Hįtt hreykir heimskur sér

Žorgeršur Katrķn, sjįvarśtvegs og landbśnašarrįšherra hrópar hśrra fyrir sjįlfri sér. Žykist hafa unniš stórsigur.

Kjaradeila sjómanna nś, er (var) einhver sś erfišasta hingaš til. Žegar loks kom aš žvķ aš deiluašilar nįšu saman stóš eitt mįl śtaf, skattur į matar og dagpeninga. Um réttlęti žess afslįttar mį lesa ķ sķšasta pistli mķnum og ętla ég ekki aš fjölyrša um žaš hér, en ķtreka aš starfsfólk rįšuneyta, ž.m.t. rįšherrar njóta slķkra frķšinda, jafnvel žó allur kostnašur sé greiddur.

Deiluašilar męttu į nokkra fundi meš rįšherra og reyndu hvaš žeir gįtu aš koma henni ķ skilning um hvaš mįliš snerist, en rįšherra gaf sig ekki. Žaš var svo loks ķ fyrrakvöld sem rįšherra mętti į fund deiluašila meš "sįttatillögu". Ekki hefur fengist upp gefiš hvaš fólst ķ žeirri tillögu, en samningsašilar höfnušu henni, kannski vegna žess aš rįšherra veifaši byssu um lögbann, ef ekki vęri gengiš frį samningi. Reyndar hefur rįšherra sagt aš hśn hafi ekki hótaš neinu, žó hśn gerši deiluašilum ljóst aš lögbann yrši sett į verkfalliš, ef ekki vęri samiš. Hvernig rįšherra skilgreinir hótun veršur hśn aušvitaš aš hafa fyrir sig.

Eftir žennan fund meš rįšherra settust samningsašilar nišur og gengu frį samningi, enda ekki um annaš aš ręša. Lausnin fólst ķ aš śtgeršin greiši matinn fyrir sjómenn. Nś veit ég ekki hvort ķ tillögum rįšherra var aš sś lausn myndi leysa sjómenn undan žvķ aš greiša skatt af fęšishlunnindum, aš öšrum kosti breytir engu fyrir sjómenn žó śtgeršin skaffi žeim frķtt fęši. Hafi, hins vegar, ķ tilboši rįšherrans falist loforš um skattleysi į matarhlunnindi, er ljóst aš kostnašur rķkisins veršur mun meiri en ef skattleysi į matarpeninga hefši veriš samžykk. Žaš hefur komiš fram aš žessi breyting į kjarasamningnum mun kosta śtgeršina töluverša peninga og žann kostnaš mun hśn aušvitaš setja inn ķ reksturinn. "Tapašar" skatttekjur rķkisins munu žvķ verša umtalsvert hęrri meš žessari lausn, en ef gengiš hefši veriš aš kröfum sjómanna.

Ef sjómenn žurfa aš greiša skatt af žessum hlunnindum, mun "tekjutap" rķkisins verša minna, žó hęrra en ef matarpeningar hefšu veriš geršir skattlausir. Žį mun hins vegar verša erfitt aš fį žennan kjarasamning samžykktan.

Allir vita hvaš žaš žķšir ef samningurinn veršur felldur, rįšherra hefur sagt žaš sjįlf. Žį verša strax sett lög į deiluna, lögbann į verkfalliš. Jafnvel žó allir viti hver stašan er, skal rįšherra ekki ganga śt frį žvķ sem gefnu aš samningurinn verši samžykktur. Veigamesta atrišiš fyrir sjómenn er aš žeir viti hvort fęšishlunnindin verša undanžegin skatti.

Ef svo er, ef rįšherra hefur lofaš samninganefndunum aš sjómenn yršu undanžegnir skatti af matarhlunnindum, er ljóst aš rįšherrann valdi mun dżrari leiš til lausnar deilunni. Ekki veršur séš annaš en aš žaš hafi žį veriš vegna fįdęma žrjósku. Aš vegna ótķmabęrra yfirlżsinga į fyrri stigum mįlsins hafi rįšherra frekar vališ dżrari leišina en aš éta ofanķ sig vanhugsuš ummęli.

Slķkur rįšherra er meš öllu óhęfur ķ starfi!!

 


mbl.is „Eitt stórt takk og hśrra“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mešvituš eša ómešvituš fįviska rįšherra

Framkoma sjįvarśtvegsrįšherra minnir mjög į framkomu nżkjörins forseta Bandarķkjanna. Hśn hljóp fram meš stašlausa stafi, strax og gagnrżni kom į hana um afskiptaleysi vegna sjómannaverkfallsins. Žvermóšskan leyfir henni sķšan ekki aš snśa af villu sķns vega, žrįtt fyrir aš allar stašreyndir segi aš hśn hafi rangt fyrir sér.

Sjįlfur er ég verkamašur ķ landi og vinn žannig vinnu aš ég fę greidda fęšispeninga, aš hluta til utan stašgreišsluskatts en skatt žarf ég aš greiša af hluta žessa fjįr. Ég fę ekki dagpeninga, enda fer ég til vinnu heiman frį mér og kem heim aftur ķ fašm fjölskyldunnar aš vinnuvakt lokinni. Hjį henni er ég sķšan žar til nęsta vakt hefst.

Ef ég vęri sendur śt į land, af mķnum vinnuveitanda, fengi ég aš sjįlfsögšu dagpeninga sem munu žį innihalda fęšispeninga aš auki. Žaš eina sem ég žarf aš gera er aš passa upp į allar nótur vegna fęšis og uppihalds ķ žeirri ferš og žar meš losna ég undan skattgreišslu af žeim dagpeningunum.

Hjį rįšuneytunum er žessu ašeins öšruvķsi fariš. Aušvitaš fį starfsmenn žeirra, einnig rįšherrar, dagpeninga žegar fariš er śt fyrir höfušborgina, en žessir ašilar žurfa hins vegar ekki aš hirša um nótudrasliš. Žeirra dagpeningar eru utan stašgreišslu. Nś er žaš svo aš žegar rįšamenn žjóšarinnar gera svo lķtiš aš lįta sjį sig ķ hinum żmsu byggšum landsins, er gjarnan slegiš upp veislu žeim til handa, enda ekki į hverjum degi sem slķkt mektarfólk kemur ķ heimsókn. Hvort til slķkrar veislu var bošiš ķ ferš sjįvarśtvegsrįšherra į Vestfirši, sķšustu daga, veit ég ekki, en žar sem vestfiršingar eru einstaklega gestrisiš fólk mį fastlega gera rįš fyrir aš rįšherrann hafi fengiš a.m.k. eina frķa mįltķš ķ feršinni. Dagpeningar hennar minnka žó ekkert viš žaš.

Žaš liggur žvķ fyrir aš allt launafólk, utan sjómenn, fęr dagpeninga žegar žaš žarf aš stunda vinnu fjarri heimili sķnu. Svolķtiš er misjafnt hvernig fariš er meš fólk varšandi skattaskil af žessum peningum,sumir žurfa aš sanna kostnaš į móti mešan ašrir, t.d. starfsfólk rįšuneyta, fęr skattafslįttinn sjįlfkrafa. Ešli mįlsins samkvęmt er śtilokaš aš krefja sjómenn um kostnašarnótur til aš fį skattafslįtt af dagpeningum.

Įstęšu žess aš sjómenn hafa ekki žessi frķšindi eru aušvitaš žekkt. Frį įrinu 1957 til įrsins 2009 höfšu sjómenn svokallašan sjómannaafslįtt, ž.e. įkvešinn skattafslįtt af sķnum tekjum fyrir hvern dag sem veriš var į sjó.

Žaš var svo hin eina tęra vinstristjórn sem afnįm žennan afslįtt meš einu pennastriki og sjómenn sįtu eftir, eina starfstéttin į Ķslandi, sem engar bętur fęr fyrir aš stunda vinnu fjarri fašmi fjölskyldunnar svo dögum og vikum skiptir. Sjįvarśtvegsrįšherra kallar žessa ašgerš vinstristjórnarinnar "einföldun į skattkerfinu". Sś rķkisstjórn hefur aldrei fyrri veriš talin hafa einfaldaš skattkerfiš hér įlandi, žvert į móti.

Fram hefur komiš ķ mįli rįšherra aš skattleysi į dag og fęšispeninga sjómanna muni kosta rķkissjóš yfir 700 milljónir króna. Žaš er ekki stór upphęš mišaš viš mörg kślulįnin sem afskrifuš voru eftir hrun. Žį mį einnig snśa dęminu viš og segja aš rķkissjóšur sé aš ofskattleggja sjómenn um žessa upphęš.

Žaš sem eftir stendur er aš rįšherra vill ekki eša getur ekki skiliš samhengi hlutanna. Krafa sjómanna er fjarri žvķ aš vera upp į marga milljarša, eins og rįšherra lét frį sér į fyrstu stigum mįlsins. Krafa sjómanna er ekki nein nišurgreišsla į launakostnaši śtgeršarinnar, eins og margoft hefur oltiš af vörum rįšherrans.

Krafa sjómanna er einungis aš samręmis veriš gętt. Aš žeir fįi žaš sama og allt annaš launafólk ķ landinu, fįi skattafslįtt af dag- og fęšispeningum. Žar sem žeim er ómögulegt aš leggja fram kostnašarnótur móti žessum skatti, er eina leišin aš žetta verši tekiš śt fyrir stašgreišslu, svona eins og hjį rįšuneytunum. Ef rįšherrann vill endilega aš žaš gangi jafnt yfir allt launafólk mį hęglega gera slķkt, įn nokkurs kostnašar fyrir rķkissjóš.

Samningur liggur fyrir milli sjómanna og śtgerša. Ekki veršur žó skrifaš undir fyrr en rįšherra brżtur odd af oflęti sķnu! Verkfalliš er žvķ allt hennar, hér eftir.


mbl.is „Ętlumst til žess aš žeir klįri deiluna“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Sjaldan hef ég flotinu neitaš"

Bretar vilja ekki hafa flot ķ sķnum peningum. Reyndar vissi ég ekki aš slķkt vęri algengt, svona yfir höfuš.

Žaš sem kannski kemur mest į óvart er aš svokallašar vegan ętur eru hellst mótfallnar flotinu. Žvķ vaknar sś spurning til hvers Bretar brśka peningasešla, hvort žeir séu sošnir ķ sśpu og étnir!


mbl.is 100.000 manns mótmęla nżjum sešli
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vegatollar

Hugmyndin um vegatolla er ekki nż af nįlinni, umręšan um žį leiš hefur alltaf dśkkaš upp aftur og aftur. Aš mörgu leyti er žessi hugmynd ekki fjarstęšukennd, enda hugsunin aš žeir sem nżta sér vegakerfiš greiši fyrir žį notkun.

Žvķ er hugmyndin um vegatolla alls ekki svo vitlaus, nema fyrir žį einföldu stašreynd aš žeir sem um vegina fara eru žegar aš greiša vel fyrir, reyndar svo vel aš erfitt er aš sjį hvaša rök réttlęta vegatollana. Bifreišaeigendur, en žaš er jś ķ flestum tilfellum bķlar sem um vegina aka, eru aš greiša um 70 milljarša į įri til rķkisins. Ekki er hęgt aš sjį ķ fjįrlögum įrsins 2017 nįkvęmlega hversu mikil śtgjöld rķkisins eru til vegamįla, žar sem fjarskipum er žar spyrt saman viš vegamįl. Til žeirra tveggja mįlaflokka er įętlaš aš nżta tępa 29 milljarša, af žeim 70 sem innheimtast. Frekar lélegar endurheimtur!  

Rįšherra bendir réttilega į aš vķša erlendis séu vegtollar žekktir. Žaš er vissulega rétt, en hann lętur vera aš nefna žį stašreynd aš žar sem slķkt er gert eru ašrar įlögur į bķleigendur mun minni en hér į landi og sumar įlögur hér meš öllu óžekktar žar ytra. Bķleigendur žurfa žar ekki aš greiša til rķkisins nįnast jafn hįa upphęš og framleišandinn, flutningsašilinn og dķlerinn fęr, žegar keyptur er nżr bķll. Žar žurfa bķleigendur ekki heldur aš greiša til rķkisins nįnast sömu upphęš fyrir eldsneytiš og framleišandi žess, flutningsašilar og dreifingarašilar fį. Svona mętti lengi telja.

Žaš er ekkert žvķ til fyrirstöšu aš taka upp vegtolla og frįleitt aš halda žvķ fram aš meš žvķ vęri veriš aš brjóta einhverja jafnręšisreglu. Ekki frekar en sś innheimta sem nś er stunduš į bķleigendur.

En frumforsenda vegtolla hlżtur aš vera aš ašrir tollar og gjöld séu žį lękkuš eša afnumin. Žaš er sjįlfsagt aš bera sig saman viš erlendar žjóšir og taka upp žaš sem vel reynist žar, ef viš teljum žaš gera okkur gagn. Žį veršum viš aš sjįlfsögšu aš horfa til heildarmyndarinnar, ekki bara einn žįtt.


mbl.is Brżtur ekki gegn jafnręši ķbśa
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Veldur sį er į heldur

Mikil snilld var gerš viš samningu stjórnarsįttmįla rķkisstjórnar Bjarna Benediktssonar og ekki aš undra žó tķma hafi tekiš aš setja žennan sįttmįla saman. Snilldin sem gerš var felst ķ žvķ aš žessi sįttmįli getur falliš öllum ķ geš, fer eftir hvernig hann er lesinn og hvaša skilning menn setja ķ žaš sem fram er sett. Marinó G Njįlsson fer vel yfir žennan sįttmįla į bloggsķšu sinni og gerir žaš vel, eins og annaš. Žessi śttekt hans er mjög góš og litlu viš hana aš bęta.

Žó langar mig til aš taka einn kafla sįttmįlans upp hér, ž.e. kaflann um landbśnaš. Žó žetta sé ein aš buršarstošum samfélags okkar er kaflinn um landbśnaš ansi rżr.

Śr stjórnarsįttmįlanum:

Landbśnašur

Įfram skal lögš įhersla į framleišslu heilnęmra, innlendra afurša ķ umhverfisvęnum og samkeppnishęfum landbśnaši. Velferš dżra verši ķ hįvegum höfš. Skilvirkt eftirlit meš dżrum og matvęlaframleišslu verši tryggt, sem og gętt aš neytendavernd.

Breytingar į bśvörusamningi og bśvörulögum skulu miša aš žvķ aš leggja įherslu į aukna framleišni, hagsmuni og valfrelsi neytenda og bęnda og fjölbreytt vöruśrval. Jafnframt verši horft til samkeppnisstöšu landbśnašar į Ķslandi vegna legu landsins, vešurfars og takmarkašra landgęša. Hreinn landbśnašur, žegar litiš er til afurša og umhverfis, og minni kolefnislosun veršur įsamt framangreindum žįttum leišarljósiš ķ landbśnašarstefnu stjórnvalda. Leggja ber įherslu į aš draga ekki śr hagkvęmni og styšja įfram viš jafna stöšu bęnda eins og kostur er.

Endurskošun bśvörusamnings veršur grunnur aš nżju samkomulagi viš bęndur sem mišaš er viš aš ljśki eigi sķšar en įriš 2019. Veršur af hįlfu stjórnvalda hvatt til aš vęgi almennari stušnings verši aukiš, svo sem til jaršręktar, fjįrfestingar, nżsköpunar, umhverfisverndar og nżlišunar, en dregiš śr sértękum bśgreinastyrkjum. Endurskoša žarf rįšstöfun innflutningskvóta og greina forsendur fyrir frįvikum frį samkeppnislögum fyrir mjólkurišnašinn og gera višeigandi breytingar.

Viš fyrsta lestur žessa kafla viršist žarna vera vel hugaš aš landbśnašnum. Talaš um heilnęmi, fjölbreytni, skilvirkt eftirlit, hagsmuni bęnda og fleira fallegt ķ žeim dśr. Semsagt hiš besta mįl. En žarna er einungis hįlfur sannleikurinn.

Ekki kemur į óvart, meš tilliti til hvaša flokkar mynda žessa rķkisstjórn, aš vęgi žeirra sem sjį um aš höndla meš landbśnašarvörurnar er žarna aukiš verulega og er žaš kallaš "valfrelsi neytenda". Enginn fer ķ grafgötur meš aš žarna er fyrst og fremst veriš aš huga aš hag verslunar ķ landinu og ętti engum aš lįta sér detta til hugar aš hśn skili neinu til neytenda. Verslunin ķ landinu hefur ekki sżnt žroska til aš huga aš hag neytenda į neinu sviši, eins og umręša sķšustu vikna hefur sannaš svo įžreifanlega. Įlagning verslunarinnar er hvergi ķ hinum vestręna heimi hęrri en hér og bera įrsreikningar hennar merki žess.

Ķ mįlsgreininni um endurskošun į bśvörusamningi eru sett fram markmiš. Žar er m.a. talaš um auknar greišslur til nżlišunnar og er žaš hiš besta mįl. Hins vegar er talaš um aš draga śr framleišsluframlögum og auka landnżtingarframlög. Allir sem til žekkja kannast viš fingraförin į žessari leiš og aš hśn er ęttuš frį landbśnašarstefnu ESB, landbśnašarstefnu sem sigldi ķ strand fyrir mörgum įrum sķšan, žó stjórnendur sambandsins hafi ekki įttaš sig į žeirri stašreynd.

Aušvitaš er gott aš vera opinn fyrir žvķ sem ašrar žjóšir eru aš gera, en žį į aušvitaš aš leita til žeirra sem eru aš gera hlutina betur en viš, ekki žeirra sem hafa undanfarin įr og įratugi markvisst unniš aš rśstun landbśnašar ķ sķnum löndum, s.s. löndin innan ESB! Viš eigum aš sękja žaš sem gott er til annarra, en lįta hiš slęma eiga sig.

Reyndar er nokkuš undarlegt aš koma fram meš einhliša markmiš. Žetta er jś endurskošun į gildandi samningi og slķk endurskošun hlżtur aš verša samningsatriši. Eša til hvers var rįšherra aš skipa 13 manna hóp ķ slķka umręšu, ef nišurstašan liggur fyrir?!

Loks er svo impraš į innflutningskvótana og samkeppnislög, ķ lok kaflans um landbśnašarmįl. Žar er mašur engu nęr. Žar er algerlega opinn tékki.

Hiš snilldarlega oršalag žessa kafla, sem og flestra eša allra kafla sįttmįlans, gerir žaš aš verkum aš ekki veršur komiš hönd į neitt haldbęrt um stefnu ķ landbśnašarmįlum.

Žar veldur sį er į heldur. Og žvķ mišur veršur aš segja aš sį sem į heldur er kannski ekki sį sem bęndur treysta best til žess aš valda. Ekki aš Žorgeršur Katrķn sé heimskari en annaš fólk, žvert į móti er hęgt aš gera rįš fyrir aš gįfnafar hennar sé ķ góšu lagi.

Hitt er stašreynd aš hśn į engar rętur til sveita landsins, leikaradóttir alin upp į mölinni. Žaš er einfaldlega til of mikils męlst aš skilningur hennar į landbśnaši sé meš žeim hętti aš hśn geti tekiš réttar įkvaršanir ķ žeim mįlaflokki, sér ķ lagi žegar stjórnarsįttmįlinn gefur henni svo frķtt spil sem raunin er. Žvķ mišur.

 

 


Móšganir lżsa žeim sem žęr nota

Mašur veršur eiginlega alveg oršlaus aš hlusta į žjóškjörna fulltrśa landsins flytja slķka tillögu, sem žingmenn VG gera. Svo arfavitlaus sem hśn er og algjörlega śt ķ hött. Og ekki nóg meš aš žetta fólk vilji fį aš móšga erlenda žjóšhöfšingja, heldur viršist žaš setja sig upp į móti žvķ aš menn séu dęmdir fyrir aš kasta bensķnsprengjum aš erlendum sendirįšum. Hvaš bżr eiginlega ķ höfši fólks sem svona talar?

Žetta kallar žetta fólk mįlfrelsi. Žvķlķk afbökun!!

Mįlfrelsi, sem og öllu frelsi, fylgja takmarkanir. Žaš er sjįlfsögš kurteisi og ętti ekki aš žurfa aš ręša frekar, aš žjóšhöfšingjar erlendra rķkja, sem eru žjóškjörnir af eigin žjóš, fįi notiš verndar fyrir móšgunum, ķ žaš minnsta žeirra landsmanna sem viš sem žjóš kjósum til forsvars fyrir okkur. Aušvitaš getur okkur mislķkaš stjórnarfar annarra landa og hvernig žjóšhöfšingjar žeirra haga sér. Žį į aš rökręša slķkt į réttum vettvangi og fęra rök fyrir mįli sķnu. Móšganir munu aldrei skila neinum įrangri.

Beri slķkar rökręšur ekki įrangur, aš okkar mati, höfum viš sem žjóš einungis um tvennt aš velja, aš sętta okkur viš žaš stjórnarfar sem ašrar žjóšir velja sér gildi įfram hjį žeim, nś eša aš slķta stjórnmįlasambandi viš žęr.

Žaš sem vekur ugg hjį manni, viš aš sjį og heyra žessa tillögu VG į Alžingi, er hvort žaš fólk sem hana flytjur hafi virkilega ekki vit eša žroska til aš stunda ešlilega gagnrżnisumręšu. Hvort žetta fólk sé svo skini skroppiš aš telja móšganir vera žaš eina sem dugi ķ kappręšum.

Illa er fariš fyrir ķslensku lżšręši, žegar svo ženkjandi fólk nęr kjöri til Alžingis. Žį er hętt viš aš erfitt reynist fyrir okkur aš rökstyšja slęmt stjórnarfar annarra žjóša!!

 

 


mbl.is Löglegt verši aš móšga žjóšhöfšingja
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Launalękkun" žingmanna

Daginn eftir kosningar, sķšasta haust, hękkušu laun žingmanna um heil 44%. Žetta koma vitaskuld eins og köld vatnsgusa ķ andlita launžega žessa lands, en fjöldi žeirra er meš lęgri heildarlaun en sem nam launahękkuninni einni, er žingmenn fengu. Sem dęmi nam žessi hękkun sem svarar til tęplega žreföldum ellilķfeyri žeirra sem byggši landiš śr örbyrgš til velsęldar!

Višbrögš almennings voru hins vegar vęg, allt of vęg. Sennilegasta skżring žess er aš fólk vildi ekki trśa žessu óréttlęti, aš svona lagaš gęti einfaldlega ekki gerst hér į landi. En įkvöršunin stóš og stendur. Einstaka žingmašur hvķslaši einhver hjįróma mótmęli og žį hellst einhver žeirra sem kosinn hafši veriš į žing ķ fyrsta sinn, daginn įšur. Žeir žögnušu žó fljótlega og sķšan hafa žingmenn flestir žagaš žunnu hljóši um žessa rķflegu kauphękkun, Nokkrir hafa veriš svo bķręfnir aš réttlęta žessa hękkun. Vonandi muna kjósendur nöfn žeirra nęst žegar kosiš veršur.

Nś ętla žingmenn aš vera svo miskunnsamir og "lękka" laun sķn aftur og hafa fališ forseta Alžingis aš flytja žaš mįl. Žaš į sem sagt aš skila svona fjóršungi til baka, žannig aš launahękkunin verši "bara" sem svarar tvöföldum ellilķfeyri!

En skošum žetta ašeins. Sagt er aš "lękkun" launa žingmanna verši sem svarar 150 žśsund krónum į mįnuši. Eitthvaš vefst žó fyrir mér reiknisdęmiš sem forseti leggur fyrir žingiš. Žar er talaš um aš lękka feršakostnaš um 54 žśsund krónur og aš žaš sé ķgildi 100 žśsund króna. Ef feršapeningur žingmanns lękkar um 54 žśsund krónur, žį er žaš vęntanlega lękkun launa hans um 54 žśsund krónur. Hvert ķgildi lękkunarinnar er skiptir ekki mįli, ekki frekar en hvert ķgildi launahękkunarinnar var. Žį hélt ég ķ fįvisku minni aš žingmenn fengju feršapeninga eftir žvķ sem žeir žurfa aš feršast, vegna žingstarfa. Aš sś fjįrhęš vęri fyrir feršalög, en ekki einhver föst upphęša, jafnt yfir lķnuna. Ef allir žingmenn fį žessa upphęš, óhįš žvķ hversu mikiš žeir žurfa aš feršast ķ sķnu starfi, er žetta ekki feršapeningur, heldur dulbśin launahękkun.

Žį er lagt til aš starfskostnašur lękki um 50 žśsund krónur į mįnuši. Ekki veit ég hver sį kostnašur er, en ljóst er aš hann er eitthvaš hęrri, kannski mun hęrri. Annars myndi verša sagt aš sį kostnašur myndi verša afnuminn en ekki lękkašur.

Ég vil taka skżrt fram aš ég er ekki hįskólamenntašur ķ stęršfręši og ķgildi launahękanna er mér ókunnugt hugtak. Mér sżnist aš "lękkun" launa žingmanna muni einungis verša um 104 žśsund krónur į mįnuši. Eftir stendur vel vęn launahękkun sem žeim var fęrš į silfurfati, langt umfram žaš sem ašrir žegnar žessa lands geta lįtiš sig dreyma um, nema kannski bankamenn og ašrir žeir sem véla meš auš landsmanna.

Vera mį aš žjóšinni žyki žetta vera höfšinglegt af žingmönnum, aš "lękka" laun sķn svona. Aš žarna sé komin tala sem almenningur skilur, er nęr žeirra raunveruleika.

Aumingjaskapur žingmanna felst hins vegar ķ žvķ aš setja ekki strax lög sem afnema žį gķgatķsku hękkun sem žeim var fęrš og lįta sér duga sömu launahękkun og almenningur žurfti aš sętta sig viš. Jafnvel žó prósentan hefši veriš notuš, hefši žaš veriš įsęttanlegra en svķviršan sem kjararįš fęrši žeim. Žessi lög įttu žingmenn aš koma sér saman um strax og žing kom saman fyrir jól og afgreiša žau į einum degi!

Allur leikaraskapur og öll žau leikrit sem žingmenn setja upp um žetta mįl, er žeim til hįborinnar skammar. Mešan stórir žjóšfélagshópar eru meš laun langt undir žeirri hękkun sem žeim var fęrš og mešan žeir sem byggšu upp žaš samfélag alsnęgta sem viš bśum viš, byggšu žaš upp śr engu, fį skammtaša smįaura til framfęris, ętti žingmenn aš sjį sóma sinn ķ aš afnema žaš órétti sem kjararįš fęrši fram fyrir žjóšina, daginn eftir žingkosningar.  

Žingmenn eru žjónar žjóšarinnar, ekki öfugt!!


mbl.is Leggur til lęgri greišslur til žingmanna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lögreglan bregst hratt viš

Ķ vištali viš Pétur Gunnlaugsson, eftir aš hérašsdómur vķsaši mįli gegn honum frį dómi, bendir hann į hversu mikinn skaša žetta mįl hefur haft fyrir hann og fyrirtęki sitt, hvernig vegiš hafi veriš aš ęru sinni. Spuršur hvort hann ętlaši aš leita miska, vegna žess skaša, sagšist hann ekki vera tilbśinn til aš segja af eša į meš žaš. Fyrst og fremst óskaši hann eftir afsökun frį lögreglustjóra vegna mįlsins.

Lögreglustjóri brįst hratt viš og gaf Pétri įfrżjun til ęšra dómstigs!

Žaš mun sennilega verša léttra fyrir Pétur aš taka įkvöršun um sókn miskabóta, eftir žetta śtspil lögreglustjórans.


mbl.is Lögreglan įfrżjar mįli Péturs
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hinn falski nagladekkjasöngur

Enn į nż kyrja stjórnendur Reykjavķkurborgar sama sönginn og enn er hann jafn falskur. Žaš er ekki bara ógjörningur aš banna nagladekk innan borgarmarkanna, heldur halda rök žeirra sem žaš vilja alls ekki.

Fyrir žaš fyrsta eiga nagladekk undir fólksbķlum og venjulegum jeppum lķtinn žįtt ķ eyšingu malbiks į götum borgarinnar. Žeir orsakavaldar eru fyrst og fremst lélegt hrįefni sem notaš er ķ malbikiš, gengdarlaus saltaustur į žaš og svo aušvitaš vešurfariš hér į land, žar sem umhleypingar yfir vetrartķmann eru tķšir.

Svifmengun er vissulega mikil af götum borgarinnar, į stundum, en orsök hennar er ekki eyšingin sem į sér staš į malbikinu, heldur žeirri einföldu stašreynd aš borgin tķmir ekki aš sópa göturnar. Sóšaskapurinn ķ Reykjavķk er aš verša heimsžekktur!

Og hvernig hafa svo žessir sjįlfhverfu menn, sem allt žykjast vita og hafa meš stjórn borgarinnar aš gera, aš fara aš žvķ aš framkvęma bann viš nagladekkjum innan borgarmarkanna? Ętla žeir aš setja upp varšhliš viš alla innganga aš borginni og banna žeim sem eru meš slķkan naušsynlegan öryggisbśnaš undir bķlum sķnum inngöngu ķ höfušborg landsins?!

Žaš slęr ekkert undan ķ fįvitaskap žessarar manna sem stjórna höfušborg Ķslands. Jafn skjótt og rykiš sest af einni fįviskunni dśkkar sś nęsta upp. Enginn endir viršist vera į žessum fķflalįtum!!


mbl.is Sķfellt fleiri nota nagladekk
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Salernispappķr

Eitthvaš hafa žessar skżrslur kostaš. Hvaš ef žaš fjįrmagn hefši veriš nżtt til uppbyggingar į salernisašstöšu feršastaša? Hvaš hefši veriš hęgt aš leysa mörg salernisvandamįl feršastaša į žeim tķma sem tók aš gera žessar skżrslur?

Vęri ekki rétt fyrir Stjórnstöš feršamįla aš girša sig ķ brók og lįta frekar verkin tala. Žaš er endalaust hęgt aš gera skżrslur um hluti, en slķkar skżrslur leysa ekki vandann, nema kannski sem salernispappķr, eftir aš ašstöšunni hefur veriš komiš fyrir.

Salernisašstaša er ekki flókin ķ sjįlfu sér, en hśn veršur heldur ekki byggš į svipstundu. Frįrennsli veršur aušvitaš aš vera eftir lögum og reglum og hśsin sjįlf aš vera bošleg. Til aš leysa brįšasta vandann žarf aš koma fyrir brįšabyrgša ašstöšu, feršaklósettum. Žaš er einfalt og hęgt aš gera į mjög skömmum tķma. Slķk ašstaša getur žó einungis veriš brįšabirgšalausn, mešan varanleg ašstaša er byggš.

Mešan Stjórnstöš feršamįla lętur bśa til fyrir sig skżrslur er fjįrmunum og dżrmętum tķma sóaš. Svo einfalt mįl, sem uppsetning salernisašstöšu, ętti ekki aš kalla į mikla skżrslugerš og erfitt er aš sjį žörf į aškomu verkfręšistofu aš svo einföldu verki!!


mbl.is Salernismįl feršamanna ķ bišstöšu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fellur skuggi į

Žaš er vissulega įnęgjulegt aš Ķsland skuli skipa sér ķ annaš sęti ķ rafbķlavęšingu bķlaflotans, ķ Evrópu. Reyndar einungis 5,3% nżskrįšra bķla rafbķlar, en engu aš sķšur ķ rétta įtt.

Žaš fellur žó skuggi į žessa gleši.

Vegna löggjafar sem heimskir bśrókratar ķ Brussel sömdu og enn heimskari ķslenskir žingmenn samžykktu įn athugasemda, ķ tķš hinnar "tęru vinstristjórnar", er nś svo komiš aš innan viš helmingur orku sem seld er hér į landi er endurnżjanleg og vistvęn. Rśmlega helmingur orkunnar sem seld er, er framleidd aš hluta til meš jaršefnaeldsneyti en aš stęšstum hluta meš kjarnorku.

Žvķ er hagur okkar meš tilliti til mengunar, mun minni en ella af rafbķlavęšingunni, sér ķ lagi vegna žeirrar stašreyndar aš sķfellt stęrri hluti orkunnar sem seld er hér į landi er framleidd meš mengandi hętti og spurning hvenęr žvķ marki veršur nįš aš öll orkan okkar veršur óhrein. Hversu hratt žaš gengur fyrir sig fer aš öllu leyti eftir peningagręšgi orkufyrirtękja.

 


mbl.is Ķsland annaš mesta rafbķlarķkiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Landsbyggšaskattur

Bensķngjald, olķugjald, kolefnisgjald og viršisaukaskattur į žessi gjöld er tęr landsbyggšaskattur. Į höfušborgarsvęšinu žarf enginn aš eiga bķl, frekar en hann kżs. Žar eru almenningssamgöngur žokkalegar, lagšir hafa veriš stķgar ( aš hluta į kostnaš landsbyggšafólks) vķtt og breytt um borgina, žannig aš göngu og reišhjólafęri žar er meš žvķ betra sem žekkist ķ vķšri veröld.

Landsbyggšafólkiš er hins vegar naušbeygt til aš eiga bķl. Vinnu geta fįir sótt nema į eigin bķl, innkaup af öllu tagi eru śtilokuš nema meš eigin bķl og stundum žarf aš fara langar leišir til slķkra žarfa. Žjónusta er flest eša öll žannig aš bķl žarf til. Og žar er enn veriš aš auka vegalengdir meš sķfelldri kröfu um stęrri sveitarfélög, sem leišir af sér aš žjónusta, einkum rķkis og bęja, veršur enn torsóttri.

Verst er žó meš heilbrigšiskerfiš. Žar er markvisst unniš aš žvķ aš fęra sem mest af allri slķkri starfsemi į einn staš, ķ mišbę Reykjavķkur. Sjśkir og slasašir verša žvķ aš sękja sķfellt meira af slķkri žjónustu žangaš. Fyrir landsbyggšafólk er žaš eitt slęm žróun og žegar sķšan eina leiš žess til aš sękja slķka žjónustu er skattlögš enn frekar veršur mismuninn enn frekari.

Žį mį ekki gleyma žeirri stašreynd aš stór hluti ašfanga śt į land fara meš vörubķlum, hvort heldur žar er um aš ręša klósettpappķrinn fyrir heimiliš eša rekstrarvaran fyrir fyrirtękiš. Žį žurfa flest fyrirtęki aš koma sinni framleišsluvöru til baka, eftir sömu leiš.

Žaš er žvķ veriš aš skattleggja landsbyggšafólk umfram annaš fólk hér į landi. Slķk mismunun er óvišunnandi og lķklega brot į 65.gr. stjórnarskrįr.


mbl.is Skilar tveimur milljöršum aukalega
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband