaš? Hvaš veršur žį um sjįlfa mengunina? Gufar hśn žį bara upp? Žetta er ein af žeim snilldarlausnum sem ESB kom fram meš, enda hefur losun co2 ķ Evrópu aldrei veriš meiri en nś, jafnvel žó ķslenskt fyrirtęki selji žeim losunarkvóta sem er rśmlega žrisvar sinnum žaš magn losunar sem stjórnarrįšiš telur landsmenn losa!

Hvenęr ętlar fólk aš vakna? Hvers vegna er žjóš, sem telur sig vera žokkalega vitiborin, svo auškeypt?

 


mbl.is Bann viš notkun svartolķu ķ landhelgi Ķslands
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vķsindi, sjórnmįl og peningar

Fyrst af öllu ętla ég aš taka upp breytt oršalag. Fram til žessa hef ég talaš um efasemdarfólk og fólk sem trśir, žegar loftlagsmįl eru rędd. Oršiš afneitunarsinnar hefur sķfellt oršiš algengara į efasemdarfólk, jafnvel žingmenn farnir aš skrifa greinar til réttlętingar žess oršs og rķkisśtvarpiš notar žaš ķ sinni umfjöllun, tel ég rétt aš kalla žį sem trśa į manngert loftslag, hamfarasinna. Mér er illa viš žessi bęši orš, en til aš tolla ķ tķskunni veršur mašur jś aš spila meš.

En žessi pistill įtti ekki aš vera um oršnotkun, heldur vķsindi, stjórnmį og peninga. Mjög hefur veriš haldiš į lofti aš vķsindamenn žiggi ekki greišslur fyrir sķn störf, aš žeir séu engum hįšir og vinni allt śt frį vķsindalegum forsendum. Ķ hinum fullkomna heimi vęri svo, en svo er žó alls ekki. allir žurfa jś salt ķ grautinn, einnig vķsindamenn. Žeir sękja žvķ vinnu, oftast hjį einhverjum stofnunum og žvķ merkilegri sem stofnunin er, žvķ virtari telja vķsindamenn sig vera. Auk žess sem launin hękka eftir žvķ sem stofnunin veršur virtari. Ekki ętla ég aš halda žvķ fram vķsindamenn, almennt, séu aš taka viš aukagreišslum ofanį sķn laun, en starfiš getur vissulega veriš ķ hśfi, ef ekki er gert žaš sem ętlast er til.

Hins vegar er vitaš aš žęr stofnanir sem vķsindamenn vinna hjį eru alfariš hįšar fjįrframlögum. Žau fjįrframlög koma bęši frį rķkissjóšum landa sem og frį žeim sem eiga mikla peninga. Žvķ er vķst aš žaš skiptir miklu mįli fyrir stofnanir aš frį žeim komi žaš sem hentar žeim er meš fjįrmagniš fara, hvort heldur žaš eru žeir sem tķmabundiš fara meš fjįrmįl rķkja eša einhverjum sem beinlķnis hagnast į "réttum" nišurstöšum vķsindamanna. Žvķ eru vķsindamenn gjarnan bundnir viš aš "réttar" nišurstöšur séu framreiddar, žó ekki vęri nema til aš halda stöšu sinni.

Sem dęmi flutti kanadķskur vķsindamašur, Susan Janet Crockford, prófessor ķ mannfręši og dżrafręšingur viš Viktorķuhįskóla, erindi žar sem hśn benti į hiš augljósa. Aš Ķsbirnir vęru ķ mestri žörf fyrir mat eftir aš žeir skrišu śr hķši aš vori, aš žaš vęri žį sem sem lķf hśna hennar réšust og žvķ ętti hlżnun loftlags og minnkun heimskautaķss einmitt aš auka lķfslķkur ķsbjarna, aš žį yrši aušveldara fyrir žį aš afla sér matar. Fyrir žennan fyrirlestur var hśn rekin frį hįskólanum!

Žaš er ljóst öllu hugsandi fólki aš peningar hafa įhrif į vķsindamenn. Hellst aš žeir sem eru komnir į eftirlaun og engum hįšir geti talaš śt frį vķsindum į hlutlęgan hįtt. Enda er žaš svo aš flestir žeirra sem tala gegn žvķ aš vešurfar jaršar sé manngert, aš ekki sé talaš um hamfarahlżnun, eru vķsindamenn į efri įrum, komnir į eftirlaun. Hafa engu aš tapa og eru engum hįšir.

Ašeins um stjórnmįl. Ef eitthvaš skiptir stjórnmįlamenn mįli, eru žaš peningar. Hugsjónir og stefnur eru einskis virši žegar völdum er nįš. Žvķ skipir öllu mįli fyrir stjórnmįlamenn aš hlķša ķ einu og öllu žvķ sem peningamenn sega. Žetta eru aušvitaš ekki nż sannindi, hefur žekkst um nokkuš langan tķma. Hin sķšari įr hafa fjįrmagnöflin žó sķfellt veriš aš gera sig gildari ķ stjórnmįlum. Žvķ skiptir mįli fyrir stjórnmįlamenn hvernig žeir haga sér. Litiš er fram hjį tali žeirra um stefnumįl og hugsjónir fyrir kosningar, en eftir žęr skulu menn spila rétt!

Aš halda žvķ fram aš peningar skipti ekki mįli ķ vķsindum, eins og haldiš var fram ķ svoköllušum borgarafundi um loftlagsmįl, į ruv, er firra. Į žessu įri nema styrkir frį rķkisstjórnum og fjįrmįlamönnum, vegna global warming um 400 milljöršum bandarķkjadala. Žį er ótalinn óbeinn kostnašur. Rķkisstjórnir sękja žetta fé ķ vasa žegna sinna og ef einhver heldur aš fjįrmįlamenn leggi fram peninga af hugsjón, er žaš mikill misskilningur. Žeir nota sķna peninga til aš įvaxta žį.

Vķsindi byggjast į rannsóknum og tilgįtum. Vķsindamenn eiga aš vera tilbśnir aš skipta um skošun, komi ķ ljós aš fyrri tilgįta var röng eša aš nżjar rannsóknir gefa til kynna aš svo hafi veriš. Į žessu veršur stundum misbrestur, žaš er žekkt śr sögunni. Ętķš hefur žó sannleikurinn opinberast žó į stundum žeir sem héldu honum fram vęri burtu flognir mešal lifandi manna.

Enginn efast um aš hlżnaš hefur į jöršinni frį lokum litlu ķsaldar. Einnig er vitaš aš oftar en ekki hefur veriš hlżrra į jöršinni ķ sögu hennar. Reyndar er žaš svo aš sį upphafspunktur sem valin er til męlinga hlżnunar jaršar er ķ lok eins kaldasta skeišs jaršar um žśsundir įra og reyndar kaldasta tķmabil fyrir utan alvöru ķsaldarskeiša jaršarinnar. Viš lifum žvķ ķ dag mun nęr ķsöld en hlżskeiši, enda benti fyrrum vešurstofustjóri į aš hann hefši svo sem ekki miklar įhyggjur žó hitastig hękki um tvęr grįšur, mun alvarlegra vęri ef žaš hefši lękkaš um žęr tvęr grįšur.

Frį aldamótum hefur hitastig jaršar stašiš nokkuš ķ staš, ž.e. samkvęmt męlingum į jöršu nišri. Męlingar gervihnatta segja reyndar annaš, en žęr męlingar hefur reglulega žurft aš leišrétta, allt frį žvķ žęr hófust, seint į sjötta įratugnum.

Nokkuš er vķst aš žessi stöšugleiki ķ hitastigi jaršar, sem veriš hefur frį aldamótum, mun ekki haldast. Hvort enn frekari hlżnun verši, jafnvel svo aš svipušu hitastigi verši nįš og viš landnįm eša jafnvel svipušum hita og var er Rómaveldi varš til, er śtilokaš aš segja til um. Allt eins gęti kólnaš aftur, aftur oršiš sś staša aš firšir hér į landi og įr og skipaskuršir Evrópu yršu ķsilagšašir stóran hluta vetrar. Eitt er žó ljóst aš um stóran hluta noršurhvels jaršarinnar, ž.e. ķ Rśsslandi og Noršur Amerķku, hefur įriš ķ įr veriš hiš kaldasta ķ įratugi og sumstašar hafa jafnvel kuldamet allt frį nķtjįndu öld falliš. Hvort um einstakt įr er aš ręša eša hvort žetta er vķsir aš žvķ aš žaš fari kólnandi, get ég aušvitaš ekki sagt til um.

Hamfarasinnar kenna aušvitaš hlżnun jaršar um žennan kulda, en žaš er önnur saga.

 

 


Saušhausar og sauškindin

Um nokkuš skeiš hefur veriš unniš markvisst gegn ķslensku sauškindinni. Żmis rök telja menn sig hafa gegn žeirri fallegu skepnu og kannski ekki sķšur gegn žeim sem strögla viš aš reyna aš hafa lķfsvišurvęri af henni, bęndum.

Framanaf voru žaš greišslur til bęnda sem mesta umręšan snerist um, jafnvel žó slķkar greišslur séu višhafšar ķ öllum rķkjum hins vestręna heims. Ekki eru žęr greišslur žó til aš fylla vasa bęnda af aurum, heldur til aš halda veršlagi matvara nišri. Žaš kostar nefnilega aš framleiša kjöt og ef sį kostnašur į aš lenda aš fullu į neytendum žarf aš hękka laun. Žeir sem hęst létu ķ žessari umręšu voru gjarnan žeir sem lifšu alfariš į greišslum śr sameiginlegum sjóšum okkar landsmanna, ekki ķ formi styrkja til aš framleiša veršmęti, heldur į fullum launum, stundum viš žaš eitt aš nķša nišur žį sem skapa veršmęti og žaš oft į tķšum į launum ķ hęrri kantinum. 

Svo fęršist umręšan til og snerist um landeyšingu, aš sauškindin vęri aš éta upp landiš. Enn eru til saušhausar sem halda žessu fram, žó žeim vissulega fari fękkandi. Žaš er nś žannig aš landnįmsmenn fluttu tiltölulega fįtt fé meš sér frį Noregi, enda sauškindin haldin fyrst og fremst til aš nżta ullina. Svķn og naut voru nżtt til kjötframleišslu. Į žeim tķma var nokkuš hlżrra en nś og gróšur žvķ meiri. En svo tók aš kólna og svķnahald illmögulegt. Žį kom sauškindin sér vel, enda haršgeršari skeppna. Engu aš sķšur var fólk ķ landinu fįtt og saušfé einnig. Žaš var ekki fyrr en eftir mišja nķtjįndu öld sem fólki tók aš fjölga, hęgt ķ fyrstu en tók stökk er į leiš 20 öldina. Saušfé fjölgaši samtķmis. Um 1980 nįši saušfé hįmarki, fór yfir 800.000 fjįr en hefur fękkaš um helming sķšan. Tališ er aš saušfé hafi aldrei nįš aš komast yfir 30-50.000 kindur fyrr en į tuttugustu öldinni, lengst af veriš undur 20.000 kindum. Landeyšing hefur aftur stašiš yfir ķ aldir. Žar mį fyrst og fremst kenna vešurfari og eldgosum, enda vešurfar hér į landi einstaklega hart ķ um 5-6 aldir, eša mešan litla ķsöld stóš yfir. Ķ öllu falli er śtilokaš aš svo fįtt fé sem hér var į žeim tķma er landeyšing var sem mest, geti veriš sökudólgurinn. 

Og nś hafa postularnir sem predika gegn sauškindinni fundiš enn eina sökin, til aš įsaka hana fyrir. Nś er žaš prumpiš og ropiš. Aš ķslenska sauškindin sé svo mögnuš aš henni muni takast aš leggja af allt lķf į jöršinni. Žessu er haldiš fram ķ nafni hamfarahlżnunar og aušvitaš hlżtur žaš žį aš vera rétt. Žaš er nóg aš nefna oršiš hamfarahlżnun, žį mį segja hvaša bull sem er!

En skošum mįliš ašeins. Annaš orš er sem fegursti söngur ķ eyrum glóbista, en žaš er "Parķsarsamkomulagiš". Žegar menn setja žaš orš ķ sömu mįlsgrein og hamfarahlżnun, breytast žeir ķ snillinga, ef ekki dżrlinga. Ķ žessu magnaša samkomulagi er talaš um minnkun į koltvķoxķš CO2, ķ andrśmslofti. Og žar komum viš aš prumpi og ropi sauškindarinnar. Samkomulagi byggir į višmišunartķma og sķšan hvaš CO2 skuli lękka mikiš til annars įkvešins tķma. Žessi upphafstķmi er įriš 1990 og lokaįriš 2050, žannig aš viš erum nįnast hįlfnuš į vegferšinni. Žó eykst enn losun CO2 hér į landi, eins og reyndar ķ flestum eša öllum löndum er settu nafn sitt viš žetta samkomulag. Eina rķkiš sem hefur nįš aš minnka hjį sér losun CO2 er USA, žrįtt fyrir aš hafa dregiš sig frį samkomulaginu.

Og žį er nęst aš skoša skašręšisskepnuna sauškindina. Eins og įšur segir hefur losun CO2 aukist hér į landi frį 1990. Hins vegar mį halda žvķ fram aš samdrįttur ķ losun žessa lķfgjafa hafi minnkaš vegna sauškindarinnar, um meira en 20% į sama tķma. Frį 1990 til 2017, en yngri tölur eru ekki enn śtgefnar, hefur saušfé fękkaš hér į landi um 20%. Žar til višbótar mį nefna aš innflutningur į kjarnfóšri hefur į sama tķma dregist saman. Öflun heyfanga hefur breyst og fleira mį telja til. Žvķ er ekki ofsagt aš halda fram 20% minnkun į losun CO2 frį saušfé, sennilega er talan žó nokkuš hęrri. Erfišlega getur veriš aš finna annan žįtt žar sem slķkur įrangur hefur nįšst, hvort heldur er hér į landi eša erlendis.

 

 

 


Žeir hafa hęst sem ęttu aš sjį sóma sinn ķ aš žegja

Ķ kjölfar hrunsins var afskrifaš lįn sem sagt var ķ eigu eiginmanns Žorgeršar Katrķnar. Svo vel vildi til aš eiginmašur hennar hafši starfaš viš einn af föllnu bönkunum og fékk žvķ sér mešferš. ŽKG var žingmašur į žessum tķma og varaformašur Sjįlfstęšisflokks. Žó hśn stašfastlega neitaši žvķ aš vita nokkuš um fjįrmįl eiginmannsins, žį hrökklašist hśn af žingi meš skömm og śr sęti varaformanns skömmu sķšar, enda öllum ljóst aš hjón vita yfirleitt nokkuš um fjįrskuldbindingar hvors annars. Upphęš žessa lįns var į viš eitt žśsund mešallįn ķbśšakaupenda, į žeim tķma. Žeir žurftu hins vegar margir hverjir aš fęra bankanum hśseign sķna og sumir žóttust hafa sloppiš vel meš žaš eitt aš verša öreigar! Žessi saga mun seint gleymast!

Žvķ ętti Žorgeršur Katrķn aš sjį sóma sinn ķ žvķ aš vera ekki aš tjį sig ķ fjölmišlum, af viršingu viš žį sem misstu sķna aleigu ķ kjölfar hrunsins, mešan hśn sjįlf hélt sķnum.

Sómi ŽKG nęr skammt, ķ staš žess aš halda sig til hlés žį stofnaši hśn nżjan stjórnmįlaflokk, enda frami hennar innan žess gamla žrotin. Hśn komst į žing og hefur veriš helsti talsmašur žeirra sem vilja inngöngu ķ ESB, hvaš sem žaš kostar.

Ķ višhengdri frétt fer ŽKG hamförum, mįlar Bandarķkin sem verstu skśrka sem heiminn byggja og krefst aš stjórnmįlasambandi viš žį verši slitiš, fórni USA ekki slatta af unga fólkinu sķnu ķ strķši, hinumegin į hnettinum. Ekki fyrir löngu sķšan kom svipuš gagnrżni, en žį fyrir aš Bandarķkin vęru ķ strķši um allan heim!

Žaš er fleira sem frį ŽKG kemur ķ žessari frétt, fyrir utan aš Bandarķkin séu upphaf og endir alls hins vonda. Hśn nęr aš tengja žetta loftlagsmįlum. Segir umhverfisstefnu Bandarķkjanna vera ógn viš heimsbyggšina. Ef Bandarķkin menga svo mikiš, sem hśn segir, hvers vegna kallar hśn žį eftir aš žau stundi frekari hernaš? Varla er žaš til bóta fyrir umhverfiš?

Reyndar ętti hśn aš gagnrżna vini sķna ķ Evrópu, fyrir slęlega umhverfisstefnu, eša réttara sagt framkvęmd hennar. Žar eykst enn losun loftegunda sem kennd eru viš hlżnun jaršar, mešan verulega hefur dregiš śr henni ķ Bandarķkjunum. Vissulega drógu Bandarķkin sig śr svoköllušu Parķsarsamkomulagi, ekki vegna žess aš žeir vildu ekki minnka hjį sér mengun, heldur vegna žess aš ķ žvķ samkomulagi var įkvęši um aš nokkur lönd žrišja heimsins, s.s. Indland og Kķna, įttu aš fį lausn frį greišslu fyrir mengun. Og til aš nį žvķ fé var ętlast til aš Bandarķkin myndu greiša fyrir žessar žjóšir. Sjóšinn varš jś aš stofna, enda žaš helsta markmiš Parķsarsamkomulagsins. Mengun per se skipti minna mįli.

Ef Žorgeršur Katrķn er svo umhugaš um aš fara ķ strķš viš Tyrki, žvķ talar hśn žį ekki viš vini sķna ķ ESB. Žeir hljóta aš sinna kalli hennar.

 

Kśrdar hafa mķna samśš, en žeim veršur ekki bjargaš meš hervaldi. Ljóst er aš ef Bandarķkin fęru ķ strķš viš Tyrki munu Rśssar skerast ķ leikinn. Žarna yrši langdręgt strķš sem allir munu tapa į, mest žó Kśrdar. ESB getur aušvitaš lķtiš gert, bęši vegna višskiptahagsmuna viš Rśssa og kannski fremur vegna žess aš Tyrkir liggja meš umsókn um inngöngu ķ sambandiš.

Žvķ eru višskiptažvinganir į Tyrki mun įrangursrķkari, auk žess aš Kśrdar munu žį ekkert skašast.

En kannski er Žorgerši Katrķnu sama um Kśrda, kannski vill hśn bara strķš.

 

 


mbl.is Vill endurskoša samskipti viš Bandarķkin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hękkun sjįvarstöšu

Enginn efast um aš hlżnaš hefur į jöršinni. Hitt eru menn ekki sammįla um af hvaša völdum žaš sé, hvort įfram muni hlżna eša hvort kólni aftur. Nżjasti vinkillinn er bréf sem samiš er af 500 loftlagssérfręšingum og sent į rįšstefnu SŽ, sem nś stendur yfir. Fréttamišlar hafa veriš žögulir sem gröfin um žetta bréf og gęta žess vandlega aš žaš sé hvergi birt.

Žegar lesin er fréttin sem žetta blogg tengist viš, veršur mašur nokkuš sorgmęddur. Ekki vegna innihalds fréttarinnar heldur framsetningar. Žarna eru fullyršingar sem ekki standast skošun og aš auki eru žversagnir ķ fréttinni sem gerir erfišar aš taka hana trśanlega. M.a. er sagt aš flóš vegna brįšnunar snjóa į vorin muni fęrast hęrra til fjalla. Hvaš veršur svo um vatniš žegar žaš kemur lęgra ķ landiš er erfitt aš skilja, kannski halda menn aš žaš muni bara gufa upp!

Flest eša öll žau rök sem fęrš eru fram ķ fréttinni og žau rök sem notuš eru til aš trilla mannfólkiš eru fjarri žvķ aš vera nż af nįlinni. Ķ tveim fręšslumyndum, annarri frį įttunda įratug sķšustu aldar og fjallaš er um ķ sķšasta bloggi mķnu og hinni frį seinni hluta žess nķunda, eru öll žessi rök tiltekin. Ķ seinni myndinni er mįlflutningurinn lķkari žvķ sem nś er, aš žvķ leyti aš fastar er aš orši kvešiš. Talaš um aš "engan tķma megi missa" aš "ašgerša sé žörf tafarlaust" og jafnvel eru nautin oršin jafn miklir sökudólgar og ķ dag. Žarna var žó ekki veriš aš vara viš hlżnun jaršar, heldur ķsöld! Og takiš eftir, žetta myndband og vištölin viš fręšimennina var gert fyrir einungis rśmum žrjįtķu įrum sķšan!! Sem betur fer fór ekki sem fręšingar spįšu, žvķ žį vęri sennilega kominn jökull yfir allt okkar fagra land!!

Hin sķšustu įr hefur vķsindamönnum tekist aš spį um vešur meš nokkurri vissu, en einungis til tveggja daga. Lengri spįtķmi er óįreišanlegur og žvķ óįreišanlegri sem lengra lķšur. Į įttunda og nķunda įrtug sķšustu aldar töldu žessir menn sig geta spįš meš nokkurri vissu nokkra įratugi fram ķ tķmann og spįšu ķsöld. Enn ķ dag eru til vķsindamenn sem telja sig hafa hęfileika til slķkrar spįmennsku, en spį nś hamfarahlżnun. Žaš fyndnasta viš žetta er aš nś er aš nokkru leiti um sömu spįmenn aš ręša, žó ķ fyrra tilfellinu hafi hlutur loftlagssérfręšinga mešal žessara spįmanna veriš stęrri.

Stjórnmįlamenn eru hrifnir af žessum spįdómum. Žeir žeytast um heiminn žveran og endilangan og keppast viš aš lżsa sem mestri ógn. Žetta žjónar žeim vel, enda fįtt sterkara en ógnarvopniš. Minna fer fyrir lausnum, öšrum en skattlagningu. Eins og vešurfariš lįti stjórnast af peningum!

Forsętisrįšherra okkar hélt žrungna ręšu ķ New York og lżsti žvķ fjįlglega hvaš Ķsland vęri öflugt ķ ašgeršum gegn žessari miklu ógn. Jś vissulega hafa veriš lagšir hér į skattar en fįtt annaš. Ef hśn tryši žvķ aš hamfarahlżnun vęri handan hornsins, žį ętti hśn aš vita aš sjįvarborš mun hękka verulega. Žvķ vęri Alžingi vęntanlega fyrir löngu bśiš aš banna allar nżbyggingar viš sjó. Hvar rķsa stęrstu og dżrustu byggingar höfušborgarinnar?!!

 

 


mbl.is Tvöfalt hrašari hlżnun į noršurslóšum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ice Age is Coming

Ķsöld er aš skella į - žetta er ekki męlt af munni žeirra sem ķ daglegu tali eru uppnefndir "afneitendur", heldur er žetta nafn į fręšslumynd sem framleidd var ķ samstarfi viš vķsindamenn, įriš 1978.

Į sķšustu öld hlżnaši verulega į jöršinni, ž.e. frį aldamótum og fram undir lok fjórša įratugarins, eftir žaš kólnaši aftur allt til loka žess įttunda, en žį tók aš hlżna aftur. Sķšasta įratug žessa kuldakafla voru vķsindamenn į žvķ aš ķsöld vęri į leišinni, enda snjóžyngsli sķfellt meiri eftir žvķ sem į leiš žess įratugar. En svo hlżnaši aftur og enginn talaši um ķsöld. Hin sķšari įr hafa žeir vķsindamenn sem hęst létu ķ spį um ķsöld reynt aš žvo hendur sķnar, enda margir enn aš störfum og spį nś ofsahlżnun. Žó kalt hafi veriš undir lok įttunda įratugarins var enn mun hlżrra en seinni part nķtjįndu aldar, žann tķma er vķsindamenn dagsins ķ dag eru gjarnir į aš nota sem višmišun um "hamfarahlżnun jaršar".

Žann 28 aprķl 1975 ritušu nokkrir sérfręšingar NOAA grein ķ Newsweek žar sem žeir vörušu viš kólnun loftlagsins og köllušu eftir ašgeršum stjórnmįlamanna. Žar var fyrst og fremst talaš um aš minnka mengun, enda var žaš skošun žeirra aš meiri mengun gęti leitt til žess aš sólarljósiš ętti erfišara um vik aš nį til jaršar. Žeir voru žó ekki tilbśnir aš taka undir tillögu sumra annarra vķsindamanna um aš dęla kolaryki į jökla, til aš bręša žį og halda žeim ķ skefjum. Žessir vķsindamenn sögšu aš engan tķma mętti missa, aš fyrir séš vęri hungursneiš og hörmungar, innan fimmtįn įra.

Sem betur fer höfšu vķsindamenn įttunda įratugar sķšustu aldar rangt fyrir sér.

Ķ dag eru vķsindin önnur. Nś er talaš um hamfarahlżnun og flest sem gerist ķ nįttśrunni sagt af žeim völdum. Žaš er žó margt lķkt meš žvķ sem įšur var. Engan tķma mį missa, mengun er sökudólgurinn og yfirleitt nokkuš sömu rök notuš, bara talaš um hlżnun ķ staš kólnunar. Nś segja vķsindamenn, reyndar ekki sagt hvašan žeir koma en gera mį rįš fyrir aš NOAA eigi žar einhverja aškomu, aš aldrei fyrr hafi veriš hlżrra į jöršinni en einmitt nśna. Žetta er aušvitaš röng fullyršing. Ef viš tökum hitastig jaršar sķšustu tķu žśsund įr, sem er nokkuš vel žekkt stašreynd ķ dag, m.a. vegna borkjarna śr Gręnlandsjökli, kemur ķ ljós aš į žessum tķma hefur žrisvar skolliš į kuldaskeiš. Žessi kuldaskeiš falla žó ekki undir alvöru ķsöld, eins og hér var fyrir 18000 įrum. Sķšasta žessara kuldaskeiša og žaš hlżjasta žeirra er žó stundum nefnt litla ķsöld. Į žessum tķu žśsund įrum hafa hins vegar komiš įtta hlżskeiš, flest žeirra mun hlżrri en nś og sum verulega hlżrri.

Svo haldiš sé įfram aš tala um met ķ vešurfari eru tvö kuldamet ķ Bandarķkjunum sem verulega standa uppśr. Ķ janśar og febrśar 1936 męldist frost nišur ķ -51 grįšu į celsķus og aldrei hafši męlst svo mikiš frost įšur žar. Žetta met hélt allt fram ķ janśar 2019, er frost męldist -53 grįšur į celsķus og sló žar meš śt fyrra met. Žaš merkilega viš žessi hörkufrost er aš bęši verša į tķma žegar frekar hlżtt er į jöršinni, žaš fyrra undir lok žess hlżkafla sem stašiš hafši yfir frį aldamótum og žaš sķšara fyrr į žessu įri, sem vķsindamenn segja žaš hlżjasta til žessa. Žegar fyrra metiš féll var svo sem ekki mikiš rętt um orsakir, en vešriš sem žvķ fylgdi var geysilegt. Svo mikiš var vešriš aš dęmi var um aš stórgripir hefšu frosiš til bana standandi.

Hins vegar var nokkuš rętt um orsakir žess mikla kulda er męldist ķ janśar sķšastlišinn. Žį kepptust menn um aš koma sökinni į hversu hlżtt vęri oršiš, aš žaš leiddi til aukinna öfga. Ekki ętla ég aš dęma um žaš.

Hvaš sem öšru lķšur, žį er vķst aš nokkuš hefur hlżnaš į jöršinni okkar hin sķšari įr. Hverju er um aš kenna er erfitt aš segja, en vitandi aš slķkt hefur gerst oft įšur, er erfitt aš segja orsökina eitthvaš sem mannskepnan ašhefst. Bent er į co2 ķ žvķ sambandi, aš mannskepnan lįti frį sér svo mikiš magn af žeirri lofttegund. Žó eru vķsindamenn enn ekki sammįla um hvort sś lofttegund er orsök eša afleišing. Sumir standa į žvķ fastar en fótunum aš meš aukinni hlżnun muni eldfjöll gjósa meira og žaš leiši til enn frekari hlżnunar. Viš vitum jś aš mikiš magn co2 losnar śr lęšingi viš žaš. Į sögulegum tķma hafa stór eldgos oršiš og afleišingin alltaf veriš į sömu leiš, leitt til kólnunar į jöršinni.

Hitt er ljóst aš nįttśran sjįlf losar mikiš magn co2 śt ķ andrśmsloftiš, sem betur fer. Annars vęri lķtiš lķf til. Mannskepnan hefur vissulega aukiš verulega losun žessarar lofttegundar, en žaš er bara brotabrot af žvķ magni sem nįttśran sjįlf skaffar til aš višhalda lķfi a jöršinni. Nś tala menn um aš draga žurfi śr losun co2 um svo og svo mikiš, gjarnan nefnd einhver prósent meš einsstafa tölu. Žaš mun litlu eša engu breyta žar sem heildarmagn žess sem mannskepnan losar er svo ofbošslega lķtiš. Jafnvel žó tękist aš stöšva alla losun mannskepnunnar į co2 nś ķ dag, mun žaš litlu breyta. 

Ótti er eittvaš vinsęlast og sterkasta vopn sem valdhafar geta notaš. Vandinn er aš žetta vopn er gjarnan skammvinnt, fólk įttar sig og rķs upp gegn žeim sem žaš nota. Į vķkingaöld var ótti sterkast vopn vķkinga og meš žvķ nįšu žeir undir sig stórum hluta Englands. Žeir féllu. Fljótlega eftir žaš var žaš kristindómurinn. Žjónar kirkjunnar nįšu ótrślegum įrangri ķ aš kśga žegna sķna meš óttan aš vopni. En sś kśgun varš aš lįta undan. Hin sķšari įr mį nefna žann ótta sem višhafšur var vegna kjarnorkuvįr og spurning hvort meiri sigur var fyrir valdhafa yfir žegnum sķnum eša žeim žjóšum sem žeir beindu flaugum sķnum aš. Į įttundaįratugnum var žaš óttinn viš ķsöld sem reynt var aš koma į legg, en žaš mistókst. Nįnast ķ beinu framhaldi kom svo óttinn um hamfarahlżnun. Žegar óttinn fór dvķnandi og sķfellt fleiri vķsindamenn žoršu aš koma fram meš efasemdir, var sś snilldar ašferš notuš aš lįta barn taka viš svipunni. Žaš klikkar aušvitaš ekki.

Žaš er of langt mįl aš telja upp allar žęr hamfaraspįr sem duniš hefur į heimsbyggšinni, sķšustu tvo įratugi. Lęt nęgja aš nefna spį Al Gore frį įrinu 2003, er hann hélt žvķ fram aš innan tķu įra yrši allur ķs į noršurskautinu horfinn. Įrlega frestaši hann žessu žó um eitt įr, en hélt sig žó ętķš viš einn įratug. Enn er ķsinn žarna til stašar og hefur reyndar heldur aukist hin allra sķšustu įr.

Eins og įšur segir eru vķsindamenn alls ekki sammįla um hvaš veldur žeirri hlżnun sem hefur veriš sķšustu įratugi, hvort įfram heldur aš hlżna eša hvort aftur muni kólna. Žarna skiptast vķsindamenn nokkuš ķ tvo hópa. Flestir žeirra sem menntašir eru ķ loftlagsvķsindum telja fjarri žvķ aš hęgt sé aš kenna mannskepnunni og hennar athöfnum um, hinir sem żmist eru menntašir į öšrum svišum eša eru vķsindamenn ķ lygum (stjórnmįlamenn), eru haršir į aš manninum sé um aš kenna og ekkert annaš.

En gefum okkur nś aš dómsdagsfólkiš hafi rétt fyrir sér, gefum okkur aš hafin sé einhver hamfarahlżnun og aš jöršin muni farast. Ķ meira en tuttugu įr hafa stjórnmįlamenn heimsins veriš nįnast į stöšugu flugi, heimsįlfa į milli, til aš sękja rįšstefnur um vandann. Og hver er nišurstašan? Jś, auknir skattar, žaš er allt og sumt. Ekkert gert af viti til aš sporna gegn losun co2, akkśrat ekkert. Žaš er hellst ef stjórnvöld hvers lands finna eitthvaš sem ekkert kostar og žau geti notaš sem sżndarpassa um ašgeršir, gagnvart öšrum žjóšum. Annars er bara horft til skattlagningar og hennar af stęrri grįšunni.

Sumir reka sjįlfsagt upp stór augu og vilja nefna rafbķlavęšinguna sem dęmi. Žaš er žó fjarri žvķ aš hśn muni miklu breyta. Rafbķlavęšing hefši oršiš eftir sem įšur, einfaldlega vegna žess aš žeir bķlar eru mun einfaldari og žegar fram lķšur ódżrari en bķlar meš sprengihreyfli. Eini vandinn viš rafbķla er geymsla orkunnar og ekki alveg séš aš žeir geti tekiš yfir aš fullu fyrr en lausn fęst žar.

Žaš er žó fjarri žvķ aš ég telji aš ekki žurfi aš minnka mengun, hverju nafni sem hśn nefnist. Mengun getur aldrei oršiš til góša og sjįlfsagt aš gera allt sem hęgt er til aš minnka hana. Žar žarf aušvitaš allt aš liggja undir, loftmengun į aš halda ķ lįgmarki og ruslmengun er vandamįl sem naušsynlegt er aš horfa til og finna lausn į. Žetta kemur žó ekkert viš hitastigi jaršar. Žar eru öfl sem mannskepnan mun sennilega aldrei geta tamiš.

Og ef stjórnmįlamenn virkilega tryšu sjįlfum sér og teldu aš hamfarahlżnun vęri į leišinni, ęttu žeir aušvitaš aš vera aš finna lausnir į žvķ hvaš žurfi aš gera til aš mannskepnan fįi lifaš af slķka hlżnun. Leita lausna į hvernig hęgt veršur aš višhalda lķfi į jöršinni, ef svo fęri aš aftur yrši hér hitabeltisskógur um nyrstu lendur Kanada, Gręnlands, Noregs og Rśsslands. Žaš hefur gerst og žaš gęti gerst aftur. Mašurinn mun žar engu rįša, en gęti kannski ašlagaš sig aš breyttu loftslagi.

Ice Age is Coming 1978 Science Facts

 

 


mbl.is Hitinn hefur aldrei męlst hęrri
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Śtrżming Arnarstofnsins?

Örninn er stolt ķslensku fuglaflórunnar. Žaš er žvķ glešilegt aš stofninn skuli vera aš eflast og stękka. Hins vegar er ljóst aš um tķmabundiš įstand er aš ręša, aš stofn Arnarins mun falla mikiš į nęstu įrum og vandséš aš hann muni geta lifaš af žęr hremmingar sem hans bķša.

Breišafjöršur er kjörlendi Arnarstofnsins og flest óšul žar. Til stendur aš reisa 86 vindmillur af stęrstu gerš umhverfis botn fjaršarins, en vitaš er aš slķk tól eru verulega skeinuhętt fuglum, sérstaklega stęrri fuglum. Žvķ mį bśast viš miklum felli Arnastofnsins, eftir aš žessir vindmilluskógar hafa veriš reistir.

Hvar eru umhverfissamtökin hér į landi, af hverju heyrist ekkert frį žeim um mįliš. Vegagerš um syšri hluta Vestfjarša hefur veriš ķ uppnįmi ķ įratugi, vegna athugasemda žessara samtaka, m.a. vegna žess aš vitaš er um eitt Arnaróšal ķ hólma fyrir utan žaš svęši sem įętlaš er aš leggja žann veg. Žaš er einnig eitt Arnaróšal nįnast inn į framkvęmdasvęši eins af žessum vindmilluskógum sem ętlaš er aš byggja upp, fyrir botni Breišafjaršar!

Hvers vegna ķ ósköpunum heyrist hvorki hósti né stuna frį umhverfissinnum? Hvers vegna leggur ekki Gušmundur Ingi Gušbrandsson, fyrrverandi framkvęmdarstjóri Landsverndar og nśverandi umhverfis og aušlindarįšherra, eitthvaš til mįlanna? Getur žaš veriš vegna žess aš kollegi hans ķ rķkisstjórn hefur hagsmuna aš gęta?!

 

https://www.youtube.com/watch?v=cQo-quWlAoI

https://www.youtube.com/watch?v=QRSAvD8VAbI

 

 


mbl.is Arnarstofninn sterkur og 56 ungar į legg
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Endurheimt votlendis

Žaš er margt athugunarvert viš endurheimt votlendis og žann įvinning sem af žvķ hlżst. Aš mestu er stušst viš śtreikninga IPCC ķ žvķ sambandi, śtreikninga sem geršir eru viš allt ašrar ašstęšur en hér į landi. Śt frį žeim upplżsingum og reyndar einnig ķslenskum um lengd skurša og mati į įhrifum žeirra, er fariš af staš og ętlunin aš leggja ķ žaš verkefni ómęlda fjįrmuni. Engar beinharšar stašreyndir liggja aš baki, einungis mat og vęntingar. Ekki svo sem ķ fyrsta skipti sem viš Ķslendingar förum žį leišina aš einhverju markmiši.

Matiš į losun kolefnis śr žurrkušu landi hér eru svo stjarnfręšilega hįtt aš engu tali tekur. Talaš er um aš žaš losni gróšurhśsaloftegundir upp į 11,7 milljónir tonna vegna žurrkašs lands hér į landi. Žarna er svo mikiš magn sem um ręšir aš beinlķnis ętti aš vera lķfshęttulegt aš hętta sér śt į land sem hefur veriš framręst! Žegar skošašar eru forsendur fyrir žessari tölu er ljóst aš eitthvaš stórkostlegt hefur skeš ķ śtreikningum, fyrir utan aš notast viš stašla sem engan vegin er hęgt aš heimfęra į Ķsland.

Žegar skošašar eru forsendur sem liggja aš baki žessari tölu sést fljótt aš um mjög mikiš ofmat er aš ręša, jafnvel hęgt aš tala um hreinan skįldskap. Žessar upplżsingar er hęgt aš nįlgast ķ skżrslu į heimasķšu stjórnarrįšsins.

Fyrir žaš fyrsta er žaš landsvęši sem sagt er vera innan žessa įhrifasvęšis 420.000 ha., ž.e. um 4% landsins. Žetta skżtur nokkuš skökku viš žar sem sambęrilegt land er tališ vera 3% alls heimsins. Hvernig getur žaš stašist aš hér, į žessari vešurböršu eldfjallaeyju meš sinn žunna jaršveg, skuli vera aš mešaltali meira af žykkri jaršvegsžekju en aš mešaltali yfir jöršina.

Nęst ber aš telja įhrifasvęši skurša. Samkvęmt skżrslu stjórnarrįšsins er tališ aš įhrifasvęši skuršar sé um 200 metrar, eša 100 metrar į hvorn kannt. Vera mį aš hęgt sé aš tala um slķkt žegar einn skuršur er grafinn eftir blautri mżri, žó varla. Slķkir skuršir eru fįséšir, hins vegar eru flestir skuršir hér į landi grafnir til aš žurrka upp land til tśngeršar. Žar er bil milli skurša mun minna, eša frį 35 - 45 metrar. ķ blautum mżrum jafnvel minna. Meiri lengd į milli skuša ķ blautu landi veldur žvķ aš illfęrt getur oršiš um mišbik tśnsins og spretta žar minni en ella. Ef viš erum nokkuš rausnarleg og segjum bil milli skurša vera 40 metra, er ljóst aš įhrifasvęši skuršarins fellur śr 200 metrum nišur ķ 40 metra. Žaš munar um minna.

Ķ skżrslunni er talaš um aš grafnir hafa veriš 29.000 km af skuršum, aš mestu į įrunum 1951 - 1985. Fyrsta skuršgrafan kom til landsins 1941 og fram aš žeim tķma var einungis um aš ręša handgrafna skurši. Frį 1985 hefur framręsla veriš lķtiš meiri en fyrir komu fyrstu gröfunnar og žį gjarnan einungis žegar brżn naušsyn er til. Nś er žaš svo aš skuršir fyllast ótrślega fljótt upp, sé žeim ekki haldiš viš og hętta aš virka sem framręsla. Ef ekki er hreinsaš reglulega upp śr žeim mį įętla aš žeir séu oršnir nęsta fullir af jaršvegi eftir 40 įr, sér ķ lagi ķ blautu landi. Žetta stašfesta nżjustu rannsóknir Landbśnašarhįskólans. Toppnum ķ framręslu var nįš 1969, sķšastlišin 40 įr hefur lķtiš veriš framręst og nįnast hverfandi framręsla veriš frį įrinu 1985, eins og įšur segir. Žvķ mį įętla aš flestir skuršir ķ votlendi, sem ekki er nżtt sem tśn, séu nįnast fullir af jaršvegi og hęttir aš virka sem framręsluskuršir. Endurheimt votlendis meš žvķ aš moka ofanķ slķka skurši er žvķ nįnast gangslķtil eša gagnslaus. Oftar en ekki, žegar fjölmišlaglašir einstaklingar lįta taka af sér myndir žar sem veriš er aš "endurheimta votlendi", eru žeir skuršir sem sjįst nįnast uppgrónir og landiš um kring žį žegar oršiš aš mżri. Jafnvel lét forsetinn okkar plata sig ķ slķka myndatöku fyrir nokkrum misserum. Verra er žó žegar myndefni birtist af mönnum vera aš fylla ofanķ skurši ķ skrįžurru vallendi og ętlast til aš fį fyrir žaš greišslu.

Samkvęmt žeirri skżrslu sem stjórnarrįšiš gaf śt og notast viš varšandi śtreikning į losun gróšurhśsalofttegunda, eru žeir stušlar sem stušst er viš rangir, kol rangir. Śt frį žeim er įętlaš aš til endurheimtingu 100 hektara lands žurfi aš fylla fjóra kķlómetra af skuršum. Stašreyndin er aš til aš endurheimta 100 hektara af žurrkušu votlendi žarf aš fylla yfir 20 kķlómetra af skuršum, mišaš viš aš skurširnir séu nżir. Viš hvert įr sem lķšur hękkar kķlómetratalan og er komin upp ķ žaš óendanlega eftir 40 įr.

Sömu forsendur og skżrslan er byggš į, er stušst viš žegar um heildarlosun Ķslands er reiknaš. Žaš er žvķ mikilvęgt aš endurreikna žessa hluti til samręmis viš raunveruleikann. Allt bókhald, lķka bókhald um losun gróšurhśsalofttegunda, žarf aš byggjast į stašreyndum. Og žaš er til mikils aš vinna, meš žvķ aš fęra žaš til raunveruleikans mį lękka opinbera losun hér į landi verulega, svo fremi aš ekki gjósi.

Nś er žaš svo aš ég hef ekkert į móti žvķ aš skuršum sem ekki eru ķ notkun sé lokaš. Žannig mį fį meira kjörland fyrir fugla. Žvķ fylgir reyndar einn galli, en žaš er lélegri gróšur og žvķ minni framleišsla į sśrefni.

Allt žarf žó aš gera į réttum forsendum og aš baki öllum įkvöršunum, sér ķ lagi žegar veriš er aš tala um aš ausa fé śr sameiginlegum sjóšum okkar, žurfa aš liggja stašreyndir.

 


mbl.is Einar rįšinn fram­kvęmda­stjóri Vot­lend­is­sjóšs
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Meš belti og axlabönd

Žaš er fremur aum umsögn sem Nįttśrufręšistofnun Ķslands sendir vegna žingsįlyktunartillögu utanrķkisrįšherra, vegna orkupakka 3. Stofnunin telur aš samžykkt orkupakkans muni geta aukiš įlag į nįttśruna, en žaš velti žó fyrst og fremst į žvķ hvort sęstrengur verši lagšur. Gerir žar greinilega rįš fyrir aš beltiš og axlaböndin sem rįšherra hefur gjarnan nefnt, muni halda og žvķ sé engin įstęša til aš leggjast gegn tillögunni. Aumara getur žaš vart oršiš.

Žaš er lķtiš gagn af belti og axlaböndum ef beltiš er ekki reyrt og axlaböndin hneppt. Žį missa menn buxurnar alveg jafnt og įn beltis og axlabanda. Og žannig er žaš varšandi orkupakka 3. Žaš handsal sem rįšherra gerši viš embęttismann ESB og žeir kossar sem forsętisrįšherra fékk frį framkvęmdastjóra ESB mun lķtt halda gagnvart op3. Žeir fyrirvarar sem stjórnvöld ętla aš setja vegna žess pakka munu ekki halda, um žaš žarf ekkert aš rķfast. EES samningurinn er skżr og EES samningurinn segir aš allar undanžįgur frį tilskipunum ESB skulu afgreiddar ķ hinni sameiginlegu nefnd EES ķ višręšum viš ESB. Allar ašrar leišir eru ófęrar. Um žetta eru allir lögfróšir menn sammįla. Žvķ er hvorki beltiš reyrt né axlaböndin hneppt hjį rįšherra og žvķ mun hann standa buxnalaus eftir.

Žaš er śt frį žessari stašreynd sem menn eiga aš skoša mįliš, aš tilskipunin mun taka gildi aš fullu, sama hvaš lög Alžingi setur. Og žar sem op3 er fyrst og fremst um flęši orku milli landa, hvernig žvķ skal stjórnaš og hver žar mun hafa valdiš, er ljóst aš Ķsland mun tengjast meginlandinu meš rafstreng, verši op3 samžykktur. Žaš veršur ekki ķ valdi žjóšarinnar aš įkveša žaš. Vissulega er ekkert ķ žessari tilskipun sem skikkar Ķsland til aš leggja streng, en žaš er skżrt aš žaš mun teljast brot į henni ef Ķsland leggst gegn slķkri tengingu.

Žvķ er žessi umsögn Nįttśrufręšistofnunar frekar aum. Stofnunin į aš meta mįliš śt frį žeirri stašreynd aš strengur mun verša lagšur, fyrr en sķšar. Stofnunin į aš meta mįliš śt frį žvķ hverjir hafa valdiš. Stofnunin į aš meta hvaša įhrif žaš mun hafa aš Ķsland missi stjórn yfir vernd nįttśrunnar. 

Hvaš veršur um rammaįętlun Alžingis, mun hśn standa? Op3 mun vissulega ekki ógilda žį įętlun, en krafan um einkavęšingu og krafan um nęgt afl til Evrópu, mun sannarlega gera erfišara fyrir aš standa viš žį įętlun. Ljóst er aš žegar žingmenn hafa ekki kjark til aš vķsa tilskipuninni til baka og fį žar afgreišslu hennar breytt į réttum vķgvelli, munu žeir fjarri žvķ hafa kjark til aš standa gegn fjįrmagnsöflunum undir handleišslu ESB, til aš verja rammaįętlun. Og svo kemur Op4 og žį eru allar varnir hér heima fallnar, einnig rammaįętlun.

Žaš er barnalegt aš tala um streng til meginlandsins, žar į aš tala um strengi. Tveir er lįgmark, žó ekki sé nema vegna afhendingaröryggis. Žegar valdiš hefur endanlega veriš tekiš af Alžingi, mun fjöldi strengja rįšast af žvķ einu hvaš mikiš veršur hęgt aš virkja hér į landi. Rammaįętlun og umhverfismat mun žį litlu skipta, einungis hvar hęgt er aš nį ķ orku.

Žį verša buxur rįšherra ekki į hęlum hans, žęr verša tżndar og tröllum gefnar. Hann mun žį standa nakinn frammi fyrir alžjóš!!


mbl.is Gęti aukiš įlagiš į nįttśruna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvert er Alžingi komiš?

 

Sį misskilningur viršist vera ķ gangi aš meš žvķ aš bera samžykkt tilskipunar ESB um orkupakka 3 upp sem žingsįlyktun, žį megi komast framhjį aškomu forsetans aš mįlinu. Aš žį verši aš sękja į forseta aš vķsa lögum tengdum žessum pakka til žjóšarinnar. Sjįlfur hélt ég svo vera, žegar ég skrifaši sķšasta pistil, enda horfši ég žį einungis til 26. gr. stjórnarskrįrinnar.

Žegar betur er aš gįš fjalla tvęr ašrar greinar stjórnarskrįrinnar um aškomu forseta aš įkvöršunum Alžingis, greinar 16 og 19.

16. gr.
Forseti lżšveldisins og rįšherrar skipa rķkisrįš, og hefur forseti žar forsęti.
Lög og mikilvęgar stjórnarrįšstafanir skal bera upp fyrir forseta ķ rķkisrįši.

19. gr.
Undirskrift forseta lżšveldisins undir löggjafarmįl eša stjórnarerindi veitir žeim gildi, er rįšherra ritar undir žau meš honum.

Žarna er skżrt tekiš fram aš samžykki forseta žarf fyrir lögum sem sett eru į Alžingi en einnig mikilvęgum stjórnarrįšsathöfnum og stjórnarerindum. Varla er hęgt aš hugsa sér mikilvęgari stjórnarrįšstöfun en framsal orkuaušlinda okkar. Fyrirvarar breyta žar engu, afsališ er jafn gilt.

Ef žaš er svo aš rįšamenn žjóšarinnar eru farnir aš velja mįlum leišir gegnum Alžingi sem žeir telji aš dugi til aš komast hjį eina varnagla žjóšarinnar, er illa fariš. Ef stjórnarherrarnir ętla sér aš fį samžykki fyrir žingsįlyktun um orkupakka 3, įn samžykkis forseta, eru žeir ekki einungis aš brjóta stjórnarskrį meš žvķ aš fórna sameign žjóšarinnar, heldur er framkvęmdin sjįlf brot į stjórnarskrį!

Hvert er žį Alžingi okkar, sjįlft löggjafavaldiš, komiš?!


mbl.is Beiti synjunarvaldi gegn orkupakka
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband