Hvaš mį nota 45 milljarša ?

Ef allir hręgammasjóšir kaupa evrur af sešlabankanum fyrir žęr krónur sem žeir eiga hér į landi, munu žeir gręša heila 45 milljarša, mišaš viš žaš tilboš sem žeim stóš til handa į sķšasta įri. Žetta er vel yfir tuttugu prósent įvöxtun į nokkrum mįnušum! Geri ašrir betur!

Žessir auka 45 milljaršar flytjast beint śr landi og munu žvķ ekki skila neinum arši fyrir žjóšarbśiš, meiri lķkur į aš įhrif žess verši aukiš fall krónunnar og óstöšugleiki ķ hagkerfi okkar.

En hvaš hefšum viš getaš gert viš žessa 45 milljarša?

Til aš rķkisstjórnin geti fariš aš lögum varšandi samgönguįętlun, vantar um 10 milljarša króna.

Svo aldrašir og öryrkjar nįi aš lifa mannsęmandi lķfi žarf um 11 milljarša króna.

Žarna vęru farnir 21 milljaršur, eša sama fé og nś žegar er stašfest aš hręgammasjóšir fį aukreitis. Eftir eru žį 24 milljaršar, ef ašrir hręgammasjóšir hoppa į vagninn.

Vel mętti hugsa sér aš um helmingur žess fjįr yrši nżttur sem aukaframlag til reksturs heilbrigšiskerfisins um land allt, veitir sannarlega ekki af. Hinn helminginn mętti sķšan nżta til fyrstu framkvęmda viš nżtt og betra landssjśkrahśs, į nżjum og betri staš.

En žaš er annars til lķtils aš velta žvķ fyrir sér hvaš vęri hęgt aš nota žessa 45 milljarša, Višreisn og Björt framtķš hafa fęrt hręgammasjóšunum žessa peninga į silfurfati og reist žį veglega viš svo framtķš žeirra er björt!!


mbl.is Vešmįl vogunarsjóšanna gekk upp
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Guš blessi Ķsland

Žaš fór um mann hrollur aš horfa į "landsfešurna" flytja fólki fréttir um afnįm hafta. Žeir virtust ekkert vita hvaš žeir vęru aš gera, né hvaša įhrif žessara ašgerša myndu leiša yfir žegna landsins.

Hręšsla viš aš gengi krónunnar muni hękka viš afnįm hafta var žeim ofarlega ķ huga, svona eins og okkar gjaldmišill sé einhver ógn viš dollara, pund og jafnvel evru.

Aušvitaš mun gengiš falla viš afnįm hafta, sér ķ lagi žegar stigiš er fullt skref śt ķ feniš. Veršbólga mun aukast og vextir hękka. Stöšugleikanum hefur veriš fórnaš.

Og allir eru įnęgšir, ž.e. allir bankar, allir śtgeršamenn, allir fjįrmagnseigendur og aušvitaš kętast mest allir žeir sem stįlu fé af žjóšinni fyrir hrun og hafa įtt erfitt meš aš höndla meš žaš erlendis. Nś eru žeir frjįlsir meš žaš fjįrmagn. 

Samiš hefur veriš viš erlenda aflandskrónueigendur, žrįtt fyrir aš fjįrmįlarįšherra hafi fullyrt į Alžingi fyrir nokkrum dögum aš slķkir samningar stęšu ekki til ķ brįš. Žaš minnir nokkuš į orš og efndir annars fjįrmįlarįšherra hér į Ķslandi, voriš 2009!! 

Aš venju er svo reikningnum kastaš į almenna landsmenn, launafólkiš. Žvķ mun blęša!


mbl.is Öll fjįrmagnshöft afnumin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rothögg į vegakerfi landsins

Jón Gunnarsson, rįšherra samgöngumįla, hefur fariš mikinn sķšustu daga og vikur. Žar hefur hann talaš um aš framkvęma žurfi svo og svo mikiš og nefnt żmis verkefni, bęši innan og utan samgönguįętlunar. Žetta allt ętlaši hann aš fjįrmagna meš vegtollum umhverfis höfušborgina. Eins og bśast mįtti viš mętti sś ętlan rįšherrans mikilli mótspyrnu.

Nś hefur rįšherrann hins vegar skipt um kśrs, ķ staš žess aš tala fyrir auknum framkvęmdum hefur hann nś skoriš nišur verulega, eša um 10 milljarša króna. Vęntanlega er žetta herbragš hjį honum til žess ętlaš aš breyta hugsanahętti fólk til vegtolla, aš vinna žvķ mįli fylgi meš hótunum.

Žaš er nokkuš merkilegt aš skoša žennan lista yfir nišurskurš rįšherrans. Öll eru žau verkefni śt į landsbyggšinni, öll eru žau innan samgönguįętlunar og flest eru žau mjög brżn og mörg hver bešiš ķ įratugi. Ekki kemur fram ķ fréttinni hvaša verkefni fį nįš hjį rįšherranum, utan žrjś, gatnamót Krķsuvķkurvegar, Vestmannaeyjaferja og Dżrafjaršargöng. Hvaš fleira į aš gera nefnir hann ekki, en ljóst er af listanum yfir žaš sem skoriš er nišur, aš landsbyggšin mun lķtiš eša ekkert fį, meiri lķkur į aš einhverjir reišhjólastķgar innan Reykjavķkur verši žar ķ forgangi.

Ķ fjįrlögum įrsins 2017 kemur fram aš 29 milljaršar eru ętlašir til vega- og fjarskiptamįla. Ekki kemur fram hvernig skiptingin į žessu fjįrmagni mun verša, milli žessara tveggja mįlaflokka. Ķ vištali viš rįšherrann segir hann aš 4,5 milljaršar séu ętlašir til nżrra framkvęmda. Nś hef ég ekki žekkingu til aš segja til um hvort žetta sé ešlileg skipting né hvort 24,5 milljaršar dugi vegageršinni til rekstur og višhalds, auk eflingu fjarskipta į landinu. Viš fyrstu sżn viršist sem veruleg vanįętlun hafi veriš til žessara mįlaflokka, viš gerš fjįrlaga fyrir įriš 2017. Samgönguįętlun er ekki eitthvaš marklaust skjal, heldur įkvöršun Alžingis og žvķ hljóta stjórnvöld hverjum tķma vera bundin af žeirri įętlun og finna fé til žeirra framkvęmda sem į žeirri įętlun eru, hverju sinni.

Svona til upplżsingar žį eru skattar og gjöld sem bķleigendur greiša til rķkissjóšs talin nema vel yfir 70 milljöršum į žessu įri. Žį er ekki tekiš tillit til žess aš umferš er aš aukast til muna, bęši innlendra ökumanna og ekki sķšur vegna aukins fjölda feršamanna. Jafnvel žó žangaš yrši sóttir žeir 10 milljaršar sem žarf til aš standast vegaįętlun, getur rķkiš vel viš unaš, Hefur samt sem įšur aukaskatt af bķleigendum vel yfir 30 milljarša, mišaš viš aš bķleigendur séu einnig lįtnir greiša kostnaš viš eflingu fjarskipta į Ķslandi, auk uppbyggingu og višhalds vegakerfisins!!

Vegakerfiš į Ķslandi er ekki til sóma, veriš svelt fjįrhagslega ķ įratugi og ber žess skżr merki. Žegar hruniš skall į var nįnast lokaš algjörlega į allar framkvęmdir og žaš sem verra var, višhald var dregiš mjög nišur. Enn vantar mikiš upp į aš jafnvęgi sé komiš milli framlaga til vegamįla og žörf. Žó er fjįröflunin til stašar, en hśn er nżtt til annarra verkefna, aš stęšstum hluta. Žetta veršur aš laga og vissulega gladdist mašur žegar samgönguįętlun var samžykkt į sķšasta žingi. Žar var aš sjį aš nś ętti loks aš taka į vandanum, sem ķ raun er aš verša óvišrįšanlegur vķša. En eins og įšur segir, žį viršast stjórnvöld ekkert mark taka į žeim lögum sem Alžingi samžykkir.

Forgangsröšun rįšherrans er nokkuš undarleg. Ķ umręšum sķšustu vikna hefur hann talaš um auknar įlögur į bķleigendur, meš žvķ aš leggja į vegtolla. Ķ žeirri umręšu var honum tķšrętt um vegabętur umhverfis höfušborgina, Sundabraut, tvöföldun flestra vega ķ tugi kķlómetra śt fyrir borgarmörkin og fleira ķ žeim dśr. Aš žvķ loknu ętlaši sķšan rįšherrann aš nżta vegtollana til uppbyggingar į vegakerfinu śt į landi.

Sem fįfróšum leikmanni er manni žessi forgangsröšun rįšherrans nokkuš framandi. Ég bż į Akranesi og vissulega myndi ég fagna tvöföldun Kjalarness og jafnvel Sundabraut. En žessar framkvęmdir eru žó ekki žęr sem mest aš kalla, fjarri žvķ. Mešan fjöldi einbreišra brśa skiptir tugum į hringveginum, mešan enn eru ómalbikašir kaflar į helstu stofnleišum, mešan einangrun heilu landshlutanna yfir vetrarmįnušina er stašreynd og mešan hundrušir kķlómetra af žjóšvegum eru svo mjóir aš vörubķla geta vart męst, er ęši flottręfilslegt aš tala um tvöföldun vega vķtt og breytt śt frį höfušborginni. Žį mį hęglega minnka verulega įlagiš į veginn gegnum Hvalfjaršargöng til Reykjavķkur, meš žvķ einu aš virkja enn frekar höfnina į Grundartanga, aš öllum žungaflutningum sem nś fara į milli noršur- og vesturlands aš Sundahöfn, verši beint aš Grundartangahöfn. Žannig mętti fresta tvöföldun žessa kafla um nokkur įr og Sundabraut um mörg įr.

Eins og įšur segir, žį nefnir rįšherrann žrjś verkefni sem munu halda sér, Dżrafjaršargöng, Vestmannaeyjarferju og gatnamót Krżsuvķkurvegar.

Dżrafjaršargöng eru vissulega komin į tķma og žaš fyrir margt löngu sķšan. Hins vegar er spurning hver bótin af žeim veršur, ef ķbśar noršurhluta Vestfjarša komast einungis yfir ķ Arnarfjörš. Žegar vegirnir um Gufudalssveit og Dynjandisheiši hafa veriš afskrifašir.

Um Vestmannaeyjarferju hefur veriš deilt. Vissulega žarf aš koma einhverju lagi į samgöngur milli lands og Eyja, hvort žessi ferja breyti einhverju žar um er svo annaš mįl.

Sannarlega er žörf į mislęgum gatnamótum į Krķsuvķkurveg. En žar, eins og svo vķša hjį vegageršinni, viršast menn hafa hugsaš meš einhverju öšru en hausnum. Innan viš 2 kķlómetrum noršan eša austan žessara gatnamóta eru mislęg gatnamót. Um žau lį Krķsuvķkurvegur žar til fyrir skömmu aš honum var breytt og nż gatnamót voru gerš žar sem žau eru nś. Aušvitaš įtti ekki aš breyta žessum vegi nema mislęg gatnamót kęmu samtķmis, enda nįnast sami umferšaržungi žar į Reykjanesbrautinni og 2 kķlómetrum noršar!

Nokkuš hefur veriš um alvarleg slys žar sem tvöföldun vega lżkur og viš tekur einfaldur vegur. Žetta į helst viš um Reykjanesbraut og Sušurlandsveg. Žetta er aušvitaš skelfilegt og žarf aš taka į. Įframhald tvöföldunar er žó ekki lausn, nema kannski į kaflanum sušur af Hafnarfirši. Frekari lausn vęri aš taka nišur ökuhraša og setja upp hrašamyndvélar, į žį kafla sem flest slys verša. Žar til bśiš er aš tvöfalda allan hringveginn og allar stofnbrautir į landsbyggšinni, mun alltaf verša hęttukafli žar sem tvöföldun endar.

Megin mįliš er žó aš byrja į aš taka af allar einbreišar brżr ķ landinu, malbika alla ómalbikaša kafla į stofnbrautum, brjóta eins mikiš og mögulegt er einangrun sveitarfélaga og landshluta og aš breikka alla vegi žannig aš ekki skapist hętta žegar bķlar mętast. Žegar žessu er lokiš mį skoša hvort flottręfilshįtturinn getur tekiš viš, meš tvöföldun vega allt ķ kringum höfušborgina og lagningu nżrra vega svo hęgt sé aš bruna til hennar į sem mestum hraša.

Ekki veit ég hvernig landsbyggšažingmenn stjórnarflokkanna ętla aš réttlęta žennan nišurskurš rįšherrans. Žaš er hętt viš aš einhverjir žeirra hlaupist undan merkjum žegar į reynir, enda ljóst aš tilvera žeirra į žingi er alltaf hįš kjósendum. Jón Gunnarsson fór vel af staš, en nś hefur hann spilaš rassinn śr buxunum, svo vęgt sé til orša tekiš. Standi žessi įkvöršun hans mun žaš verša rothögg į vegakerfi landsins og öryggi allra sem um žaš fara!!

 


Aš leggjast flatur undir kśgara sinn

Mikiš rétt hjį formanni utanrķkismįlanefndar, EES samningurinn žjónar ekki lengur okkar hagsmunum. Įstęša žess er einkum sś aš annar ašili žessa samnings, ž.e. ESB, hefur tekist aš tślka samninginn į sinn veg og gert okkur aš taka hér upp ķžyngjandi lög og reglur, sum hver ķ andstöšu viš okkar stjórnarskrį. Žetta hefur tekist hjį ESB vegna žess aš ķslenskir stjórnmįlamenn hafa ekki veriš sķnu starfi vaxnir aš standa vörš um hag Ķslands og aš eftir upphaflega samningnum yrši unniš.

Žaš kom skżrt fram žegar žessi samningur var samžykktur af Alžingi, framhjį žjóšinni, aš engin įkvęši hans brytu ķ bįga viš stjórnarskrį okkar. Į žeirri forsendu einni gat Alžingi samžykkt žennan samning įn aškomu žjóšarinnar. Nś er ljóst aš žetta stenst ekki lengur og žvķ žessi samningur ekki lengur ķ gildi.

Žaš er ljóst aš ESB hefur neytt aflsmunar gegn okkur Ķslendingum, varšandi tślkun EES samningsins. Žó vissulega megi saka ķslenska stjórnmįlamenn um linkind gegnum įrin, varšandi framkvęmd samningsins, er žaš eftir sem įšur aflsmunur stęrri ašilans sem hefur rįšiš um framkvęmd hans. Žetta kallast ķ daglegu tali kśgun.

Augljósasta ašferšin til aš losna undan kśgara er aušvitaš aš koma sér burt frį honum, slķta öll tengsl.

Formašur utanrķkismįlanefndar vill hins vegar leggjast flöt undir kśgarann!! Žaš er ekki bara aumingjalegt sjónarmiš heldur beinlķnis hęttulegt.


mbl.is Segir EES ekki duga lengur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Einvaldurinn ķ Gušrśnartśninu

Hver fęrši forseta ASĶ žaš vald aš įkveša örlög launafólks ķ landinu? Hvaša heimild hefur hann til aš įkveša frestun į opnun kjarasamninga, žegar forsendubresturinn er stašfestur?

Žegar sķšustu kjarasamningar voru geršir var žaš įn allrar aškomu ASĶ. Eftir bitra reynslu įkvįšu launžegar aš heimila EKKI sķnum stéttarfélögum aš afhenda sambandinu samningsréttinn.

Ķ žessum samningum var įkvęši um endurskošun um hvort forsendur kjarasamningsins stęšust. M.a. var ein slķk endurskošun nś ķ febrśar. Af einhverjum óžekktum įstęšum hefur forseti ASĶ stašiš ķ žessari endurskošun, sem fulltrśi launžega. Ekki minnist ég žess aš launžegar hafi veriš spuršir um hvort žeir treystu žeim manni til verksins, en kannski skiptir žaš ekki öllu mįli. Endurskošunin sjįlf er ķ sjįlfu sér einföld, skošaš er hvernig stašiš hefur veriš viš žau loforš sem ķ samningnum fólust. Ķ ljós kom, eins og flestir hugsandi menn vissu, aš forsendubrestur varš į kjarasamningnum. Žar meš er kjarasamningurinn laus, opinn. Ekkert įkvęši var ķ kjarasamningnum aš semja mętti um slķka opnun, samningurinn einfaldlega opnast ef forsendur standast ekki. Einfalt og aušskiljanlegt fyrir flesta.

Aušvitaš getur sś staša komiš upp, eins og hugsanlega mį segja aš sé nś uppi, aš ekki sé skynsamlegt aš opna samningana og betra sé aš semja um frestun žess. Žį įkvöršun geta og meiga hins vegar launžegar einir taka. Formenn stéttarfélaga hafa ekki žaš įkvöršunarvald og enn sķšur forseti samtaka stéttarfélaga.

Žį var ömurlegt aš hlusta į vištal viš forseta ASĶ ķ kvöldfréttum ruv. Ekki einungis talaši hann žar eins og hann vęri einhver fulltrśi launžega landsins, heldur blandaši žar saman ótengdum mįlefnum og ruglaši beinlķnis śt ķ eitt. SALEK samkomulagiš var honum žar hugleikiš, eins og įšur, žó launžegum hafi aš gęfu tekist aš gera sķšasta kjarasamning įn žess aš spyrša žann ófögnuš saman viš hann. Žvķ kemur SALEK samkomulagiš ekkert viš endurskošun kjarasamnings nś.

SALEK samkomulagiš er hugšarefni SA og forseta ASĶ. Launžegar hafa aldrei lagt blessun sķna yfir žaš samkomulag, enda ekki annaš en skelfing sem žaš samkomulag getur leitt yfir launafólk. Nś er žaš samkomulag fullkomlega falliš um sjįlft sig, žar sem einn stęšsti ašilinn aš žvķ, sjįlft rķkiš, hefur engan vilja til aš fara eftir žvķ. Forseti ASĶ, sem ķ óleyfi launžega hefur unniš aš žessu samkomulagi, veršur aš įtta sig į aš hann kemst ekki lengra meš žaš, sama hvaš vinir hans ķ SA segja.

Allt frį žvķ nśverandi forseti ASĶ settist ķ žann stól sem hann vermir, hefur hann ljóst og leynt unniš gegn launžegum žessa lands. Hann į aš skammast til aš segja sig frį žessu starfi og žaš strax!!


mbl.is Kjarasamningum ekki sagt upp
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hįtt hreykir heimskur sér

Žorgeršur Katrķn, sjįvarśtvegs og landbśnašarrįšherra hrópar hśrra fyrir sjįlfri sér. Žykist hafa unniš stórsigur.

Kjaradeila sjómanna nś, er (var) einhver sś erfišasta hingaš til. Žegar loks kom aš žvķ aš deiluašilar nįšu saman stóš eitt mįl śtaf, skattur į matar og dagpeninga. Um réttlęti žess afslįttar mį lesa ķ sķšasta pistli mķnum og ętla ég ekki aš fjölyrša um žaš hér, en ķtreka aš starfsfólk rįšuneyta, ž.m.t. rįšherrar njóta slķkra frķšinda, jafnvel žó allur kostnašur sé greiddur.

Deiluašilar męttu į nokkra fundi meš rįšherra og reyndu hvaš žeir gįtu aš koma henni ķ skilning um hvaš mįliš snerist, en rįšherra gaf sig ekki. Žaš var svo loks ķ fyrrakvöld sem rįšherra mętti į fund deiluašila meš "sįttatillögu". Ekki hefur fengist upp gefiš hvaš fólst ķ žeirri tillögu, en samningsašilar höfnušu henni, kannski vegna žess aš rįšherra veifaši byssu um lögbann, ef ekki vęri gengiš frį samningi. Reyndar hefur rįšherra sagt aš hśn hafi ekki hótaš neinu, žó hśn gerši deiluašilum ljóst aš lögbann yrši sett į verkfalliš, ef ekki vęri samiš. Hvernig rįšherra skilgreinir hótun veršur hśn aušvitaš aš hafa fyrir sig.

Eftir žennan fund meš rįšherra settust samningsašilar nišur og gengu frį samningi, enda ekki um annaš aš ręša. Lausnin fólst ķ aš śtgeršin greiši matinn fyrir sjómenn. Nś veit ég ekki hvort ķ tillögum rįšherra var aš sś lausn myndi leysa sjómenn undan žvķ aš greiša skatt af fęšishlunnindum, aš öšrum kosti breytir engu fyrir sjómenn žó śtgeršin skaffi žeim frķtt fęši. Hafi, hins vegar, ķ tilboši rįšherrans falist loforš um skattleysi į matarhlunnindi, er ljóst aš kostnašur rķkisins veršur mun meiri en ef skattleysi į matarpeninga hefši veriš samžykk. Žaš hefur komiš fram aš žessi breyting į kjarasamningnum mun kosta śtgeršina töluverša peninga og žann kostnaš mun hśn aušvitaš setja inn ķ reksturinn. "Tapašar" skatttekjur rķkisins munu žvķ verša umtalsvert hęrri meš žessari lausn, en ef gengiš hefši veriš aš kröfum sjómanna.

Ef sjómenn žurfa aš greiša skatt af žessum hlunnindum, mun "tekjutap" rķkisins verša minna, žó hęrra en ef matarpeningar hefšu veriš geršir skattlausir. Žį mun hins vegar verša erfitt aš fį žennan kjarasamning samžykktan.

Allir vita hvaš žaš žķšir ef samningurinn veršur felldur, rįšherra hefur sagt žaš sjįlf. Žį verša strax sett lög į deiluna, lögbann į verkfalliš. Jafnvel žó allir viti hver stašan er, skal rįšherra ekki ganga śt frį žvķ sem gefnu aš samningurinn verši samžykktur. Veigamesta atrišiš fyrir sjómenn er aš žeir viti hvort fęšishlunnindin verša undanžegin skatti.

Ef svo er, ef rįšherra hefur lofaš samninganefndunum aš sjómenn yršu undanžegnir skatti af matarhlunnindum, er ljóst aš rįšherrann valdi mun dżrari leiš til lausnar deilunni. Ekki veršur séš annaš en aš žaš hafi žį veriš vegna fįdęma žrjósku. Aš vegna ótķmabęrra yfirlżsinga į fyrri stigum mįlsins hafi rįšherra frekar vališ dżrari leišina en aš éta ofanķ sig vanhugsuš ummęli.

Slķkur rįšherra er meš öllu óhęfur ķ starfi!!

 


mbl.is „Eitt stórt takk og hśrra“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mešvituš eša ómešvituš fįviska rįšherra

Framkoma sjįvarśtvegsrįšherra minnir mjög į framkomu nżkjörins forseta Bandarķkjanna. Hśn hljóp fram meš stašlausa stafi, strax og gagnrżni kom į hana um afskiptaleysi vegna sjómannaverkfallsins. Žvermóšskan leyfir henni sķšan ekki aš snśa af villu sķns vega, žrįtt fyrir aš allar stašreyndir segi aš hśn hafi rangt fyrir sér.

Sjįlfur er ég verkamašur ķ landi og vinn žannig vinnu aš ég fę greidda fęšispeninga, aš hluta til utan stašgreišsluskatts en skatt žarf ég aš greiša af hluta žessa fjįr. Ég fę ekki dagpeninga, enda fer ég til vinnu heiman frį mér og kem heim aftur ķ fašm fjölskyldunnar aš vinnuvakt lokinni. Hjį henni er ég sķšan žar til nęsta vakt hefst.

Ef ég vęri sendur śt į land, af mķnum vinnuveitanda, fengi ég aš sjįlfsögšu dagpeninga sem munu žį innihalda fęšispeninga aš auki. Žaš eina sem ég žarf aš gera er aš passa upp į allar nótur vegna fęšis og uppihalds ķ žeirri ferš og žar meš losna ég undan skattgreišslu af žeim dagpeningunum.

Hjį rįšuneytunum er žessu ašeins öšruvķsi fariš. Aušvitaš fį starfsmenn žeirra, einnig rįšherrar, dagpeninga žegar fariš er śt fyrir höfušborgina, en žessir ašilar žurfa hins vegar ekki aš hirša um nótudrasliš. Žeirra dagpeningar eru utan stašgreišslu. Nś er žaš svo aš žegar rįšamenn žjóšarinnar gera svo lķtiš aš lįta sjį sig ķ hinum żmsu byggšum landsins, er gjarnan slegiš upp veislu žeim til handa, enda ekki į hverjum degi sem slķkt mektarfólk kemur ķ heimsókn. Hvort til slķkrar veislu var bošiš ķ ferš sjįvarśtvegsrįšherra į Vestfirši, sķšustu daga, veit ég ekki, en žar sem vestfiršingar eru einstaklega gestrisiš fólk mį fastlega gera rįš fyrir aš rįšherrann hafi fengiš a.m.k. eina frķa mįltķš ķ feršinni. Dagpeningar hennar minnka žó ekkert viš žaš.

Žaš liggur žvķ fyrir aš allt launafólk, utan sjómenn, fęr dagpeninga žegar žaš žarf aš stunda vinnu fjarri heimili sķnu. Svolķtiš er misjafnt hvernig fariš er meš fólk varšandi skattaskil af žessum peningum,sumir žurfa aš sanna kostnaš į móti mešan ašrir, t.d. starfsfólk rįšuneyta, fęr skattafslįttinn sjįlfkrafa. Ešli mįlsins samkvęmt er śtilokaš aš krefja sjómenn um kostnašarnótur til aš fį skattafslįtt af dagpeningum.

Įstęšu žess aš sjómenn hafa ekki žessi frķšindi eru aušvitaš žekkt. Frį įrinu 1957 til įrsins 2009 höfšu sjómenn svokallašan sjómannaafslįtt, ž.e. įkvešinn skattafslįtt af sķnum tekjum fyrir hvern dag sem veriš var į sjó.

Žaš var svo hin eina tęra vinstristjórn sem afnįm žennan afslįtt meš einu pennastriki og sjómenn sįtu eftir, eina starfstéttin į Ķslandi, sem engar bętur fęr fyrir aš stunda vinnu fjarri fašmi fjölskyldunnar svo dögum og vikum skiptir. Sjįvarśtvegsrįšherra kallar žessa ašgerš vinstristjórnarinnar "einföldun į skattkerfinu". Sś rķkisstjórn hefur aldrei fyrri veriš talin hafa einfaldaš skattkerfiš hér įlandi, žvert į móti.

Fram hefur komiš ķ mįli rįšherra aš skattleysi į dag og fęšispeninga sjómanna muni kosta rķkissjóš yfir 700 milljónir króna. Žaš er ekki stór upphęš mišaš viš mörg kślulįnin sem afskrifuš voru eftir hrun. Žį mį einnig snśa dęminu viš og segja aš rķkissjóšur sé aš ofskattleggja sjómenn um žessa upphęš.

Žaš sem eftir stendur er aš rįšherra vill ekki eša getur ekki skiliš samhengi hlutanna. Krafa sjómanna er fjarri žvķ aš vera upp į marga milljarša, eins og rįšherra lét frį sér į fyrstu stigum mįlsins. Krafa sjómanna er ekki nein nišurgreišsla į launakostnaši śtgeršarinnar, eins og margoft hefur oltiš af vörum rįšherrans.

Krafa sjómanna er einungis aš samręmis veriš gętt. Aš žeir fįi žaš sama og allt annaš launafólk ķ landinu, fįi skattafslįtt af dag- og fęšispeningum. Žar sem žeim er ómögulegt aš leggja fram kostnašarnótur móti žessum skatti, er eina leišin aš žetta verši tekiš śt fyrir stašgreišslu, svona eins og hjį rįšuneytunum. Ef rįšherrann vill endilega aš žaš gangi jafnt yfir allt launafólk mį hęglega gera slķkt, įn nokkurs kostnašar fyrir rķkissjóš.

Samningur liggur fyrir milli sjómanna og śtgerša. Ekki veršur žó skrifaš undir fyrr en rįšherra brżtur odd af oflęti sķnu! Verkfalliš er žvķ allt hennar, hér eftir.


mbl.is „Ętlumst til žess aš žeir klįri deiluna“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Sjaldan hef ég flotinu neitaš"

Bretar vilja ekki hafa flot ķ sķnum peningum. Reyndar vissi ég ekki aš slķkt vęri algengt, svona yfir höfuš.

Žaš sem kannski kemur mest į óvart er aš svokallašar vegan ętur eru hellst mótfallnar flotinu. Žvķ vaknar sś spurning til hvers Bretar brśka peningasešla, hvort žeir séu sošnir ķ sśpu og étnir!


mbl.is 100.000 manns mótmęla nżjum sešli
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vegatollar

Hugmyndin um vegatolla er ekki nż af nįlinni, umręšan um žį leiš hefur alltaf dśkkaš upp aftur og aftur. Aš mörgu leyti er žessi hugmynd ekki fjarstęšukennd, enda hugsunin aš žeir sem nżta sér vegakerfiš greiši fyrir žį notkun.

Žvķ er hugmyndin um vegatolla alls ekki svo vitlaus, nema fyrir žį einföldu stašreynd aš žeir sem um vegina fara eru žegar aš greiša vel fyrir, reyndar svo vel aš erfitt er aš sjį hvaša rök réttlęta vegatollana. Bifreišaeigendur, en žaš er jś ķ flestum tilfellum bķlar sem um vegina aka, eru aš greiša um 70 milljarša į įri til rķkisins. Ekki er hęgt aš sjį ķ fjįrlögum įrsins 2017 nįkvęmlega hversu mikil śtgjöld rķkisins eru til vegamįla, žar sem fjarskipum er žar spyrt saman viš vegamįl. Til žeirra tveggja mįlaflokka er įętlaš aš nżta tępa 29 milljarša, af žeim 70 sem innheimtast. Frekar lélegar endurheimtur!  

Rįšherra bendir réttilega į aš vķša erlendis séu vegtollar žekktir. Žaš er vissulega rétt, en hann lętur vera aš nefna žį stašreynd aš žar sem slķkt er gert eru ašrar įlögur į bķleigendur mun minni en hér į landi og sumar įlögur hér meš öllu óžekktar žar ytra. Bķleigendur žurfa žar ekki aš greiša til rķkisins nįnast jafn hįa upphęš og framleišandinn, flutningsašilinn og dķlerinn fęr, žegar keyptur er nżr bķll. Žar žurfa bķleigendur ekki heldur aš greiša til rķkisins nįnast sömu upphęš fyrir eldsneytiš og framleišandi žess, flutningsašilar og dreifingarašilar fį. Svona mętti lengi telja.

Žaš er ekkert žvķ til fyrirstöšu aš taka upp vegtolla og frįleitt aš halda žvķ fram aš meš žvķ vęri veriš aš brjóta einhverja jafnręšisreglu. Ekki frekar en sś innheimta sem nś er stunduš į bķleigendur.

En frumforsenda vegtolla hlżtur aš vera aš ašrir tollar og gjöld séu žį lękkuš eša afnumin. Žaš er sjįlfsagt aš bera sig saman viš erlendar žjóšir og taka upp žaš sem vel reynist žar, ef viš teljum žaš gera okkur gagn. Žį veršum viš aš sjįlfsögšu aš horfa til heildarmyndarinnar, ekki bara einn žįtt.


mbl.is Brżtur ekki gegn jafnręši ķbśa
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Veldur sį er į heldur

Mikil snilld var gerš viš samningu stjórnarsįttmįla rķkisstjórnar Bjarna Benediktssonar og ekki aš undra žó tķma hafi tekiš aš setja žennan sįttmįla saman. Snilldin sem gerš var felst ķ žvķ aš žessi sįttmįli getur falliš öllum ķ geš, fer eftir hvernig hann er lesinn og hvaša skilning menn setja ķ žaš sem fram er sett. Marinó G Njįlsson fer vel yfir žennan sįttmįla į bloggsķšu sinni og gerir žaš vel, eins og annaš. Žessi śttekt hans er mjög góš og litlu viš hana aš bęta.

Žó langar mig til aš taka einn kafla sįttmįlans upp hér, ž.e. kaflann um landbśnaš. Žó žetta sé ein aš buršarstošum samfélags okkar er kaflinn um landbśnaš ansi rżr.

Śr stjórnarsįttmįlanum:

Landbśnašur

Įfram skal lögš įhersla į framleišslu heilnęmra, innlendra afurša ķ umhverfisvęnum og samkeppnishęfum landbśnaši. Velferš dżra verši ķ hįvegum höfš. Skilvirkt eftirlit meš dżrum og matvęlaframleišslu verši tryggt, sem og gętt aš neytendavernd.

Breytingar į bśvörusamningi og bśvörulögum skulu miša aš žvķ aš leggja įherslu į aukna framleišni, hagsmuni og valfrelsi neytenda og bęnda og fjölbreytt vöruśrval. Jafnframt verši horft til samkeppnisstöšu landbśnašar į Ķslandi vegna legu landsins, vešurfars og takmarkašra landgęša. Hreinn landbśnašur, žegar litiš er til afurša og umhverfis, og minni kolefnislosun veršur įsamt framangreindum žįttum leišarljósiš ķ landbśnašarstefnu stjórnvalda. Leggja ber įherslu į aš draga ekki śr hagkvęmni og styšja įfram viš jafna stöšu bęnda eins og kostur er.

Endurskošun bśvörusamnings veršur grunnur aš nżju samkomulagi viš bęndur sem mišaš er viš aš ljśki eigi sķšar en įriš 2019. Veršur af hįlfu stjórnvalda hvatt til aš vęgi almennari stušnings verši aukiš, svo sem til jaršręktar, fjįrfestingar, nżsköpunar, umhverfisverndar og nżlišunar, en dregiš śr sértękum bśgreinastyrkjum. Endurskoša žarf rįšstöfun innflutningskvóta og greina forsendur fyrir frįvikum frį samkeppnislögum fyrir mjólkurišnašinn og gera višeigandi breytingar.

Viš fyrsta lestur žessa kafla viršist žarna vera vel hugaš aš landbśnašnum. Talaš um heilnęmi, fjölbreytni, skilvirkt eftirlit, hagsmuni bęnda og fleira fallegt ķ žeim dśr. Semsagt hiš besta mįl. En žarna er einungis hįlfur sannleikurinn.

Ekki kemur į óvart, meš tilliti til hvaša flokkar mynda žessa rķkisstjórn, aš vęgi žeirra sem sjį um aš höndla meš landbśnašarvörurnar er žarna aukiš verulega og er žaš kallaš "valfrelsi neytenda". Enginn fer ķ grafgötur meš aš žarna er fyrst og fremst veriš aš huga aš hag verslunar ķ landinu og ętti engum aš lįta sér detta til hugar aš hśn skili neinu til neytenda. Verslunin ķ landinu hefur ekki sżnt žroska til aš huga aš hag neytenda į neinu sviši, eins og umręša sķšustu vikna hefur sannaš svo įžreifanlega. Įlagning verslunarinnar er hvergi ķ hinum vestręna heimi hęrri en hér og bera įrsreikningar hennar merki žess.

Ķ mįlsgreininni um endurskošun į bśvörusamningi eru sett fram markmiš. Žar er m.a. talaš um auknar greišslur til nżlišunnar og er žaš hiš besta mįl. Hins vegar er talaš um aš draga śr framleišsluframlögum og auka landnżtingarframlög. Allir sem til žekkja kannast viš fingraförin į žessari leiš og aš hśn er ęttuš frį landbśnašarstefnu ESB, landbśnašarstefnu sem sigldi ķ strand fyrir mörgum įrum sķšan, žó stjórnendur sambandsins hafi ekki įttaš sig į žeirri stašreynd.

Aušvitaš er gott aš vera opinn fyrir žvķ sem ašrar žjóšir eru aš gera, en žį į aušvitaš aš leita til žeirra sem eru aš gera hlutina betur en viš, ekki žeirra sem hafa undanfarin įr og įratugi markvisst unniš aš rśstun landbśnašar ķ sķnum löndum, s.s. löndin innan ESB! Viš eigum aš sękja žaš sem gott er til annarra, en lįta hiš slęma eiga sig.

Reyndar er nokkuš undarlegt aš koma fram meš einhliša markmiš. Žetta er jś endurskošun į gildandi samningi og slķk endurskošun hlżtur aš verša samningsatriši. Eša til hvers var rįšherra aš skipa 13 manna hóp ķ slķka umręšu, ef nišurstašan liggur fyrir?!

Loks er svo impraš į innflutningskvótana og samkeppnislög, ķ lok kaflans um landbśnašarmįl. Žar er mašur engu nęr. Žar er algerlega opinn tékki.

Hiš snilldarlega oršalag žessa kafla, sem og flestra eša allra kafla sįttmįlans, gerir žaš aš verkum aš ekki veršur komiš hönd į neitt haldbęrt um stefnu ķ landbśnašarmįlum.

Žar veldur sį er į heldur. Og žvķ mišur veršur aš segja aš sį sem į heldur er kannski ekki sį sem bęndur treysta best til žess aš valda. Ekki aš Žorgeršur Katrķn sé heimskari en annaš fólk, žvert į móti er hęgt aš gera rįš fyrir aš gįfnafar hennar sé ķ góšu lagi.

Hitt er stašreynd aš hśn į engar rętur til sveita landsins, leikaradóttir alin upp į mölinni. Žaš er einfaldlega til of mikils męlst aš skilningur hennar į landbśnaši sé meš žeim hętti aš hśn geti tekiš réttar įkvaršanir ķ žeim mįlaflokki, sér ķ lagi žegar stjórnarsįttmįlinn gefur henni svo frķtt spil sem raunin er. Žvķ mišur.

 

 


Móšganir lżsa žeim sem žęr nota

Mašur veršur eiginlega alveg oršlaus aš hlusta į žjóškjörna fulltrśa landsins flytja slķka tillögu, sem žingmenn VG gera. Svo arfavitlaus sem hśn er og algjörlega śt ķ hött. Og ekki nóg meš aš žetta fólk vilji fį aš móšga erlenda žjóšhöfšingja, heldur viršist žaš setja sig upp į móti žvķ aš menn séu dęmdir fyrir aš kasta bensķnsprengjum aš erlendum sendirįšum. Hvaš bżr eiginlega ķ höfši fólks sem svona talar?

Žetta kallar žetta fólk mįlfrelsi. Žvķlķk afbökun!!

Mįlfrelsi, sem og öllu frelsi, fylgja takmarkanir. Žaš er sjįlfsögš kurteisi og ętti ekki aš žurfa aš ręša frekar, aš žjóšhöfšingjar erlendra rķkja, sem eru žjóškjörnir af eigin žjóš, fįi notiš verndar fyrir móšgunum, ķ žaš minnsta žeirra landsmanna sem viš sem žjóš kjósum til forsvars fyrir okkur. Aušvitaš getur okkur mislķkaš stjórnarfar annarra landa og hvernig žjóšhöfšingjar žeirra haga sér. Žį į aš rökręša slķkt į réttum vettvangi og fęra rök fyrir mįli sķnu. Móšganir munu aldrei skila neinum įrangri.

Beri slķkar rökręšur ekki įrangur, aš okkar mati, höfum viš sem žjóš einungis um tvennt aš velja, aš sętta okkur viš žaš stjórnarfar sem ašrar žjóšir velja sér gildi įfram hjį žeim, nś eša aš slķta stjórnmįlasambandi viš žęr.

Žaš sem vekur ugg hjį manni, viš aš sjį og heyra žessa tillögu VG į Alžingi, er hvort žaš fólk sem hana flytjur hafi virkilega ekki vit eša žroska til aš stunda ešlilega gagnrżnisumręšu. Hvort žetta fólk sé svo skini skroppiš aš telja móšganir vera žaš eina sem dugi ķ kappręšum.

Illa er fariš fyrir ķslensku lżšręši, žegar svo ženkjandi fólk nęr kjöri til Alžingis. Žį er hętt viš aš erfitt reynist fyrir okkur aš rökstyšja slęmt stjórnarfar annarra žjóša!!

 

 


mbl.is Löglegt verši aš móšga žjóšhöfšingja
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Launalękkun" žingmanna

Daginn eftir kosningar, sķšasta haust, hękkušu laun žingmanna um heil 44%. Žetta koma vitaskuld eins og köld vatnsgusa ķ andlita launžega žessa lands, en fjöldi žeirra er meš lęgri heildarlaun en sem nam launahękkuninni einni, er žingmenn fengu. Sem dęmi nam žessi hękkun sem svarar til tęplega žreföldum ellilķfeyri žeirra sem byggši landiš śr örbyrgš til velsęldar!

Višbrögš almennings voru hins vegar vęg, allt of vęg. Sennilegasta skżring žess er aš fólk vildi ekki trśa žessu óréttlęti, aš svona lagaš gęti einfaldlega ekki gerst hér į landi. En įkvöršunin stóš og stendur. Einstaka žingmašur hvķslaši einhver hjįróma mótmęli og žį hellst einhver žeirra sem kosinn hafši veriš į žing ķ fyrsta sinn, daginn įšur. Žeir žögnušu žó fljótlega og sķšan hafa žingmenn flestir žagaš žunnu hljóši um žessa rķflegu kauphękkun, Nokkrir hafa veriš svo bķręfnir aš réttlęta žessa hękkun. Vonandi muna kjósendur nöfn žeirra nęst žegar kosiš veršur.

Nś ętla žingmenn aš vera svo miskunnsamir og "lękka" laun sķn aftur og hafa fališ forseta Alžingis aš flytja žaš mįl. Žaš į sem sagt aš skila svona fjóršungi til baka, žannig aš launahękkunin verši "bara" sem svarar tvöföldum ellilķfeyri!

En skošum žetta ašeins. Sagt er aš "lękkun" launa žingmanna verši sem svarar 150 žśsund krónum į mįnuši. Eitthvaš vefst žó fyrir mér reiknisdęmiš sem forseti leggur fyrir žingiš. Žar er talaš um aš lękka feršakostnaš um 54 žśsund krónur og aš žaš sé ķgildi 100 žśsund króna. Ef feršapeningur žingmanns lękkar um 54 žśsund krónur, žį er žaš vęntanlega lękkun launa hans um 54 žśsund krónur. Hvert ķgildi lękkunarinnar er skiptir ekki mįli, ekki frekar en hvert ķgildi launahękkunarinnar var. Žį hélt ég ķ fįvisku minni aš žingmenn fengju feršapeninga eftir žvķ sem žeir žurfa aš feršast, vegna žingstarfa. Aš sś fjįrhęš vęri fyrir feršalög, en ekki einhver föst upphęša, jafnt yfir lķnuna. Ef allir žingmenn fį žessa upphęš, óhįš žvķ hversu mikiš žeir žurfa aš feršast ķ sķnu starfi, er žetta ekki feršapeningur, heldur dulbśin launahękkun.

Žį er lagt til aš starfskostnašur lękki um 50 žśsund krónur į mįnuši. Ekki veit ég hver sį kostnašur er, en ljóst er aš hann er eitthvaš hęrri, kannski mun hęrri. Annars myndi verša sagt aš sį kostnašur myndi verša afnuminn en ekki lękkašur.

Ég vil taka skżrt fram aš ég er ekki hįskólamenntašur ķ stęršfręši og ķgildi launahękanna er mér ókunnugt hugtak. Mér sżnist aš "lękkun" launa žingmanna muni einungis verša um 104 žśsund krónur į mįnuši. Eftir stendur vel vęn launahękkun sem žeim var fęrš į silfurfati, langt umfram žaš sem ašrir žegnar žessa lands geta lįtiš sig dreyma um, nema kannski bankamenn og ašrir žeir sem véla meš auš landsmanna.

Vera mį aš žjóšinni žyki žetta vera höfšinglegt af žingmönnum, aš "lękka" laun sķn svona. Aš žarna sé komin tala sem almenningur skilur, er nęr žeirra raunveruleika.

Aumingjaskapur žingmanna felst hins vegar ķ žvķ aš setja ekki strax lög sem afnema žį gķgatķsku hękkun sem žeim var fęrš og lįta sér duga sömu launahękkun og almenningur žurfti aš sętta sig viš. Jafnvel žó prósentan hefši veriš notuš, hefši žaš veriš įsęttanlegra en svķviršan sem kjararįš fęrši žeim. Žessi lög įttu žingmenn aš koma sér saman um strax og žing kom saman fyrir jól og afgreiša žau į einum degi!

Allur leikaraskapur og öll žau leikrit sem žingmenn setja upp um žetta mįl, er žeim til hįborinnar skammar. Mešan stórir žjóšfélagshópar eru meš laun langt undir žeirri hękkun sem žeim var fęrš og mešan žeir sem byggšu upp žaš samfélag alsnęgta sem viš bśum viš, byggšu žaš upp śr engu, fį skammtaša smįaura til framfęris, ętti žingmenn aš sjį sóma sinn ķ aš afnema žaš órétti sem kjararįš fęrši fram fyrir žjóšina, daginn eftir žingkosningar.  

Žingmenn eru žjónar žjóšarinnar, ekki öfugt!!


mbl.is Leggur til lęgri greišslur til žingmanna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband