Rķkiš į nęgt land undir rafstrengi

Žaš er aušvitaš slęmt aš landeigandi skuli geta stöšvaš lagningu rafstrengja ķ jörš. En er žaš svo? Į žvķ eru fleiri hlišar.

Landeigandi er jś landeigandi, en žetta eiga sumir erfitt meš aš skilja. Rarik hefur einhliša bśiš til samning sem landeigendur skulu samžykkja. Žessi samningur setur verulega kvöš į žaš land sem strengur er lagšur um og gerir žaš nęsta ónothęft fyrir eigandann. T.d. er ekki hęgt aš rękta į žvķ skóg, illmögulegt og stundum śtilokaš aš nżta žaš til tśnręktar og aš auki žarf landeigandinn aš afsala sér meš öllu yfirrįšarétti um hver fer um žaš land. Žaš er skiljanlegt aš sumir séu ekki tilbśnir aš ganga aš slķkum afar kjörum.

En žaš er til önnur leiš, leiš sem kallar ekki į breytingu laga eša reglna. Žannig hagar til aš žegar vegir eru lagšir kaupir rķkiš žaš land sem žeim žarf aš tilheyra, af landeiganda. Nįist ekki samningur er mįliš gjarnan leyst meš eignaupptöku og bótum. Rķkiš į žvķ žaš land sem undir vegi fer og aš auki 24 metra śt fyrir vegkant į stofnbrautum og um 12 metra śt fyrir vegkant į tengibrautum. Meš žvķ aš leggja rafstrengina um žetta land, sem rķkiš į, žarf ekki aš semja viš neinn landeiganda.

Žetta žżšir aušvitaš aš leggja žyrfti eitthvaš lengri strengi en ella en žaš munar žó ekki miklu. Vegir eru jś yfirleitt lagšir sem styšstu leiš. Į móti žarf Rarik ekki aš eyša tķma sķnum ķ samningagerš viš landeigendur, getur einbeitt sér aš lagningu rafstrengja ķ jörš. Aušvitaš į žetta fyrst og fremst viš um dreifikerfi Rarik, 66kV eša minni. Dreifikerfi Landsnets, 132kV byggšalķnan og 220kV lķnurnar til stórišjunnar, eru kannski örlķtiš flóknari. Žó er lķklegt aš hęgt vęri aš fęra stóran hluta af byggšalķnunni, 132kV, ķ jörš ķ landi rķkisins, mešfram vegakerfinu. 

Žaš eru ķ raun žrķr žęttir sem raforkukerfinu stendur ógn af, mikill vindur, ķsing og selta. Žegar tveir žessara žriggja žįtt koma saman er nįnast öruggt aš aš rafmagn fer af. Mikill vindur samhliša ķsingu žyngir raflķnur svo aš staurar gefa sig og lķnur slitna. Selta, sem kemur samfara miklum vindi af hafi, veldur žvķ aš einangrar hętta aš virka og śtslįttur veršur. Žvķ mį śtiloka įhrif ķsingar meš žvķ aš setja lķnur ķ jörš, en įhrif vinds og seltu stendur eftir og žau įhrif eru oftast mun vķštękari, spennuvirki sem dreifa orkunni um stór svęši, verša óstarfshęf. Žetta sįst vel ķ byrjun óvešursins ķ sķšustu viku, žegar spennuvirkiš ķ Hrśtatungu sló śt. Vestfjaršarlķna og stór hluti Hśnavatnssżslna varš rafmagnslaus. Reyndar sló žessu tengivirki ótrślega fljótt śt, nįnast strax og vindur tók aš aukast, löngu įšur en vindur nįši hįmarki sķnu. Žaš bendir til aš fyrirbyggjandi višhaldi sé įbótavant, aš einangrarar virkisins hafi veriš óžrifnir įšur en vešriš skall į. 

Aušvitaš žarf višhald orkumannvirkja aš vera gott, sér ķ lagi mešan kerfiš er svo berskjaldaš og feyskiš sem nś. Žar hefur hvorki Rarik né Landsnet neina afsökun. Žaš er hins vegar hęgt aš bęta žetta. Hęgt vęri aš byggja yfir žessi spennuvirki og hlżtur žaš aš vera stefnan. Žar til žaš er klįraš mį hugsa sér einhverskonar skermingu frį žeirri įtt sem selta er lķklegust. Og aušvitaš aš žrķfa einangrara reglulega, fyrir veturinn og yfirfara žį sérstaklega žegar von er į vešri er getur skapaš hęttu į mikilli seltu.

Raforkukerfiš mun žvķ ekki verša višunandi į landinu fyrr en bśiš er aš setja allt dreifikerfiš ķ jörš, efla eša jafnvel tvöfalda stofnkerfiš og verja spennuvirkin fyrir seltu. Žangaš til žarf aš stór efla fyrirbyggjandi višhald, žannig aš žetta laskaša kerfi okkar geti hangiš inni sem lengst. Žaš er meš öllu óvišunnandi aš eitt spennuvirki, fyrir stóran hluta landsins, skuli slį śt nįnast um leiš og spįš er einhverjum vindi af hafi!

Forstjóri Rarik ętti aš hętta aš reyna aš koma sök į ašra, hana į hann sjįlfur. Rķkiš į nęgt land um byggšir landsins til aš leggja jaršstrengi, žaš žarf ekki aš setja landeigendum einhverja afarkosti, žarf ekki einu sinni aš ręša viš žį!

 


mbl.is Grundvallaratriši aš sama gildi fyrir alla
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Žorsteinn Siglaugsson

Žótt óvešur felli raflķnur mį žaš ekki verša til žess aš viršing fyrir eignarréttinum sé lįtin lönd og leiš. Og samningar sem kveša į um kvašir til eilķfšarnóns eru nś ekki įlitnir góšur pappķr af almennilegum lögfręšingum, enda verulegur vafi į aš slķkt standist lögfręšilega.

Annars ęttu rafstrengir ķ jöršu aš vera notašir miklu meira og žaš er einkennilegt aš ķ nżrri skżrslu um žessi mįl sé jafnstraumsjaršstrengjum, sem margir sérfręšingar telja aš muni taka viš af rišstraumsloftlķnum, sé żtt śt af boršinu ķ upphafi skżrslunnar. Žannig vinnubrögš eru ekki til žess fallin aš skapa traust.

Žorsteinn Siglaugsson, 18.12.2019 kl. 10:35

2 Smįmynd: Gunnar Heišarsson

Žaš er aušvitaš rétt Žorsteinn, žaš į ekki aš śtiloka neinn kost.

Nś žekki ég ekki kostnaš viš bśnaš til aš breyta jafnstraum ķ rišstraum. Veriš getur aš hann sé svo hįr aš hagurinn af jafnstraumsköplum hverfi. En žį eiga menn lķka aš rökstyšja žaš, ekki śtiloka ķ einni setningu.

Gunnar Heišarsson, 18.12.2019 kl. 12:15

3 Smįmynd: Žorsteinn Siglaugsson

Skżrslan er ašgengileg į vef stjórnarrįšsins og žaš er frestur śt janśar til aš gera athugasemdir viš hana. Mikilvęgt aš žeir sem til žekkja geri žaš.

Žorsteinn Siglaugsson, 18.12.2019 kl. 15:16

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband