Fęrsluflokkur: Stjórnmįl og samfélag

Hvenęr ętlar fólk aš vakna?

Umręšan um hlżnun loftlags og orsakir og afleišingar žess viršist meira eiga heima ķ skįldsögum en raunveruleikanum. Kannski af žeirri įstęšu sem skįld eru svo hrifin af žessari umręšu.

Enginn efast um aš loftlag į hnettinum hefur hlżnaš frį žeim tķma er kaldast var, um nokkur žśsund įra skeiš. Hvort sś hlżnun muni halda įfram eša hvort toppnum er nįš, mun framtķšin skera śr um. Ķ žaš minnsta er vart męlanleg hlżnun sķšasta įratug og reyndar fariš kólnandi į sumum stöšum hnattarins.

Um afleišingar žessarar hlżnunar žarf ekki aš deila. Gróšuržekja hefur aukist, sérstaklega į žeim svęšum sem voru komin aš mörkum undir lok litlu ķsaldar, en einnig hefur gróšur aukist į svęšum sem skilgreind hafa veriš sem eyšimerkur. Skapast žaš fyrst og fremst af žeirri augljósu įstęšu aš viš hlżnun loftlags eykst raki ķ loftinu. Sį raki skilar sér sķšan sem rigning, einnig į žau svęši sem žurrust eru. Žvķ hefur gróšuržekja aukist verulega frį upphafi tuttugustu aldar. Męlingar gervihnatta, sem hófust undir lok sjötta įratugarins, stašfesta žetta svo ekki verši um villst. Hlżni enn frekar, ętti žessi žróun aš aukast enn frekar, mannkyn til góšs. Ef aftur kólnar, munum viš fara ķ sama horfiš. Gróšur mun aftur minnka og hungur aukast.

Mestar deilur eru um orsakir žessarar hlżnunar. Žęr eru sjįlfsagt fjölmargar en af einhverjum įstęšum hefur veriš einblķnt į einn žįtt, co2 ķ andrśmslofti. Žessi skżring er žó langsótt og ķ raun meš ólķkindum hvaš fólk gleypir viš žeirri skżringu, vitandi aš loftslag er flóknara en svo aš einn žįttur, sem vigtar mjög lķtiš, geti veriš sökudólgurinn, eša blessunin, eftir žvķ hvernig į mįliš er litiš. Eitt liggur žó kristaltęrt fyrir, višmišunarpunktur męlinga er rangur. Aš žaš hitastig sem var į jöršinni viš lok litlu ķsaldar skuli vera heilagur sannleikur er aušvitaš fįsinna. Nęr vęri aš taka mešaltal hita yfir nokkur žśsund įr og reikna śt hlżnun eša kólnun loftlags śt frį žvķ. Žegar viš męlum hitastig lķkama okkar er višmišunin mešaltal hita mannslķkamans, ekki sį hiti sem lęgstur hefur męlst ķ lifandi manni.

Eins og įšur sagši, žį hefur af einhverjum įstęšum veriš vališ aš saka magn co2 ķ andrśmslofti um meinta hlżnun. Įstęšuna mį kannski rekja til žess aš fyrrum varaforseti Bandarķkjanna, Al nokkur Gore, kom meš žessa skżringu. Bar žar fyrir sig lķnurit sem sannaši žetta. Žó er ljóst aš ekkert beint samhengi er žarna į milli, auk žess sem skiptar skošanir eru um orsök og afleišingu, hvort co2 valdi hlżnun eša hvort hlżnun valdi auknu co2, žó sķšari skżringin sé žó mun skynsamlegri į allan hįtt. Eitt hafa menn žó įtt erfitt meš aš śtskżra, en žaš er žróun hitastigs og losun co2 į sķšustu öld. Alla öldina var nįnast lķnuleg aukning co2, mešan hitastig hękkaš mjög hratt fram undir 1940, lękkaši žį skart aftur fram undir 1980, hękkaši aftur mjög hratt nęstu tvo til žrjį įratugi og hefur nįnast stašiš ķ staš sķšan. Žetta misręmi milli hitaaukningar og aukningu į losun co2 hefur vafist nokkuš fyrir žeim sem tala fyrir žeirri skżringu aš co2 sé ašal sökunautur. Nś hafa hins vegar spekingar NOOA og NASA leyst žennan vanda, meš žvķ einfaldlega aš jafna lķnuritiš śt. Enginn gęti śtskrifast śr hįskóla meš slķkum hętti.

Stjórnvöld śt um allan heim, ekki sķst hér į landi, hafa lagt ofurafl į minnkun co2 ķ loftslagi. Telja sig žar meš vera aš "bjarga heiminum".  Ašgerširnar eru hins vegar handahófskenndar og ķ flestum tilfellum felast žęr ķ auknum sköttum eša einhverju sem męlist meš peningum. Engin sjįanleg merki eru um aš žetta fólk hagi sér ķ samręmi viš sinn bošskap, en bošar fjįrśtlįt į alla ašra sem ekki bęta sitt rįš. Verslaš er meš svokallaša mengunarkvóta, žvert og endilangt, įn žess žó aš mengunin minnki nokkuš. Skattar eru lagšir į žį sem ekki eiga žess kost aš feršast į "vistvęnan" hįtt og enn frekari skattar bošašir. Allt leišir žetta aš einu og ašeins einu, frekari skeršingu lķfskjara įn nokkurra įhrifa į loftslagiš.

Žegar mašur vill sķšan skoša tölulegar stašreyndir um mįliš, ž.e. hversu mikiš Ķsland losar af žessari lofttegund, sem sumir hafa skilgreint sem baneitraš en er ķ raun grundvöllur alls lķfs, rekur mašur sig į vegg.

Samkvęmt skżrslu stjórnarrįšsins er losun Ķslands į co2 ķgildi um 2,9 miljónum tonna. Af žvķ eru ķgildistonn vegna orku, ž.e. eldsneyti og annaš ķ žeim dśr, 1,8 milljón.  Til samanburšar losar Katla um 6,6 miljón ķgildistonn į hverju įri, samkvęmt sķšustu męlingum og Landsvirkjun 8,8 milljón ķgildistonn vegna sölu į losunarkvóta. Žarna fer greinilega ekki saman hljóš og mynd, svo vitlaust sem žetta er. Lįtum vera žó losun eldfjalla sé haldiš frį žessum upplżsingum, žó vissulega sś losun ętti aš skipta mįli ķ umręšunni. Hitt er aftur undarlegra aš eitt fyrirtęki hér į landi skuli geta selt losunarheimildir erlendis, įn žess aš žaš komi fram ķ bókhaldi stjórnarrįšsins. Žetta er aušvitaš gališ!

Ekki er neinn vafi į aš žeir sem žessar losunarheimildir kaupa skrį žaš ķ sķnar bękur, sem skilaš er til viškomandi lands. Til žess er jś leikurinn geršur, eša hvaš? Hvaš veršur žį um sjįlfa mengunina? Gufar hśn žį bara upp? Žetta er ein af žeim snilldarlausnum sem ESB kom fram meš, enda hefur losun co2 ķ Evrópu aldrei veriš meiri en nś, jafnvel žó ķslenskt fyrirtęki selji žeim losunarkvóta sem er rśmlega žrisvar sinnum žaš magn losunar sem stjórnarrįšiš telur landsmenn losa!

Hvenęr ętlar fólk aš vakna? Hvers vegna er žjóš, sem telur sig vera žokkalega vitiborin, svo auškeypt?

 


mbl.is Bann viš notkun svartolķu ķ landhelgi Ķslands
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vķsindi, sjórnmįl og peningar

Fyrst af öllu ętla ég aš taka upp breytt oršalag. Fram til žessa hef ég talaš um efasemdarfólk og fólk sem trśir, žegar loftlagsmįl eru rędd. Oršiš afneitunarsinnar hefur sķfellt oršiš algengara į efasemdarfólk, jafnvel žingmenn farnir aš skrifa greinar til réttlętingar žess oršs og rķkisśtvarpiš notar žaš ķ sinni umfjöllun, tel ég rétt aš kalla žį sem trśa į manngert loftslag, hamfarasinna. Mér er illa viš žessi bęši orš, en til aš tolla ķ tķskunni veršur mašur jś aš spila meš.

En žessi pistill įtti ekki aš vera um oršnotkun, heldur vķsindi, stjórnmį og peninga. Mjög hefur veriš haldiš į lofti aš vķsindamenn žiggi ekki greišslur fyrir sķn störf, aš žeir séu engum hįšir og vinni allt śt frį vķsindalegum forsendum. Ķ hinum fullkomna heimi vęri svo, en svo er žó alls ekki. allir žurfa jś salt ķ grautinn, einnig vķsindamenn. Žeir sękja žvķ vinnu, oftast hjį einhverjum stofnunum og žvķ merkilegri sem stofnunin er, žvķ virtari telja vķsindamenn sig vera. Auk žess sem launin hękka eftir žvķ sem stofnunin veršur virtari. Ekki ętla ég aš halda žvķ fram vķsindamenn, almennt, séu aš taka viš aukagreišslum ofanį sķn laun, en starfiš getur vissulega veriš ķ hśfi, ef ekki er gert žaš sem ętlast er til.

Hins vegar er vitaš aš žęr stofnanir sem vķsindamenn vinna hjį eru alfariš hįšar fjįrframlögum. Žau fjįrframlög koma bęši frį rķkissjóšum landa sem og frį žeim sem eiga mikla peninga. Žvķ er vķst aš žaš skiptir miklu mįli fyrir stofnanir aš frį žeim komi žaš sem hentar žeim er meš fjįrmagniš fara, hvort heldur žaš eru žeir sem tķmabundiš fara meš fjįrmįl rķkja eša einhverjum sem beinlķnis hagnast į "réttum" nišurstöšum vķsindamanna. Žvķ eru vķsindamenn gjarnan bundnir viš aš "réttar" nišurstöšur séu framreiddar, žó ekki vęri nema til aš halda stöšu sinni.

Sem dęmi flutti kanadķskur vķsindamašur, Susan Janet Crockford, prófessor ķ mannfręši og dżrafręšingur viš Viktorķuhįskóla, erindi žar sem hśn benti į hiš augljósa. Aš Ķsbirnir vęru ķ mestri žörf fyrir mat eftir aš žeir skrišu śr hķši aš vori, aš žaš vęri žį sem sem lķf hśna hennar réšust og žvķ ętti hlżnun loftlags og minnkun heimskautaķss einmitt aš auka lķfslķkur ķsbjarna, aš žį yrši aušveldara fyrir žį aš afla sér matar. Fyrir žennan fyrirlestur var hśn rekin frį hįskólanum!

Žaš er ljóst öllu hugsandi fólki aš peningar hafa įhrif į vķsindamenn. Hellst aš žeir sem eru komnir į eftirlaun og engum hįšir geti talaš śt frį vķsindum į hlutlęgan hįtt. Enda er žaš svo aš flestir žeirra sem tala gegn žvķ aš vešurfar jaršar sé manngert, aš ekki sé talaš um hamfarahlżnun, eru vķsindamenn į efri įrum, komnir į eftirlaun. Hafa engu aš tapa og eru engum hįšir.

Ašeins um stjórnmįl. Ef eitthvaš skiptir stjórnmįlamenn mįli, eru žaš peningar. Hugsjónir og stefnur eru einskis virši žegar völdum er nįš. Žvķ skipir öllu mįli fyrir stjórnmįlamenn aš hlķša ķ einu og öllu žvķ sem peningamenn sega. Žetta eru aušvitaš ekki nż sannindi, hefur žekkst um nokkuš langan tķma. Hin sķšari įr hafa fjįrmagnöflin žó sķfellt veriš aš gera sig gildari ķ stjórnmįlum. Žvķ skiptir mįli fyrir stjórnmįlamenn hvernig žeir haga sér. Litiš er fram hjį tali žeirra um stefnumįl og hugsjónir fyrir kosningar, en eftir žęr skulu menn spila rétt!

Aš halda žvķ fram aš peningar skipti ekki mįli ķ vķsindum, eins og haldiš var fram ķ svoköllušum borgarafundi um loftlagsmįl, į ruv, er firra. Į žessu įri nema styrkir frį rķkisstjórnum og fjįrmįlamönnum, vegna global warming um 400 milljöršum bandarķkjadala. Žį er ótalinn óbeinn kostnašur. Rķkisstjórnir sękja žetta fé ķ vasa žegna sinna og ef einhver heldur aš fjįrmįlamenn leggi fram peninga af hugsjón, er žaš mikill misskilningur. Žeir nota sķna peninga til aš įvaxta žį.

Vķsindi byggjast į rannsóknum og tilgįtum. Vķsindamenn eiga aš vera tilbśnir aš skipta um skošun, komi ķ ljós aš fyrri tilgįta var röng eša aš nżjar rannsóknir gefa til kynna aš svo hafi veriš. Į žessu veršur stundum misbrestur, žaš er žekkt śr sögunni. Ętķš hefur žó sannleikurinn opinberast žó į stundum žeir sem héldu honum fram vęri burtu flognir mešal lifandi manna.

Enginn efast um aš hlżnaš hefur į jöršinni frį lokum litlu ķsaldar. Einnig er vitaš aš oftar en ekki hefur veriš hlżrra į jöršinni ķ sögu hennar. Reyndar er žaš svo aš sį upphafspunktur sem valin er til męlinga hlżnunar jaršar er ķ lok eins kaldasta skeišs jaršar um žśsundir įra og reyndar kaldasta tķmabil fyrir utan alvöru ķsaldarskeiša jaršarinnar. Viš lifum žvķ ķ dag mun nęr ķsöld en hlżskeiši, enda benti fyrrum vešurstofustjóri į aš hann hefši svo sem ekki miklar įhyggjur žó hitastig hękki um tvęr grįšur, mun alvarlegra vęri ef žaš hefši lękkaš um žęr tvęr grįšur.

Frį aldamótum hefur hitastig jaršar stašiš nokkuš ķ staš, ž.e. samkvęmt męlingum į jöršu nišri. Męlingar gervihnatta segja reyndar annaš, en žęr męlingar hefur reglulega žurft aš leišrétta, allt frį žvķ žęr hófust, seint į sjötta įratugnum.

Nokkuš er vķst aš žessi stöšugleiki ķ hitastigi jaršar, sem veriš hefur frį aldamótum, mun ekki haldast. Hvort enn frekari hlżnun verši, jafnvel svo aš svipušu hitastigi verši nįš og viš landnįm eša jafnvel svipušum hita og var er Rómaveldi varš til, er śtilokaš aš segja til um. Allt eins gęti kólnaš aftur, aftur oršiš sś staša aš firšir hér į landi og įr og skipaskuršir Evrópu yršu ķsilagšašir stóran hluta vetrar. Eitt er žó ljóst aš um stóran hluta noršurhvels jaršarinnar, ž.e. ķ Rśsslandi og Noršur Amerķku, hefur įriš ķ įr veriš hiš kaldasta ķ įratugi og sumstašar hafa jafnvel kuldamet allt frį nķtjįndu öld falliš. Hvort um einstakt įr er aš ręša eša hvort žetta er vķsir aš žvķ aš žaš fari kólnandi, get ég aušvitaš ekki sagt til um.

Hamfarasinnar kenna aušvitaš hlżnun jaršar um žennan kulda, en žaš er önnur saga.

 

 


Borgarafundur ruv

Fyrir mér er borgarafundur eitthvaš sem borgarar landsins koma aš og ręšir mįlin, ž.e. aš reynt er aš finna sem vķšastan skilning į einhverju mįli sem snżr aš žjóšinni. Žvķ fagnaši ég žegar ruv įkvaš aš halda borgarafund um loftlagsmįl. Mįlefni sem er umdeilt mešal žjóšarinnar og kannski enn umdeildara mešal loftlagssérfręšinga, sem viš Ķslendingar eigum žvķ mišur eitthvaš lķtiš af. Ég settist žvķ fyrir framan sjónvarpiš, aldrei žessu vant, til aš horfa į žennan žįtt og fį sem flestar skošanir um žetta mįlefni. Ķ stuttu mįli var ég fyrir vonbrigšum, eša kannski réttara aš segja aš mér hafi ofbošiš.

Ķ fyrstu virtist žetta ganga įgętlega, aš vķsu hallaši töluvert į efasemdarmenn hamfarahlżnunar, einungis einn gegn nokkrum öšrum trśušum. En žessi eini, fyrrum vešurstofustjóri, lét ekkert vaša yfir sig, vissi hvaš hann söng.

Nęsta hóp var aftur öllu erfišara į aš horfa og hlusta. Enn var einungis einn efasemdarmašur gegn mörgum trśušum, hallinn enn sį sami. Žarna var mešal annarra einn ungur vķsindamašur sem ķ mķnum huga hefur veriš mešal žeirra bestu hér į landi, Sęvar Ingžórsson, lķffręšingur, sem greinilega taldi sig einan vita allan sannleika um loftslag. Reyndar datt engum til hugar aš spyrja hann um įhrif aukins magns co2 į lķfrķki. Framkoma žessa manns var vęgt sagt til skammar og vķst aš hann er ekki lengur marktękur ķ mķnum huga. Ekki einungis kom hann fram meš hroka og yfirgangi, heldur hélt hann fram beinum lygum. Talaši um aš bara ef Ķsland minnkaši hjį sér kolefnislosun ķ takt viš ESB lönd, vęri stór sigur unnin. Žvķ mišur hafa lönd ESB ekki enn nįš aš minnka hjį sér kolefnislosun, er enn aš aukast og engin merki um aš žaš breytist. Hins vegar getur vel veriš aš bókhaldslega sé um einhverja minnkun aš ręša, ž.e. meš kaupum į kolefniskvóta, m.a. héšan frį Ķslandi. Raunverulega er žó um aukningu aš ręša.

Žegar žessi hópur yfirgaf svišiš var trśšurinn viš Tjörnina kallašur į sviš. Žį stóš ég upp og slökkti į sjónvarpinu!

Lengi mį manninn reyna. Žegar mašur hélt aš ruv hefši nįš hįmarki vitleysunnar bęttist enn ķ ruslasarp stofnunarinnar!

En hver er loftlagsvįin? Hvaš er žaš sem mįliš snżst um?

Enginn vildi žó beinlķnis segja aš um vį vęri aš ręša, žó margir tölušu į žann veg.

Einn višmęlenda taldi aš mįliš snerist um langlundargeš landsmanna, blandaš pólitķsku ķvafi. Frekar žunn skżring.

Einfaldasta skżringin eru žó peningar, loftlagsvį er haldiš į lofti vegna peninga og um žaš snżst mįliš. Žetta byrjaši snemma į įttunda įrtugnum, reyndar meš öfugum formerkjum, žį fólst loftlagsvįin ķ žvķ aš ķsöld vęri aš skella į. Į nķunda įratugnum snerist žetta viš, enda hafši hętt aš kólna og byrjaš aš hlżna aftur. Önnur skżring į vandanum er aš męlistokkurinn sem nżttur er til verksins er rangur. Fyrir žaš fyrsta er upphafsmęling frį einu kaldasta skeiši ritašra sagna, lokum litlu ķsaldar. Žaš hitastig sem žį var er sagt vera hiš eina rétta, jafnvel žó vitaš sé aš oftar hafi veriš mun hlżrra. Ķ öšru lagi er sķfellt meira notast viš męlingar gervihnatta, ķ staš męlinga į jöršu nišri, jafnvel žó mikiš misręmi sé gjarnan žar į milli. Og ekki mį gleyma aš spįlķkön, žessi sem hinir trśušu veifa mest, eru jś lķkön. Lķkan gerir žaš sem žvķ er ętlaš, ž.e. hvernig žaš er hannaš og hvaša upplżsingum er mataš ķ žaš. Meš lķkönum mį ķ reynd fį hverja žį nišurstöšu sem menn vilja.

Enginn efast um aš hlżnaš hefur į jöršinni frį lokum litlu ķsaldar. Fyrst hlżnaši hratt fram undir seinna strķš og nįši hiti jaršar žį svipušum "hęšum" og nś. Nęstu fjóra įratugi kólnaši aftur, žó hitastig hafi ekki fariš eins nešarlega og ķ upphafi tuttugustu aldarinnar. Frį 1980 til aldamóta hlżnaši aftur mjög hratt en frį aldamótum hefur hitastig jaršar stašiš nokkuš ķ staš. Allt byggist žetta į stašreyndum męlinga į jöršu nišri og hęgt aš nįlgast žęr hjį žeim stofnunum sem nżttar eru til įróšurs hamfarahlżnunar, s.s. NOAA. Meš loftlagslķkunum hefur hins vegar tekist aš sżna fram į mikla hlżnun framundan og jafnvel žó spįr séu leišréttar reglulega samkvęmt raun er enn haldiš įfram aš birta žęr.  Til dęmis er bśiš aš halda žvķ fram ķ um tvo įratugi aš ķshellan viš noršurpól muni hverfa og ef žęr spįr hefšu ręst vęri žaš hafsvęši bśiš aš vera ķslaust yfir sumariš ķ rśman įratug. Vissulega hefur ķsbreišan minnkaš en enn žarf žó aš notast viš fylgd ķsbrjóta ęski flutningaskip aš sigla noršurleišina til Kyrrahafs.

Žį er tal um brįšnun Gręnlandsjökuls nokkuš fyndiš. Allir vita aš snjór og ķs brįšnar ekki fyrr en hitastig kemst upp fyrir frostmark. Į Gręnlandsjökli er hitastig yfir sumariš į milli -15 og -20 grįšur. Brįšnun getur žvķ enganvegin įtt sér staš. Jafnvel ķ sumar, žegar svokölluš hitabylgja er fór yfir Evrópu, kom hingaš og endaši sķšan į Gręnlandsjökli, nįši hitastig žar ekki upp fyrir frostmark. En vissulega hafa jašrar hans minnkaš frį žeim tķma er žeir voru mestir, um 1900.

Hvert rétt hitastig jaršar er, er śtilokaš aš segja til um. Męlingar śr borkjörnum hafa sżnt fram į aš mestan hluta jaršsögunnar hefur hiti veriš hęrri en nś og vķst er aš ķ byrjun tuttugustu aldar hafši rķkt eitt kalt skeiš ķ nokkur hundruš įr, eitt kaldasta skeiš sem jöršin hefur upplifaš ķ žśsundir įra.

Kolefni ķ andrśmslofti er frum skilyrši lķfs į jöršinni. Hvert magn žess skal vera getur enginn sagt, žó er vitaš į sumum tķmum jaršsögunnar hefur žaš nįš 8000ppm,er ķ dag rétt undir 400ppm. Skiptar skošanir vķsindamanna eru um hvort co2 sé orsök eša afleišing hita jaršar. Hitt mį bóka aš ef žaš lķfsefniš vęri svo hęttulegt sem sumir halda fram, er ljóst aš viš vęrum ekki til ķ dag. Žį hefši jöršin og allt lķf hennar aš drepast žegar magn žess efnis nįši hęstu hęšum og jöršin įtt aš steikjast.

Stjórnvöld eru mjög trśandi į loftlagsvį, svona eins og ašrir erlendir pólitķkusar. Ašgeršir žeirra eru žó frekar ómarkvissar. Vęri svo aš svo mikiš muni hitna į jöršinni sem sumir halda fram, ętti aušvitaš aš vera aš vinna aš žvķ aš ašlagast breyttu loftslagi. Svo er žó alls ekki, žaš eina sem mönnum dettur ķ hug er skattlagning, eins og menn haldi aš hęgt sé aš kaupa sig frį vanda. Jafnvel umhverfisrįšherrann okkar, sem er einn mesti talsmašur loftlagsvįr, stundar flugferšir erlendis eins og enginn sé morgundagurinn. Žegar hann er sķšan gagnrżndur fyrir žessar feršir, segist hann kolefnisjafna žęr! Hvernig, kemur ekki fram en tvęr leišir hafa veriš honum hugleiknar, endurheimt votlendis og plöntun trjįa. Mjög skiptar skošanir eru um endurheimt votlendis og telja sumir vķsandamenn aš žaš virki öfugt, aš ķ staš žess magns af co2 sem sparast komi ķ stašinn metangas, 20 falt hęttulegri tegund. Plöntun trjįa er góš og gild. Žó tekur nokkur įr fyrir plöntuna aš nį žeim žroska aš hśn geri eitthvaš gagn ķ minnkun co2. Žvķ stendur mengun umhverfisrįšherra föstum fótum um nokkur įr.

Ķ dag er hitastig um einni og hįlfri grįšu hęrra en ķ lok sķšustu ķsaldar. Hvort hiti muni aukast eitthvaš meira eša hvort aftur kólnar getur enginn sagt til um ķ dag. Sjįlfur vil ég frekar meiri hita. Ķ žaš minnsta eru mjög skiptar skošanir mešal loftlagsvķsindamanna um mįliš, žó vķsindamenn ķ lygum, ž.e. stjórnmįlamenn, séu nokkuš samstķga. 

 

 

 

 

 


Réttarrķkiš Ķsland?

Žegar sjįlfur forsetinn tjįir sig um órannsakašar įsakanir er ekki annaš hęgt en rita nokkur orš. Ętlaši ekki aš skrifa neitt um svokallaš Samherjamįl, enda hef ég ekki leyfi til aš dęma einn né neinn. Žaš hefur žś ekki heldur lesandi góšur og ekki heldur Helgi Seljan, hvaš žį forsetinn.

Žaš er oršin stór spurning hvort viš bśum ķ réttarrķki hér į landi. Hornsteinar réttarrķkisins eru aš hver telst saklaus uns sekt er sönnuš, aš lögregla rannsaki, aš saksóknari sęki og aš dómstólar dęmi. Ķtrekaš hefur fréttastofa ruv, ķ samvinnu viš blašsnepil sem sérhęfir sig ķ gróusögum, brotiš žessi gildi, stundum haft eitthvaš satt fyrir sér en oftar fariš meš fleipur. Ętķš hafa menn veriš fljótir aš dęma, sér ķ lagi sumir stjórnmįlamenn. Sjaldnast er bešist afsökunar žó ķ ljós komi aš um gróusögu var aš ręša og hafa sumar fjölskyldur žurft aš eyša stór fé ķ aš sękja sinn rétt fyrir dómstólum, eftir aš fyrirtęki žeirra eša mannorš var drepiš. Žaš ber nżrra viš aš forsetinn skuli skipa sér į sess meš žessum dómurum götunnar.

Vissulega er žaš svo aš vķša mį betur fara og į žaš viš um ansi margt. Mśtur geta veriš ķ öšru formi en peningum og ęttartengsl og vinskapur getur vart tępast talist glępur.

Nś veit ég aušvitaš ekki hvort Samherji er sekur eša saklaus, žaš munu réttmętir valdhafar skera śr um. Žar til aš žvķ kemur er best aš tjį sig sem minnst. Hitt er ljóst aš žęr upphęšir sem nefndar voru ķ žętti Helga Seljan eru af žeirri stęršargrįšu aš nįnast er śtilokaš aš žęr geti stašist, aš sś rannsókn sem fyrirtękiš hefur veriš undir til margra įra hafi ekki leitt ķ ljós eitthvaš misdęgurt. Fyrir nokkrum įrum var Samherji tekinn til rannsóknar, ekki bara hér į landi heldur lķka erlendis, einnig ķ Namibķu.

Og inn ķ žetta er sķšan fléttaš fiskveišistjórnkerfinu. Vissulega er žaš ekki gallalaust. Kannski einn stęrsti gallinn framsal kvóta, verk eins fyrrum sjįvarśtvegsrįšherra sem nś hneykslast į Samherja. En žaš framsal hefur lagt ķ eyši heilu byggšalögin og žjappaš kvótanum į fįar hendur. Žeir sem muna hvernig var įšur, ž.e. mešan bęjarśtgeršir og rķkisśtgeršir voru viš lżši, muna aš žį var ekki mikiš sem fiskveišar gįfu ķ rķkissjóš. Sjóšstreymi hans varšandi fiskveišar var yfirleitt į hinn veginn. En vissulega mį laga žaš kerfi sem nś er notast viš, žį hellst til aš styrkja smęrri śtgeršir. Žvķ mišur hefur stjórnmįlamönnum ekki tekist aš koma fram meš slķkar hugmyndir, žęr breytingar sem nefndar hafa veriš til žessa hafa ętiš veriš į žann veg aš stóru śtgerširnar hefšu hagnast enn frekar. En žetta mįl kemur ekkert viš žvķ sem nś er mest rętt og menn duglegastir viš aš dęma ķ.

Eins og įšur segir žį geta mśtur veriš ķ öšru formi en peningum. Žetta dettur manni ķ hug žegar į markašinn er nś send bók, rituš af žeim sem stjórnaši svokallašri rannsókn į Samherja, um sama efni. Žessi bók kemur į markaš um viku eftir žįtt ruv, svo ljóst er aš nokkuš er sķšan hśn var skrifuš. Vķst er aš žessi bók selst nś ķ tonnum tališ og ljóst aš höfundur mun hagnast verulega į henni. Eru žaš mśtur? Ef ekki, hvaš žį? Og hvaš meš aš liggja į gögnum um glęp? Ber ekki öllum skilda til aš fęra slķk gögn til tilžess bęrra yfirvalda, svo skjótt sem žau koma ķ hendur fólks? Žaš hlżtur aš teljast glępur aš leyna gögnum žar til vel stendur į hjį žeim sem sem meš gögnin eru, jafnvel peningalegt spursmįl!

Annaš dęmi mį nefna, en žaš er tilskipun ESB um stjórn orkumįla (op3). Hvernig stóš į žvķ aš flestir stjórnaržingmenn, sem veriš höfšu į móti samžykkt žessarar tilskipunnar, skiptu allir um skošun į einum degi, eftir aš forsętisrįšherra annars lands hafši komiš hingaš ķ heimsókn. Skiptu einhverjir fjįrmunir eša eitthvaš annaš um hendur ķ žeirri heimsókn? Sé svo voru žaš vissulega mśtur. Ekki var ruv neitt aš skoša žetta, reyndar žvert į móti. Žó var žar um aš ręša mįl sem er af allt annarri og stęrri grįšu. Mįl sem snertir alla landsmenn hressilega um alla framtķš. Mun gera lķfsskilyrši landsmanna mun verri.

Svona mętti lengi telja og vel er hugsanlegt aš Samherji hafi greitt einhverjar mśtur ķ Afrķku. Svo getur allt eins veriš vķša og aš fleiri ašilar hafi stundaš svo. Til Afrķku er erfitt aš selja eša koma meš fyrirtęki nema einhverjir peningar skipti um hendur. Og žetta į viš vķšar. Eru žaš t.d. mśtur žegar fyrirtęki kaupa verslunarplįss ķ verslunum, fyrir sķnar vörur? Žar getur oft veriš um nokkra upphęš aš ręša.

 

Žetta er spurning um hvort viš viljum įfram lifa viš réttarrķki hér į landi, eša hvort viš ętlum aš fęra rannsókn og saksókn til fjölmišla og lįta sķšan dómstól götunnar sjį um aš dęma. Žaš vęri ansi langt skref afturįbak.


mbl.is Óverjandi framferši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš sem mįli skiptir

Hvort veršiš er of hįtt eša ekki mį endalaust deila. En žaš er žó ekki žaš sem skiptir mįli, heldur hitt hvernig viš ętlum aš nota orkuna. Hvort viš ętlum įfram aš nżta hana til viršisauka hér innanlands eša hvort viš viljum aš viršisaukinn flytjist śr landi. Sjįlf krónutalan fyrir hverja MW/h mun ętiš verša deiluefni, seljanda žykir hśn of lįg, kaupandanum of hį og svo koma alltaf einhverjir sem telja sig geta grętt į öšru hvoru og śtvarpa speki sinni eftir žvķ hvaš hentar.

Žaš er ljóst aš stórišjan hefur fram til žessa greitt nęgjanlega hįtt verš fyrir orkuna og reyndar gott betur. Upp undir 80% raforkunnar sem hér er framleidd er seld stórišjunni og žaš verš sem hśn greišir hefur dugaš til aš greiša allan virkjanakostnaš į landinu. Reyndar gott betur. Žetta sżna įrsreikningar orkufyrirtękjanna glöggt. Landsvirkjun er t.d. farin aš skila vęnum hagnaši žrįtt fyrir aš hękkanir į orkuverši til stórišju séu rétt aš taka gildi nśna žessa dagana. Og ekki er hęgt aš tala um aš almennir notendur séu aš nišurgreiša orkuna, veršiš hér į landi mun lęgra en erlendis. Žaš er hins vegar nżmęli aš Landsvirkjun hefur ekki bošiš upp į svokallaša umframorku um nokkuš skeiš, žį orku sem til žarf aš vera vegna įlagstoppa annarra notenda en stórišjunnar. Frekar en aš selja žį orku į lęgra verši velur Landsvirkjun aš lįta žį orku ónżtast ķ kerfinu. Žetta bitnar ekki hvaš sķst į garšyrkjubęndum. Rķkissjóšur hefur aldrei žurft aš leggja orkufyrirtękjum til eina krónu, allt frį žvķ uppbygging kerfisins hófst fyrir alvöru į mišjum sjöunda įratug sķšustu aldar. Sś uppbygging gat hafist meš tilkomu stórišju hér į landi. 

Ekki ętla ég aš elta ólar viš ummęli forstjóra Landsvirkjunar. Hann viršist lokašur ķ eigin heimi. Jafnvel žó ešlilegt sé aš hann keppist aš sem hęstu verši, veršur aš segjast aš skynsemi viršist alveg gleymt aš planta sér ķ kolli hans.

Vill Bigg, formašur Verkalżšsfélags Akraness hefur veriš duglegur aš benda į hvaša rugl er ķ gangi innan Landsvirkjunar. Fyrir žaš hafa sumir reynt aš tengja hann viš stórišjuverin, sagt hann handbendi žeirra. Žaš er žó stór misskilningur, Villi er einungis aš hugsa um žau žśsundir starfa sem eru ķ hśfi į starfssvęši hans, enda hlutverk formanna verkalżšsfélaga aš standa vörš um störf sinna félagsmanna. Forstjóri Landsvirkjunar undrar sig į aš formašur verkalżšsfélags skuli hafa einhverja hugmynd um žį hękkun sem Elkem žarf aš sęta, aš um mįliš hafi įtt aš rķkja žagnarskylda. Žaš žarf helvķti skerta hugsun til aš geta ekki įttaš sig į hver sś hękkun er, svona nokkurn vegin, žegar žagnarskyldan nįši einungis yfir krónutöluna en ekki prósentuna. Įrsreikningur fyrirtękja er opnir, svo aušvelt er aš reikna dęmiš. En kannski er žetta of flókiš fyrir forstjórann.

Annar mašur hefur nokkuš blandaš sér ķ umręšuna, Ketill Sigurjónsson, framkvęmdastjóri hins norska vindorkufyrirtękis Zephir Iceland. Titill mannsins segir kannski meira en nokkuš annaš um hans įhuga į raforkuverši hér į landi, er vissulega aš vinna vinnu sķna. Žar aš auki hefur Ketill veriš einn helsti talsmašur žess aš sęstrengur verši lagšur śr landi og hefur ritaš margar mis viturlegar greinar um žaš efni, auk žess aš vera gjarnan kallašur fram af fjölmišlum sem "rįšgjafi" į žvķ sviši. Hafi fréttamašur viljaš tefla fram fleiri sjónarmišum um mįliš en forstjóra LV og formanns VLFA, skaut hann vel yfir markiš. Haršari andstęšing žess aš viršisauki orkuaušlindarinnar verši til hér į landi er sennilega vandfundinn. Hjį honum er eitt megin stef, veršiš į raforkunni er aldrei nęgjanlega hįtt.

En aftur aš viršisaukanum af raforkuframleišslunni. Ķ stórišjunni starfa kringum 4000 manns, beint. Žann fjölda mį nįnast tvöfalda til aš fį śt hversu margir hafa óbeina afkomu af stórišjunni. Žvķ til višbótar mį sķšan bęta viš aš fjöldi fólks hefur afkomu af žvķ aš žjóna žį sem žjóna stórišjuna. Žvķ er ekki frįleitt aš ętla aš į milli 15 og 20.000 manns byggi afkomu sķna aš öllu eša einhverju leiti į stórišjunni. Störf ķ stórišju er vel borguš, laun žar yfirleitt nokkuš hęrri en sambęrilegum störfum annarsstašar. Žessi launažróun hefur smitast til žeirra fyrirtękja sem standa ķ beinni žjónustu viš stórišjuna. Allt žetta fólk borgar skatta og gjöld. Ef stórišjan leggst af er vandséš aš allir fengju vinnu. Margir yršu upp į samžjónustuna komnir. Vęru farnir aš tįlga fé śr sameiginlegum sjóšum ķ staš žess aš leggja til žeirra.

Seint į sķšustu öld kom ķ ljós aš elsta stórišjufyrirtękiš hafši stundaš bókhaldsbrellur, til aš komast hjį skattgreišslum hér į landi. Žetta var vissulega ljótur leikur og setti blett į starfsermi stórišjunnar. Žetta atriši er eitt af žvķ sem sumir nota sem rök gegn stórišjunni, enn žann dag ķ dag. Halda žvķ fram aš stórišjan stundi enn žennan leik. Ekki ętla ég aš gerast dómari ķ žvķ, en tel slķkt įkaflega ótrślegt, einkum vegna žess aš sennilega eru fį fyrirtęki sem eru undir jafn mikilli smįsjį skattyfirvalda og stórišjan. Hins vegar eru stórišjufyrirtękin ein žau öflugustu ķ aš aš skila gjaldeyri inn ķ landiš. Og gjaldeyrir veršur ekki til af engu. Žaš er hętt viš aš draga žyrfti verulega śr innflutningi til landsins ef stórišjan leggst af, aš neyslužjóšfélagiš fengi hressilegan skell. Jafnvel gęti komiš upp skortur į kaffi ķ kaffihśsum mišborgarinnar!

Orkustefna Landvirkjunar er galin. Ekki bara aš stórišjan standi frammi fyrir žvķ aš taka įkvöršun um įframhaldandi veru hér į landi, heldur stendur garšyrkjan ķ ströngu ķ samskiptum viš orkufyrirtękin. Sem fyrr segir hefur Landsvirkjun tekiš af markaši svokallaša umframorku. Žessa orku var hęgt aš fį į mun lęgra verši žegar orkunotkun var lķtil ķ landskerfinu, gegn žvķ aš lįta hana af hendi žegar orkunotkun var mikil. Žessa orku vill Landsvirkjun frekar lįta detta dauša nišur og fį ekkert fyrir hana, frekar en aš nżta hana og selja į lęgra verši. Žetta er svo sem ekkert gķfurlegt magn, žar sem orka til stórišju er mjög jöfn allan sólahringinn alla daga įrsins. Žvķ er žarna um aš ręša umframorka sem veršur aš vera til ķ kerfinu til aš taka į móti toppum ķ orkunotkun annarra notenda, ž.e. orkutoppar fyrir notendur um 20% orkuframleišslunnar. Žó žarna sé um lķtiš magna aš ręša, af heildar orkuframleišslunni, žį hentar žetta vel garšyrkjunni og żmsum öšrum stęrri notendum utan stórišjunnar.  Ķ raun mį segja aš ašgengi aš slķkri afgangsorku sé forsenda žess aš stunda garšyrkju hér į landi. Bręšsluverksmišjur hafa einnig oršiš illa fyrir baršinu į žessari stefnu Landsvirkjunar. Fyrir nokkrum įrum var gert stór įtak ķ aš breyta bręšsluofnum žeirra śr hrįolķu yfir ķ rafmagn. Um svipaš leyti og žeim breytingum lauk hętti Landsvirkjun sölu į umframorku. Flestar bręšslur keyra žvķ meira eša minna įfram į olķu, svo fįrįnlegt sem žaš hljómar.

Žvķ hefur veriš haldiš fram aš Landsvirkjun vinni markvisst aš žvķ aš hękka orkuverš til aš koma stórišju śr landi og hafi af sömu įstęšu hętt sölu umframorku. Aš markmišiš sé aš losa um svo mikiš af orku hér innanlands aš nęg orka fįist ķ fyrsta strenginn til śtlanda. Sé žetta rétt er ljóst aš forstjóri og stjórn Landsvirkjunar er komin langt śt fyrir sitt starfssviš, séu farin aš taka pólitķskar įkvaršanir. Viš svo mį ekki una.

Žaš mun reyna į žingmenn į nęstu misserum. Ljóst er aš formanni VLFA hefur tekist aš koma žessu mįli ķ umręšu. Atvinnumįlanefnd alžingis hlżtur aš kalla forstjórann fyrir sig, fį skżringar į mįlinu. Žį hlżtur viškomandi rįšherra vera farinn aš spį ķ aš skipta śt stjórn og forstjóra Landsvirkjunar. Žeir žingmenn sem lįta žaš višgangast aš frekar verši horft til žess hvort hagnašur Landsvirkjunar verši lįtin rįša för ķ staš žess aš fólk hafi atvinnu, žurfa ekki aš leita eftir stušningi ķ nęstu kosningum. Žeirra veršur ekki óskaš.

Ef ekkert veršur gert og jafnvel žó engar frekari hękkanir komi til, er ljóst aš innan fįrra įra mun stórišjan leggjast af, meš tilheyrandi skelfingu fyrir heilu byggšalögin.

Žaš sem mįli skiptir er ekki hversu hįr hagnašur orkufyrirtękja er, mešan žau reka sig ekki meš tapi. Žaš sem mįli skiptir er hvort viš viljum lįta viršisauka žessarar orkuaušlindar verša til hér į landi, eša hvort viš viljum aš ašrar žjóšir njóti hans. Žaš sem skiptir mįli er hvort viš viljum įfram hafa stórišjuna og žau fjölmörgu störf sem henni fylgja, eša hvort viš viljum hafa atvinnuleysi af stęršarfgrįšu sem aldrei hefur žekkst hér į landi. Žaš sem skiptir mįli er hvort viš viljum įfram njóta žess gjaldeyris sem stórišjan fęrir landinu, eša hvort viš viljum frekar herša sultarólina.

 


mbl.is Er veršiš óešlilega lįgt eša of hįtt?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Handhafar sannleikans

Hverjir eru handhafar sannleikans?

Ljóst er aš viš erum komin į hęttulega braut žegar fariš er aš ręša aš einhver einn sannleikur sé til. Svo er aušvitaš ekki, hefur aldrei veriš og mun aldrei verša. Hęttulegast er žó žegar valdhafar vilja fara aš hafa afskipti af žvķ mįli og stjórna žvķ hvaš er satt og hvaš logiš. Falsfréttir er orš sem oft heyrist og sumum er tamt. Gjarnan er žaš notaš af žeim sem telja sig verša undir ķ einhverri orrahrķš eša kosningu. Meš tilkomu opins vettvangs eins og netmišla hafa skapast žęr ašstęšur aš fólk į aušveldara meš aš koma sķnum skošunum fram og aušvitaš eru ekki allir sammįla um hin żmsu mįl. Žar er žó ekki einhlķtt aš žeir sem hęst hafa eša žeir sem meš völdin fara, hafi endilega rétt fyrir sér, žvert į móti.

Tal um falsfréttir fór fyrir alvöru į flug viš nokkra atburši ķ stjórnmįlasögu nśtķmans, ž.e. Brexit kosninguna og kosningu til forseta Bandarķkjanna, auk żmissa annarra minni atburša. Žaš sem sammerkt er tali um falsfréttir ķ žessum atburšum er aš žeir sem undir uršu, telja aš falsfréttir hafi rįšiš för. En hvaš eru falsfréttir? 

Alžingismašurinn ķ višhengdri frétt nefnir fjölmišla, aš koma megi ķ veg fyrir falsfréttir af žeirra hįlfu meš rķkisstyrkjum. Er žaš svo, verša fjölmišlar sannari viš žaš aš verša hįšir stjórnvöldum hverju sinni? Varla. Ķ žaš minnsta er ekki hęgt aš sjį aš eini rķkisstyrkti fjölmišillinn į Ķslandi sé neitt sólginn ķ aš segja satt. Kannski ekki beinar lygar sem koma žar fram en oft į tķšum frjįlslega fariš meš stašreyndir eša žeim sleppt, žegar žaš hentar.

Talandi um kosningar og falsfréttir, žį er žaš aušvitaš svo aš fyrir slķka atburši reyna stjórnmįlamenn aš fiska sér atkvęši. Allan minn aldur hef ég upplifaš aš žį sé sannleikurinn ekki endilega hafšur ķ fyrirrśmi. Svo var hér į įrum įšur, žegar kosningabarįttan fór fram į fundum vķtt og breytt um landiš og svo er enn ķ dag, eftir aš hśn hefur fęrst sķfellt meira inn ķ fjölmišla, bęši žį hefšbundnu sem og netmišla. Sannleikurinn hefur aldrei veriš aš žvęlast fyrir stjórnmįlamönnum.  Sjaldan hefur sannleikurinn žó veriš meira afbakašur en žegar samflokksmašur Kolbeins Óttars afneitaši ķ žrķgang įkvešnu mįli fyrir kosningarnar voriš 2009 en stóš sķšan aš samžykkt žess nokkrum dögum sķšar. Žęr falsfréttir voru fluttar kjósendum ķ gegnum eina rķkisrekna fjölmišil landsins, ķ beinni śtsendingu kvöldiš fyrir kjördag!

Žaš mį lengi telja slķkar falsfréttir, langt aftur ķ tķmann, langt aftur fyrir tilurš netmišla. Žeir sem eru komnir į efri įr, sem muna žį tķma er ekkert internet var til, Ķsland var utan EES og raforkan var svo óstabķl aš hér varš rafmagnslaust ķ tķma og ótķma, vita žetta. Falsfréttir eru ekkert nżmęli. Reyndar var notaš annaš orš yfir slķka hegšun, kallašist lygar. Fyrir kosningar var stjórnmįlamönnum fyrirgefiš slķka hegšun, enda fįtt annaš sem sumir žeirra įttu upp ķ erminni. Sumir kjósendur glöptust, en flestir höfšu vit til aš greina į milli. Svo er enn ķ dag.

Sannleikur er eitthvaš sem hver og einn trśir sjįlfur. Žaš žarf ekki endilega vera aš sannleikur sé eins milli manna, um sama mįlefni. Sér ķ lagi žegar rętt er um framtķšina. Ķ dag er til dęmis talinn sannleikur af mörgu fólki aš fyrir dyrum standi hamfarahlżnun og aš mannskepnan geti komiš ķ veg fyrir hana. Er žetta sannleikur eša falsfrétt. Margir loftlagssérfręšingar telja žetta falsfrétt, eša lygar.

Ķ öllu falli er eitt alveg ljóst, stjórnmįlamenn er fjarri žvķ aš vera handhafar sannleikans. Žegar žeir eru komnir śt į žį braut aš krefjast žess, žurfa kjósendur aš vara sig!!

 


mbl.is Įbyrgš stjórnmįlamanna er mikil
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Saušhausar og sauškindin

Um nokkuš skeiš hefur veriš unniš markvisst gegn ķslensku sauškindinni. Żmis rök telja menn sig hafa gegn žeirri fallegu skepnu og kannski ekki sķšur gegn žeim sem strögla viš aš reyna aš hafa lķfsvišurvęri af henni, bęndum.

Framanaf voru žaš greišslur til bęnda sem mesta umręšan snerist um, jafnvel žó slķkar greišslur séu višhafšar ķ öllum rķkjum hins vestręna heims. Ekki eru žęr greišslur žó til aš fylla vasa bęnda af aurum, heldur til aš halda veršlagi matvara nišri. Žaš kostar nefnilega aš framleiša kjöt og ef sį kostnašur į aš lenda aš fullu į neytendum žarf aš hękka laun. Žeir sem hęst létu ķ žessari umręšu voru gjarnan žeir sem lifšu alfariš į greišslum śr sameiginlegum sjóšum okkar landsmanna, ekki ķ formi styrkja til aš framleiša veršmęti, heldur į fullum launum, stundum viš žaš eitt aš nķša nišur žį sem skapa veršmęti og žaš oft į tķšum į launum ķ hęrri kantinum. 

Svo fęršist umręšan til og snerist um landeyšingu, aš sauškindin vęri aš éta upp landiš. Enn eru til saušhausar sem halda žessu fram, žó žeim vissulega fari fękkandi. Žaš er nś žannig aš landnįmsmenn fluttu tiltölulega fįtt fé meš sér frį Noregi, enda sauškindin haldin fyrst og fremst til aš nżta ullina. Svķn og naut voru nżtt til kjötframleišslu. Į žeim tķma var nokkuš hlżrra en nś og gróšur žvķ meiri. En svo tók aš kólna og svķnahald illmögulegt. Žį kom sauškindin sér vel, enda haršgeršari skeppna. Engu aš sķšur var fólk ķ landinu fįtt og saušfé einnig. Žaš var ekki fyrr en eftir mišja nķtjįndu öld sem fólki tók aš fjölga, hęgt ķ fyrstu en tók stökk er į leiš 20 öldina. Saušfé fjölgaši samtķmis. Um 1980 nįši saušfé hįmarki, fór yfir 800.000 fjįr en hefur fękkaš um helming sķšan. Tališ er aš saušfé hafi aldrei nįš aš komast yfir 30-50.000 kindur fyrr en į tuttugustu öldinni, lengst af veriš undur 20.000 kindum. Landeyšing hefur aftur stašiš yfir ķ aldir. Žar mį fyrst og fremst kenna vešurfari og eldgosum, enda vešurfar hér į landi einstaklega hart ķ um 5-6 aldir, eša mešan litla ķsöld stóš yfir. Ķ öllu falli er śtilokaš aš svo fįtt fé sem hér var į žeim tķma er landeyšing var sem mest, geti veriš sökudólgurinn. 

Og nś hafa postularnir sem predika gegn sauškindinni fundiš enn eina sökin, til aš įsaka hana fyrir. Nś er žaš prumpiš og ropiš. Aš ķslenska sauškindin sé svo mögnuš aš henni muni takast aš leggja af allt lķf į jöršinni. Žessu er haldiš fram ķ nafni hamfarahlżnunar og aušvitaš hlżtur žaš žį aš vera rétt. Žaš er nóg aš nefna oršiš hamfarahlżnun, žį mį segja hvaša bull sem er!

En skošum mįliš ašeins. Annaš orš er sem fegursti söngur ķ eyrum glóbista, en žaš er "Parķsarsamkomulagiš". Žegar menn setja žaš orš ķ sömu mįlsgrein og hamfarahlżnun, breytast žeir ķ snillinga, ef ekki dżrlinga. Ķ žessu magnaša samkomulagi er talaš um minnkun į koltvķoxķš CO2, ķ andrśmslofti. Og žar komum viš aš prumpi og ropi sauškindarinnar. Samkomulagi byggir į višmišunartķma og sķšan hvaš CO2 skuli lękka mikiš til annars įkvešins tķma. Žessi upphafstķmi er įriš 1990 og lokaįriš 2050, žannig aš viš erum nįnast hįlfnuš į vegferšinni. Žó eykst enn losun CO2 hér į landi, eins og reyndar ķ flestum eša öllum löndum er settu nafn sitt viš žetta samkomulag. Eina rķkiš sem hefur nįš aš minnka hjį sér losun CO2 er USA, žrįtt fyrir aš hafa dregiš sig frį samkomulaginu.

Og žį er nęst aš skoša skašręšisskepnuna sauškindina. Eins og įšur segir hefur losun CO2 aukist hér į landi frį 1990. Hins vegar mį halda žvķ fram aš samdrįttur ķ losun žessa lķfgjafa hafi minnkaš vegna sauškindarinnar, um meira en 20% į sama tķma. Frį 1990 til 2017, en yngri tölur eru ekki enn śtgefnar, hefur saušfé fękkaš hér į landi um 20%. Žar til višbótar mį nefna aš innflutningur į kjarnfóšri hefur į sama tķma dregist saman. Öflun heyfanga hefur breyst og fleira mį telja til. Žvķ er ekki ofsagt aš halda fram 20% minnkun į losun CO2 frį saušfé, sennilega er talan žó nokkuš hęrri. Erfišlega getur veriš aš finna annan žįtt žar sem slķkur įrangur hefur nįšst, hvort heldur er hér į landi eša erlendis.

 

 

 


Rķki ķ rķkinu

Opinberlega var fariš aš skoša lagningu sęstrengs milli Ķslands og Bretlands įriš 2012. Fram aš žvķ var litiš į menn sem töldu žetta kost, sem einhverskonar sérvitringa eša jafnvel ekki alveg meš fulla fimm. Žaš er žvķ ljóst aš ef Landsvirkjun hefur fengiš heimild til rannsókna į žessu sviši, mun sś heimild hafa veriš gefin af rįšherra ķ rķkisstjórn Jóhönnu. Aldrei hefur žetta veriš rętt į alžingi og žvķ spurning hvort sś heimild hafi veriš lögmęt, ef hśn į annaš borš var gefin. Kannski hefši žingmašurinn frekar įtt aš leggja fram spurningu til rįšherra um hvort og žį hvenęr slķk heimild var gefin.

Žaš mį lķka furšu sęta aš Landsvirkjun, fyrirtęki ķ eigu landsmanna, skuli vera stikk frķ frį žvķ aš gefa upp hvernig fjįrmunum žess er variš og jafnvel komist hjį aš svar žeim fulltrśum eigenda sem sitja į alžingi, um sama efni. Hafi fyrirtękiš fengiš slķka heimild, sem forseti alžingis getur kannski manna best svaraš žingmönnum um, er žaš ķ sjįlfu sér nógu slęmt, sér ķ lagi įn aškomu alžingis og umręšu śt ķ žjóšfélaginu. Hitt er verra aš Landsvirkjun skuli geta haldiš leynd yfir žeim rannsóknum, vališ aš gefa śt žęr upplżsingar sem henta en haldiš öšrum leyndum. Hver er žį įreišanleiki žeirra rannsókna? Hvaš annaš er fališ fyrir eigendum fyrirtękisins?

Žaš er ljóst aš Landsvirkjun hefur veriš ķ sambandi viš vęntanlega ašila um lagningu žessa strengs og kaupendur orkunnar. Žó hafa stjórnvöld ekki, svo vitaš sé, gert neina samninga um lagninguna eša sölu orkunnar. Kannski forstjóri Landsvirkjunar sé bśinn aš ganga frį žeim smį mįlum og žegar žaš loks kemur fyrir alžingi verši afsökunin į sama veg og meš op3, aš mįliš sé komiš svo langt aš ekki verši aftur snśiš.

Žaš er ljóst aš endurskoša žarf stöšu forstjóra og stjórn Landsvirkjunar. Hvort sem heimild hafi veriš gefin fyrir rannsóknum į sęstreng, eša ekki, er algjörlega śt ķ hött aš žetta fólk geti starfaš sem rķki ķ rķkinu. Landsmenn eiga heimtingu į aš fį aš vita hver gaf leifi fyrir žessum rannsóknum, hvenęr, hversu mikiš žęr hafa kostaš fyrirtękiš og žį um leiš eigendur žess, hversu langt žessar rannsóknir eru komnar og sķšast en ekki sķst öll samskipti Landsvirkjunar viš vęntanlega ašila sem ętla sér aš leggja strenginn.

Svona til aš įrétta žį er Landsvirkjun framleišandi orku, ekki flytjandi. Žvķ er ķ hęsta mįta óešlilegt aš fyrirtękiš sé aš kanna flutning orkunnar til annarra landa. Žaš verkefni į aš vera ķ höndum Landsnets, eftir aš alžingi hefur tekiš įkvöršun um slķkt, eša ACER. Ķ öllu falli eiga slķkar rannsóknir aš vera opnar landsmönnum į allan hįtt.

 


mbl.is „Ķ stuttu mįli er žetta óžolandi“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žeir hafa hęst sem ęttu aš sjį sóma sinn ķ aš žegja

Ķ kjölfar hrunsins var afskrifaš lįn sem sagt var ķ eigu eiginmanns Žorgeršar Katrķnar. Svo vel vildi til aš eiginmašur hennar hafši starfaš viš einn af föllnu bönkunum og fékk žvķ sér mešferš. ŽKG var žingmašur į žessum tķma og varaformašur Sjįlfstęšisflokks. Žó hśn stašfastlega neitaši žvķ aš vita nokkuš um fjįrmįl eiginmannsins, žį hrökklašist hśn af žingi meš skömm og śr sęti varaformanns skömmu sķšar, enda öllum ljóst aš hjón vita yfirleitt nokkuš um fjįrskuldbindingar hvors annars. Upphęš žessa lįns var į viš eitt žśsund mešallįn ķbśšakaupenda, į žeim tķma. Žeir žurftu hins vegar margir hverjir aš fęra bankanum hśseign sķna og sumir žóttust hafa sloppiš vel meš žaš eitt aš verša öreigar! Žessi saga mun seint gleymast!

Žvķ ętti Žorgeršur Katrķn aš sjį sóma sinn ķ žvķ aš vera ekki aš tjį sig ķ fjölmišlum, af viršingu viš žį sem misstu sķna aleigu ķ kjölfar hrunsins, mešan hśn sjįlf hélt sķnum.

Sómi ŽKG nęr skammt, ķ staš žess aš halda sig til hlés žį stofnaši hśn nżjan stjórnmįlaflokk, enda frami hennar innan žess gamla žrotin. Hśn komst į žing og hefur veriš helsti talsmašur žeirra sem vilja inngöngu ķ ESB, hvaš sem žaš kostar.

Ķ višhengdri frétt fer ŽKG hamförum, mįlar Bandarķkin sem verstu skśrka sem heiminn byggja og krefst aš stjórnmįlasambandi viš žį verši slitiš, fórni USA ekki slatta af unga fólkinu sķnu ķ strķši, hinumegin į hnettinum. Ekki fyrir löngu sķšan kom svipuš gagnrżni, en žį fyrir aš Bandarķkin vęru ķ strķši um allan heim!

Žaš er fleira sem frį ŽKG kemur ķ žessari frétt, fyrir utan aš Bandarķkin séu upphaf og endir alls hins vonda. Hśn nęr aš tengja žetta loftlagsmįlum. Segir umhverfisstefnu Bandarķkjanna vera ógn viš heimsbyggšina. Ef Bandarķkin menga svo mikiš, sem hśn segir, hvers vegna kallar hśn žį eftir aš žau stundi frekari hernaš? Varla er žaš til bóta fyrir umhverfiš?

Reyndar ętti hśn aš gagnrżna vini sķna ķ Evrópu, fyrir slęlega umhverfisstefnu, eša réttara sagt framkvęmd hennar. Žar eykst enn losun loftegunda sem kennd eru viš hlżnun jaršar, mešan verulega hefur dregiš śr henni ķ Bandarķkjunum. Vissulega drógu Bandarķkin sig śr svoköllušu Parķsarsamkomulagi, ekki vegna žess aš žeir vildu ekki minnka hjį sér mengun, heldur vegna žess aš ķ žvķ samkomulagi var įkvęši um aš nokkur lönd žrišja heimsins, s.s. Indland og Kķna, įttu aš fį lausn frį greišslu fyrir mengun. Og til aš nį žvķ fé var ętlast til aš Bandarķkin myndu greiša fyrir žessar žjóšir. Sjóšinn varš jś aš stofna, enda žaš helsta markmiš Parķsarsamkomulagsins. Mengun per se skipti minna mįli.

Ef Žorgeršur Katrķn er svo umhugaš um aš fara ķ strķš viš Tyrki, žvķ talar hśn žį ekki viš vini sķna ķ ESB. Žeir hljóta aš sinna kalli hennar.

 

Kśrdar hafa mķna samśš, en žeim veršur ekki bjargaš meš hervaldi. Ljóst er aš ef Bandarķkin fęru ķ strķš viš Tyrki munu Rśssar skerast ķ leikinn. Žarna yrši langdręgt strķš sem allir munu tapa į, mest žó Kśrdar. ESB getur aušvitaš lķtiš gert, bęši vegna višskiptahagsmuna viš Rśssa og kannski fremur vegna žess aš Tyrkir liggja meš umsókn um inngöngu ķ sambandiš.

Žvķ eru višskiptažvinganir į Tyrki mun įrangursrķkari, auk žess aš Kśrdar munu žį ekkert skašast.

En kannski er Žorgerši Katrķnu sama um Kśrda, kannski vill hśn bara strķš.

 

 


mbl.is Vill endurskoša samskipti viš Bandarķkin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lķfsgęši

Žaš nżjasta ķ öllu ruglinu sem yfir okkur dynur er aš aukin skattheimta séu betri lķfsgęši. Borgarstjóri er uppnuminn enda nįš žeim merka įfanga aš fķfla stjórnvöld upp śr skónum og fengiš žau til aš fjįrmagna eitthvaš fyrirbęri sem hann sjįlfur veit ekki hvaš er, hvaš žį stjórnvöld. Stundum er žaš fyrirbęri kallaš borgarlķna.

En hvaš er žessi borgarlķna? Žegar stórt er spurt er oftast lķtiš um svör. Žó reyna flestir aš klóra sig fram śr einhverju svari, en žaš į žó ekki viš žegar spurt er um borgarlķnu. Žar viršist enginn vita um hvaš er rętt og fįtęklegar śtskżringar rekast allar hverjar į ašrar. En kannski žarf ekki aš vita neitt um borgarlķnu, žegar ķ boši eru į annaš hundraš milljaršar mį gera żmislegt og žaš mį sjįlfsagt fį višurnefniš borgarlķna, jafnvel žó lķtiš sem ekkert breytist. Annaš en aukin skattheimta.

Stjórnvöld hafa nś, įn samrįšs viš alžingi, įkvešiš aš taka žįtt ķ verkefni sem enginn veit hvaš er né hvaš kostar. Innritunargjaldiš eru litlar 120.000.000.000 kr. eša eitthundraš og tuttugu milljaršar og skiptist žannig: Sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu borga 12,5%, rķkissjóšur 37,5% og žau 50% sem eftir standa skulu innheimt meš vegsköttum. Alls skal žvķ aukin skattheimta vera um 60 milljaršar króna, ašeins!

Samgöngurįšherra viršist vera mikill spįmašur, spįir žvķ aš žetta fyrirbęri sem enginn veit hvaš er né hvaš muni kost, muni stytta feršatķma fólk um höfušborgarsvęšiš um 30-60 mķnśtur. Žaš segir mér aš sķšast žegar ég neyddist til aš heimsękja höfušborgina hefši ég veriš aš renna aš hśsinu mķnu um svipaš leiti og ég lagši af staš frį žvķ. Ekki amalegt žaš.

Žaš dylst engum aš miklar tafir eru ķ Reykjavķk į įlagstķmum. Žess į milli gengur umferšin nokkuš ljśft, alla vega ķ samanburši viš umferš innan borga erlendis. Žaš er lķka stašreynd aš umferšaslys eru mis algeng innan borgarinnar og til stašir sem eru hęttulegri en ašrir. “Žaš mį vissulega żmislegt laga ķ gatnakerfi borgarinnar og hiš besta mįl ef stefnubreyting veršur į žvķ sviši, aš hętt verši aš gera umferš erfišari og tekin sś stefna aš gera hana greišfęrari og hęttuminni.

Įšur en įkvešiš er hversu miklu fé skal rįšstafaš og įšur en įkvöršun er tekin um stórkostlega skattheimtu, į aušvitaš aš kortleggja vandann, finna śt hvar hann er stęrstur og leita lausna til bóta. Vel getur veriš aš til žurfi 120 milljarša króna, en mun lķklegra er aš mun minna fjįrmagn dugi.

Varšandi svokallaša borgarlķnu er ljóst aš śtilokaš er aš neyša fólk til aš nżta sér almenningssamgöngur. Ķ um einn įratug hefur veriš dęlt fé śr rķkissjóš į hverju įri til žessa mįlaflokks, gagngert til aš auka notkun fólks į strętó. Įrangurinn af žvķ verkefni hefur ekki skilaš sér og engin įstęša til aš ętla aš svo muni verša žó žaš fjįrmagn hundrašfaldist. Fólk velur sér sjįlft sinn feršamįta og lķklega geta margir tekiš undir orš forsetans sem hann lét falla ķ fjölmišlun į bķllausadeginum fyrir nokkrum dögum.

En samt munu einhverjir sjį mig į bķl ķ dag ef aš lķkum lętur; aš komast meš fjölskylduna meš strętó į žį višburši sem fyrir liggja um borg og bķ vęri miklum erfišleikum bundiš

Nokkuš hefur veriš gert af sérbrautum fyrir strętó ķ höfušborginni, til aš greiša fyrir feršum žeirra. Sjįlfsagt mį auka žaš eitthvaš og vel mį kalla slķkt borgarlķnu, kjósi menn žaš. Žaš žarf ekki aš sóa tugum milljarša ķ žaš verkefni. Vandi strętó er hins vegfar minnstur vegna tafa ķ umferš, vandinn liggur aš stęrstum hluta ķ žvķ aš žeir eru meira og minna tómir. Žar mį vissulega bęta meš žvķ einu aš nota minni og fleiri bķla. Žannig mį fį örari feršir sem gęti leitt til aukinnar notkunar. Žaš mį lķka nota oršiš borgarlķna um slķka ašgerš. Lķklegt er aš žeir 15 milljaršar sem borgin leggur fram sem stofnfé ķ klśbbinn mun duga vel fyrir žessum ašgeršum og öšrum žeim er žarf aš bęta ķ gatnakerfi žvķ er hśn ręšur yfir, enda žegar fengiš greitt fyrir žęr götur gegnum gatnageršagjald. Rķkissjóšur mun svo fjįrmagna bętur į žeim hluta er snżr aš honum. Žar mun aš öllum lķkindum vel duga 15-20 milljaršar, eftir žvķ hversu vel menn vilja gera og hugsa til framtķšar.

En žetta žykir ekki fķnt. Samgöngurįšherra vill Sundabraut, vegstokka og żmislegt fleira sem erfitt er aš telja upp. Žį blandar hann inn ķ umręšuna żmsum vegabótum śt į landi, bótum sem żmist eru flottręfilshįttur eša naušsyn. Žęr vegabętur sem naušsynlegt er aš gera eru bķleigendur bśnir aš greiša margfalt fyrir. Hinar, sem kalla mį flottręfilshįtt, eru m.a. Sundabraut, breikkun Hvalfjaršargangna og breikkun vegarins um Kjalarnes.

Sundabraut er óžörf. Lausnin žar er aš taka af öll hringtorg į vesturlandsvegi og setja mislęg gatnamót žar sem ekki dugir aš hafa venjuleg. Žannig veršur umferšin hnökralaus og greiš um žann veg. Hvalfjaršargöng žjóna vel sķnum tilgangi og munu gera um mörg įr enn. Ég ek nokkuš oft žar ķ gegn og žekki vel til. Umferšahrašinn er tekinn nišur ķ 70 og ekki oft sem sį hraši er ekki į umferšinni, hellst aš lķtilshįttar tafir verša af fulllestušum vörubķlum upp aš sunnanverši. Ašrar tafir, sem svo algengar voru, hurfu meš öllu žegar hętt var aš rukka gangnaskattinn. Allar tafir um göngin, sem menn geyma ķ huga sér og fjölmišlar fjöllušu mikiš um, sköpušust af töfum vegna innheimtunnar.

Vissulega getur veriš žreytandi aš aka Kjalarnesiš. Žar er vandinn fyrst og fremst vegna žeirra sem ekki aka į umferšahraša, žeirra sem aka of hęgt. Žaš ętti aušvitaš aš vera višurlög viš hęgakstri eins og hrašakstri. Flest slys sem verša į žessum vegi er vegna framśraksturs, vegna žess aš einhver heldur ekki uppi ešlilegum hraša. Žessi vandi er reyndar ekki bundin viš Kjalarnesiš, heldur er žetta um allt land. Žeir sem ekki treysta sér til aš aka žjóšvegi landsins į ešlilegum hraša, ęttu kannski aš sleppa žvķ. Vissulega vęri gott aš fį fleiri akreinar um Kjalarnesiš, en hugmyndir Vegageršarinnar eru hins vegar algjörlega śt śr kortinu. Žar į aš leggja svokallašan 2+1 veg og aš auki į aš planta nišur fjölda hringtorga į hann. Žetta mun leiša til fleiri slysa, meiri mengunar og aukins feršatķma. En žetta kemur aušvitaš ekki viš žvķ sem stjórnvöld létu borgarstjórann fķfla sig til, žó samgöngurįšherra vilji tengja žaš saman.

En žaš er ekki bara borgarlķna sem hefur į sér żmsar óskżrar myndir. Žaš į einnig viš um žann 60 milljarša skatt sem leggja skal į bķleigendur.

Sem fyrr segir vill samgöngurįšherra spyrša žessa skattlagningu ķ Reykjavķk viš allar vegabętur ķ landinu, žó vitaš sé aš śt um land munu einhverjir tugir milljarša verša innheimtir gegnum samskonar skatt og leggja skal į ķ Reykjavķk.

Fjįrmįlarįšherra talar į annan veg. Žar er ekki rętt um vegabętur, heldur aš leggja žurfi slķka skatt į vegna rafbķlavęšingarinnar. Aš rķkissjóšur verši af tekjum vegna žess aš ekki sé greidd innflutningsgjöld og vaskur af rafbķlum og žeir fari ekki į dęlustöšvar aš kaupa eldsneyti. Žaš er val stjórnvalda aš sleppa innheimtu innflutningsgjalda og vask af rafbķlum og į ekki aš hegna žeim sem af einhverjum įstęšum, peningalega eša öšrum, ekki geta eignast slķka bķla. Hitt er sjįlfsagt aš rafbķlar greiši skatta til aš višhalda vegakerfinu, t.d. fyrir hvern ekinn kķlómeter, enda rafbķlar žyngri en sambęrilegir bķlar meš sprengimótor. Fyrir žį sem eru skammsżnir eša heftir į einhvern hįtt, mį benda į žį ašferš sem notuš var į dķselbķla įšur fyrr, ž.e. męlar setti ķ žį. Hinir framsżnni vita aš ķ öllum rafbķlum er tölva sem aušveldlega mętti nżta til aš fį žessar upplżsingar og žaš kerfi žarf ekki aš kosta mikiš.

Sennilega er žó skošun fyrrverandi formanns samgöngunefndar og ašal höfundar žessa nżja skatts, žegar hann sagši ķ fjölmišlum aš žrįtt fyrir skattinn ętti enginn aš žurfa aš koma heim krónu fįtękari. Nokkuš merkilegt aš hęgt sé aš innheimta skatt upp į 60 milljarša įn žess aš žeir sem hann eiga aš borga muni verša žess varir!

Eitt hefur alveg gleymst ķ žessari umręšu allri, žó FĶB hafi af litlum mętti reynt aš koma žvķ til skila ķ fjölmišlum, en žaš er kostnašurinn viš innheimtuna. Hvaš žarf aš rukka mikiš til aš 60 milljaršar verši til? 100 milljarša? Žaš veit enginn. Hitt er vitaš aš ķ žrem borgum nęrri okkur var žessi kostnašur af žeirri stęršargrįšu aš 100 milljaršar duga vart, svo eftir standi 60 milljaršar. Og hvaš žurfa landsmenn aš vinna sér inn miklar tekjur svo žeir geti reitt af hendi žennan skatt?

En hvaš um žaš, viš veršum vķst bara aš fagna žessum skatti, žvķ eins og Dagur segir, hann mun auka lķfsgęši okkar!!

 

 


mbl.is „Žetta snżst aš mörgu leyti um lķfsgęši“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband