Fęrsluflokkur: Kjaramįl

Žaš sem mįli skiptir

Hvort veršiš er of hįtt eša ekki mį endalaust deila. En žaš er žó ekki žaš sem skiptir mįli, heldur hitt hvernig viš ętlum aš nota orkuna. Hvort viš ętlum įfram aš nżta hana til viršisauka hér innanlands eša hvort viš viljum aš viršisaukinn flytjist śr landi. Sjįlf krónutalan fyrir hverja MW/h mun ętiš verša deiluefni, seljanda žykir hśn of lįg, kaupandanum of hį og svo koma alltaf einhverjir sem telja sig geta grętt į öšru hvoru og śtvarpa speki sinni eftir žvķ hvaš hentar.

Žaš er ljóst aš stórišjan hefur fram til žessa greitt nęgjanlega hįtt verš fyrir orkuna og reyndar gott betur. Upp undir 80% raforkunnar sem hér er framleidd er seld stórišjunni og žaš verš sem hśn greišir hefur dugaš til aš greiša allan virkjanakostnaš į landinu. Reyndar gott betur. Žetta sżna įrsreikningar orkufyrirtękjanna glöggt. Landsvirkjun er t.d. farin aš skila vęnum hagnaši žrįtt fyrir aš hękkanir į orkuverši til stórišju séu rétt aš taka gildi nśna žessa dagana. Og ekki er hęgt aš tala um aš almennir notendur séu aš nišurgreiša orkuna, veršiš hér į landi mun lęgra en erlendis. Žaš er hins vegar nżmęli aš Landsvirkjun hefur ekki bošiš upp į svokallaša umframorku um nokkuš skeiš, žį orku sem til žarf aš vera vegna įlagstoppa annarra notenda en stórišjunnar. Frekar en aš selja žį orku į lęgra verši velur Landsvirkjun aš lįta žį orku ónżtast ķ kerfinu. Žetta bitnar ekki hvaš sķst į garšyrkjubęndum. Rķkissjóšur hefur aldrei žurft aš leggja orkufyrirtękjum til eina krónu, allt frį žvķ uppbygging kerfisins hófst fyrir alvöru į mišjum sjöunda įratug sķšustu aldar. Sś uppbygging gat hafist meš tilkomu stórišju hér į landi. 

Ekki ętla ég aš elta ólar viš ummęli forstjóra Landsvirkjunar. Hann viršist lokašur ķ eigin heimi. Jafnvel žó ešlilegt sé aš hann keppist aš sem hęstu verši, veršur aš segjast aš skynsemi viršist alveg gleymt aš planta sér ķ kolli hans.

Vill Bigg, formašur Verkalżšsfélags Akraness hefur veriš duglegur aš benda į hvaša rugl er ķ gangi innan Landsvirkjunar. Fyrir žaš hafa sumir reynt aš tengja hann viš stórišjuverin, sagt hann handbendi žeirra. Žaš er žó stór misskilningur, Villi er einungis aš hugsa um žau žśsundir starfa sem eru ķ hśfi į starfssvęši hans, enda hlutverk formanna verkalżšsfélaga aš standa vörš um störf sinna félagsmanna. Forstjóri Landsvirkjunar undrar sig į aš formašur verkalżšsfélags skuli hafa einhverja hugmynd um žį hękkun sem Elkem žarf aš sęta, aš um mįliš hafi įtt aš rķkja žagnarskylda. Žaš žarf helvķti skerta hugsun til aš geta ekki įttaš sig į hver sś hękkun er, svona nokkurn vegin, žegar žagnarskyldan nįši einungis yfir krónutöluna en ekki prósentuna. Įrsreikningur fyrirtękja er opnir, svo aušvelt er aš reikna dęmiš. En kannski er žetta of flókiš fyrir forstjórann.

Annar mašur hefur nokkuš blandaš sér ķ umręšuna, Ketill Sigurjónsson, framkvęmdastjóri hins norska vindorkufyrirtękis Zephir Iceland. Titill mannsins segir kannski meira en nokkuš annaš um hans įhuga į raforkuverši hér į landi, er vissulega aš vinna vinnu sķna. Žar aš auki hefur Ketill veriš einn helsti talsmašur žess aš sęstrengur verši lagšur śr landi og hefur ritaš margar mis viturlegar greinar um žaš efni, auk žess aš vera gjarnan kallašur fram af fjölmišlum sem "rįšgjafi" į žvķ sviši. Hafi fréttamašur viljaš tefla fram fleiri sjónarmišum um mįliš en forstjóra LV og formanns VLFA, skaut hann vel yfir markiš. Haršari andstęšing žess aš viršisauki orkuaušlindarinnar verši til hér į landi er sennilega vandfundinn. Hjį honum er eitt megin stef, veršiš į raforkunni er aldrei nęgjanlega hįtt.

En aftur aš viršisaukanum af raforkuframleišslunni. Ķ stórišjunni starfa kringum 4000 manns, beint. Žann fjölda mį nįnast tvöfalda til aš fį śt hversu margir hafa óbeina afkomu af stórišjunni. Žvķ til višbótar mį sķšan bęta viš aš fjöldi fólks hefur afkomu af žvķ aš žjóna žį sem žjóna stórišjuna. Žvķ er ekki frįleitt aš ętla aš į milli 15 og 20.000 manns byggi afkomu sķna aš öllu eša einhverju leiti į stórišjunni. Störf ķ stórišju er vel borguš, laun žar yfirleitt nokkuš hęrri en sambęrilegum störfum annarsstašar. Žessi launažróun hefur smitast til žeirra fyrirtękja sem standa ķ beinni žjónustu viš stórišjuna. Allt žetta fólk borgar skatta og gjöld. Ef stórišjan leggst af er vandséš aš allir fengju vinnu. Margir yršu upp į samžjónustuna komnir. Vęru farnir aš tįlga fé śr sameiginlegum sjóšum ķ staš žess aš leggja til žeirra.

Seint į sķšustu öld kom ķ ljós aš elsta stórišjufyrirtękiš hafši stundaš bókhaldsbrellur, til aš komast hjį skattgreišslum hér į landi. Žetta var vissulega ljótur leikur og setti blett į starfsermi stórišjunnar. Žetta atriši er eitt af žvķ sem sumir nota sem rök gegn stórišjunni, enn žann dag ķ dag. Halda žvķ fram aš stórišjan stundi enn žennan leik. Ekki ętla ég aš gerast dómari ķ žvķ, en tel slķkt įkaflega ótrślegt, einkum vegna žess aš sennilega eru fį fyrirtęki sem eru undir jafn mikilli smįsjį skattyfirvalda og stórišjan. Hins vegar eru stórišjufyrirtękin ein žau öflugustu ķ aš aš skila gjaldeyri inn ķ landiš. Og gjaldeyrir veršur ekki til af engu. Žaš er hętt viš aš draga žyrfti verulega śr innflutningi til landsins ef stórišjan leggst af, aš neyslužjóšfélagiš fengi hressilegan skell. Jafnvel gęti komiš upp skortur į kaffi ķ kaffihśsum mišborgarinnar!

Orkustefna Landvirkjunar er galin. Ekki bara aš stórišjan standi frammi fyrir žvķ aš taka įkvöršun um įframhaldandi veru hér į landi, heldur stendur garšyrkjan ķ ströngu ķ samskiptum viš orkufyrirtękin. Sem fyrr segir hefur Landsvirkjun tekiš af markaši svokallaša umframorku. Žessa orku var hęgt aš fį į mun lęgra verši žegar orkunotkun var lķtil ķ landskerfinu, gegn žvķ aš lįta hana af hendi žegar orkunotkun var mikil. Žessa orku vill Landsvirkjun frekar lįta detta dauša nišur og fį ekkert fyrir hana, frekar en aš nżta hana og selja į lęgra verši. Žetta er svo sem ekkert gķfurlegt magn, žar sem orka til stórišju er mjög jöfn allan sólahringinn alla daga įrsins. Žvķ er žarna um aš ręša umframorka sem veršur aš vera til ķ kerfinu til aš taka į móti toppum ķ orkunotkun annarra notenda, ž.e. orkutoppar fyrir notendur um 20% orkuframleišslunnar. Žó žarna sé um lķtiš magna aš ręša, af heildar orkuframleišslunni, žį hentar žetta vel garšyrkjunni og żmsum öšrum stęrri notendum utan stórišjunnar.  Ķ raun mį segja aš ašgengi aš slķkri afgangsorku sé forsenda žess aš stunda garšyrkju hér į landi. Bręšsluverksmišjur hafa einnig oršiš illa fyrir baršinu į žessari stefnu Landsvirkjunar. Fyrir nokkrum įrum var gert stór įtak ķ aš breyta bręšsluofnum žeirra śr hrįolķu yfir ķ rafmagn. Um svipaš leyti og žeim breytingum lauk hętti Landsvirkjun sölu į umframorku. Flestar bręšslur keyra žvķ meira eša minna įfram į olķu, svo fįrįnlegt sem žaš hljómar.

Žvķ hefur veriš haldiš fram aš Landsvirkjun vinni markvisst aš žvķ aš hękka orkuverš til aš koma stórišju śr landi og hafi af sömu įstęšu hętt sölu umframorku. Aš markmišiš sé aš losa um svo mikiš af orku hér innanlands aš nęg orka fįist ķ fyrsta strenginn til śtlanda. Sé žetta rétt er ljóst aš forstjóri og stjórn Landsvirkjunar er komin langt śt fyrir sitt starfssviš, séu farin aš taka pólitķskar įkvaršanir. Viš svo mį ekki una.

Žaš mun reyna į žingmenn į nęstu misserum. Ljóst er aš formanni VLFA hefur tekist aš koma žessu mįli ķ umręšu. Atvinnumįlanefnd alžingis hlżtur aš kalla forstjórann fyrir sig, fį skżringar į mįlinu. Žį hlżtur viškomandi rįšherra vera farinn aš spį ķ aš skipta śt stjórn og forstjóra Landsvirkjunar. Žeir žingmenn sem lįta žaš višgangast aš frekar verši horft til žess hvort hagnašur Landsvirkjunar verši lįtin rįša för ķ staš žess aš fólk hafi atvinnu, žurfa ekki aš leita eftir stušningi ķ nęstu kosningum. Žeirra veršur ekki óskaš.

Ef ekkert veršur gert og jafnvel žó engar frekari hękkanir komi til, er ljóst aš innan fįrra įra mun stórišjan leggjast af, meš tilheyrandi skelfingu fyrir heilu byggšalögin.

Žaš sem mįli skiptir er ekki hversu hįr hagnašur orkufyrirtękja er, mešan žau reka sig ekki meš tapi. Žaš sem mįli skiptir er hvort viš viljum lįta viršisauka žessarar orkuaušlindar verša til hér į landi, eša hvort viš viljum aš ašrar žjóšir njóti hans. Žaš sem skiptir mįli er hvort viš viljum įfram hafa stórišjuna og žau fjölmörgu störf sem henni fylgja, eša hvort viš viljum hafa atvinnuleysi af stęršarfgrįšu sem aldrei hefur žekkst hér į landi. Žaš sem skiptir mįli er hvort viš viljum įfram njóta žess gjaldeyris sem stórišjan fęrir landinu, eša hvort viš viljum frekar herša sultarólina.

 


mbl.is Er veršiš óešlilega lįgt eša of hįtt?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvaš ef?

Hvaš ef einkafyrirtęki myndi haga sér į sama veg og sveitarfélagiš Vopnafjöršur gerir gagnvart starfsfólki sķnu? Held aš flestir viti svariš. Hvķ er žį ekki sömu mešulum beitt gegn sveitarfélaginu, hvķ er žaš ekki kęrt fyrir undanskot launa?

Žegar launagreišandi lętur undir höfuš leggjast aš greiša laun og launatengd gjöld er slķkt kallaš žjófnašur. Ef slķk undanskot eru gagnvart rķkinu, ž.e. innheimtir skattar, stendur ekki į ašgeršum skattstjóra.

Er einhver munur frį hverjum stoliš er?

Er einhver munur hver stelur?

 

 


mbl.is Blaut tuska ķ andlitiš į tryggum starfsmönnum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kynnt undir verkföllum

Ķ hvaša heimi bżr rķkisstjórnin? Stundum er talaš um aš stjórnmįlamenn lifi ķ fķlabeinsturni, en žetta er mun alvarlegra. Śr slķkum turni ętti aš sjįst til jaršar. Stjórnvöld viršast hins vegar vera algerlega aflokuš ķ sķnum heimi, sjį ekkert og skilja ekkert!

Aš loknum fundi žar sem tillögur aš aškomu stjórnvalda til aš liška fyrir lausn kjarasamninga voru kynntar, fundi sem sumum formönnum stéttarfélaga var svo ofbošiš aš žeir gengu af fundi, koma stjórnvöld meš enn eitt śtspiliš gegn lausn žess vanda sem žau ęttu aš vera aš vinna aš lausn į. Frystingu persónuafslįttar.

Og įstęšan sem gefin er af ašstošarmenni fjįrmįlarįšherra er "til žess aš stöšva skattaskriš" og telur žaš vera kröfu launžega. Persónuafslįttur er ekki skattur, heldur afslįttur į skatti. Hvernig ķ helvķtinu getur frysting slķks afslįttar stöšvaš skattaskriš. Mašur efast hreinlega um aš allt sé ķ lagi ķ kolli žessa fólks!!

Sķšast žegar persónuafslįttur var frystur var žegar vinstristjórnin sat, 2009 - 2013. Enn hafa launžegar ekki fengiš žann skaša leišréttan. Nś į aš endurtaka leikinn meš tilheyrandi tjóni fyrir launafólk, sér ķ lagi žį sem höllustum fęti standa.

Žaš er ljóst og hefur veriš lengi, aš stjórnvöld skilja ekki vandann og rót hans. Rótin liggur ķ įkvöršun kjararįšs, haustiš 2016 og žvķ höfrungahlaupi sem sś įkvöršun hefur leitt mešal efstu laga launžega, nś sķšast meš hękkun launa bankastjóra Landsbankans. Žó ótrślegt sé og erfitt fyrir stjórnmįlastéttina aš skilja, žį kunna launžegar aš lesa. Žeir horfa uppį žetta óréttlęti.

Vandinn liggur ķ žvķ aš stór hluti launafólks žarf aš lįta sér lķka laun sem ekki duga til framfęrslu, žó rķkiš telji sig geta skattlagt žau hungurlaun. Žaš fólk mį leitabraušmolanna eftir aš borš hefur veriš žurrkaš og gólf sópaš!!

Žetta skilningsleysi stjórnvalda, framganga į fundi meš fulltrśum launžega og sķšan bošun frystingu persónuafslįttar, mun einungis vera sem bensķn į eld verkfalla. Stjórnvöld eiga aš vinna aš hag žjóšarinnar, ekki eymd hennar. Žau eiga aš vinna aš lausn deilunnar, ekki aš kynda undir hana.

Žaš er engu lķkara en aš sś rķkisstjórn sem nś situr sé oršin leiš į setunni og vinni aš žvķ höršum höndum aš gera landiš stjórnlaust. Aš hśn sé aš fara aš slķta stjórnarsamstarfinu og ętli aš boša til kosninga.

Vonandi skoša žį kjósendur ummęli stjórnmįlamanna į Alžingi, skoši hversu trśveršugir žingmenn eru og skoši hverjir hafa stašiš į sķnu žegar žeir hafa veriš meš stjórn landsins į sinni könnu. Śthluti sķnu atkvęši sķšan samkvęmt žvķ. 

 


mbl.is Persónuafslįttur frystur ķ žrjś įr
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vanhęfur žingmašur

Žaš er rangt hjį žingmanninum aš stjórnvöld eigi ekki ašild aš kjarasamningum. Fyrir žaš fyrsta žį er stór hluti launafólks į launum hjį rķkinu og kjarasamningar žess renna senn śt. Žaš sem samiš er um ķ almennu kjarasamningunum mun verša leišandi fyrir starfsfólk rķkisins. Rķkiš į aš koma žar inn meš ašgeršir sem stušlaš geti aš kjarasamningum sem ekki kollvarpa hagkerfinu.

Ķ öšru lagi žį er eini tķmi launafólks til aš fį leišréttingar eša bętur sinna kjara, žegar samningar eru lausir. Kjör žess rįšast ekki aš launum einum saman, heldur spilar žar stórt skattar og įlögur, sér ķ lagi hér į landi žar sem skattar eru meš žvķ mesta sem žekkist. Žó rķkiš eigi ekki beinan ašgang aš kjaravišręšum, er žetta eini tķmi launafólk til aš nį eyrum stjórnvalda, svo hlustaš sé. Žvķ er žaš klįrt aš rķkiš getur ekki frķaš sig frį kjarasamningum, eins og žingmašurinn heldur fram.

Žį heldur žingmašurinn žvķ fram aš kjörnir fulltrśar Alžingis séu žeir einu sem meš stjórn landsins eigi aš fara. Žeir séu kosnir af žjóšinni. Žingmen eru kjörnir śt į loforš sķn fyrir kosningar, loforš sem žeir eru ótrślega fljótir aš gleyma. Eitt hellst hlutverk žingmanna og stjórnvalda er aš hugsa um hag žjóšarinnar og auka hagsęld hennar. Žar vegur žyngst aš halda sveiflum hagkerfisins eins litlum og hęgt er. Aškoma aš kjarasamningum, til aš koma ķ veg fyrir verkföll og aš samningar leiši til sem minnstra sveiflna, er vissulega hlutverk stjórnvalda. Svo hefur ętiš veriš, žó į stundum stjórnöld hafi sofiš hellst til of lengi.

Žaš lżsir fįvisku og barnaskap žeirra sem halda žvķ fram aš stéttarfélög séu meš einhverjar hótanir ķ garš stjórnvalda. Stjórnvöld hafa veriš ķ višręšum viš deiluašila, eins og žeim ber og žaš eina sem stéttarfélögin fara fram į er aš nś verši gengiš til verka. Samninganefndir launžega og atvinnurekenda hafa unniš sķna vinnu, nś er komiš aš lokapunktinum. Žetta eru ekki hótanir, heldur einungis sagšar stašreyndir. Nįist ekki aš loka samningum mun skella į verkfall. Mįliš er ekki flókiš!

Hins vegar er žaš ekki beint merki um skynsemi, žegar žingmašur śr stjórnarflokki talar meš žeim hętti sem Bryndķs Haraldsdóttir gerir, tal sem vissulega mį skilja sem hótun, ef ekki lęgi fyrir sś stašreynd aš hśn hefur einungis eitt atkvęši af 63 į Alžingi og er ekki beinn ašili aš žeim višręšum sem nś fara fram.

Verkföll eru mesta böl sem nokkur žjóš veršur fyrir. Til žeirra er ekki stofnaš af leik, einungis neyš. Stjórnvöld spila stórann žįtt ķ aš koma ķ veg fyrir aš verkföll skelli, enda lendir žaš oftast į žeim aš leysa žann vanda eftir aš ķ óefni er komiš.

Žeir žingmenn sem halda aš eitthvaš annaš lögmįl rķki, žekkja ekki söguna, eru fastir ķ fķlabeinsturni og alls ekki hęfir ķ starfi!!

 


mbl.is Verkalżšsfélög stżra ekki landinu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Grunnlaun - heildarlaun

Žaš er sitt hvaš, grunnlaun og heildarlaun. Grunnlaun eru žau laun sem launžegi fęr aš lįgmarki, fyrir žį vinnu sem hann ręšur sig til. Heildarlaun eru aftur žau laun sem hann fęr greitt fyrir eftir aš bśiš er aš bęta viš žeim greišslum sem launamašurinn į rétt į aš auki.

Žęr greišslur geta veriš mismunandi, t.d. vaktaįlag eša eitthvaš annaš sem launamašurinn leggur atvinnurekanda til meš sķnu vinnuframlagi. Ķ dag er žaš svo aš lįgmarkslaun eru sögš 300.000 krónur fyrir fulla vinnu ķ mįnuš. En žetta er ekki svona einfalt, žar sem einhverjum snilling datt žaš snjallręši ķ hug aš žarna vęri um heildarlaun aš ręša.

Žaš segir aš grunnlaun geta veriš mun lęgri, eša um 260.000 kr fyrir fulla vinnu ķ mįnuš. Žannig er launžegi į lęgstu launum, en skilar sķnu vinnuframlagi į öllum tķmum sólahrings, alla daga įrsins, er ķ vaktavinnu, aš greiša sér sjįlfur vaktaįlagiš aš hluta. Vinnufélagi hans, sem skilar eingöngu vinnu į virkum dögum og dagvinnutķma, fęr hins vegar 40.000 kr ķ tekjutryggingu, til aš nį 300.000 kr! Atvinnurekandinn žarf žį ekki aš greiša vaktavinnumanninum nema 40.000 kr ķ vaktaįlag ķ staš um 80.000 króna, žar sem vaktaįlag er įkvešin prósenta af grunnlaunum, rétt eins og yfirvinnukaup reiknast einnig sem įkvešiš hlutfall af žeim.

Žetta dęmi, sem er alls ekki einsdęmi heldur kaldur raunveruleiki hjį mörgum atvinnurekendum, sżnir og sannar aš ķ kjaravišręšum eru žaš grunnlaun sem skipta mįli, ekki heildarlaun.

Žeir sem ekki skilja žessa einföldu stašreynd ęttu alveg aš lįta vera aš tjį sig um kjaramįl, svona yfirleitt!!

Hér fyrir nešan geta lesendur séš hvernig žetta er oršaš ķ kjarasamningi SGS viš SA, en žar segir skżrt aš til lįgmarkslauna teljist m.a. įlags og aukagreišslur.

 

Lįgmarkstekjur fyrir fullt starf

Lįgmarkstekjur fyrir fullt starf, fullar 173,33 unnar stundir į mįnuši (40 stundir į viku), skulu

vera sem hér segir fyrir žį starfsmenn sem eftir aš 18 įra aldri er nįš hafa starfaš a.m.k. sex

mįnuši hjį sama fyrirtęki (žó aš lįgmarki 900 stundir):

1. maķ 2017  kr. 300.000 į mįnuši.

• Mįnašarlega skal greiša uppbót į laun viškomandi starfsmanna sem ekki nį

framangreindum tekjum, en til tekna ķ žessu sambandi teljast allar greišslur, ž.m.t.

hverskonar bónus-, įlags- og aukagreišslur, sem falla til innan ofangreinds vinnutķma.

Launauppbót vegna lįgmarkstekjutryggingar skeršist ekki vegna samningsbundinnar

launahękkunar vegna aukinnar menntunar sem samningsašilar standa sameiginlega aš.

• Laun fyrir vinnu umfram 173,33 stundir į mįnuši og endurgjald į śtlögšum kostnaši

reiknast ekki meš ķ žessu sambandi.

 


mbl.is Rifist um mismunandi stašreyndir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lög

Rķkissįttasemjari getur komiš fram meš sįttatillögu, stjórnvöld geta sett lög, hvort heldur er į samžykkt yfirvinnubann eša verkfall. En žaš er engin leiš aš setja lög į uppsagnir.

Sįttatillaga felur ķ sér aš samningsašilar setja deilu sķna ķ farveg sem žeir ekki munu geta haft nein įhrif į og verša aš sętta sig viš nišurstöšuna. Žetta ferli getur tekiš nokkurn tķma og į mešan rķkir óvissa. Žeir sem žegar hafa sagt upp störfum munu žvķ bķša meš endurrįšningu žar til nišurstaša nęst og meta aš henni lokinni hvort sś nišurstaša er įsęttanleg, įšur en til endurrįšningar er gengiš. Višbśiš er aš fleiri muni segja upp störfum, mešan žaš ferli gengur yfir og vķst aš ef ekki nęst įsęttanleg nišurstaš, munu enn fleiri hętta störfum.

Lög stjórnvalda į verkföll eru ķ raun af sama meiši. Deilan er žį meš valdi tekin af samningsašilum og sett ķ hendur matsmanna. Nišurstašan gęti oršiš enn verri og enn fleiri hętt störfum.

Žaš sem ég get ekki meš nokkru móti skiliš er hvers vegna ekki er hęgt aš nį žarna samning. Samninganefnd rķkisins hefur haldiš žvķ fram aš hśn hafi bošiš ljósmęšrum ķgildi 18% launahękkunar. En žó ekki nema um 4% ķ beinni hękkun, hitt į aš koma fram meš alls kyns hlišarašgeršum. Ešli slķkra hlišarašgerša er aš sumar fį ekkert og ašrar mikiš og heildar nišurstašan nęr sjaldnast žvķ sem upp var lagt meš. Žetta žekkir launafólk žessa lands, enda žessi ašferš ekki nż af nįlinni.

Ef samninganefnd rķkisins telur sig hafa heimild til aš semja viš ljósmęšur um ķgildi tęplega tuttugu prósent launahękkunar, af hverju ķ andskotanum er žeim ekki bošin slķk hękkun beint į grunnlaun?! Hvers vegna žarf aš fela stęrsta hluta hękkunarinnar ķ einhverjum hlišarašgeršum? Er žaš vegna žess aš samninganefndin veit aš endanleg nišurstaša gefur mun minna en reiknidęmin žeirra sżna?

Įstandiš er oršiš alvarlegt, graf alvarlegt. Ętla stjórnvöld žessa lands virkilega aš bķša žar til eitthvaš skelfilegt skešur? Žarf virkilega einhver hörmung aš koma til, svo rįšamenn vakni?


mbl.is Beinlķnis rangt aš ekkert nżtt kęmi fram
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš kemur aš skuldadögum

Žaš žarf ekki stórspeking til aš įtta sig į aš launahękkun bęjarstjórans ķ Kópavogi er utan allrar skynsemi og ber ekki meš sér mikinn skilning į įstandinu ķ landinu. Žaš er žó algert skilningsleysi og stjórnmįlaleg blinda, žegar forsętisrįšherra hneykslast į ofurlaunahękkun bęjarstjórans.

Bęjarstjórinn fékk launahękkun upp į 32,7%, skömmu eftir aš rįšherraembęttin og žingmenn fengu nęrri 40% hękkun. Žaš žótti ekkert of hįtt,aš mati žingmanna og rįšherra og jafnvel žó einhverjir žingmenn hafi haft į žvķ orš aš žetta vęri kannski ķ rķflegri kantinum, hefur ekki einn einasti žingmašur afžakkaš žį kauphękkun!

Žarna liggur vandinn. Įšur žurftu sveitarstjórnarmenn ekkert aš įkveša um sķn laun, žeir fengu sjįlfkrafa svipašar prósentuhękkanir og žinglišiš, enda sömu menn sem sįu um įkvöršunina. Eftir aš sveitarstjórnarmönnum var śthżst frį kjararįši žurftu žeir sjįlfir aš įkveša sķnar launahękkanir. Og ķ sjįlfu sér ekkert óešlilegt aš žeir hefšu įfram til višmišunnar žann hóp sem įšur leiddi žeirra hękkanir.

En vandinn er aušvitaš mun stęrri. Į žann vanda var bent, strax eftir žį ókristilegu hękkun sem žingmönnum og rįšherrum var fęrš. Sķšan eru lišin nokkur misseri og sķfellt veriš aš hamra į žessum vanda. Undir kraumar og ekkert gert af rįšamönnum til aš tappa af žeirri reiši sem sķfellt bólgnar, eins og eldfjall sem aš lokum springur meš óskaplegum afleišingum.

Hér į landi viršir launafólk kjarasamninga, ólķkt žvķ sem vķšast erlendis žekkist. Žvķ hefur vķgvöllurinn ekki enn veriš formlega opnašur, bešiš eftir aš kjarasamningar losni. Į mešan eykst gremjan. Erlendis hefši ašgerš lķkt og śrskuršur kjararįšs um kjör žingmann og rįšherra, žótt slķkt frįvik frį raunveruleikanum aš til verkfalla hefši veriš bošaš nęr samstundis!

Žaš er aušvitaš frįbęrt aš forsętisrįšherra sjįi aš 32% launahękkun gengur alls ekki. Žį hlżtur manneskjan aš įtta sig į aš 40% launahękkun er enn verri.

Eša eru hvatir rįšherrans kannski af öšrum toga? Getur veriš aš henni sįrni aš bęjarstjóri sé į hęrri launum en rįherra? Eša fer kannski fyrir brjóstiš į henni aš 32% launahękkun bęjarstjórans voru fleiri krónur en 40% launahękkun rįšherrans? Žaš vęri aldeilis frįbęrt, žį vęru žeir forkólfar verkalķšhreyfingarinnar, sem hafa kjark, fengiš öflugan samherja.

Žaš er nefnilega svo 30% launahękkun bęjarstjórans og 40% hękkun rįšherrans, samsvara heildarlaunum nokkurra verkamanna. Žaš kemur aš skuldadögum, eftir nęstu įramót. Hafi stjórnvöld ekki įttaš sig į grunnvandanum į žeirri stundu og bętt śr samkvęmt žvķ, munu verša hér į landi žvķlķkar hamfarir aš öflugustu eldfjöll okkar munu blikna ķ samanburšinum!!


mbl.is Segir laun Įrmanns óhófleg
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Uppsögn eša framlenging

Mįttur fjölmišla er mikill og gegnum "rétt" oršfęri er hęgt aš afvegaleiša umręšuna.

Ķ vištengdri frétt segir aš stéttarfélög séu ósammįla um uppsögn kjarasamninga, nś viš endurskošun žeirra žann 1. febrśar nęstkomandi. Ķ žeim kjarasamningi eru įkvešin skilyrši, sem uppfylla žarf svo samningur gildi įfram. Viš žessi skilyrši hefur ekki veriš stašiš og žvķ kjarasamningurinn fallinn.

Žvķ er rétt aš tala um aš stéttarfélög landsins séu ekki sammįla um hvort framlengja eigi kjarasamninginn.

Reyndar er žaš svo aš flest stéttarfélög eru į žeirri lķnu aš svo skuli ekki gert, en sum landssamtök og einkum ASĶ telja rétt aš framlengja. Samningsumbošiš er hins vegar ķ höndum hvers stéttarfélags, en hvorki hjį landssamtökum žeirra né žvķ skrķmsli sem kallast ASĶ.

Žį er rétt aš ķtreka aš enn hafa ekki veriš lagšar fram neinar hugmyndir um hvaš žurfi til og hvašan, svo tilefni sé til aš skoša framlengingu kjarasamninga.


mbl.is Ósammįla um uppsögn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Dżrt er drottins orš

Fyrst ber aušvitaš aš fagna žeirri launahękkun sem prestastétt hefur fengiš, sérstaklega afturvirkni hennar. Žetta festir enn ķ sessi žau višmiš sem launafólk mun styšjast viš, auk žess sem nś žarf ekki aš nefna SALEK meira. Kjararįš, starfsfólk Alžingis, hefur fest sķn višmiš enn frekar ķ sessi, meš samžykki žriggja rķkisstjórna.

En dżrt er drottins orš og betur fęri aš bošari žess fęri betur stašreyndir. Aš vķsu žurfa bošberar drottins oršs ekki aš hengja sig į stašreyndir ķ sinni vinnu, en žegar kemur aš veraldlegum efnum vęri skemmtilegra aš žetta fólk segši sannleikann.

Reyndar fer biskup fķnt ķ žetta, segir hįlfsannleik, gefur ķ skyn, svona eins og hśn vęri aš boša drottins orš.

Biskup fagnar aš loks sé leišrétt laun hennar eftir tólf įra kyrrstöšu, aš undanskildu žvķ aš laun hennar lękkušu skömmu eftir hrun. Gefur ķ skyn aš engar launahękkanir hafi komiš til prestastéttarinnar ķ heil tólf įr. 

Žetta er ekki alsendis rétt, prestastétt hefur fengiš launahękkanir į žessum tólf įrum, ķ samręmi viš veršlagsbreytingar. Hins vegar hefur ekki veriš leišrétt hjį henni sś skeršing sem hśn varš fyrir eftir hrun, svona svipuš skeršing og flest launafólk ķ landinu varš fyrir. Žaš er gott aš kjararįš hefur nś enn og aftur stašfest aš nś sé rétti tķminn til aš leišrétta žęr launalękkanir sem uršu ķ kjölfar hrunsins. Slķkar leišréttingar hljóta žį aš koma į allt launafólk ķ landinu.

Žaš er gott aš geta bara sest nišur og skrifaš einn lķtinn bréfstśf, svona örlitla stólręšu, til aš fį laun sķn hękkuš og žaš verulega. Ekki verra aš fį slķka hękkun afturvirka um einhverja mįnuši eša įr. Žokkaleg jólagjöf žaš. Ekki vantar kristilegt hugarfar žess fólks sem slķkt gerir og vęntanlega mun žaš hugsa vel til žeirra sem höllum fęti standa ķ žjóšfélaginu.

Aldrašir eru aš fį fréttir af žvķ žessa dagana aš ekkert eigi aš gera til aš leišrétta žeirra laun frį rķkinu, eiga bara aš bķša enn lengur. Ķ ofanįlag hafa aldrei fleiri aldrašir veriš hlunnfarnir af jólauppbótinni sinni. Fįtt heyrist ķ fjölmišlum um žaš, žó žeir hafi fariš offari vegna žess aš innflytjendur, flestir mśslķmar, hafi ekki fengiš slķka uppbót, vęntanlega til aš halda sķn kristilegu jól.

Rökstušningur kjararįšs fyrir žessari veglegu hękkun stenst ekki. Kjararįš į aš fara aš lögum en velur aš gera žaš ekki. ķ staš žess aš miša sķna śrskurši viš almennar launahękkanir ķ landinu, hefur žaš vališ aš vitna til hękkana sem žaš sjįlft hefur śrskuršaš, er bśiš aš bśa til įkvešna hringekju sem gefur veglegar launabętur meš įkvešnu millibili, alltaf vitnaš til hękkana sem žaš sjįlft hefur śrskuršaš. Žarna er aušvitaš viš Alžingi aš sakast, en ešli mįlsins samkvęmt žį gerir žaš aušvitaš ekkert ķ mįlinu. Žingmenn eru jś ķ hringekjunni sjįlfir.

Kjararįš vinnur undir Alžingi og rķkisstjórn. Žeirra er įbyrgšin. Nś er svo komiš aš launafólk ķ landinu hefur fengiš nóg. Žegar įkvešinn starfstétt stendur ķ lögmętu verkfalli vegna kjaramįla, śrskuršar kjararįš hjį annarri starfstétt. Kröfur žeirrar sem voru ķ verkfalli voru sagšar jafngilda 20% launahękkun. Ekki er ljóst hver lokanišurstašan varš, žegar skrifaš var undir, en ljóst aš žvķ marki var aldeilis ekki nįš. Kjararįš śrskuršaši hins vegar kjarabętur upp į 25-30% launahękkanir og aš auki afturvirkt til eins įrs. Stór spurning hvort flugvirkjar samžykki samninginn eftir aš hafa fengiš svo blautan hanska ķ andlitiš.

Ef rķkisstjórn og Alžingi halda aš einhver frišur verši į vinnumarkaši eftir žetta er žaš stór misskilningur. SALEK samkomulagiš er sem betur fer horfiš til fešra sinna og mun seint verša vakiš upp aftur. Allar spįr žeirra sem mest voru į móti žvķ samkomulagi voru, hafa stašist. Žetta samkomulag var aldrei ętlaš öllum landsmönnum. Žar įtti aš gilda hin gamalkunna hefš aš allir ęttu aš vera jafnir, en sumir jafnari.

 


mbl.is „Leišréttingar eftir 12 įra kyrrstöšu“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hlęgilegt

Žaš er ekki annaš hęgt en aš hlęgja aš žessu. Heldur fólk virkilega aš Brynhildur Pétursdóttir verši betri framkvęmdastjóri en Ólafur Arnarson?!

Žeir sem ekki vilja breytingar, ekki vilja framfarir, eiga svo sem ekki betra skiliš! 

Viš neytendur höfum svo sem lķtiš um žaš aš segja hvernig žessum öfugmęla "samtökum" er stjórnaš. Vķst er aš varsla žeirra fyrir neytendur mun ekki aukast viš žessa rįšningu og var ekki śr hįum söšli aš detta!

 


mbl.is Brynhildur framkvęmdastjóri Neytendasamtakanna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband