Fęrsluflokkur: Umhverfismįl

Til hvers aš skera saušinn, ef ekki į aš éta hann?

Žaš er aš verša nokkuš ljóst aš Alžingi mun samžykkja žingsįlyktunartillögu utanrķkisrįšherra um aš hér skuli 3. orkupakki ESB taka gildi. Hafi žeir žingmenn sem leggja blessun sķna į žessa ašför rįšherrans aš lżšręši okkar skömm fyrir.

Mįlflutningur žeirra sem vilja samžykkja orkupakka 3 eru fyrst og fremst byggš į einu atriši, persónum žeirra sem į móti eru. Framanaf voru žetta einu rök landsölufólksins, fullyrt aš engin hętta vęri af samningnum, aš vald yrši ekki aš neinu leyti flutt śr landi. Žegar ljóst var aš žessu svoköllušu rök stóšust ekki, žegar ljóst var aš um afsal valds var aš ręša og rįšamenn gįtu ekki lengur duliš žaš fyrir žjóšinni, voru settir fram fyrirvarar. Žar meš višurkenndu stjórnvöld mįlflutning žeirra sem į móti voru. En fyrirvarar viš tilskipanir frį ESB hafa aldrei haldiš og munu aldrei halda. Einungis tilskipunin sjįlf, meš kostum og göllum virkar. Žetta hefur margoft veriš reynt. Enginn hefur getaš bent į fyrirvar sem hafi haldiš, ž.e. fyrirvarar sem geršur er viš žegar samžykkta tilskipun frį ESB. Ef breyta žarf einhverju žarf aš breyta sjįlfri tilskipuninni.

Ljóshundur veršur lagšur til meginlandsins, um žaš žarf ekkert aš efast. Hugmyndir rįšamanna um aš einhver fyrirvari viš tilskipuninni muni žar einhverju breyta eru barnalegar. Til hvers aš skera saušinn ef ekki į aš éta hann, til hvers aš samžykkja orkupakka 3 ef ekki į aš hagnast į honum? Sį hagnašur mun žó einungis falla į annan veginn; til žeirra sem aš strengnum sjįlfum standa, til žeirra sem framleiša orkuna fyrir strenginn og til žeirra sem taka viš orkunni frį strengnum. Viš, hinn almenni Ķslendingur munum einungis sjį tap og žaš af stęršargrįšu sem engum gęti dottiš til hugar. Rekstrargrundvelli flestra fyrirtękja veršur fórnaš. Og ekki skal nokkur lįta sér detta til hugar aš einn strengur verši lįtinn duga. Tveir eru lįgmark, žó ekki sé nema vegna afhendingaröryggis. Žegar sķšan gróšasjónarmišum er bętt viš mun fjöldi strengja mišast viš getu okkar lands til aš framleiša orku. Žar mun engu verša eirt og ekkert skiliš undan. Barįttu Sigrķšar ķ Brattholti mun žvķ aš engu verša gerš, aš barįttan um įsęlni erlendra afla yfir aušlindum okkar, sem hófst meš barįttu um Gullfoss, sé aš fullu töpuš!

Teikn eru skżr, bśiš er aš skoša rekstrargrunn sęstrengs, bśiš er aš hanna framkvęmdina og žaš sem til žarf og ESB hefur sett žennan streng ķ forgang hjį sér. Erlendir aušjöfrar sniglast um landiš eins og grįir kettir ķ leit aš hentugum virkjanakostum og landsvęšum fyrir vindmilluskóga. Ekki eru žeir aš spį ķ aš framleiša rafmagn fyrir okkur mölbśana, žeir horfa yfir hafiš.

Žaš er reyndar magnaš aš nokkur skuli lįta sér detta til hugar aš ętla aš framleiša rafmagn meš vindmillum, sem ętlaš er til notkunar ķ 1000 km fjarlęgš. Jafnvel žó hęgt vęri aš flytja žį orku eftir landi alla leiš, dytti engum slķkt ķ hug, hvaš žį ef žarf aš fara yfir śfiš śtaf. Vindur blęs jś um allan heim og styrkur vindmillna liggur ķ aš hęgt er aš framleiša rafmagn nįlęgt notanda, aš hęgt er aš minnka til muna žaš tap į orku sem flutningur žess leišir af sér. Kannski vęri žarna verk fyrir žį fréttamenn sem vilja hengja "rannsóknar" viš nafnbót sķna, til skrauts. Aš rannsaka hvers vegna erlendir ašilar séu svo įfram um aš framleiša hér orku meš vindmillum ętlaša til flutninga langar leišir. Getur veriš aš andstašan gegn vindmillum sé oršin svo vķštęk, žar sem stęrstu skógar aš žeim eru, aš žaš žyki naušsynlegt aš koma óskapnašnum, sem lengst frį notanda?

Og talandi um orkutap, žį er lķtiš rętt um žį miklu orku sem žarf aš framleiša hér į landi til žess eins aš henda ķ hafiš ķ formi orkutaps gegnum strenginn. Sś umframframleišsla sem forstjóri Landsvirkjunar er svo tķšrętt um en fįir finna, mun verša léttvęg ķ žeim samanburši. Ef slķk umframorka er til, žį į aušvitaš aš nżta hana hér į landi, t.d. til garšyrkju eša bręšsluverksmišja.

Orkutilskipun 3 fer gegn stjórnarskrį, um žaš žarf ekki aš deila. Fyrirvara stjórnvalda munu žar engu breyta. Ķ ofanįlag hefur heyrst aš įstęša rįšherra aš flytja mįliš sem žingsįlyktun sé til žess ętluš aš komast framhjį valdi forseta. Žarna er veriš aš leika hęttulegan leik. Höfnun tilskipunarinnar af Alžingi gefur ESB heimild til aš fella nišur ašrar fyrri samžykktir Alžingis um sama efnisflokk, ķ žessu tilviki aš orkumįl verši ekki lengur hluti af EES samningnum. Um žetta žarf žó aš semja milli EES og ESB. Samžykki hins vegar Alžingi tilskipunina, en forseti vķsar lögum henni tengdri til žjóšarinnar, mun koma upp önnur og verri staša. Žį veršur sjįlfur EES samningurinn undir, ekki einungis sį hluti er snżr aš orkumįlum.

Žegar horft er į rök meš og móti žessari tilskipun kemur nokkuš glögglega ķ ljós hversu vķšįttu vitlaust žaš er aš samžykkja tilskipun um orkupakka 3. Žeir sem eru į móti samžykktinni hafa einkum nżtt sjįlfa tilskipunina sem gagn ķ sinni rökfęrslu og fengiš til žess verks fęrustu menn į sviši Evrópuréttar. Hinir sem samžykkir eru tilskipuninni hafa hins vegar falliš ķ žį gröf aš hlaupa ķ manninn, ķ staš boltans. Žaš er ljótur leikur. Sumir žeirra sem mest hafa męlt meš og skrifaš um samžykkt tilskipunarinnar hafa beinna hagsmuna aš gęta, fyrir sig eša sķna fjölskyldu. Hjį öšrum eru ekki jafn skżr tengls, en žau hljóta žó aš vera til stašar. Annaš er ekki ķ boši, žvķ einungis heimska mun žį skżra žeirra framferši. Og svo eru žaš aušvitaš ESB sinnarnir. Hjį žeim gilda ekki rök, einungis nóg aš pappķrinn komi frį Brussel. Žvķ fólki veršur aldrei snśiš.

Žį er rétt aš benda į žį einföldu stašreynd, sem ętti aš vera öllum ljós, aš jafnvel žó svokallašir fyrirvarar rķkisstjórnarinnar héldu, žį dugir žaš bara alls ekki. Žessari rķkisstjórn sem nś situr er vart treystandi til aš standa ķ lappirnar žegar ęttingjar sękja aš. Sķšan kemur nż rķkisstjórn og enginn veit hvernig hśn veršur skipuš. Mišaš viš hvernig kjörnir fulltrśar hafa gert leik aš žvķ aš hundsa nišurstöšur kosninga og setja saman stjórnir žvert į nišurstöšu kosninga, mį bśast viš öllu, jafnvel žvķ aš ESB sinnar nįi völdum. Žį eru fyrirvarar lķtils virši!

Ég ętla rétt aš vona aš kosningin um žingsįlyktunartillögu utanrķkisrįšherra verši meš nafnakalli. Listinn um landsölufólkiš mun žį verša varšveittur og reglulega opinberašur!!


mbl.is Tókust į um fjarveru Sigmundar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Į Evu klęšum

Mail online flutti heimsbyggšinni nokkuš sérstęša frétt ķ morgun. Žar segir aš breska verslunarkešjan Boohoo ętli aš hętta sölu į fötum sem innihalda ull af einhverju tagi, banniš tekur gildi hjį žeim ķ haust. Įstęšan er aš dżraverndunarsamtökin PETA telji rśning įa vera dżranķš!

Žį vaknar spurning; hvernig skal framleiša föt? Ķ flestum fötum er ull af einhverju tagi žó hśn hafi vissulega vikiš nokkuš fyrir plastefnum. Varla viljum viš žó framleiša fötin śr plast, žessu baneitraša efni sem allstašar er veriš aš banna!

Žį eru einungis nżju föt keisarans eftir, öšru nafni Evuklęšin. Mannskepnan veršur bara aš vera nakin!

PETA samtökin fara žarna offari, svo vęgt sé til orša tekiš. Žaš er ekki dżranķš aš rżja ęrnar, hins vegar er žaš sannarlega dżranķš aš gera žaš ekki og getur žaš leitt skepnuna til dauša. Žaš hefur eitthvaš skolast til ķ haus žeirra hjį PETA sem fullyrša svona bull.

Og ekki er hitt skįrra, aš virt verslunarkešja skuli taka undir žessa vitleysu. Žaš veršur gaman aš koma ķ verslanir žeirra į hausti komandi, einungis tóm heršatrén į fataslįnum.

Žaš er vandlifaš ķ henni veröld. Barnaskapur og fįviska viršast vera aš nį völdum į öllum svišum.

Hvaš nęst?!!


Skal engan undra

Žaš ętti enginn aš vera undrandi yfir žvķ žó mengunarskż myndist yfir Reykjavķk į lygnum dögum. Žetta er aušvitaš mannanna verk, ekki žó žeirra sem voga sér aš aka um į einkabķlnum, heldur hinna, sem hafa stašiš gegn allri ešlilegri framžróun į gatnakerfi borgarinnar ķ samręmi viš žarfir.

Umferšarmannvirki, višhald žeirra og višbętur, eru eitthvaš sem vinstrimenn skilja ekki, ekki frekar en mešhöndlun peninga, eins og fréttir sķšustu daga bera skżrt merki. Žvķ hafa žessi mįl veriš til vansa um nokkuš langt skeiš ķ borginni og mengun žvķ oršin meiri en ella hefši žurft.

Žaš er aušvitaš alveg sjįlfsagt aš efla almenningssamgöngur, en žaš mį žó ekki bitna į ešlilegu višhaldi og endurnżjun gatnakerfisins. Tilraun til eflingar almenningssamgangna hefur nś stašiš yfir ķ um einn įratug, meš miklum fjįrmunum śr rķkissjóš. Samhliša žvķ hefur višhald gatna veriš ķ algjöru lįgmarki og ķ staš eflingar gatnakerfisins hefur veriš markvisst skert af žvķ, götur žrengdar, tvķstefnugötum breytt ķ einstefnur og götum heilu hverfanna veriš lokaš.

Žrįtt fyrir žetta, žrįtt fyrir aš rįšist hafi veriš gegn einkabķlnum į bįša vegu, meš auknum fjįrśtlįnum til almenningssamgangna samhliša žvķ aš gera notkun hans fólki enn erfišari, hefur žetta įtak engu skilaš, enn er sama hlutfall borgarbśa sem feršast meš almenningssamgöngum og viš upphaf įtaksins. Žvķ vilja borgaryfirvöld ganga enn lengra, fį martgfallt meira śr sjóšum landsmanna og sjįlfsagt skerša gatnakerfiš enn frekar. Žaš mun ekki skila sér ķ hlutfallslegri aukningu žeirra sem feršast meš almenningssamgöngum en alveg örugglega mun mengun margfaldast!

Greišfęrara gatnakerfi, regluleg žrif į žvķ og svo almenn snyrtimennska af hįlfu yfirvalda ķ umhverfi žess, er leišin til aš minnka mengun. Rafbķlar eru vissulega framtķšin, en žaš er nokkuš langt ķ žį framtķš og į mešan žarf aš gera žaš sem hęgt er. Hlutfall žeirra sem feršast meš almenningssamgöngum er ekki lausnin. Jafnvel žó tękist, meš einhverjum göldrum, aš fjölga žeim um 100%, sem er jś eitthvaš sem žeir allra dreymnustu žora aš hugsa, vęri žaš hlutfall enn innan viš 10% žeirra sem um borgina feršast.

Sjįlfur bż ég ekki ķ Reykjavķk, en eins og ašrir landsmenn neyšist ég stundum til aš heimsękja žessa höfušborg okkar allra. Ég hef žvķ ekkert raunverulegt val į milli almennings- eša einkasamgangna, fer į mķnum bķl til borgarinnar og žęr leiš sem ég žarf aš fara innan hennar. Fyrir nokkrum dögum žurfti ég aš fara slķka hįskaferš og er žaš svo sem ekki frįsögufęrandi, utan žess aš vegna žeirra žrengsla sem yfirvöld borgarinnar hafa bśiš til, tók mig nęstum hįlfa klukkustund aš komast leiš sem aš jafnaši ętti aš vera hęgt aš aka į örfįum mķnśtum. Žar var umferšin meš žeim hętti aš hęgt var aš komast eina bķllengd ķ einu og sķšan bešiš ķ nokkurn tķma. Ég ek į bķl sem aš jafnaši eyšir um eša innan viš 5L/100. Eftir aš hafa setiš ķ žessari umferšarteppu, sem n.b. var ekki nišri ķ mišbę, heldur mun austar ķ borginni, skošaši ég eyšslumęlinn ķ bķlnum. Hann stóš žį ķ 11L/100. Hef aldrei įšur séš bķlinn hjį mér eyša svo miklu eldsneyti. Eyšsla og mengun haldast nokkuš ķ hendur og žarna var bķllinn minn, sem fyrir tveim įrum uppfyllti mengunarreglur borgarinnar fyrir frķu bķlastęši, farinn aš menga eins og amerķskur pick up!! Aš žvķ er mér skilst, af žeim sem eru heimavanari en ég innan borgarmarkanna, var žessi umferšarteppa alls ekki neitt einsdęmi, jafnvel frekar ķ minnikantinum į męlikvarša Reykjavķkur.

Žetta skżrir kannski hvers vegna ķ smįborg noršur į hjara veraldar, žar sem sjaldnast er logn, skuli vera meiri mengun en ķ stórborgum Bandarķkjanna, žar sem allir ķbśar Ķslands kęmust fyrir ķ einni lķtilli götu.


mbl.is Segir žokuna ķ gęr mengunaržoku
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kveikur

Ég horfši į žįttinn Kveik į ruv ķ gęrkvöldi. Seinnihluti žįttarins fjallaši um endurheimt votlendis og eins og žįttastjórnanda er einstaklega vel lagiš, žį tókst henni aš aš koma fram meš stašreyndarvillur sem geršu umfjöllunina alla frekar ótrśverša. Eitt stóš žó uppi eftir žennan žįtt, en žaš var sś stašreynd, sem reyndar hefur oft įšur veriš ritaš um į žessari bloggsķšu, aš endurheimt votlendis er ekki tekiš gilt ķ orkubókhaldi žjóša, samkvęmt Parķsarsamkomulaginu og įstęšan er einföld, ekki eru til marktękar rannsóknir į žessu sviši.

Žaš er reyndar alveg merkilegt hvaša ęši gripiš hefur landsmenn. Endurheimt votlendis er žaš sem allt snżst um. Stofnašur hefur veriš svokallašur votlendissjóšur og feršast fulltrśar hans milli fyrirtękja aš snapa pening ķ sjóšinn og aušvitaš er ętlast til aš rķkissjóšur leggi drjśgan pening ķ pśkkiš. Allt mun žetta lenda į veskjum landsmanna, engin hętta į aš fyrirtękin taki žį peninga śr arši sķnum. Og ef bęndur vilja vera hipp og kśl, žį kalla žeir til sjónvarpiš til aš taka myndir af sér viš aš moka ķ skurši, grafa jafnvel nżja til aš geta mokaš ķ žį lķka.

Eins og įšur segir žį tókst žįttastjórnanda aš koma fram meš stašreyndarvillur. Fyrir žaš fyrsta sagši hśn aš fyrstu jaršręktarlög hefšu komiš fram 1923 og aš ķ beinu framhaldi hafi runniš einskonar skurša ęvintżri į landsmenn. Žaš er reyndar rétt hjį henni, fyrstu jaršręktarlögin tóku gildi 1923, en fyrsta skuršgrafan kom hins vegar ekki til landsins fyrr en 1942. Žaš lišu žvķ 19 įr žar sem menn žurftu aš grafa skurši meš höndum. Žaš tók sķšan nokkurn tķma aš fjölga skuršgröfum ķ landinu og mį segja aš žaš hafi ekki veriš fyrr en undir lok sjötta įratugar sem fjöldi žeirra varš višunnandi. Žetta voru svokallašir draglarar, ž.e. vķraskuršgröfur. Afkastageta žeirra var lķtil og ķ raun ekki grafiš mikiš meira en žaš sem naušsynlega žurfti, til aš męta žróun ķ landbśnaši. Undir lok sjöunda įratugar komu svo vökvagröfur til landsins og mį segja aš žį hafi loks hafist skuršaęši, enda afkastageta žeirri margfalt meiri en gömlu vķravélanna. Įratug sķšar var sķšan minnkaš verulega styrkgreišslur vegna framręslu og dró žį verulega śr framkvęmdum į žvķ sviši. Ķ dag er nįnast ekkert land framręst nema žaš sé tekiš til ręktunnar. Žetta graftaręši sem Žóra sagši aš stašiš hefši yfir ķ nęrri 80 įr į sķšustu öld, stóš ķ reynd einungis yfir ķ einn įratug!

Žį var henni tķšrętt um aš 70% losun gróšurhśsalofttegunda į Ķslandi komi frį framręstu landi, reyndar jók hśn stundum viš og bętti svona eins og tveim prósentum viš, taldi žetta alveg óumdeilt. Žessi fullyršing er ķ besta falli barnaleg, fyrst og fremst vegna žeirrar stašreyndar aš litlar sem engar rannsóknir eru til um žetta. Žaš var žvķ glešilegt aš sjį aš slķkar rannsóknir eru nś loks hafnar og aš jafnvel sé hugsanlegt aš męla einnig metangas frį jaršvegi. Reyndar kom nokkuš į óvart aš sjį ašfarirnar viš męlinguna, en vel getur veriš aš tęknin sé oršin svo fullkomin aš nóg sé aš henda pottloki į jöršina og hafa snjallsķma ķ hendi. Žaš er žį bara hiš besta mįl og ętti aš vera hęgt aš safna miklu magni upplżsinga į stuttum tķma fyrir lķtinn pening. Svo er bara spurning hvort erlendir vķsindamenn tak slķkar męlingar trśanlegar og hvort Parķsarhópurinn er tilbśinn aš taka žetta inn ķ kolefnisbókhald žjóša.

Žaš er alveg ljóst, enda kom žaš skżrt fram ķ žessum žętti, aš allar fullyršingar um magn į kolefnislosun śr framręstu landi byggja į lķkum og lķkönum. Žar er fyrst og fremst horft til žess aš žegar land er žurrkaš byrji rotnun ķ jaršvegi og aš sś rotnun skili kolefni ķ andrśmsloftiš. Ekkert hefur žó veriš rętt um hvenęr žeirri rotnun lżkur og žar meš uppgufun kolefnis Žaš er ljóšur į aš žeir vķsindamenn sem tjįšu sig eru fastir ķ žessu hugarfari, svo vęntanlega munu rannsóknir žeirra byggjast fyrst og fremst į žvķ aš sanna žęr fullyršingar.

En žaš er fleira sem spilar inn ķ. Žar er aušvitaš stęšst aš blautar mżrar framleiša mikiš magn metangass, sem tališ er tuttugu sinnum verri loftegund en kolefni. Žetta žarf aušvitaš aš rannsaka. Žį žekkja bęndur vel aš gras rżrnar fljótt į tśnum ef skuršum er ekki haldiš viš, aš mun rżrari gróšur er į blautu landi en žurru. Žar sem gręnblöšungar eru eitt helst tęki nįttśrunnar til aš breyta kolefni ķ sśrefni, hlżtur žetta skipt miklu mįli.

Fęrum okkur aftur aš skuršum. Skuršir žurfa višhald, eigi žeir aš halda landi žurru. Ef ekkert višhald er, žį fyllast žeir sjįlfkrafa, fer nokkuš eftir landi hversu fljótt. Žó er vitaš aš skuršir sem grafnir eru ķ blautu landi fyllast fyrr en skuršir ķ žurru landi. Žar sem flestir skuršir eru meir en fjörutķu įra gamlir, er ljóst aš žeir sem ekki eru vegna tśngeršar eru flestir oršnir nįnast fullir af jaršvegi, hafi land ekki veriš žeim žurrara žegar žeir voru grafnir. Grunnvatnsstaša žess lands er žvķ oršiš nokkuš hį og vandséš aš miklu breyti žó żtt vęri einhverjum jaršvegi ķ žį til višbótar. Hins vegar geta skuršir stašiš nokkuš vel ķ landi sem er nokkuš žurrt fyrir. Varla getur veriš mikill įvinningur af žvķ aš fylla žį. Žaš eru žó einmitt slķkur skuršir sem veljast oftast til fyllingar, enda tękjakostur sem žarf viš verkiš oftar en ekki žungur og žvķ erfitt aš fara meš hann į blautt land.

Žaš er gott aš loks skuli vera fariš aš rannsaka uppstreymi kolefnis śr jaršvegi, žó vissulega betra vęri ef rannsakendur vęru ekki bśnir aš mynda sér skošun fyrirfram. Žaš rżrir trśveršugleikann. Og žaš žarf aš lķta į mįliš heildstętt, hversu langan tķma rotnun stendur yfir, eftir aš jörš er grafin, hvaš mikiš af metan sleppur śr blautu landi og hver geta gróšuržekja til umbreytingar į kolefni til sśrefnis er. Žegar žetta allt liggur fyrir, er loks hęgt aš spį ķ hvort rétt sé aš breyta žurrkušu landi ķ mżrar og hvort vert sé aš leggja slķka ofurįherslu į endurheimt votlendis sem nś er oršin.

Žaš sem žó skiptir mestu er aš žegar žessar rannsóknir liggja allar fyrir, er hęgt aš segja til um hversu mikiš af gróšurhśsalofttegundum verša til, hvernig žęr skiptast og hve mikill hluti žeirra er manngeršur. Žaš viršist nefnilega vera svo aš allt skuli gert til aš minnka manngeršar gróšurhśsalofttegundir, jafnvel žó slķkar ašgeršir stór auki nįttśrulegar loftegundir, jafnvel margfalt hęttulegri.

Žaš voru žó fleiri atriši ķ žessum žętti sem vöktu spurningar, en žaš var blessašur kolefniskvótinn. Fram kom aš Icelandair vęri aš greiša einn milljarš ķ slķkan kvóta og aš sś upphęš muni margfaldast į nęstu įrum. Aušvitaš munu faržegar borga žį upphęš aš mestu, hluti mun žó koma frį žeim sem eru meš verštryggš lįn į sķnu hśsnęši. Žetta žótti višmęlenda bara hiš ešlilegasta mįl og ekki žótti žįttastjórnanda įstęša til aš spyrja stóru spurningarinnar, hvert žaš fé fęri. Ef einhver borgar eitthvaš er óumdeilt aš einhver annar tekur viš žvķ fé. Hvert fara žeir fjįrmunir?

Undir lok žįttarins hélt ég aš ég hefši sofnaš og aš kominn vęri annar žįttur um eitthvaš allt annaš efni, žegar einn višmęlandinn kom, meš žį speki aš aušvitaš yršum viš aš fara aš framleiša allt eldsneyti į skipaflotann sjįlf. Framleiša lķfdķsil!

Žetta kom eins og skrattinn śr saušaleggnum. Mašur var bśinn aš horfa um langan tķma į umfjöllun um endurheimt votlendis žegar allt ķ einu var fariš aš tala um stórfelda ręktun. Hvernig ķ andskotanum ętla menn aš rękta forblautar mżrar. Aš ekki sé nś minnst į aš jafnvel žó hver mżrarblettur landsins vęri žurrkašur upp og tekinn undir ręktun lķfdķsils, myndi žaš ekki duga nema į hluta fiskiskipaflotans.

Žį er alveg meš ólķkindum aš alžjóšasamfélagiš skuli ekki fyrir löngu veriš bśiš aš banna aš land sé tekiš śr matvęlaframleišslu til framleišslu į eldsneyti, žegar ljóst er aš fjölgun mannkyns mun verša gķfurleg nęstu įr og įratugi, meš tilheyrandi žörf fyrir matvęli!!


Boš og bönn skila sjaldnast įrangri

Boš og bönn hafa sjaldnast skilaš įrangri, hitt mį vel skoša, ž.e. śrvinnslugjald. Reyndar er nś žegar greitt śrvinnslugjald į margar plastvörur, t.d. rślluplast. Einhverra hluta vegna skilar žaš gjald sér ekki til žeirra sem ęttu aš njóta og sį hvati til betri hiršu plastsins žvķ ekki til stašar.

Innkaupapokar hafa um langt skeiš veriš seldir ķ verslunum, svo tillaga starfshópsins žar um fer nokkuš yfir markiš. Reyndar er ekki aš sjį minni notkun vegna žess, enda spurning hvaš ętti aš koma ķ stašinn. Nefnt hefur veriš bréfpoka, sérstakir maķspokar og svo aušvitaš margnotapokar.

Ég var alinn upp viš aš eyšing skóga vęri aš leggja jöršina ķ eyši, vęri mannsins stęrsta böl. Žvķ mį afskrifa bréfpokana strax.

Maķspokar eru geršir śr maķs, eins og gefur aš skilja. Meš hratt fjölgandi mannkyni og frekari žörf į matvęlum til aš fóšra žaš, vęri aušvitaš śt śr kortinu aš taka enn frekara landbśnašarsvęši śr matvęlaframleišslu. Nś žegar eru allt of stór slķk svęši farin śr matvęlaframleišslu og notuš til aš framleiša svokallaš lķfeldsneyti, svo fįrįnlegt sem žaš nś er.

Fjölnotapokar eru vissulega ķ boši, en žaš er meš žį eins og hitt, aš framleišsla žeirra skeršir į einhvern hįtt annaš og naušsynlegra. Ķ raun er eina efniš sem nżta mį silki, en žaš er jś framleitt śr vefum köngulóa  og ekki nżtt til annars. Ašrar vefnašarvörur eru żmist framleiddar śr ull, żmiskonar gróšurvörum eša plasti, sem į jś aš banna. Žar aš auki er nįnast śtilokaš aš muna eftir žeim pokum, žegar fariš er ķ bśš.

Flestar ašrar vöru sem framleiddar eru śr plasti eru sama merki brenndar. Eitthvaš annaš žarf aš koma ķ stašinn og žetta "annaš" skeršir ķ flestum tilfellum eitthvaš enn žżšingameira.

 

Plast er vissulega skašvaldur, žegar ekki er rétt meš žaš fariš. Žó finnst varla vistvęnni vara.

Plast er framleitt śr śrgangi olķuhreinsistöšva, śrgangi sem annars žarf aš eyša į einhvern hįtt. Žį er plastiš einhver besta framleišsluvara til endurvinnslu, sem enn žekkist. 

Žaš er glešilegt aš sjį aš žessi "samrįšsvettvangur" gleymir ekki žeim žętti og vonandi aš hann fįi eitthvern hljómgrunn rįšamanna. Žar er virkilega hęgt aš gera betur og kostnašurinn žarf ekki aš vera mikill. Hvatarnir til hiršu alls plasts geta veriš margskonar. Įšur hefur veriš nefnt śrvinnslugjald og žaš virkar įgętlega žegar žeir njóta sem plastiš nota. Ašstöšu til aš losna viš flokkaš plast žarf aš sjįlfsögšu aš byggja upp, en hśn er nęr engin ķ dag. Gera žeim sem vilja nżsköpun į endurvinnslu plasts hęgara fyrir og aš sjįlfsögšu aš leita upplżsinga erlendis frį um hvernig megi endurnżta plast, enda margar žjóšir langt komnar į žvķ sviši. Mikilvęgast er žó aš breyta hugarfari fólks til plasts, aš notaš plast séu veršmęti en ekki rusl.

En plast er ekki bara plast. Til eru fjölmargar geršir af plasti og flękir žaš nokkuš endurvinnslu žess. Sumt plast er aušvelt aš endurvinna, mešan annaš er erfišara. Ekki žarf lengi aš leita į veraldarvefnum til aš sjį grósku ķ endurvinnslu plasts erlendis. Žar eru Indverjar sennilega lengst komnir. Žar mį sjį aš flokkaš plast eftir tegundum er endurunniš til żmissa nota, mešan óflokkaš plast er tętt nišur og blandaš saman viš malbik. Lagšir hafa veriš vegir meš slķku plastblöndušu malbiki ķ nokkur įr į Indlandi og nišurstašan hreint śt sagt frįbęr. Ending malbiksins eykst margfalt, eitthvaš sem okkur vantar svo sįrlega hér į landi.

Bretar eru einnig nokkuš vel į veg komnir ķ endurvinnslu į plasti. Žeir hafa fariš žį leiš aš leita til žeirra sem lengra eru komnir og eru nś t.d. byrjašir aš prufa blöndun į plasti viš malbik, ķ samstarfi viš Indverja. Hér į landi hefur heyrst aš einhverjir fręšingar séu aš fara ķ žróunarvinnu į žessu sviši. Žekkja žeir ekki sķma?!

Hvaš sem öllu lķšur žį eru boš og bönn sjaldnast til įrangurs. Meš nśverandi rįšherra umhverfismįla mį žó bśast viš aš mest verši lögš įhersla į žann žįtt, žó nefndin bendi einnig į ašrar betri leišir.


mbl.is Skylduš ķ samręmda flokkun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žegar aušmenn taka upp budduna

Enn er veriš aš tefja aš alvöru vegtenging fįist fyrir sunnanverša Vestfirši. Fyrir kosningar ķ vor lį ljóst fyrir aš vegur um Teigskó yrši fyrir valinu, einungis eftir aš fį samžykkt opinberra yfirvalda. Eftir kosningar kom annaš hljóš ķ skrokkinn. Žį var allt ķ einu naušsynlegt aš skoša fleiri leišir. Bręšur tveir, sem taldir eru til aušmanna žessa lands, tóku upp į žvķ aš opna buddur sķnar fyrir nżju sveitarstjórnina.

En eins og allir vita, opna aušmenn ekki buddur sķnar įn žess aš fį eitthvaš ķ stašinn. Og žaš varš raunin. Rįšinn var norsk verkfręšistofa til aš koma meš nżja og "ferska" sżn. Aušvitaš var sś sżn eins og til var ętlast, vegur skyldi lagšur annarstašar en um Teigskóg. Žeir norsku lögšu til aš brśaš skildi milli Reykjaness og Skįlaness, 800 metra langa brś. Žaš tók norsku verkfręšistofuna ekki nema nokkra daga aš komast aš žessari nišurstöšu. Enda var henni ekki ętlaš aš finna ódżrustu eša bestu leišina, heldur einhverja ašra en um Teigskóg. Hreppsnefndinni hafši žarna tekist aš koma mįlinu ķ algert uppnįm, fyrir tilstilli tveggja bręšra, sem sįu sér einhvern hag ķ aš tefja mįliš.

Forsendur norsku verkfręšistofunnar eru ķ algjörum molum. Fyrir žaš fyrsta gerir hśn rįš fyrir aš vegurinn aš Reykhólum verši nżttur įfram, einungis gert rįš fyrir nżrri tengingu ķ bįša enda hans. Žeir sem žennan veg hafa ekiš vita mętavel aš žaš er alger firra, byggja žarf žann veg upp frį grunni, eigi hann aš taka viš allri žeirri umferš sem til sunnanveršra Vestjarša fer og sķšan žeirri umferš sem bętist viš eftir aš Dżrafjaršargöng hafa veriš klįruš og vetrarvegur yfir Dynjandis- og Botnsheiš veršur lagšur. Vegstęšiš liggur žarna um skógi vaxiš svęši og hętt viš aš umhverfisspjöll verši mikil viš lagningu nżs vegar žarna, auk žess aukakostnašar sem af hlżst.

Žį liggja ekki fyrir neinar alvöru rannsóknir į hvernig botnlög eru ķ utanveršum Žorskafirši og žvķ ekki hver kostnašur er viš brśarstólpa žar, eša hvort yfir höfuš er hęgt aš brśa žarna. Kostnašarįętlun žeirra norsku er žvķ óskhyggja ein. Sem rök fyrir mįli sķnu nefnir žessi norska verkfręšistofa brśargerš ķ Noregi. Hvergi veit ég til aš brśaš hafi veriš žar, ef hęgt hefur veriš aš leggja veg um lįglendi įn slķks ofurmannvirkis og alls ekki ef vegalengdir aukast viš brśargerš. Enda Noršmenn sparir į aurinn og fara vel meš hann.

Teigskógur er eins mikiš rangnefni og hugsast getur, į žvķ kjarri sem vex nešarlega ķ sušurhlķšum Hallsteinsnesfjalls og nęgir aš ganga žar uppréttur til aš sjį til allra įtta. Mun fallegri og stęrri skóga mį finna žarna nęrri og mį t.d. nefna skóginn fyrir ofan Bjarkarlund og aušvitaš skóginn nešan Barmahlķšar, žar sem nśverandi vegur til Reykhóla liggur. Fleiri slķka skóga mį nefna į sunnanveršum Vestfjöršum og austur um Baršaströnd.

Verndargildi Teigsskógar er ekkert, enda bśiš aš planta ķ hann erlendum trjįm, eins og t.d. Alaskaösp.

Margir hafa fundiš hjį sér hvöt til aš skrifa um žetta blessaša kjarr, žvķ til varnar. Efast ég um aš margir žeirra hafi fariš į stašinn til aš lķta "djįsniš" augum, enda ekki aušvelt aš komast žangaš. Lęst hliš og ekki nema fyrir śtvalda aš komast žangaš. Žarf aš fara į svig viš lög ef ętlunin er fyrir hinn almenna Ķslendinga aš komast į svęšiš.

Eftir aš upplżst var aš tveir bręšur vęru aš fjįrmagna ósęttiš um löngu žarfa veglagningu um sunnanverša Vestfirši, meš žvķ aš bera fé į sveitarstjórn Reykhólahrepps, dettur manni óneitanlega ķ hug aš kannski hafi hafi sś hvöt, til skrifta, eitthvaš aš gera meš buddur bręšranna og jafnvel kęrumįl hinna żmsu svokallašra hagsmunaašila séu af sömu rót sprottnar. Reyndar eru flest žau hagsmunafélög į suš-vestur horni landsins.

Žaš er alveg dęmalaust aš sveitarstjórn Reykhólahrepps hafi lįtiš tvo bręšur hafa sig aš fķflum og žaš fyrir örfįr krónur. Žarna tókst henni aš flękja mįliš enn frekar og bśa til enn meira ósętti, bęši innan eigin sveitarfélags en ekki sķšur žeirra sem bśa vestan žess. Žaš er ķ alvöru spurning hvort sveitarstjórn hafi meš žessu framferši, aš lįta aušmenn kaupa sig, ekki gerst brotleg viš stjórnsżslulög. Og hverjar eru hvatir žessara bręšra, eša hagsmunir, aš žeir telji naušsynlegt aš bera fé į sveitarstjórn?!

Til aš žaš valdi ekki misskilningi, žį bżr höfundur ekki ķ Reykhólahreppi eša vestan hans, en ofbżšur hvernig komiš er fram viš žaš fólk sem žar bżr!!

 


Gręnni borg

Dagur B Eggertsson bošar gręnni borg. Nokkuš undarlegur bošskapur af žeim sem leitar uppi hvern gręnan blett ķ borginni, til aš fęra vinum sķnum byggingarrétt į. Kallar žessa vinavęšingu sķna žéttingu byggšar.

Einn er žó sį blettur innan borgarmarkanna sem viršist frišhelgur, en žaš er umhverfi lóšarinnar į horni Óšinsgötu og Spķtalastķgs. Žar vęri aušveldlega hęgt aš koma fyrir žokkalegu hóteli eša jafnvel einhverri dżrindis ķbśšablokk fyrir žį best settu og žaš įn žess aš žurfa aš fella eitt einasta hśs. En žaš er vķst bśiš aš tryggja aš žarna verši ekki byggt, einn ķbśinn į svęšinu bśinn aš festa sér lóšaréttinn umhverfis hśs sitt, til aš tryggja sér "speis" og gott bķlastęši!

En aftur aš gręnu borginni hans Dags. Aušvitaš mį gera borgina fallega gręna meš žvķ aš mįla alla steinkumbaldanna sem veriš er aš troša nišur į milli og yfir eldri fallegri hśs mišborgarinnar, gręna. Žaš yrši ekki amalegt aš aka nišur Geirsgötuna meš fjallhį hśs, fagurgręn aš lit, į bįša bóga og sķšan til baka eftir Tryggvagötunni meš jafnvel enn hęrri fagurgręna steypukassa į alla vegu. Mišborgin fengi sannarlega sérstak įsżnd og vķst aš feršamenn myndu flykkjast ķ hópum til landsins, til aš berja žetta undur augum!!


mbl.is Vill breytt stjórnkerfi og ašalskipulag
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žeirra ęr og kżr

Žaš er borgarstjórnarmeirihlutans ęr og kżr aš lįta ašra žrķfa eftir sig skķtinn, aš kenna öšrum um žaš sem mišur fer. Sóšaskapur žessa borgarstjórnarmeirihluta er žvķlķkur aš engu tali tekur.

Ekki er hugsaš um aš žrķfa götur svo sómi sé af og žegar ķ óefni er komiš er bķleigendum kennt um. Aušvitaš veršur til einhver sóšaskapur vegna bķlnotkunar, svona eins og af flestum mannanna verkum. Žaš er hins vegar hvernig sveitarstjórn stendur aš žrifum žess sóšaskaps sem skilur į milli sóšanna og hinna sem snyrtilegri eru.

Žegar skólpkerfi borgarinnar bilar er ekki einungis reynt aš žegja slķka bilun ķ hel, mešan skólpiš fyllir fjörur borgarinnar, heldur er reynt aš koma sökinni yfir į ašra, aš venju. Ekki er sóšaskapurinn žar žrifinn upp, frekar en götur sópašar. Žegar svo borgarbśi kvartar ętlast stjórn borgarinnar til aš ķbśar žrķfi upp skķtinn! Aldeilis hreint ótrślegt!!

Žar sem megniš af žvķ rusli sem er ķ fjörum borgarlandsins er notašur klósettpappķr, mętti Eirķkur Hjįlmarsson gjarnan svar žvķ hvort hann ętlist til aš klósettpappķrinn sé settur ķ ruslatunnurnar, eftir notkun!

Svo ętla borgarbśar aš kjósa žessa endemis sóša yfir sig ķ fjögur įr til višbótar!!

 


mbl.is Vesturbęingum bošiš ķ skólphreinsun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Jakkalakkar

Jakkalakkar meš lešurgljįandi stresstöskur eru nś vaknašir til lķfsins, enda stórir hlutir aš gerast.

Žaš er aušvitaš meš ólķkindum aš hér į landi skuli vera slitiš milli framleišslu og sölu orkunnar, aš bśinn sé til millilišur sem gerir ekkert annaš en aš hękka verš orkunnar til landsmanna. Enn ótrślegra er aš hver sem er geti gengiš į žennan markaš, stofnaš fyrirtęki til sölu orku og grętt į žvķ peninga. En žetta var okkur fęrt meš einni tilskipun frį ESB, sem kjarklausir aumingjar Alžingis samžykktu. Og allt er žetta gert ķ nafni frelsis, frelsis til aš gręša!

Žessi tilskipun getur įtt rétt į sér į stórum raforkumarkaši, žar sem samkeppni rķkir, en hér į landi, dreifbżlu landi 340.000 ķbśa, er žetta nęsta hjįkįtlegt.

En nś eru bjartir tķmar framundan, hjį jakkalökkunum. Į nęstu dögum mun Alžingi, enn jafn illa mannaš og įšur, ef ekki verr, samžykkja enn eina tilskipunina frį Brussel, tilskipun sem mun opna jakalökkunum nżja leiš til aš gręša. Tilskipun sem mun stękka raforkumarkašinn hér į landi śr 340.000 notendum upp ķ 500.000.000 notendur. Žį er gott aš eiga sölufyrirtęki meš rafmagn frį Ķslandi!

Žaš dettur engum heilvita manni aš stofna sölufyrirtęki um rafmagn į Ķslandi, žessum litla markaši sem nįnast śtilokaš er aš komast innį og algerlega śtilokaš aš geti bošiš orkuna į lęgra verši. Žessir menn eru ekki aš stofna einhver góšgeršasamtök, einungis aš hugsa aš eigin hag, eins og višskiptamenn ętiš gera. Žeir vešja į aumingjaskap og kjarkleysi ķslenskra stjórnmįlamanna, enda sterkar lķkur į vinningi žar.

Į nżlišnum landsfundum tveggja stjórnarflokka var samžykkt aš Ķsland gęfi ekki eftir yfirrįš yfir orkuaušlindum okkar til ESB. Ķ žvķ felst aš samžykkja ekki žrišja hluta orkumįlabįlks ESB. Žaš var ekki lišin nóttin frį landsfundi Sjįlfstęšisflokks, žegar menn ķ ęšri stöšum innan flokksins fóru aš tślka žessa samžykkt į allt annan hįtt en hśn raunverulega var og sķšan hafa menn innan dyra Valhallar leitaš logandi ljósi aš undankomuleiš frį žessari samžykkt.

Formašur flokksins lét hafa eftir sér, viš fréttastofu ruv, aš tilskipunin hefši engin įhrif hér į landi, ekki fyrr en aš og ef viš legšum sęstreng til meginlandsins. Žvķlķk fyrra!!

Stašreyndin er einföld. Ef alžingi samžykkir tilskipun um žrišja orkumįlabįlk ESB, tekur hśn strax gildi. Žar eru engar undanžįgur. Žessari tilskipun fylgir aš nż stofnun ESB, ACER, meš stašsetningu ķ Slóvenķu, mun yfirtaka alla stjórnun raforkumįla ķ löndum ESB. Einnig mun ACER taka yfir alla stjórnun orkumįla ķ löndum EES ef öll lönd žess samžykkja tilskipunina. Žessi yfirtaka veršur strax og tilskipunin hefur veriš samžykkt. Noregur er žegar bśinn aš samžykkja hana og vķst aš Lictenstein mun einnig gera slķkt hiš sama. Viš stöndum žvķ ein eftir.

ACER mun žvķ, strax aš lokinni samžykkt tilskipunarinnar, taka yfir orkumįl okkar Ķslendinga og eftir žaš mun Alžingi ekkert hafa aš segja, né viš landsmenn. Ofarlega į forgangslista ACER er lagning sęstrengs milli Ķslands og Bretlands. Gera mį rįš fyrir aš innan įrs frį samžykkt tilskipunarinnar muni framkvęmdir viš strenginn vera hafnar. Ef upp kemur deila um kostnašarskiptingu lagningar žessa strengs, mun ACER śrskurša um hversu mörg hundruš milljöršum okkur ber aš greiša. Alžingi og viš landsmenn munum ekkert geta viš žvķ gert!

Žetta žżšir aš orkuverš hér į landi mun hękka svo aš tala mį um hamfarir. Fyrirtęki sem byggja į notkun raforku munu leggjast af, meš tilheyrandi atvinnuleysi. Önnur gętu hugsanlega skipt yfir ķ olķu.

Sś orka sem ętlaš er aš flytja gegnum strenginn er nęsta lķtil į evrópskan męlikvarša, žó stór sé į ķslenskan, enda žar veriš aš tala um orku sem svarar meira en žeirri orku sem Kįrahnjśkavirkjun framleišir. Og vķst er aš vilji ACER er til aš flytja enn meiri orku śr landi, aš leggja annan streng, žann žrišja og jafnvel fjórša! Til aš fęša žį alla žarf aušvitaš aš virkja og žį munu umhverfissjónarmiš lķtils metin. Enda mun žaš verša į valdi ACER aš įkveša hvar virkjaš er, ekki Alžingis. Jafnvel helgi Gullfoss gęti oršiš rofin!!

Žaš er žvķ von aš jakkalakkarnir rumski, enda óendanlega miklir fjįrmunir ķ boši, bara ef mašur er nógu fljótur aš grķpa žį. Lešurglansandi stresstöskurnar munu bólgna, aftur og aftur, endalaust!!


mbl.is Hrista upp ķ samkeppni į orkumarkaši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Loksins frétt um ACER

Loksins sér mašur frétt um ACER, afurš žrišja hluta orkusįttmįla ESB.

Aš vķsu er žessi frétt bęši stutt og snubbótt, auk žess aš fjalla um stöšu žess ķ Noregi. Žar ķ landi eru flestir į móti žessari tilskipun, enda fólk upplżst um efni hennar. Fjölmišlar og stjórnmįlamenn hafa veriš duglegir aš fjalla opinberlega um žessa tilskipun og įhrif hennar į norskt žjóšlķf. Af žeim sökum įlykta flest samtök žar ķ landi gegn tilskipuninni, auk žess sem allir stjórnmįlaflokkar utan einn, hafa tekiš afstöšu gegn henni.

Hér į landi žegja menn žunnu hljóši. Stjórnmįlamenn foršast ķ lengstu lög aš nefna žetta og fréttamišlar nenna ekki aš taka mįliš upp, nś eša žekkja žaš ekki.

Žetta er fyrsta fréttin sem ég sé um tilskipun ESB um žrišja hluta orkusįttmįla ESB. Veriš getur aš einhver fjölmišill hafi į einhverjum tķmapunkti flutt frétt af žessu mįli og žaš fariš framhjį mér.

Žó er žessi frétt mbl frekar snubbótt og einungis ķ einni setningu sagt frį aš žessi tilskipun muni verša naušgaš upp į okkur Ķslendinga. Ekkert er fariš ķ hvaš žessi tilskipun žķšir, ekkert sagt frį žvķ valdi sem ACER stofnunin, sem stašsett veršur ķ Slóvenķu, mun fį.

Žessar upplżsingar liggja žó fyrir, grunnurinn aš žeim kemur fram ķ Lissabon sįttmįlanum, sem tók gildi innan ESB žann 1. des 2010 og sķšan ķtarlegri śtfęrsla ķ tilskipuninni sjįlfri. Žess skal getiš aš ķslenska sendinefndin, sem fór utan į sķnum tķma aš semja um žessa tilskipun, var meš skżr fyrirmęli um aš ganga svo frį aš Ķsland yrši utan žrišja hluta orkusįttmįla ESB. Į hana var ekki hlustaš og žvķ liggur fyrir Alžingi aš samžykkja žessa tilskipun, nś į žessu žingi. Į allra nęstu dögum!!

Mogginn var fyrstur til aš fjalla um žetta mįl, aš vķsu śt frį norskum fréttum og undir dįlki erlendra frétta. Ég skora į fréttamenn žess mišils og reyndar allra fréttamišla hér į landi, aš fręša žjóšina enn frekar um žetta mįl. Upplżsingarnar liggja fyrir, žarf einungis aš lesa žęr og segja skilmerkilega frį innihaldinu. Segja frį žeim völdum sem ACER mun fį, segja frį hvernig orkuverš verši įkvešiš hér į landi, segja frį hver muni taka įkvaršanir um hvar og hvenęr skuli virkjaš hér į landi, segja frį hver įkvešur hvert sś orka verši leidd, segja frį hver muni taka įkvöršun um sęstreng og greišslu fyrir byggingu og rekstur hans. Allt mun žetta verša įkvešiš ķ Slóvenķu įn aškomu okkar Ķslendinga. Umhverfisvernd mun žar mega sķn lķtils. Viš munum einungis verša aš gera žaš sem okkur er sagt!!

Žį skora ég į stjórnmįlaelķtuna aš opna opinbera umręšu um žetta mįl. Žaš er ekki seinna vęnna žar sem Alžingi žarf aš taka įkvöršun um žessa tilskipun į allra nęstu dögum.

Žaš er ljóst aš žessi tilskipun er stęrri en svo aš hana megi samžykkja. Veriš getur aš Ķsland muni fį į sig dóm EFTA dómstólinn fyrir aš gera žaš ekki, en į žvķ veršur žį bara aš taka. Ef nišurstaša veršur sś aš viš žurfum aš segja upp EES samningnum, til aš komast hjį slķkum dóm, veršur svo aš vera.

Žeir einir geta męlt meš žessari tilskipun sem į einhvern hįtt geta hagnast į henni, auk aušvitaš žeir sem stunda žau trśarbrögš aš tilbišja ESB. 

Einn er sį bloggari hér į moggablogginu sem hefur ritaš margar greinar um žrišja hluta orkusįttmįla ESB og afurš hans ACER, bęši į bloggsķšu sinni sem og ķ einstaka fjölmišla, reyndar kannski of lķtiš į žeim vettvangi en žaš stendur vonandi til bóta. Hann hefur kynnt sér mįliš rękilega og ritar um žaš śt frį žekkingu, en žaš er Bjarni Jónsson, rafmagnsverkfręšingur. Hvet alla til aš lesa skrif hans. 


mbl.is Mótmęla orkumįlatilskipun ESB
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband