Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Borgarafundur ruv

Fyrir mér er borgarafundur eitthvaš sem borgarar landsins koma aš og ręšir mįlin, ž.e. aš reynt er aš finna sem vķšastan skilning į einhverju mįli sem snżr aš žjóšinni. Žvķ fagnaši ég žegar ruv įkvaš aš halda borgarafund um loftlagsmįl. Mįlefni sem er umdeilt mešal žjóšarinnar og kannski enn umdeildara mešal loftlagssérfręšinga, sem viš Ķslendingar eigum žvķ mišur eitthvaš lķtiš af. Ég settist žvķ fyrir framan sjónvarpiš, aldrei žessu vant, til aš horfa į žennan žįtt og fį sem flestar skošanir um žetta mįlefni. Ķ stuttu mįli var ég fyrir vonbrigšum, eša kannski réttara aš segja aš mér hafi ofbošiš.

Ķ fyrstu virtist žetta ganga įgętlega, aš vķsu hallaši töluvert į efasemdarmenn hamfarahlżnunar, einungis einn gegn nokkrum öšrum trśušum. En žessi eini, fyrrum vešurstofustjóri, lét ekkert vaša yfir sig, vissi hvaš hann söng.

Nęsta hóp var aftur öllu erfišara į aš horfa og hlusta. Enn var einungis einn efasemdarmašur gegn mörgum trśušum, hallinn enn sį sami. Žarna var mešal annarra einn ungur vķsindamašur sem ķ mķnum huga hefur veriš mešal žeirra bestu hér į landi, Sęvar Ingžórsson, lķffręšingur, sem greinilega taldi sig einan vita allan sannleika um loftslag. Reyndar datt engum til hugar aš spyrja hann um įhrif aukins magns co2 į lķfrķki. Framkoma žessa manns var vęgt sagt til skammar og vķst aš hann er ekki lengur marktękur ķ mķnum huga. Ekki einungis kom hann fram meš hroka og yfirgangi, heldur hélt hann fram beinum lygum. Talaši um aš bara ef Ķsland minnkaši hjį sér kolefnislosun ķ takt viš ESB lönd, vęri stór sigur unnin. Žvķ mišur hafa lönd ESB ekki enn nįš aš minnka hjį sér kolefnislosun, er enn aš aukast og engin merki um aš žaš breytist. Hins vegar getur vel veriš aš bókhaldslega sé um einhverja minnkun aš ręša, ž.e. meš kaupum į kolefniskvóta, m.a. héšan frį Ķslandi. Raunverulega er žó um aukningu aš ręša.

Žegar žessi hópur yfirgaf svišiš var trśšurinn viš Tjörnina kallašur į sviš. Žį stóš ég upp og slökkti į sjónvarpinu!

Lengi mį manninn reyna. Žegar mašur hélt aš ruv hefši nįš hįmarki vitleysunnar bęttist enn ķ ruslasarp stofnunarinnar!

En hver er loftlagsvįin? Hvaš er žaš sem mįliš snżst um?

Enginn vildi žó beinlķnis segja aš um vį vęri aš ręša, žó margir tölušu į žann veg.

Einn višmęlenda taldi aš mįliš snerist um langlundargeš landsmanna, blandaš pólitķsku ķvafi. Frekar žunn skżring.

Einfaldasta skżringin eru žó peningar, loftlagsvį er haldiš į lofti vegna peninga og um žaš snżst mįliš. Žetta byrjaši snemma į įttunda įrtugnum, reyndar meš öfugum formerkjum, žį fólst loftlagsvįin ķ žvķ aš ķsöld vęri aš skella į. Į nķunda įratugnum snerist žetta viš, enda hafši hętt aš kólna og byrjaš aš hlżna aftur. Önnur skżring į vandanum er aš męlistokkurinn sem nżttur er til verksins er rangur. Fyrir žaš fyrsta er upphafsmęling frį einu kaldasta skeiši ritašra sagna, lokum litlu ķsaldar. Žaš hitastig sem žį var er sagt vera hiš eina rétta, jafnvel žó vitaš sé aš oftar hafi veriš mun hlżrra. Ķ öšru lagi er sķfellt meira notast viš męlingar gervihnatta, ķ staš męlinga į jöršu nišri, jafnvel žó mikiš misręmi sé gjarnan žar į milli. Og ekki mį gleyma aš spįlķkön, žessi sem hinir trśušu veifa mest, eru jś lķkön. Lķkan gerir žaš sem žvķ er ętlaš, ž.e. hvernig žaš er hannaš og hvaša upplżsingum er mataš ķ žaš. Meš lķkönum mį ķ reynd fį hverja žį nišurstöšu sem menn vilja.

Enginn efast um aš hlżnaš hefur į jöršinni frį lokum litlu ķsaldar. Fyrst hlżnaši hratt fram undir seinna strķš og nįši hiti jaršar žį svipušum "hęšum" og nś. Nęstu fjóra įratugi kólnaši aftur, žó hitastig hafi ekki fariš eins nešarlega og ķ upphafi tuttugustu aldarinnar. Frį 1980 til aldamóta hlżnaši aftur mjög hratt en frį aldamótum hefur hitastig jaršar stašiš nokkuš ķ staš. Allt byggist žetta į stašreyndum męlinga į jöršu nišri og hęgt aš nįlgast žęr hjį žeim stofnunum sem nżttar eru til įróšurs hamfarahlżnunar, s.s. NOAA. Meš loftlagslķkunum hefur hins vegar tekist aš sżna fram į mikla hlżnun framundan og jafnvel žó spįr séu leišréttar reglulega samkvęmt raun er enn haldiš įfram aš birta žęr.  Til dęmis er bśiš aš halda žvķ fram ķ um tvo įratugi aš ķshellan viš noršurpól muni hverfa og ef žęr spįr hefšu ręst vęri žaš hafsvęši bśiš aš vera ķslaust yfir sumariš ķ rśman įratug. Vissulega hefur ķsbreišan minnkaš en enn žarf žó aš notast viš fylgd ķsbrjóta ęski flutningaskip aš sigla noršurleišina til Kyrrahafs.

Žį er tal um brįšnun Gręnlandsjökuls nokkuš fyndiš. Allir vita aš snjór og ķs brįšnar ekki fyrr en hitastig kemst upp fyrir frostmark. Į Gręnlandsjökli er hitastig yfir sumariš į milli -15 og -20 grįšur. Brįšnun getur žvķ enganvegin įtt sér staš. Jafnvel ķ sumar, žegar svokölluš hitabylgja er fór yfir Evrópu, kom hingaš og endaši sķšan į Gręnlandsjökli, nįši hitastig žar ekki upp fyrir frostmark. En vissulega hafa jašrar hans minnkaš frį žeim tķma er žeir voru mestir, um 1900.

Hvert rétt hitastig jaršar er, er śtilokaš aš segja til um. Męlingar śr borkjörnum hafa sżnt fram į aš mestan hluta jaršsögunnar hefur hiti veriš hęrri en nś og vķst er aš ķ byrjun tuttugustu aldar hafši rķkt eitt kalt skeiš ķ nokkur hundruš įr, eitt kaldasta skeiš sem jöršin hefur upplifaš ķ žśsundir įra.

Kolefni ķ andrśmslofti er frum skilyrši lķfs į jöršinni. Hvert magn žess skal vera getur enginn sagt, žó er vitaš į sumum tķmum jaršsögunnar hefur žaš nįš 8000ppm,er ķ dag rétt undir 400ppm. Skiptar skošanir vķsindamanna eru um hvort co2 sé orsök eša afleišing hita jaršar. Hitt mį bóka aš ef žaš lķfsefniš vęri svo hęttulegt sem sumir halda fram, er ljóst aš viš vęrum ekki til ķ dag. Žį hefši jöršin og allt lķf hennar aš drepast žegar magn žess efnis nįši hęstu hęšum og jöršin įtt aš steikjast.

Stjórnvöld eru mjög trśandi į loftlagsvį, svona eins og ašrir erlendir pólitķkusar. Ašgeršir žeirra eru žó frekar ómarkvissar. Vęri svo aš svo mikiš muni hitna į jöršinni sem sumir halda fram, ętti aušvitaš aš vera aš vinna aš žvķ aš ašlagast breyttu loftslagi. Svo er žó alls ekki, žaš eina sem mönnum dettur ķ hug er skattlagning, eins og menn haldi aš hęgt sé aš kaupa sig frį vanda. Jafnvel umhverfisrįšherrann okkar, sem er einn mesti talsmašur loftlagsvįr, stundar flugferšir erlendis eins og enginn sé morgundagurinn. Žegar hann er sķšan gagnrżndur fyrir žessar feršir, segist hann kolefnisjafna žęr! Hvernig, kemur ekki fram en tvęr leišir hafa veriš honum hugleiknar, endurheimt votlendis og plöntun trjįa. Mjög skiptar skošanir eru um endurheimt votlendis og telja sumir vķsandamenn aš žaš virki öfugt, aš ķ staš žess magns af co2 sem sparast komi ķ stašinn metangas, 20 falt hęttulegri tegund. Plöntun trjįa er góš og gild. Žó tekur nokkur įr fyrir plöntuna aš nį žeim žroska aš hśn geri eitthvaš gagn ķ minnkun co2. Žvķ stendur mengun umhverfisrįšherra föstum fótum um nokkur įr.

Ķ dag er hitastig um einni og hįlfri grįšu hęrra en ķ lok sķšustu ķsaldar. Hvort hiti muni aukast eitthvaš meira eša hvort aftur kólnar getur enginn sagt til um ķ dag. Sjįlfur vil ég frekar meiri hita. Ķ žaš minnsta eru mjög skiptar skošanir mešal loftlagsvķsindamanna um mįliš, žó vķsindamenn ķ lygum, ž.e. stjórnmįlamenn, séu nokkuš samstķga. 

 

 

 

 

 


Kveikur

Ég horfši į žįttinn Kveik į ruv ķ gęrkvöldi. Seinnihluti žįttarins fjallaši um endurheimt votlendis og eins og žįttastjórnanda er einstaklega vel lagiš, žį tókst henni aš aš koma fram meš stašreyndarvillur sem geršu umfjöllunina alla frekar ótrśverša. Eitt stóš žó uppi eftir žennan žįtt, en žaš var sś stašreynd, sem reyndar hefur oft įšur veriš ritaš um į žessari bloggsķšu, aš endurheimt votlendis er ekki tekiš gilt ķ orkubókhaldi žjóša, samkvęmt Parķsarsamkomulaginu og įstęšan er einföld, ekki eru til marktękar rannsóknir į žessu sviši.

Žaš er reyndar alveg merkilegt hvaša ęši gripiš hefur landsmenn. Endurheimt votlendis er žaš sem allt snżst um. Stofnašur hefur veriš svokallašur votlendissjóšur og feršast fulltrśar hans milli fyrirtękja aš snapa pening ķ sjóšinn og aušvitaš er ętlast til aš rķkissjóšur leggi drjśgan pening ķ pśkkiš. Allt mun žetta lenda į veskjum landsmanna, engin hętta į aš fyrirtękin taki žį peninga śr arši sķnum. Og ef bęndur vilja vera hipp og kśl, žį kalla žeir til sjónvarpiš til aš taka myndir af sér viš aš moka ķ skurši, grafa jafnvel nżja til aš geta mokaš ķ žį lķka.

Eins og įšur segir žį tókst žįttastjórnanda aš koma fram meš stašreyndarvillur. Fyrir žaš fyrsta sagši hśn aš fyrstu jaršręktarlög hefšu komiš fram 1923 og aš ķ beinu framhaldi hafi runniš einskonar skurša ęvintżri į landsmenn. Žaš er reyndar rétt hjį henni, fyrstu jaršręktarlögin tóku gildi 1923, en fyrsta skuršgrafan kom hins vegar ekki til landsins fyrr en 1942. Žaš lišu žvķ 19 įr žar sem menn žurftu aš grafa skurši meš höndum. Žaš tók sķšan nokkurn tķma aš fjölga skuršgröfum ķ landinu og mį segja aš žaš hafi ekki veriš fyrr en undir lok sjötta įratugar sem fjöldi žeirra varš višunnandi. Žetta voru svokallašir draglarar, ž.e. vķraskuršgröfur. Afkastageta žeirra var lķtil og ķ raun ekki grafiš mikiš meira en žaš sem naušsynlega žurfti, til aš męta žróun ķ landbśnaši. Undir lok sjöunda įratugar komu svo vökvagröfur til landsins og mį segja aš žį hafi loks hafist skuršaęši, enda afkastageta žeirri margfalt meiri en gömlu vķravélanna. Įratug sķšar var sķšan minnkaš verulega styrkgreišslur vegna framręslu og dró žį verulega śr framkvęmdum į žvķ sviši. Ķ dag er nįnast ekkert land framręst nema žaš sé tekiš til ręktunnar. Žetta graftaręši sem Žóra sagši aš stašiš hefši yfir ķ nęrri 80 įr į sķšustu öld, stóš ķ reynd einungis yfir ķ einn įratug!

Žį var henni tķšrętt um aš 70% losun gróšurhśsalofttegunda į Ķslandi komi frį framręstu landi, reyndar jók hśn stundum viš og bętti svona eins og tveim prósentum viš, taldi žetta alveg óumdeilt. Žessi fullyršing er ķ besta falli barnaleg, fyrst og fremst vegna žeirrar stašreyndar aš litlar sem engar rannsóknir eru til um žetta. Žaš var žvķ glešilegt aš sjį aš slķkar rannsóknir eru nś loks hafnar og aš jafnvel sé hugsanlegt aš męla einnig metangas frį jaršvegi. Reyndar kom nokkuš į óvart aš sjį ašfarirnar viš męlinguna, en vel getur veriš aš tęknin sé oršin svo fullkomin aš nóg sé aš henda pottloki į jöršina og hafa snjallsķma ķ hendi. Žaš er žį bara hiš besta mįl og ętti aš vera hęgt aš safna miklu magni upplżsinga į stuttum tķma fyrir lķtinn pening. Svo er bara spurning hvort erlendir vķsindamenn tak slķkar męlingar trśanlegar og hvort Parķsarhópurinn er tilbśinn aš taka žetta inn ķ kolefnisbókhald žjóša.

Žaš er alveg ljóst, enda kom žaš skżrt fram ķ žessum žętti, aš allar fullyršingar um magn į kolefnislosun śr framręstu landi byggja į lķkum og lķkönum. Žar er fyrst og fremst horft til žess aš žegar land er žurrkaš byrji rotnun ķ jaršvegi og aš sś rotnun skili kolefni ķ andrśmsloftiš. Ekkert hefur žó veriš rętt um hvenęr žeirri rotnun lżkur og žar meš uppgufun kolefnis Žaš er ljóšur į aš žeir vķsindamenn sem tjįšu sig eru fastir ķ žessu hugarfari, svo vęntanlega munu rannsóknir žeirra byggjast fyrst og fremst į žvķ aš sanna žęr fullyršingar.

En žaš er fleira sem spilar inn ķ. Žar er aušvitaš stęšst aš blautar mżrar framleiša mikiš magn metangass, sem tališ er tuttugu sinnum verri loftegund en kolefni. Žetta žarf aušvitaš aš rannsaka. Žį žekkja bęndur vel aš gras rżrnar fljótt į tśnum ef skuršum er ekki haldiš viš, aš mun rżrari gróšur er į blautu landi en žurru. Žar sem gręnblöšungar eru eitt helst tęki nįttśrunnar til aš breyta kolefni ķ sśrefni, hlżtur žetta skipt miklu mįli.

Fęrum okkur aftur aš skuršum. Skuršir žurfa višhald, eigi žeir aš halda landi žurru. Ef ekkert višhald er, žį fyllast žeir sjįlfkrafa, fer nokkuš eftir landi hversu fljótt. Žó er vitaš aš skuršir sem grafnir eru ķ blautu landi fyllast fyrr en skuršir ķ žurru landi. Žar sem flestir skuršir eru meir en fjörutķu įra gamlir, er ljóst aš žeir sem ekki eru vegna tśngeršar eru flestir oršnir nįnast fullir af jaršvegi, hafi land ekki veriš žeim žurrara žegar žeir voru grafnir. Grunnvatnsstaša žess lands er žvķ oršiš nokkuš hį og vandséš aš miklu breyti žó żtt vęri einhverjum jaršvegi ķ žį til višbótar. Hins vegar geta skuršir stašiš nokkuš vel ķ landi sem er nokkuš žurrt fyrir. Varla getur veriš mikill įvinningur af žvķ aš fylla žį. Žaš eru žó einmitt slķkur skuršir sem veljast oftast til fyllingar, enda tękjakostur sem žarf viš verkiš oftar en ekki žungur og žvķ erfitt aš fara meš hann į blautt land.

Žaš er gott aš loks skuli vera fariš aš rannsaka uppstreymi kolefnis śr jaršvegi, žó vissulega betra vęri ef rannsakendur vęru ekki bśnir aš mynda sér skošun fyrirfram. Žaš rżrir trśveršugleikann. Og žaš žarf aš lķta į mįliš heildstętt, hversu langan tķma rotnun stendur yfir, eftir aš jörš er grafin, hvaš mikiš af metan sleppur śr blautu landi og hver geta gróšuržekja til umbreytingar į kolefni til sśrefnis er. Žegar žetta allt liggur fyrir, er loks hęgt aš spį ķ hvort rétt sé aš breyta žurrkušu landi ķ mżrar og hvort vert sé aš leggja slķka ofurįherslu į endurheimt votlendis sem nś er oršin.

Žaš sem žó skiptir mestu er aš žegar žessar rannsóknir liggja allar fyrir, er hęgt aš segja til um hversu mikiš af gróšurhśsalofttegundum verša til, hvernig žęr skiptast og hve mikill hluti žeirra er manngeršur. Žaš viršist nefnilega vera svo aš allt skuli gert til aš minnka manngeršar gróšurhśsalofttegundir, jafnvel žó slķkar ašgeršir stór auki nįttśrulegar loftegundir, jafnvel margfalt hęttulegri.

Žaš voru žó fleiri atriši ķ žessum žętti sem vöktu spurningar, en žaš var blessašur kolefniskvótinn. Fram kom aš Icelandair vęri aš greiša einn milljarš ķ slķkan kvóta og aš sś upphęš muni margfaldast į nęstu įrum. Aušvitaš munu faržegar borga žį upphęš aš mestu, hluti mun žó koma frį žeim sem eru meš verštryggš lįn į sķnu hśsnęši. Žetta žótti višmęlenda bara hiš ešlilegasta mįl og ekki žótti žįttastjórnanda įstęša til aš spyrja stóru spurningarinnar, hvert žaš fé fęri. Ef einhver borgar eitthvaš er óumdeilt aš einhver annar tekur viš žvķ fé. Hvert fara žeir fjįrmunir?

Undir lok žįttarins hélt ég aš ég hefši sofnaš og aš kominn vęri annar žįttur um eitthvaš allt annaš efni, žegar einn višmęlandinn kom, meš žį speki aš aušvitaš yršum viš aš fara aš framleiša allt eldsneyti į skipaflotann sjįlf. Framleiša lķfdķsil!

Žetta kom eins og skrattinn śr saušaleggnum. Mašur var bśinn aš horfa um langan tķma į umfjöllun um endurheimt votlendis žegar allt ķ einu var fariš aš tala um stórfelda ręktun. Hvernig ķ andskotanum ętla menn aš rękta forblautar mżrar. Aš ekki sé nś minnst į aš jafnvel žó hver mżrarblettur landsins vęri žurrkašur upp og tekinn undir ręktun lķfdķsils, myndi žaš ekki duga nema į hluta fiskiskipaflotans.

Žį er alveg meš ólķkindum aš alžjóšasamfélagiš skuli ekki fyrir löngu veriš bśiš aš banna aš land sé tekiš śr matvęlaframleišslu til framleišslu į eldsneyti, žegar ljóst er aš fjölgun mannkyns mun verša gķfurleg nęstu įr og įratugi, meš tilheyrandi žörf fyrir matvęli!!


Einhver skelfilegasta falsfrétt sögunnar

Žaš er meš ólķkindum aš einum manni hafi tekist aš fķfla alla heimsbyggšina. Donald Trump er sem smįkrakki viš hliš žessa manns og sjįlfur Kristur einungis hįlfdręttingur hans. Žessi mašur heitir Al Gore, fyrrum varaforseti Bandarķkjanna.

Al Gore feršašist žvers og kruss um heimsbyggšina, į sinni einkažotu og kom fram hvar sem nęgilega hįtt gjald var greitt, til aš boša falsfréttir sķnar. Ekki leiš į löngu žar til misvitrir sérfręšingar voru tilkippilegir til aš taka undir mįlstaš hans og setja einhverskonar stimpil į hann. Ein helstu rök Gore og reyndar žau einu sem hann hafši fram aš fęra, voru aš fylgni vęri milli hękkandi hitastigs og losunar żmissa efna sem fengu višurnefniš gróšurhśsalofttegundir. Loftegundir sem ķ raun eru skilyrši lķfs į jöršinni.

Reyndar er žaš rétt hjį Gore, žaš er vissulega fylgni žarna į milli. Žaš sem honum yfirsįst var aš fyrst hlżnaši loftslag og viš žaš jukust žessar loftegundir nokkru sķšar, sem ķ raun er ešlilegt žar sem frešmżrar, einhver stęšsti geymslubanki žessara lofttegunda, žišna upp viš aukna hlżnun jaršar. Žannig slapp śt gķgatķst magn žessara loftegunda.

Af žessu brölti sķnu varš Al Gore vel aušugur mašur. Og hvaš notaši hann sinn auš ķ? Lagši hann sitt af mörkum til minnkunar svokallašra gróšurhśsalofttegund? Fór aušur hanns til aš žróa eitthvaš sem gęti komiš ķ stašinn fyrir žį orku sem nś er mest notuš? Nei, hann nżtti mest af sķnu fé til kaupa į hlutafé ķ olķufélögum og olķhreinsistöšvum. Hann flżgur enn um heiminn į sinni einkažotu og heldur enn fyrirlestra um falsfréttina, žar sem nóg er borgaš.

Aušvitaš er žetta nokkur einföldun į mįlinu, žó Al Gore hafi veriš išinn žį į hann ekki allan heišurinn af falsfréttinni. Fyrsta fręi hennar var sįš ķ byrjun įttundu aldar, žegar Margaret Thatcher stóš ķ illvķgum deilum viš kolanįmumenn. Žį fékk hśn nokkra "vķsindamenn" til aš koma fram meš žį falfrétt aš kol vęru stór hęttuleg umhverfinu. Žetta gerši hśn til aš réttlęta sigur sinn ķ žeirri deilu, sigur sem byggši į aš leggja nišur flestar kolanįmur ķ Bretlandi. Sķšan žį hafa margir stjórnmįlamenn notaš žessa ašferš, til żmissa verka. Enginn nįši žó eins miklum įrangri og Al Gore.

Ķ dag er stašan oršin sś aš enginn hefur kjark til aš mótmęla, enda bśiš aš fjįrmagna heilu vķsindasamfélögin til aš réttlęta falsfréttina. Žó ber nokkurn skugga į aš engar spįr žessa svokallaša vķsindasamfélags hafa stašist, enda rökvillan algjör. Stjórnmįlamenn, sem flestir hugsa fyrst og fremst um eigin hag, žora ekki aš mótmęla og mį segja aš žaš gildi um allan heim. Žó vissulega einhverjir žeirra séu meš efasemdir, žį er kjarkurinn ekki nęgur til aš spyrja spurninga. Žaš er bara hlżtt ķ blindni.

En snśum okkur ašeins aš kjarnanum, hlżnun jaršar. Žaš efast enginn um aš loftslag į jöršinni hefur hlżnaš nokkuš frį byrjun tuttugustu aldar, eša frį lokum litlu ķsaldar. Hvert ęskilegt hitastig jaršar er hefur engum tekist aš upplżsa. Vķst er žó aš mannkyniš myndi sennilega ekki vilja fį hér sama mešalhita og į sķšustu öldum fyrir išnbyltinguna. Sagan segir okkur aš hitastig jaršar hefur sjaldan veriš langi eins, heldur skiptast į köld og heit tķmabil, allt frį mjög heitum tķmabilum til alvöru ķsalda. Žessar upplżsingar hafa vķsindamenn fengiš śr borkjörnum, m.a. į Gręnlandsjökli. Žeir borkjarnar nį tugi žusund įra aftur ķ tķmann og sżna t.d. aš fyrir um 3 til 4000 įrum var mjög hlżtt į jöršinni og stóš žaš hlżskeiš yfir ķ nokkrar aldir. Annaš hlżskeiš var fyrir og um landnįm hér į landi. Bęši žessi hlżskeiš voru mun hlżrri en nś, jafnvel žó engir dķsilbķlar vęru į feršinni. Allt tal um aš Gręnlandsjökull muni hverfa er žvķ hreinar falsfréttir. Žaš eitt aš borkjarnar śr jöklinum tugi žśsund įra aftur ķ tķmann segja svo ekki veršur um villst aš jökullinn lifši af žessi sķšustu hlżskeiš, sem viš eigum enn mjög langt ķ land meš aš nį.

Eldri loftlagsfręšingar, žeir sem vinna fyrir vķsindin en ekki peninga, hafa um nokkuš langt skeiš haldiš žvķ fram aš hitastig jaršar skżrist fyrst og fremst af tvennu. Sólinni og sporbaug Jaršar um hana. Sólgos senda hingaš orku. Į ellefu įra fresti minnka sólgos og aukast sķšan aftur. Žessi sveifla stękkar og minnkar af einhverjum įstęšum og vitaš er aš į litlu ķsöld fóru sólblettir śr engi yfir ķ mjög litla. Um sķšust aldamót var žessi sveifla hins vegar frį žvķ aš vera töluvert af sólblettum yfir ķ mikla. Sporbaugur jaršar er sporöskjulagašur, sem fęrist til į nokkrum öldum. Žessir vķsindamenn telja aš žegar saman kemur óvenju mikil fjarlęgš frį sólu og lķtil sem engin sólgos, žį kólni hratt į jöršinni og žegar fjarlęgšin er lķtil samhliša miklum sólgosum, hlżni. Žessi ferli geta stašiš yfir ķ hundruš eša žśsund įr. Ķ versta falli kemur ķsöld og ķ besta falli gott hlżskeiš. Fram til žessa hafa žeir haldiš žvķ fram aš viš vęrum į leiš ķ hlżskeiš, sem myndi hękka hita jaršar enn frekar, en nś sjį žeir blikur į lofti og eru farnir aš tala um aš kólna muni į jöršinni nęstu įr og įratugi. Hvort um tķmabundna kólnun er aš ręša eša hvort viš stefnum ķ alvöru ķsöld, er ekki enn hęgt aš sjį. Eitt eru žessir vķsindamenn sammįla um og žaš er aš svokallašar gróšurhśsalofttegundir eru ekki til og aš mengun mannskepnunnar kemur ekki hitastig jaršar viš, enda hlutur hennar svo ofbošslega lķtill ķ heildar samhenginu. Til žess žarf ešlisfręšin aš finna sér leiš gegn sjįlfri sér, žar sem vitaš er aš hlżnun jaršar leišir til aukinna lofttegunda sem almennt ganga undir nafninu gróšurhśsaloftegundir. Žvķ er śtilokaš aš žęr lofttegundir leiši til hlżnunar, žar sem jöršin vęri žį fyrir löngu brįšnuš nišur!!

Žaš er erfitt aš hugsa sér fįrįnlegri ašgeršir en ķslensk stjórnvöld boša nś. Aš ętla aš kasta fleiri milljöršum króna ķ sśginn til žess eins aš žóknast einhverjum falsspįmönnum, er eins vitlaust og hugsast getur. Og hvert fara žessir peningar, hver mun gręša?! Almenningur borgar, svo mikiš er vķst og žetta mun leiša til verri lķfskjara.

Mengun, sóun og jafnvel ķ sumum tilfellum žurrkun mżra, getur haft slęm įhrif. Ekki žó į hitastig jaršar, heldur almennt. Žvķ er sjįlfsagt aš vinna gegn slķku, en einungis į réttum forsendum. Loftmengun hefur slęm įhrif į fólk og į aš minnka žess vegna. Žó er loftmengun einungis ein gerš mengunar og ķ heildinni įkaflega lķtill hluti hennar. Stęšsta mengunarógn sem aš mannskepnunni stafar nś, er af allt öšrum toga og ekkert minnst į hana ķ ašgeršum stjórnvalda, en žaš er plastmengun. Sóun er į allan hįtt óafsakanleg, hverju nafni sem hśn nefnist. Ekkert ķ žessum tillögum tekur į sóun. Žurrkun mżra getur haft slęm įhrif į fuglalķf og žess vegna į aš stušla aš žvķ aš einungis land sem ętlaš er til nota sé žurrkaš upp. Endurheimt votlendis hefur engin įhrif į hitastig jaršar, en ef svo vęri ętti frekar aš stušla aš žvķ aš žurrka sem mest! Aš breyta landi sem engin raunveruleg vķsindi sanna aš sleppi śt co2, yfir ķ land sem sannarlega mun framleiša mikiš magn af metan gasi, er aušvitaš algjörlega gališ! Fleira mętti telja upp sem mannskepnan žarf aš laga hjį sér, en kannski er stęšsta vįin sś gengdarlausa fjölgun hennar. Meš sama įframhaldi skiptir ekki mįli hvernig loftslag veršur į jöršinni, né neitt annaš. Fjölgun mannskepnunnar mun leiša af sér hrun hennar.

Žegar peningar fį aš tala óįreittir, er ljóst aš illa er komiš. Peningar stjórna stórum hluta vķsindasamfélagsins, peningar stjórna fréttamišlun heimsins, peningar stjórna stjórnmįlastéttinni. Peningarnir eru sóttir til almennings og lenda ķ örfįum vösum žeirra sem mesta aušinn hafa og stjórna heiminum.

Og nś hefur ķslenska rķkisstjórnin stigiš enn eitt skrefiš ķ fórn žegna landsins į altari Mammons!!

https://www.youtube.com/watch?v=oYhCQv5tNsQ

 


mbl.is 6,8 milljaršar til loftslagsmįla
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hver gręšir svo į žessu helvķ... rugli?

Verslun meš kolefniskvóta er eitthvaš mesta rugl sem nokkrum manni hefur dottiš til hugar. Žetta er eins og aš sópa ruslinu undir teppiš hjį sér.

Fyrir žaš fyrsta žį er stór merkilegt aš örfįum einstaklingum hafi tekist aš fķfla alla heimsbyggšina. Žetta er gert ķ nafni vķsinda, sem jafnvel vķsindi mišalda myndu skammast sķn fyrir. Aš einhver faktor ķ andrśmslofti jaršar, agnarsmįtt brot af enn minna broti, skuli geta leitt til vešurfarsbreytinga, er aušvitaš algerlega śt śr kś. Sį orkugjafi sem sér um aš halda jöršinni byggilegri, sjįlf sólin, er aušvitaš žar ķ ašalhlutverki og ansi lķtiš sem mannkyniš getur žar viš gert.

Fyrir žaš fyrsta žį sżna borkjarnar m.a. śr Gręnlandsjökli, sem nį tugi žśsund įra aftur ķ tķmann, aš oft hefur veriš mun hlżrra į jöršu en nś. Žetta segir manni fyrst og fremst aš Gręnlandsjökull brįšnar ekki, jafnvel žó hitastig jaršar sé mun hęrra en nś og standi yfir ķ nokkrar aldir. Žó fullyrša menn aš jökullinn muni hverfa į innanviš einni öld, ef hitasig jaršar hękkar örlķtiš meira!

Ķ öšru lagi, ef menn leggja trśnaš į žetta rugl, žį vęri fróšlegt aš fį aš vita hvernig verslun meš kolefniskvóta į aš minnka losun žessa efnis. Flugvélar munu fljśga um loftin blį įfram og skip sigla um höfin. Žaš eina sem skešur er aš višskiptavinir flug- og skipafélaga žurfa aš borga meira fyrir žjónustuna og einhverjir śtvaldir fį žann pening.

Mest er žó fįsinnan ķ žessu öllu žegar eyja noršur ķ mišju Atlantshafi er farin aš framleiša sitt rafmagn aš mestu meš olķu- og kolakyntum orkuverum, auk kjarnorku. Žó finnast slķk orkuver hvergi į eyjunni og žarf aš fara yfir 1000 km śt fyrir landsteina hennar til aš finna slķk ver!! Žeir ķbśar eyjunnar sem vilja nota vistvęna orku žurfa nś aš greiša auka peninga til aš svo megi vera. Og einhver śt ķ hinum stóra heimi gręšir sķšan į žeim višskiptum!

Kannski į eftir aš hlżna enn frekar į jöršinni, kannski fer aš kólna aftur, žaš mun tķminn leiša ķ ljós. Žar veršur sólin ķ ašalhlutverki, ekki mannskepnan.

https://www.youtube.com/watch?v=oYhCQv5tNsQ

 


mbl.is Verš losunarheimilda ķ sögulegu hįmarki
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband