Stjórnarskrį

Allir eru sammįla um aš endurskoša žarf stjórnarskrįnna okkar, hśn į aš vera ķ sķfelldri endurskošun. Žaš verk į žó ekki aš vinna meš flaustri eša af hraši og alls ekki žegar žingi hefur veriš slitiš og žingmenn žvķ ķ raun umbošslausir.

Nokkuš skiptar skošanir eru um hvernig stašiš skuli aš endurskošun stjórnarskrįr. Flestir vilja aš žaš verk verši unniš meš žeim hętti aš skoša fyrst hvar helst žurfi aš fęra hana til nżrra tķma, hvar vantar innķ hana įkvęši og hverju mį henda śt. Aš žvķ loknu verši rįšist ķ breytingar žar sem mest žörf er og sķšan koll af kolli. Mestu skiptir žó aš žessari vinnu ljśki aldrei, aš stöšug skošun stjórnarskrįr sé viš lżši.

Ašrir vilja taka nišurstöšu svokallašs stjórnlagarįšs og setja hana sem stjórnarskrį yfir landiš, telja žaš plagg vera lokanišurstöšu sem aldrei mį breyta. Helstu rök žess fólks er aš žjóšin hafi kallaš eftir slķkri stjórnarskrį og sumir eru jafnvel svo forskammašir aš segja aš žjóšin hafi kosiš um žaš plagg.

Reyndar var žjóšin aldrei spurš, žegar įkvešiš var aš stofna til žessa stjórnlagarįšs. Engar kosningar fóru fram um hvort breyta ętti stjórnarskrįnni, né undirskriftasöfnun. Fįmenn klķka tók žį įkvöršun, klķka sem hafši nįš yfirrįšum į stjórnarheimilinu.

Žegar sķšan kom aš žvķ aš kjósa į žetta blessaša rįš, var žįtttaka kjósenda svo dręm aš ķ raun hefši įtt aš lįta žar stašar numiš. Žeir fulltrśar sem kosnir voru, til rįšsins, fengi fylgi 3% žjóšarinnar og žašan af minna.

Loks er žessir fulltrśar skilušu afurš sinni, var žjóšinni veitt heimild til aš segja sķna skošun. Reyndar var žjóšinni skammtaš örfį atriši žessarar afuršar og mįtti segja sinn hug um žau. Ekki fékk žjóšin aš lįta įlit sitt ķ ljósi um afuršina ķ heild sér. Og eins og viš var aš bśast, var žįtttaka žjóšarinnar ķ žeirri könnun vęgast sagt dręm, enda ķ raun lķtiš sem hęgt var aš kjósa um.

Žaš liggur ljóst fyrir aš žjóšin hefur ķ raun aldrei fengiš aš segja hug sinn um hvort bylta skuli stjórnarskrį Ķslands. Tvennar kosningar hafa fariš fram til Alžingis, sķšan afurš stjórnlagarįšs var lögš fram og ķ žeim bįšum hafa žeir flokkar sem mest tala um byltingu stjórnarskrįr, fengiš vęgast sagt lélega kosningu. Kannski segir žaš meira en flest annaš um hug žjóšarinnar til afuršar rįšsins.

Er ekki rétt, žar sem nś skal kosiš til Alžingis innan fįrra vikna, aš kanna um leiš hug fólks til breytinga į stjórnarskrį. Žaš mętti t.d. spyrja kjósendur hvort žeir vilji frekar afurš stjórnlagarįšs sem stjórnarskrį eša vandlega endurskošun į lengri tķma sem sķšan lyki meš sķfelldri endurskošun og bótum.

Megin stefiš ętti žó aš vera einföld stjórnarskrį, vel skiljanleg, žar sem einungis er tekiš į žeim žįttum sem naušsynlegt er aš hafa yfirlög um.

Aldrei mį žó breyta frį žeirri reglu aš breytingar į stjórnarskrį kalli į samžykkt tveggja žinga, meš samžykki žjóšarinnar į milli, įsamt endurnżjun žingmanna į umboši sķnu. Žetta er eini varnaglinn gegn žvķ aš misvitrir og kannski valdasjśkir menn getir yfirtekiš stjórn į landinu. Eini varnaglinn gegn žvķ aš einręši geti nįš fótfestu.


mbl.is Tillaga Bjarna „óįsęttanleg“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fréttastofa ruv er hreinn brandari

Ķ fréttum ruv, kl 01:00 ķ nótt, var eina fréttin fall rķkisstjórnarinnar, ešlilega.

Og aušvitaš kallaši fréttastofan til fęrasta "sérfręšing" til aš fjalla um mįliš, Baldur Žórhallsson, titlašur stjórnmįlafręšingur, en žekktastur fyrir framboš sitt ķ Samfylkingu, auk einlęgrar ašdįunnar į ESB!

Aušvitaš žótti "fręšingnum" žetta stórfrétt, vonar sjįlfsagt aš hans dauši stjórnmįlaflokkur getir unniš einhvern stórsigur ķ vęntanlegum kosningum. Eftir aš hafa velt fyrir sér framtķš nęstu daga, hafši žó "fręšingurinn" mestar įhyggjur af žvķ hvort hin fallna rķkisstjórn gęti setiš įfram sem starfsstjórn, sį ekki fyrir sér aš hśn gęti aflaš sér nęgs stušnings til aš verjast falli!

Hvernig Baldur sér fyrir sér veröldina veit ég ekki, en ljóst er aš fallin rķkisstjórn, sem situr sem starfsstjórn, getur vart falliš aftur!! 


Rķkisstjórnin fallin

Rķkisstjórn Bjarna Benediktssonar er fallin. Nįši ekki mešgöngutķma ķ starfi.

Fall stjórnarinnar er žó heldur sķšar en ég hélt aš yrši, var bśinn aš spį kosningum sķšasta vor. Ķ stašinn fįum viš haust- eša vetrarkosningu.


mbl.is Slķta samstarfi viš rķkisstjórnina
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Veisla rķkisstjórnarinnar sśr

"Sjįiš ekki veisluna?" Žannig tala rįšherrar rķkisstjórnarinnar. Žeir sem ekki "sjį veisluna" eru eitthvaš undarlegir, aš žeirra mati. Veislumatur rķkisstjórnarinnar er sśr og fariš aš slį ķ hann!

Žeir sem minnst hafa, aldrašir og öryrkjar, eiga aš glešjast yfir žvķ sem kemur einhvertķmann ķ framtķšinni. Žó vęnn afgangur sé af fjįrlögum, aš mati fjįrmįlarįšherra, veršur žetta fólk aš bķša enn um sinn. Į mešan telja rįšherrar og žingmenn enn žį peninga sem bęttust ķ veski žeirra, daginn eftir sķšustu kosningar og munu sennilega verša uppteknir viš žį talningu um eitthver misseri enn. A.m.k. er ekki aš sjį aš nokkur žeirri hafi tķma til aš sinna vinnu sinni!

Fjįrlagafrumvarpiš er meš žeim hętti aš jafnvel höršustu Marxistar myndu sennilega skammast sķn. Skattahękkanir sem aldrei fyrr og aš venju er rįšist fyrst og fremst į žį sem verr standa ķ žjóšfélaginu. Hękkun eldsneytisgjalds, sś stęrst hingaš til, lendir fyrst og fremst į landsbyggšinni. Peningana į žó ekki aš nżta žar né til samgangna yfirleitt. Til žeirra framkvęmda skal annar skattur lagšur į, svokölluš veggjöld. Ekki bęta žessir skattar vanda bęnda!

Skattleggja skal feršažjónustuna enn frekar meš hękkun viršisaukaskatts į gistingu og afnįmi afslįttar bķlaleigna. Žessar skattįlögur į feršažjónustuna nś, žegar fariš er aš falla undan henni, getur oršiš hennar banabiti. Žar breytir engu hvort menn telji rétt eša rangt aš hękka žessa skatta, įhrifin eru augljós.

Fjįrlagafrumvarpiš ber merki žess aš fyrir žvķ stendur mašur sem annaš hvort žekkir ekki žau mįl sem honum er treyst fyrir eša hann lżgur aš žjóšinni. Nś sķšast ķ kvöld, ķ eldhśsdagsumręšum, gat žessi mašur ekki setiš į sér aš ljśga. Aš vķsu ekki stór lygi, en lygi samt. Hann sagši m.a. aš hér į landi vęru sveitarfélög meš allt nišur ķ tķu ķbśa. Žaš sveitarfélag sem fęsta ķbśa telur, Įrneshreppur į Ströndum, hefur 46 ķbśa, hafa fękkaš um 4 į sķšasta įratug.  

Rįšherra landbśnašarmįla leggur ofurįherslu į aš fękka saušfé ķ landinu um 20%, žó nś sé vitaš aš engin offramleišsla er til stašar, aš minni birgšir voru til af kjöti nś ķ haust en fyrir įri sķšan og heildarbirgšir svo litlar aš ķ slęmu įrferši yrši kjötskortur.

Žaš er von aš forsętisrįšherra óttist annaš hrun hér į landi. Meš žetta fólk sér viš hliš mun sannarlega verša annaš hrun og žaš fyrr en sķšar. Meš fjįrmįlarįšherra sem lżgur aš žjóšinni, sem kemur fram meš tęrt vinstra skattafjįrlagafrumvarp og talar nišur žjóšarmyntina, meš atvinnumįlarįšherra sem ręšst meš afli gegn žeim atvinnuvegum sem henni ber aš standa vörš um, er einsętt aš žaš mun verša hrun.

Forsętisrįšherra er verkstjóri rķkisstjórnarinnar. Žaš er ķ hans valdi aš hafa hemil į žessu ofstopafólki sem hann valdi meš sér ķ rķkisstjórn. Hann ber įbyrgšina.

Žó matur veislunnar sé gómsętur fyrir rįšherra og žingmenn, žeirra vinum og menntaelķtuna, er hann sśr fyrir žjóšina, einkum žį sem verr standa ķ žjóšfélaginu og landsbyggšina!!

 


mbl.is „Ętlum aš sękja fram“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nś er nóg komiš

Rįšherra landbśnašarmįla ber aš segja af sér og žaš strax. Hśn ręšur ekki viš žaš verkefni sem henni var fališ. Kemur žar fyrst og fremst til žekkingarleysi į mįlaflokknum, en pólitķsk "rétthugsun" spilar einnig stórt.

Tillögur rįšherrans, sem hśn kemur meš įn samrįšs viš žau hagsmunasamtök sem um ręšir, eru ķ stuttu mįli žessar:

Fękkun saušfjįr ķ landinu um 20%

Greišslur vegna kjaraskeršingar

Ašgeršir vegna skuldamįla

Hagręšing ķ slįtrun

Birgšir

Auk žessa bętir hśn viš umhverfismįlum, sem ķ raun kemur vandanum ekkert viš og hnżtir sķšan viš sķnar tillögur tilmęlum til endurskošunarnefndar bśvörusamningsins, žar sem lokadagur er fęršur verulega fram įsamt efnislegri tilskipun um hvaš skuli žar skoša.

Forgangsröšun rįšherrans lżsir best vanžekkingu hennar į mįlinu. Žegar sķšasti lišurinn, birgšatalning, į aušvitaš aš vera fremst į blaši og fyrsti lišurinn, fękkun saušfjįr, aš markast af nišurstöšu žeirrar talningar.

 

En skošum žessar tillögur hennar nįnar.

Fękkun saušfjįr ķ landinu um 20%, įn žess aš vita raunverulega hver umframframleišslan er, er aušvitaš stór hęttuleg ašgerš og gęti hreinlega oršiš banabiti saušfjįrręktar žegar til lengri tķma er litiš.

Žetta leišir til gķfurlegra oframleišslu nś ķ haust. Ef einungis helmingur markmišs rįšherra nęr fram aš ganga, fękkun saušfjįr um 10%, mun aukast birgšir kindakjöts af fulloršnu um ca. 1.400 tonn og aukning lambakjöts vegna minni įsetnings verša nįlęgt 100 tonnum. Žetta eru bara įhrif vegna žeirra sem žį bregša bśi og m.v. aš helming markmišs rįherra nįist. Viš bętist sķšan krafa um minni įsetning žeirra bęnda sem ętla aš halda įfram bśskap. Žį eru tillögurnar settar žannig fram aš hvati til aš hętta strax er mikill, mjög mikill. Į žaš viš um prósentur beingreišslna og tķmalengd žeirra auk žess sem svokallaš slįturįlag stendur einungis til boša nś ķ haust.

Hversu margir bęndur muni nżta sér žetta tilboš rįšherra er aušvitaš óljóst. Mestar lķkur eru į aš žar verši fyrst og fremst um yngri bęndur aš ręša, žį sem stefnt hafa aš žvķ aš hafa saušfjįrbśskap sem sitt lķfsvišurvęri og žvķ gjarnan meš stęrri bśin. Eldri bęndur eru skuldlausir og smęrri saušfjįrbęndur halda fé sem aukabśgrein eša jafnvel hafa ašra vinnu sem sitt lķfsvišurvęri. Žessir hópar eru best staddir til aš standa žessar hörmungar af sér. 

 

Greišslur vegna kjaraskeršingar. Skeršing afuršaveršs til bęnda nś, nema tępum 2 milljöršum króna og leggst žaš viš skeršingu į sķšasta įri upp į nęrri 600 milljónir. Til aš bęta žetta tap bęnda bżšur rįšherra 250 milljónir, sem skiptast annars vega til allra bęnda sem hafa fleiri vetrarfóšrašar kindur en 150 og hins vegar einhverskonar svęšisbundins verkefnis. Um žetta er margt hęgt aš segja, en engin įstęša til aš oršlengja žaš nįnar. Allir sjį aš auk žess sem upphęšin mun litlu skipta, žį eru žęr forsendur sem lagšar eru fram vęgast sagt undarlegar.

 

Ašgeršir vegna skuldamįla. Žaš fyrsta sem fór um huga manns var hvort rįšherra ętli aš beita sér fyrir žvķ aš bęndur geti fengiš kślulįn, sem sķšan verši afskrifuš.

En aš alvörunni. Lķtiš hald er ķ žessum tillögum rįšherrans, enda ekki meš lögsögu yfir bönkum landsins. Kannski er žaš žess vegna sem oršalag žessarar tillögu segir ķ raun ekkert. Byggšastofnun veršur fališ aš skoša mįliš og leggja mat į žörf. Punktur.

 

Hagręšing ķ slįtrun. Sķšustu 45 įr hefur markvisst veriš unniš aš svokallašri "hagręšingu" ķ slįturhśsum landsins. Enn bólar ekkert į įrangri. Sjįlfsagt mį hagręša enn frekar, fękka slįturhśsum enn meira, en sennilega veršur įrangurinn svipašur og hingaš til, enginn. Enda vandinn ekki ķ sjįlfri slįtruninni, heldur śrvinnslu og markašssetningu. Žar mį vissulega taka til hendinni. Kannski hefur rįšherra veriš aš meina vinnsluna, en vegna vankunnįttu nefnt slįtrun!

 

Birgšatalning. Nešst į blaši rįšherrans er birgšatalning, sem aušvitaš ętti aš vera efst. Raunar ętti žessi žįttur ekki aš vera inn ķ tillögum rįšherrans, af žeirri einföldu įstęšu aš žetta verk į aš vera bśiš aš vinna fyrir löngu sķšan, įtti aš vinnast strax eftir fyrsta fund bęnda meš rįšherra um vandann. Til aš leysa vanda veršur aušvita aš byrja į aš greina hann. Rįšherra velur aš "leysa" vandann fyrst og greina hann sķšan!

Mikill munur er į tölum um hver raunveruleg birgšasöfnun er ķ landinu, allt frį 2000 tonnum nišur fyrir 1000. Ekki hefur veriš greint hversu mikill uppsöfnun er milli įra, einungis talaš um heildar uppsöfnun. Ekki hefur veriš greint hvernig afuršir žaš eru sem safnast hafa saman.

Offramleišsla reiknast śt frį söfnun milli įra, heildar uppsöfnun er allt annar handleggur.

Aušvitaš žarf aš fį stašfestingu į hver raunveruleg birgšasöfnun kjöts er ķ landinu, hversu mikiš hefur safnast į milli įra og hvaša kjöt liggur ķ frystigeymslum. Vitaš er aš hryggir eru fyrir nokkru upp ornir og lķtiš til af lęrum.

Kannski er uppsöfnun kjöts mun minni en talaš er um, kannski er uppsöfnun milli įra sįralķtil eša engin. Kannski er žaš kjöt sem til er ķ frystigeymslum fyrst og fremst slög og kjöt af gamal įm. Žetta veršur ekki vitaš nema meš talningu og greiningu, vinnu sem hefjast įtti strax og bęndur höfšu af žvķ spurnir aš afuršarstöšvar hygšust lękka afuršaverš verulega og höfšu žį samband viš rįšherra. Fyrir nokkrum mįnušum sķšan!  Śt frį žeim upplżsingum įtti rįšherra aš vinna og rįšast gegn vandanum žar sem rót hans er.

Mestar lķkur eru į aš sś ašferš aš leysa "vandann" fyrst og greina hann sķšan, muni skapa enn meiri vanda. Kannski svo mikinn aš ekki verši viš rįšiš.

 

Žessar ašgeršir rįšherrans eru sagšar muni kosta rķkiš um 650 milljónir. Ekki kemur fram hvort beingreišslur til žeirra sem hętta séu inn ķ žeirri tölu.

Allir landsmenn vilja strķšshrjįšu fólki alls hins besta. Skiptar skošanir eru um hvernig beri aš hjįlpa žeim. Nś er žaš svo aš stórar og miklar tjaldbyggšir strķšshrjįšs flóttafólk er ķ Miš Austurlöndum. Žetta fólk berst viš aš hafa ķ sig og į, hvern einasta dag.

Fyrir žęr 650 milljónir sem tillögur rįšherrans eru sagšar kosta, vęri hęgt aš kaupa upp allar kjötbirgšir af afuršastöšvum. Žaš kjöt gętum viš sķšan, sem žjóš, sent til strķšshrjįšs fólks ķ Miš Austurlöndum. Žaš kann vel aš meta lambakjöt og viš gętum žannig satt hungur žess um einhverja daga.

Aušvitaš yrši aš fylgja žessari ašgerš aš afuršastöšvar borgi bęndum fullt afuršaverš, enda "vandinn" veriš leystur. 

En žetta eru aušvitaš draumórar. Žaš er enginn vilji til aš hjįlpa bįgstöddum žar sem žörf žeirra er mest, mikiš betra aš lįta žaš fólk stofna lķfi sķnu ķ hęttu meš löngum feršalögum og hjįlpa žeim sem žau lifa af.

 

Žaš er annars merkilegt hve žingmenn eru tregir til aš tjį sig um ašgeršir rįšherrans. Hoppa ķ kringum žęr eins og heitan graut. Enginn žorir aš segja žaš sem allir hugsa, aš žessar ašgeršir muni ekki hjįlpa bęndum og kannski aldrei veriš ętlašar til žess. Tilgangur žeirra er kannski allt annar!!

 


mbl.is Kennir Žorgerši um veršlękkunina
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aš sparka ķ liggjandi mann

Ķ tilefni žeirrar umręšu sem veriš hefur um vanda bęnda, ritar Margrét Jónsdóttir pistil ķ Fréttablašiš, žann 31. įgśst, sķšastlišinn. Ekki kemur hśn meš neinar hugmyndir um lausn vandans, vill einfaldlega aš bęndur taki hann į sig og rśmlega žaš. Hśn vill aš beingreišslum til bęnda verši hętt aš fulli. Įstęša žessa er aš hennar trś er aš saušféš sé aš éta upp landiš okkar. Aušvitaš mį Margrét hafa sķna trś og aušvitaš mį hśn tjį sig um hana. En aš koma meš slķk skrif nśna, žegar bęndur standa ķ ströngu viš aš leita sér leiša til aš lifa af nęsta įr, samhliša smalamennskum og réttum og žvķ lķtill tķmi til aš svara trśboši Margrétar, er einna helst hęgt aš lķkja viš spörkum ķ liggjandi mann.

Allir vita aš trśarbrögš ręna fólk of réttu rįši og ekki dettur mér til hugar aš ég geti snśiš Margréti og žeim sem henni eru samsinna, til rétts vegar. Nokkur atriši vil ég žó nefna, sem afsanna žessa trś.

 

Vešurfar

Viš landnįm var hlżrra hér į landi en nś og hafši veriš svo um einhverjar aldir į undan. Upp śr 1200 fór aš kólna og hélt svo įfram allt fram į tuttugustu öldina. Kaldast var frį sextįndu öld og fram undir 1920. Žaš tķmabil gjarnan nefnt litla ķsöld. Frį lokum litlu ķsaldar til dagsins ķ dag, hefur hlżnaš. Žaš er ekki lišin ein öld sķšan kuldinn hér į landi var svo mikill aš hęgt var aš ganga milli Akraness og Reykjavķkur į ķs!

Klįrt mįl er aš meiri gróšur var į landinu viš landnįm, enda viš lok hlżtķmabils į jöršinni, žó vķsindamenn efist um aš skógur hafi žakiš landiš milli fjalls og fjöru. Loftslag hefur mikil įhrif į gróšur og žvķ ekki undarlegt aš honum hafi hrakaš verulega į žeim öldum sem litla ķsöld stóš yfir. Nś hefur gróšur aukist aftur, samhliša hlżnandi loftslagi. Sem dęmi hefur sjįlfsprottinn gróšuržekja, sem telst vera mikil žekja, aukist um 30% frį įrinu 2002, į Skeišarįrsandi.

Vešurfar er stór įhrifavaldur gróšurfars.

 

Eldgos

Frį landnįmi hafa oršiš 174 skrįš eldgos į Ķslandi. Sum stór önnur minni. Mörg žessara gosa hafa valdiš miklum skaša į bśpeningi og jafnvel fólki. Žar hafa Katla og Hekla veriš duglegastar.

Tvö eldgos bera žó af ķ Ķslandssögunni. Žaš fyrra varš įriš 1362, ķ Hnappafellsjökli og lagši heila sveit ķ eyši, Litla Héraš. Žessi sveit var blómleg fyrir gos, fjölmenn og fjölbreyttur bśskapur. Bar žó hęst mikil kornrękt ķ žessari blómlegu sveit, enda grasgefin milli fjalls og fjöru. Stór hluti bśpenings drapst og fjöldi fólks fórst, ķ žessu eldgosi.

Žegar žeir sem eftir lifšu sneru til baka, til aš byggja bś sķn aftur, blasti viš žeim aušn, öręfi. Sveitin hefur sķšan boriš nafniš Öręfasveit og eldfjalliš sem eyšileggingunni olli, nafniš Öręfajökull.

Įrin 1783-84 geisušu Skaftįreldar. Žį sögu ęttu allir Ķslendingar aš žekkja. Er žeim lauk, hafši 70% af bśpening ķ landinu falliš og um 20% žjóšarinnar lįtist. Stór sį į gróšurfari um mest allt land og nęst eldunum var hann ekki til

Eldgos er annar įhrifavaldur gróšurfars og saman meš kólnandi vešurfari įtti gróšur hér į landi erfitt uppgangs.

 

Mannfjöldi, bśstofn

Byggš var nokkuš fljót aš komast į um allt land, efir landnįm. Tališ aš fjöldi landsmanna hafi fljótlega nįš einhverjum žśsundum. Lengi framanaf er tališ aš fjöldinn hafi legiš į milli 10 og 20 žśsund manns, sveiflast eftir įrferši og hvernig eldar logušu.

Landnįmsmenn fluttu meš sér til landsins ęr, nautgripi, hross, geitur, svķn og hęnsni. Nautgripir voru uppistašan ķ kjötframleišslunni, įsamt svķnum, en ęr voru lķtiš nżttar til žess, fyrst um sinn. Saušfjįrstofninn var lķtill. Žegar tók aš kólna varš svķnabśskapur nįnast śtilokašur. Nautgripabśskapur varš erfišari, en aušveldara var aš halda saušfé. Žvķ jókst hlutur žess ķ kjötframleišslu og nautgripir fyrst og fremst nżttir til framleišslu mjólkur og mjólkurafurša. Tališ er aš frį Sturlungaöld fram aš 19. öld, hafi saušfé ķ landinu veriš nįlęgt 50.000 fjįr, sveiflast ķ hlutfalli viš fólksfjölda.

Žegar lķša tók į 19. öldina fjölgaši fólki og samhliša žvķ bśpeningi, žó ekki ķ sama hlutfalli. Undir lok 19. aldar og fyrstu tvo įratugi žeirrar tuttugustu, voru miklir kuldar, eldgos og fjįrfellir. Žetta er talin vera helsta įstęša vesturfaranna. Žį var mannfjöldi ķ landinu kominn upp ķ 70.000 og tališ aš a.m.k. 15 til 20.000 manns hafi flutt bśferlum vestur um haf.

Frį 1920 til dagsins ķ dag, hefur landsmönnum fjölgaš mjög hratt, Samhliša žvķ fjölgaši saušfé ķ landinu, žó hęgar og undir lok įttunda įratugarins nįši fjöldi saušfjįr hįmarki, um 800.000 fjįr. Sķšan hefur fé fękkaš um rśmlega 40%.

Žegar skošaš er hvernig fjöldi fjįr į Ķslandi skiptist milli landshluta, kemur ķ ljós aš flest fé er į vestan veršu noršurlandi, en fęst į eystri hluta noršurlands. Kannski finnst einhverjum žetta undarlegt, žar sem gróšurfar finnst vart betra ķ nokkrum landshluta en vestanveršu noršurlandi og aš landfok er vart hęgt hęgt aš finna meira į landinu en einmitt eystri hluta noršurlands. Rétt er aš benda į aš vestari hluti noršurlands hefur sloppiš best gegnum žau 174 eldgos sem oršiš hafa frį landnįmi og žvķ nęr eingöngu žurft aš berjast viš kuldann į litlu ķsöld, mešan eystri hluti noršurlands hefur žurft aš glķma viš bįša žessa vįgesti, gegnum aldirnar.

Mikiš įtak hefur veriš unniš ķ landgręšslu. Žar eiga bęndur stęrstan heišurinn, enda veriš erfitt aš sękja fé ķ rķkissjóšs til slķkra verka, gegnum tķšina. Žaš sem rķkiš hefur lagt fram er fyrst og fremst stjórnun og utanumhald landgręšslu. Verkin og hrįefni hafa bęndur aš mestu lagt fram og oftast ķ sjįlfbošavinnu og fyrir eigin reikning

Žaš er ljóst aš saušfé į minnstan žįtt ķ gróšureyšingu, enda fįtt fé ķ landinu allt fram undir sķšustu öld. Nįttśruöflin spila žar stęrstan sess. Aušvitaš mį einnig segja aš koma mannskepnunnar til landsins spili žar eitthvaš innķ, sér ķ lagi fyrstu įr byggšar. Sjįlfsagt hafa landnįmsmenn sótt sér sprek ķ eldinn og unniš eitthvaš timbur. 

Žó er erfitt aš fullyrša aš gróšuržekja landsins vęri meiri, žó landiš hefši aldrei byggst.


Bęndur lįta hafa sig aš fķflum

Formašur Landsamtaka slįturleyfishafa fullyršir aš offramleišsla į lambakjöti sé um 2000 tonn, aš um žessi mįnašarmót verši umframbirgšir um 1800 tonn.

Ķ lķtilli frétt į vefmišli ruv, žann 25. jślķ sķšastlišinn, žar sem fréttamašur hafši samband viš nokkrar afuršastöšvar, kemur fram aš birgšasöfnun frį sķšasta įri er um 200 tonn, eša sem nemur nįlęgt 10 daga neyslu Ķslendinga. Ekki gefa allar afuršastöšvarnar upp heildaruppsöfnun, en śt frį žvķ sem upp er gefiš er žaš langt frį aš vera 2000 tonn.

SS; birgšir 80 tonnum meira en ķ fyrra, ekki gefiš upp heildarbirgšir.

KS; engin birgšaaukning frį žvķ į sķšasta įri, segjast eiga "nógu miklar" birgšir.

Noršlenska; engin birgšaaukning frį žvķ ķ fyrra, ekki gefiš upp heildarmagn en segjast eiga nokkuš af "röngum bitum".

Fjallalamb; 100 tonnum meiri birgšir en ķ fyrra, sagt vera helmingi meira en vanalega.

SAH; birgšir 20 tonnum meiri en ķ fyrra, heildarbirgšir um 100 tonn.

Slįturfélag Vopnafiršinga; engin birgšasöfnun frį žvķ ķ fyrra, heildarbirgšir um 200 tonn.

Einnig kemur fram ķ žessari frétt aš engin afuršastöš į til hryggi og bendir Gķsli Garšason, slįturhśsstjóri SAH į aš ef saušfjįrstofninn verši dreginn saman um 20%, vanta um 450 tonn af hryggjum į markaš hér į landi! Sumar afuršastöšvar eiga ekki heldur lęri og birgšir af žeim langt komnar hjį öšrum. Žar sem lķtiš er til af lęrum mį ętla aš mikill skortur verši einnig į žeirri afurš, viš slķkan samdrįtt sem rįšherra bošar.

Žęr upplżsingar sem fram koma ķ žessari frétt į vefmišli ruv, žann 25. jślķ sķšastlišinn, eru svör forsvarsmanna slįturleyfishafa viš spurningum fréttamanns. Žetta eru žeirra orš, engin birgšatalning né stašfesting į aš žau séu rétt. Vel getur veriš aš birgšir séu enn minni!

Žaš hlżtur aš vera krafa bęnda aš fram fari strax birgšatalning hjį afuršastöšvum. Rįšherra viršist ekki ętla aš hafa manndóm til slķkrar kröfu. Arkar bara įttavillt um flóann!

Fį žarf stašfestu į hverjar raunverulegar birgšir af kjöti eru ķ frystigeymslum afuršastöšva. Ef žęr eru minni en formašur Landsamtaka slįturleyfishafa segir, jafnvel mun minni, er aušvitaš śt ķ hött aš stķga slķkt ógęfuskref aš fękka saušfé ķ landinu. Ef žaš er rétt aš slķkt leiši til skorts į hryggjum upp į 450 tonn og lambalęrum um svipaš magn, er ljóst aš skašinn af slķkri skeršingu getur oršiš mjög mikill. Žaš mun žį ekki leysa vanda afuršastöšva, heldur auka hann og žaš mun leiša įšur óžekktar skelfingar yfir saušfjįrbęndur og byggš ķ landinu. Sveitir munu fara ķ eyši.

Til aš leysa vanda veršur aš finna rętur hans. Vandinn viršist ekki vera til kominn vegna offramleišslu. Hver er hann žį?

 

 


mbl.is Tvö žśsund tonna offramleišsla
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Frétt eša auglżsing?

Žaš er undarlegt aš fréttamenn séu aš ręša viš hobbżbęndur vegna alvarlegs vanda saušfjįrbęnda. Nema aušvitaš aš um auglżsingu sé aš ręša.

Bęndur ķ Įrdal, Kelduhverfi, ętla aš taka allt sitt kjöt heim og selja beint til višskiptavina, alls um 140 skrokka. Til framleišslu į 140 lömbum žarf innanviš 80 vetrarfóšrašar ęr, ž.e. ef aršsemin er 1,8 į kind, sem žykir lįgmark ķ dag. Um slķkt fjįrbś veršur ekki talaš öšru vķsi en hobbżbśskap.

Fyrst hélt ég aš žarna vęri prentvilla, aš eitt nśll hefši vantaš uppį tölu um innlegg. Žegar fréttin er lesin er žó hęgt aš ętla aš um rétta tölu sé aš ręša, ef miš er tekiš af kostnaši viš įburš og plast. Hann getur passaš fyrir 80 kinda bś įsamt slatta af hrossum.

Hvers vegna ręšir ekki fréttamašur viš alvöru bónda, bónda sem hefur sitt lķfsvišurvęri af saušfjįrbśskap. Bónda sem er meš 600 - 800 vetrarfóšrašar kindur. Fréttamašur gęti spurt hann hvort hann hafi hugsaš sér aš taka allt sitt kjöt heim, til sölu beint til višskiptavina, alla sķna 1100 til 1500 skrokka!

Vandinn saušfjįrbęnda er mikill, en hobbżbęndum er žó ekki vorkunn. Mun frekar spurning hvort slķkir bęndur eigi aš vera į beingreišslukerfinu og žannig skerša kjör žeirra sem hafa saušfjįrbśskap sem sitt lķfsvišurvęri!


mbl.is Taka allt kjötiš heim og selja
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fjalliš tók sótt og lķtil mśs fęddist

Kjötfjalliš svokallaša er bara lķtil žśfa. Ķ lķtilli frétt į vefmišli ruv, žann 25 įgśst, fyrir fjórum dögum sķšan, er athyglisvert vištal fréttamanns viš forsvarsmenn afuršastöšva. Ekki fylgdi fréttamašurinn žessari frétt eftir, ekki var hśn flutt į ljósvakamišlum ruv og enginn annar fréttamišill hefur séš įstęšu til aš skoša žessa frétt nįnar.

Ķ žessari frétt kom fram aš byrgšir af lambakjöti eru nęsta litlar, tališ aš um 5-600 tonn muni verša til viš upphaf slįturtķšar, eša sem nemur eins mįnaša byrgšum. Žaš kom einnig fram aš žessir forsvarsmenn telji žaš vera ešlilegar byrgšir, svipašar og veriš hafa um langt skeiš.

Žaš kemur einnig fram aš byršaaukning frį žvķ ķ fyrra samsvarar innan viš 10 daga neyslu. Hjį flestum eru lambahryggir upp ornir, sumar afuršastöšvar hafa einnig klįraš lambalęrin en eitthvaš af frampörtum enn til hjį flestum.

Žaš er sem sagt ekki neitt kjötfjall til, einungis örlitlar byrgšir af žvķ kjöti sem sķst selst en skortur į hinu sem vinsęlla er, aš sögn forsvarsmanna afuršastöšva.

Žetta skķtur nokkuš skökku viš, žar sem afuršastöšvar hafa bošaš allt aš 35% veršlękkun til bęnda, auk lengingu į śtgreišslutķma. Įstęšan var sögš mikil byršaaukning į lambakjöti!

Hvernig stendur į žvķ aš enginn veitir žessari frétt athygli? Hvar eru rįšamenn? Hvar er forusta bęnda?

Rétt er aš taka fram aš žetta eru svör forsvarsmanna afuršastöšva til fréttamanns. Žetta er ekki byršatalnig, einungis orš forsvarsmannanna. Byrgšir gętu allt eins veriš mun minni. Reyndar mį frekar gera rįš fyrir aš svo sé, žar sem afuršastöšvar hafa skert heimtökurétt bęnda enn frekar og bendir žaš til kjötskorts frekar en byršasöfnunnar!

Legiš er į stjórnvöldum aš grķpa innķ žann vanda sem bęndur standa frammi fyrir, enda śtilokaš aš žeir geti tekiš į sig 35% launalękkun nś, eftir 10% launalękkun į sķšasta įri. Ętti žį ekki aš vera fyrsta verk stjórnvalda aš fį stašfestingu į hver vandinn virkilega er? Hvernig er hęgt aš leysa vanda sem ekki hefur veriš skilgreindur og stašfestur? Žaš liggur nś ljóst fyrir, eftir svör forsvarsmanna afuršastöšva til fréttamanns, aš vandinn liggur ekki ķ offramleišslu į lambakjöti. Hver er vandinn žį?

Aš leysa vanda į röngum forsendum er rétt eins og pissa ķ skó sinn. Vandinn mun standa eftir og nżr vandi veršur til.

Krafa stjórnvalda um 20% skeršingu saušfjįrstofnsins er žvķ arfavitlaus og beinlķnis hęttuleg. Žaš mun ekki leysa vanda afuršastöšva heldur auka hann. Žaš mun setja saušfjįrbęndur ķ įšur óžekktan vanda og sveitir landsins ķ uppnįm.

Ég er nś svo saklaus aš ég hélt virkilega, eftir aš žessi frétt var birt, aš allir fjölmišlar fęru į flug. Ég hélt lķka aš landbśnašarrįšherra myndi strax senda skipun um byršatalningu hjį afuršastöšvum. Veglegt verkefni fyrir MAST, žeir gera žį ekkert af sér į mešan.

Fyrst og fremst hélt ég aš forsvarsmenn bęnda myndu lįta heyra ķ sér og krefjast žess aš mįliš yršu skošaš ķ kjölinn. Žaš eru jś bęndur sem eiga aš taka į sig skellinn!!

 

 

 


Draugagangur ķ afuršastöšvum?

Allir sem komir eru til efri įra, muna žį tķš er rķkiš keypti umframbirgšir kjöts af afuršastöšvum. Žvķ var sķšan eytt og landsmenn borgušu brśsann. Žegar uppvķst var aš afuršastöšvar voru aš fį greitt fyrir mun meira kjöt en žęr eyddu, var rugliš stöšvaš. Draugurinn var svęfšur.

Ég, eins og flestir landsmenn, trśi yfirleitt žvķ sem įbyrgir ašilar segja. Žvķ hafši ég ekki įstęšu til aš ętla annaš en aš afuršastöšvarnar vęru aš segja satt, žegar žęr sögšu mikla uppsöfnun į kjöti vera įstęšu žess aš lękka žyrfti afuršaverš til bęnda. Fannst reyndar nokkuš skrķtiš aš til lausnar žeim vanda, sem afuršastöšvar töldu nema einum milljarši króna, žyrfti aš skerša greišslu til bęnda um tvo milljarša.

Į netmišlum undanfariš, hafa komiš frįsagnir fólks af žvķ aš erfišlega gangi aš fį lambakjöt, jafnvel veriš sżndar myndir af tómum hillum. Nokkuš merkilegt ķ ljósi umręšunnar! Ķ lķtilli frétt į vefmišli ruv, sem reynda finnst hvergi annarstašar og fréttastofan hefur algerlega haldiš utan ljósvakamišla sinna, kemur fram aš uppsöfnun afuršastöšva sé nįnast engin, frį fyrra įri. Skortur er į lambahryggjum en eitthvaš til af stęrri lęrum og frampörtum.

Getur veriš aš afuršastöšvarnar séu aš vekja upp 45 įra gamlan draug? Getur veriš aš afuršastöšvarnar séu aš bśa til vanda, til žess aš sękja meira fé ķ rķkissjóš? Er žaš kannski įstęša žess aš žęr skerša verš til bęnda um sem nemur tvöfaldri žeirri upphęš sem vinnslustöšvarnar telja sig vanta? Sé svo, er mįliš grafalvarlegt og žarfnast skošunar strax!

Ķ fyrri pistlum mķnum gekk ég śt frį aš vandinn vęri raunverulegur og skellti skuldinni į rśssabann og sterka krónu. Aušvitaš mį segja aš žessir tveir faktorar séu sökudólgar, ekki žó fyrir vanda vinnslustöšva, heldur sem hamlandi į enn frekari framleišslu lambakjöts, sterkari stöšu saušfjįrbśskapar. Rśssabanniš er sennilega varanlegur vandi, jafnvel žó žvķ verši aflétt. Mörg įr mun taka aš vinna žį markaši aftur. Sterkt gengi krónunnar er tķmabundinn vandi, sem žegar er fariš aš sjį fyrir endann į. Ekki hvarflaši aš mér aš afuršastöšvarnar vęru ķ einhverjum sóšalegum leik!

Forsvarsmenn afuršastöšva hafa nokkuš haldiš žvķ fram aš stór lęri sé vandi. Žó hafa žessir sömu ašilar hvatt til žess gegnum įrin, aš bęndur framleiddu stęrri lömb. Stór lęri eru ekki vandamįl, vandinn liggur ķ framsetningunni.

Fyrir žaš fyrsta žį selst aušvitaš ekki žaš sem ekki er til sölu. Stór lęri finnast ekki ķ kjötboršum stórverslana.

Ķ öšru lagi eru stęrri lęrin best til fallin til framleišslu lęrissneiša, ķ staš žess aš sóa "seljanlegri" lęrunum ķ žaš. Stórar lęrissneišar eru vandfundnar ķ verslunum.

Ķ žrišja lagi mį śrbeina stęrri lęrin og skipta ķ tvennt. Śrbeinuš lęri eru vandfundin ķ verslunum og alls ekki hįlf.

Ķ fjórša lagi mį taka stęrri lęrin og brytja nišur ķ gśllas. Betra hrįefni fęst ekki ķ slķkan rétt.

Svona mętti lengi telja, vandinn liggur ķ framsetningunni, liggur hjį afuršastöšvunum. Žetta į viš um flest er snżr aš framsetningu lambakjöts.

Merkingar er annaš sem kostar ekkert nema vilja. Erlendir feršamenn sem hingaš koma vilja aš sjįlfsögšu kynnast ķslenskum mat, rétt eins og viš viljum kynnast matarmenningu žeirra žjóša sem viš heimsękjum. Erlent feršafólk talar yfirleitt ekki ķslensku. Žaš kaupir ekki žaš sem žaš veit ekki hvaš er, eša hvernig skuli handera. Žetta mį laga meš žvķ einu aš bęta merkingar.

Žaš mį margt gera til aš auka söluna,bęši hér innanlands sem og erlendis. Nś um stundir er gengi krónunnar sterkt, en žaš mun lįta unda og žį eykst salan śr landi.

Ķ ljósi žessara fréttar į vefmišli ruv, hlżtur aš vera forgangsatriši aš gera birgšatalningu hjį afuršastöšvum. Žaš hlżtur aš verša aš kryfja vandann, įšur en lengra er haldiš. Stjórnvöld hafa opnaš į aš eitthvaš skuli gert fyrir bęndur, žó enn sé žetta óttaleg baun og fjarri žvķ aš leysa vandann.

En žessu fylgir böggull, skerša skal saušfjįrstofninn um 20%! Nś žegar er skortur į sumum saušfjįrafuršum og hann mun aukast. Ašrar munu ekki žola svo mikla skeršingu saušfjįrstofnsins. Meš 20% skeršingu mun verša bśinn til kjötskortur ķ landinu. Kannski er žaš sś stefna sem unniš er aš?!

Rįšherrar eins stjórnarflokksins hafa mikiš hamraš į aš endurskoša žurfi bśvörusamninginn, aš žaš sé forsenda alls. Sś endurskošun er žegar hafin og reyndar įkvęši um hana ķ sjįlfum samningnum. Og vissulega žarf žessi samningur endurskošun. Žaš er śt ķ hött aš ein atvinnugrein skuli žurfa įr eftir įr aš taka į sig skeršingar, upp į tugi prósenta, įlķka margar prósentur og rįšamenn žjóšarinnar taka sér ķ launahękkanir. Žaš er engin atvinnugrein sem getur tekiš viš slķkum įlögum, allra sķst žegar vandinn er alls ekki žeirri atvinnugreina aš kenna, heldur stjórnvaldsįkvöršunum og kannski vélbragša nęsta hlekks ķ viršiskešjunni!!

Hér žarf aš koma į einhverskonar kerfi sem tryggir bęndum žaš sem žeim ber. Bęndur hafa fariš ķ einu og öllu eftir žvķ sem bśvörusamningar hafa bošiš žeim og žvķ śt ķ hött aš lįta žį taka į sig birgšar og óstjórn einhverra annarra.

Ég ętla ekki aš ręša verslunina, en margt mį laga ķ vinnslunni. Réttast vęri  aš gefa vinnslunni afarkosti. Aš hśn fįi eitt įr til aš sżna sig og sanna og žau fyrirtęki sem ekki nį tökum į sķnum rekstri verši einfaldlega lögš af. Žaš er nęgt fólk sem tilbśiš vęri aš taka viš kefli žeirra, fólk sem hefur metnaš og vilja til aš gera betur.

Žaš fer um mann hrollur aš sjį formann Landssamtaka saušfjįrbęnda nįnast fagna žvķ aš hśn og sveitungar hennar sunnan heiša, skuli "einungis" žurfa aš taka į sig 26% launalękkun, mešan kollegar hennar noršan heiša verša aš sętta sig viš 35% lękkun.

Hvar er kjarkurinn? Hvar er dugurinn?

 

 


mbl.is Veršhruniš ęgilegt įfall
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Snillingurinn į Höfšanum

Mann rekur ķ rogastans žegar snillingar eins og forstjóri OR tjįir sig, svo langt frį raunveruleikanum sem sį mašur viršist vera.

Eitthvaš leikur vafi um hver kostnašur viš višgerš į hśsi OR muni verša, stundum talaš um 1,7 milljarša og stundum yfir 2 milljarša. Viršist fara eftir skapi žeirra sem rętt er viš, hverju sinni. Žaš er aušvitaš gališ aš leggja žurfi upp ķ slķkan kostnaš til višgerša į nįnast nżju hśsi. Reyndar mišast žessi višgeršakostnašur viš aš glerklęšning verši sett į allt hśsiš. Vęntanlega mį finna ódżrara og jafnvel betra efni en gler til višgeršanna og lękka žannig kostnašinn verulega. Menn geta haft sķnar skošanir į žessu hśsi, tilurš žess og tilgangi. Um žaš mį endalaust deila, en stašreyndin er sś aš hśsiš var reist, žaš lekur og žaš žarfnast višgerša.

Innskot forstjóra OR, um aš hugsanlega vęri best aš rķfa hśsiš, gerir flesta kjaftstopp! Žvķlķkt og annaš eins!

Kostnašur viš aš rķfa hśsiš er talinn eitthvaš örlķtiš meiri en višgerš, ž.e. višgerš meš glervegg. Jafnvel žó hęgt vęri aš reikna nišurrif eitthvaš ódżrara en višgerš, er hugmyndin gjörsamlega galin. Fyrir žaš fyrsta į OR ekki hśsiš, seldi žaš fyrir nokkrum misserum sķšan. Ķ žeim sölusamningi var įkvęši um aš OR sęi um višhald hśssins og tekiš skyldi tillit til kostnašar ķ śtreikningi hśsaleigu. Žvķ mun kostnašur viš višhaldiš skiptast milli OR og eigenda.

Žaš er žvķ eigenda hśssins aš įkveša hvort žaš skuli rifiš eša ekki. OR getur engu žar rįšiš.

En skošum ašeins rugliš. Hvort heldur hśsiš er rifiš eša gert viš žaš, mun kostnašurinn liggja nįlęgt tveim milljöršum. Ž.e. samkvęmt tölum OR.

Žvķ er spurningin hvort kasta eigi tveim milljöršum til aš rķfa hśsiš og standa eftir meš ekkert, eša hitt aš leggja heldur lęgri upphęš til višgerša į žvķ og standa žį eftir meš stórt og gott hśsnęši.

Žaš žarf einstaka "snillinga" til aš jafna žessu saman!!


mbl.is Tjón į hśsi OR nemur 1,7 milljöršum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eggiš, hęnan og Mįr

Į kynningarfundi peningastefnunefndar Sešlabankans upplżsti Mįr Gušmundsson aš bśiš vęri aš leysa aldagamla gįtu; eggiš kemur ekki į undan hęnunni.

Aušvitaš tók fjįrmįlaheimurinn dżfu viš žessa tilkynningu, enda tķmamóta uppgötvun aš ręša!

Nś žarf Mįr bara aš finna śt hvernig hęnan veršur til. Žegar hann hefur svariš viš žeirri spurningu, gęti veriš aš hann hafi öšlast nęga reynslu til aš stjórna hér įkvöršunum um vexti til handa okkur mörlandanum!!


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband