Veisla rķkisstjórnarinnar sśr

"Sjįiš ekki veisluna?" Žannig tala rįšherrar rķkisstjórnarinnar. Žeir sem ekki "sjį veisluna" eru eitthvaš undarlegir, aš žeirra mati. Veislumatur rķkisstjórnarinnar er sśr og fariš aš slį ķ hann!

Žeir sem minnst hafa, aldrašir og öryrkjar, eiga aš glešjast yfir žvķ sem kemur einhvertķmann ķ framtķšinni. Žó vęnn afgangur sé af fjįrlögum, aš mati fjįrmįlarįšherra, veršur žetta fólk aš bķša enn um sinn. Į mešan telja rįšherrar og žingmenn enn žį peninga sem bęttust ķ veski žeirra, daginn eftir sķšustu kosningar og munu sennilega verša uppteknir viš žį talningu um eitthver misseri enn. A.m.k. er ekki aš sjį aš nokkur žeirri hafi tķma til aš sinna vinnu sinni!

Fjįrlagafrumvarpiš er meš žeim hętti aš jafnvel höršustu Marxistar myndu sennilega skammast sķn. Skattahękkanir sem aldrei fyrr og aš venju er rįšist fyrst og fremst į žį sem verr standa ķ žjóšfélaginu. Hękkun eldsneytisgjalds, sś stęrst hingaš til, lendir fyrst og fremst į landsbyggšinni. Peningana į žó ekki aš nżta žar né til samgangna yfirleitt. Til žeirra framkvęmda skal annar skattur lagšur į, svokölluš veggjöld. Ekki bęta žessir skattar vanda bęnda!

Skattleggja skal feršažjónustuna enn frekar meš hękkun viršisaukaskatts į gistingu og afnįmi afslįttar bķlaleigna. Žessar skattįlögur į feršažjónustuna nś, žegar fariš er aš falla undan henni, getur oršiš hennar banabiti. Žar breytir engu hvort menn telji rétt eša rangt aš hękka žessa skatta, įhrifin eru augljós.

Fjįrlagafrumvarpiš ber merki žess aš fyrir žvķ stendur mašur sem annaš hvort žekkir ekki žau mįl sem honum er treyst fyrir eša hann lżgur aš žjóšinni. Nś sķšast ķ kvöld, ķ eldhśsdagsumręšum, gat žessi mašur ekki setiš į sér aš ljśga. Aš vķsu ekki stór lygi, en lygi samt. Hann sagši m.a. aš hér į landi vęru sveitarfélög meš allt nišur ķ tķu ķbśa. Žaš sveitarfélag sem fęsta ķbśa telur, Įrneshreppur į Ströndum, hefur 46 ķbśa, hafa fękkaš um 4 į sķšasta įratug.  

Rįšherra landbśnašarmįla leggur ofurįherslu į aš fękka saušfé ķ landinu um 20%, žó nś sé vitaš aš engin offramleišsla er til stašar, aš minni birgšir voru til af kjöti nś ķ haust en fyrir įri sķšan og heildarbirgšir svo litlar aš ķ slęmu įrferši yrši kjötskortur.

Žaš er von aš forsętisrįšherra óttist annaš hrun hér į landi. Meš žetta fólk sér viš hliš mun sannarlega verša annaš hrun og žaš fyrr en sķšar. Meš fjįrmįlarįšherra sem lżgur aš žjóšinni, sem kemur fram meš tęrt vinstra skattafjįrlagafrumvarp og talar nišur žjóšarmyntina, meš atvinnumįlarįšherra sem ręšst meš afli gegn žeim atvinnuvegum sem henni ber aš standa vörš um, er einsętt aš žaš mun verša hrun.

Forsętisrįšherra er verkstjóri rķkisstjórnarinnar. Žaš er ķ hans valdi aš hafa hemil į žessu ofstopafólki sem hann valdi meš sér ķ rķkisstjórn. Hann ber įbyrgšina.

Žó matur veislunnar sé gómsętur fyrir rįšherra og žingmenn, žeirra vinum og menntaelķtuna, er hann sśr fyrir žjóšina, einkum žį sem verr standa ķ žjóšfélaginu og landsbyggšina!!

 


mbl.is „Ętlum aš sękja fram“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nś er nóg komiš

Rįšherra landbśnašarmįla ber aš segja af sér og žaš strax. Hśn ręšur ekki viš žaš verkefni sem henni var fališ. Kemur žar fyrst og fremst til žekkingarleysi į mįlaflokknum, en pólitķsk "rétthugsun" spilar einnig stórt.

Tillögur rįšherrans, sem hśn kemur meš įn samrįšs viš žau hagsmunasamtök sem um ręšir, eru ķ stuttu mįli žessar:

Fękkun saušfjįr ķ landinu um 20%

Greišslur vegna kjaraskeršingar

Ašgeršir vegna skuldamįla

Hagręšing ķ slįtrun

Birgšir

Auk žessa bętir hśn viš umhverfismįlum, sem ķ raun kemur vandanum ekkert viš og hnżtir sķšan viš sķnar tillögur tilmęlum til endurskošunarnefndar bśvörusamningsins, žar sem lokadagur er fęršur verulega fram įsamt efnislegri tilskipun um hvaš skuli žar skoša.

Forgangsröšun rįšherrans lżsir best vanžekkingu hennar į mįlinu. Žegar sķšasti lišurinn, birgšatalning, į aušvitaš aš vera fremst į blaši og fyrsti lišurinn, fękkun saušfjįr, aš markast af nišurstöšu žeirrar talningar.

 

En skošum žessar tillögur hennar nįnar.

Fękkun saušfjįr ķ landinu um 20%, įn žess aš vita raunverulega hver umframframleišslan er, er aušvitaš stór hęttuleg ašgerš og gęti hreinlega oršiš banabiti saušfjįrręktar žegar til lengri tķma er litiš.

Žetta leišir til gķfurlegra oframleišslu nś ķ haust. Ef einungis helmingur markmišs rįšherra nęr fram aš ganga, fękkun saušfjįr um 10%, mun aukast birgšir kindakjöts af fulloršnu um ca. 1.400 tonn og aukning lambakjöts vegna minni įsetnings verša nįlęgt 100 tonnum. Žetta eru bara įhrif vegna žeirra sem žį bregša bśi og m.v. aš helming markmišs rįherra nįist. Viš bętist sķšan krafa um minni įsetning žeirra bęnda sem ętla aš halda įfram bśskap. Žį eru tillögurnar settar žannig fram aš hvati til aš hętta strax er mikill, mjög mikill. Į žaš viš um prósentur beingreišslna og tķmalengd žeirra auk žess sem svokallaš slįturįlag stendur einungis til boša nś ķ haust.

Hversu margir bęndur muni nżta sér žetta tilboš rįšherra er aušvitaš óljóst. Mestar lķkur eru į aš žar verši fyrst og fremst um yngri bęndur aš ręša, žį sem stefnt hafa aš žvķ aš hafa saušfjįrbśskap sem sitt lķfsvišurvęri og žvķ gjarnan meš stęrri bśin. Eldri bęndur eru skuldlausir og smęrri saušfjįrbęndur halda fé sem aukabśgrein eša jafnvel hafa ašra vinnu sem sitt lķfsvišurvęri. Žessir hópar eru best staddir til aš standa žessar hörmungar af sér. 

 

Greišslur vegna kjaraskeršingar. Skeršing afuršaveršs til bęnda nś, nema tępum 2 milljöršum króna og leggst žaš viš skeršingu į sķšasta įri upp į nęrri 600 milljónir. Til aš bęta žetta tap bęnda bżšur rįšherra 250 milljónir, sem skiptast annars vega til allra bęnda sem hafa fleiri vetrarfóšrašar kindur en 150 og hins vegar einhverskonar svęšisbundins verkefnis. Um žetta er margt hęgt aš segja, en engin įstęša til aš oršlengja žaš nįnar. Allir sjį aš auk žess sem upphęšin mun litlu skipta, žį eru žęr forsendur sem lagšar eru fram vęgast sagt undarlegar.

 

Ašgeršir vegna skuldamįla. Žaš fyrsta sem fór um huga manns var hvort rįšherra ętli aš beita sér fyrir žvķ aš bęndur geti fengiš kślulįn, sem sķšan verši afskrifuš.

En aš alvörunni. Lķtiš hald er ķ žessum tillögum rįšherrans, enda ekki meš lögsögu yfir bönkum landsins. Kannski er žaš žess vegna sem oršalag žessarar tillögu segir ķ raun ekkert. Byggšastofnun veršur fališ aš skoša mįliš og leggja mat į žörf. Punktur.

 

Hagręšing ķ slįtrun. Sķšustu 45 įr hefur markvisst veriš unniš aš svokallašri "hagręšingu" ķ slįturhśsum landsins. Enn bólar ekkert į įrangri. Sjįlfsagt mį hagręša enn frekar, fękka slįturhśsum enn meira, en sennilega veršur įrangurinn svipašur og hingaš til, enginn. Enda vandinn ekki ķ sjįlfri slįtruninni, heldur śrvinnslu og markašssetningu. Žar mį vissulega taka til hendinni. Kannski hefur rįšherra veriš aš meina vinnsluna, en vegna vankunnįttu nefnt slįtrun!

 

Birgšatalning. Nešst į blaši rįšherrans er birgšatalning, sem aušvitaš ętti aš vera efst. Raunar ętti žessi žįttur ekki aš vera inn ķ tillögum rįšherrans, af žeirri einföldu įstęšu aš žetta verk į aš vera bśiš aš vinna fyrir löngu sķšan, įtti aš vinnast strax eftir fyrsta fund bęnda meš rįšherra um vandann. Til aš leysa vanda veršur aušvita aš byrja į aš greina hann. Rįšherra velur aš "leysa" vandann fyrst og greina hann sķšan!

Mikill munur er į tölum um hver raunveruleg birgšasöfnun er ķ landinu, allt frį 2000 tonnum nišur fyrir 1000. Ekki hefur veriš greint hversu mikill uppsöfnun er milli įra, einungis talaš um heildar uppsöfnun. Ekki hefur veriš greint hvernig afuršir žaš eru sem safnast hafa saman.

Offramleišsla reiknast śt frį söfnun milli įra, heildar uppsöfnun er allt annar handleggur.

Aušvitaš žarf aš fį stašfestingu į hver raunveruleg birgšasöfnun kjöts er ķ landinu, hversu mikiš hefur safnast į milli įra og hvaša kjöt liggur ķ frystigeymslum. Vitaš er aš hryggir eru fyrir nokkru upp ornir og lķtiš til af lęrum.

Kannski er uppsöfnun kjöts mun minni en talaš er um, kannski er uppsöfnun milli įra sįralķtil eša engin. Kannski er žaš kjöt sem til er ķ frystigeymslum fyrst og fremst slög og kjöt af gamal įm. Žetta veršur ekki vitaš nema meš talningu og greiningu, vinnu sem hefjast įtti strax og bęndur höfšu af žvķ spurnir aš afuršarstöšvar hygšust lękka afuršaverš verulega og höfšu žį samband viš rįšherra. Fyrir nokkrum mįnušum sķšan!  Śt frį žeim upplżsingum įtti rįšherra aš vinna og rįšast gegn vandanum žar sem rót hans er.

Mestar lķkur eru į aš sś ašferš aš leysa "vandann" fyrst og greina hann sķšan, muni skapa enn meiri vanda. Kannski svo mikinn aš ekki verši viš rįšiš.

 

Žessar ašgeršir rįšherrans eru sagšar muni kosta rķkiš um 650 milljónir. Ekki kemur fram hvort beingreišslur til žeirra sem hętta séu inn ķ žeirri tölu.

Allir landsmenn vilja strķšshrjįšu fólki alls hins besta. Skiptar skošanir eru um hvernig beri aš hjįlpa žeim. Nś er žaš svo aš stórar og miklar tjaldbyggšir strķšshrjįšs flóttafólk er ķ Miš Austurlöndum. Žetta fólk berst viš aš hafa ķ sig og į, hvern einasta dag.

Fyrir žęr 650 milljónir sem tillögur rįšherrans eru sagšar kosta, vęri hęgt aš kaupa upp allar kjötbirgšir af afuršastöšvum. Žaš kjöt gętum viš sķšan, sem žjóš, sent til strķšshrjįšs fólks ķ Miš Austurlöndum. Žaš kann vel aš meta lambakjöt og viš gętum žannig satt hungur žess um einhverja daga.

Aušvitaš yrši aš fylgja žessari ašgerš aš afuršastöšvar borgi bęndum fullt afuršaverš, enda "vandinn" veriš leystur. 

En žetta eru aušvitaš draumórar. Žaš er enginn vilji til aš hjįlpa bįgstöddum žar sem žörf žeirra er mest, mikiš betra aš lįta žaš fólk stofna lķfi sķnu ķ hęttu meš löngum feršalögum og hjįlpa žeim sem žau lifa af.

 

Žaš er annars merkilegt hve žingmenn eru tregir til aš tjį sig um ašgeršir rįšherrans. Hoppa ķ kringum žęr eins og heitan graut. Enginn žorir aš segja žaš sem allir hugsa, aš žessar ašgeršir muni ekki hjįlpa bęndum og kannski aldrei veriš ętlašar til žess. Tilgangur žeirra er kannski allt annar!!

 


mbl.is Kennir Žorgerši um veršlękkunina
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aš sparka ķ liggjandi mann

Ķ tilefni žeirrar umręšu sem veriš hefur um vanda bęnda, ritar Margrét Jónsdóttir pistil ķ Fréttablašiš, žann 31. įgśst, sķšastlišinn. Ekki kemur hśn meš neinar hugmyndir um lausn vandans, vill einfaldlega aš bęndur taki hann į sig og rśmlega žaš. Hśn vill aš beingreišslum til bęnda verši hętt aš fulli. Įstęša žessa er aš hennar trś er aš saušféš sé aš éta upp landiš okkar. Aušvitaš mį Margrét hafa sķna trś og aušvitaš mį hśn tjį sig um hana. En aš koma meš slķk skrif nśna, žegar bęndur standa ķ ströngu viš aš leita sér leiša til aš lifa af nęsta įr, samhliša smalamennskum og réttum og žvķ lķtill tķmi til aš svara trśboši Margrétar, er einna helst hęgt aš lķkja viš spörkum ķ liggjandi mann.

Allir vita aš trśarbrögš ręna fólk of réttu rįši og ekki dettur mér til hugar aš ég geti snśiš Margréti og žeim sem henni eru samsinna, til rétts vegar. Nokkur atriši vil ég žó nefna, sem afsanna žessa trś.

 

Vešurfar

Viš landnįm var hlżrra hér į landi en nś og hafši veriš svo um einhverjar aldir į undan. Upp śr 1200 fór aš kólna og hélt svo įfram allt fram į tuttugustu öldina. Kaldast var frį sextįndu öld og fram undir 1920. Žaš tķmabil gjarnan nefnt litla ķsöld. Frį lokum litlu ķsaldar til dagsins ķ dag, hefur hlżnaš. Žaš er ekki lišin ein öld sķšan kuldinn hér į landi var svo mikill aš hęgt var aš ganga milli Akraness og Reykjavķkur į ķs!

Klįrt mįl er aš meiri gróšur var į landinu viš landnįm, enda viš lok hlżtķmabils į jöršinni, žó vķsindamenn efist um aš skógur hafi žakiš landiš milli fjalls og fjöru. Loftslag hefur mikil įhrif į gróšur og žvķ ekki undarlegt aš honum hafi hrakaš verulega į žeim öldum sem litla ķsöld stóš yfir. Nś hefur gróšur aukist aftur, samhliša hlżnandi loftslagi. Sem dęmi hefur sjįlfsprottinn gróšuržekja, sem telst vera mikil žekja, aukist um 30% frį įrinu 2002, į Skeišarįrsandi.

Vešurfar er stór įhrifavaldur gróšurfars.

 

Eldgos

Frį landnįmi hafa oršiš 174 skrįš eldgos į Ķslandi. Sum stór önnur minni. Mörg žessara gosa hafa valdiš miklum skaša į bśpeningi og jafnvel fólki. Žar hafa Katla og Hekla veriš duglegastar.

Tvö eldgos bera žó af ķ Ķslandssögunni. Žaš fyrra varš įriš 1362, ķ Hnappafellsjökli og lagši heila sveit ķ eyši, Litla Héraš. Žessi sveit var blómleg fyrir gos, fjölmenn og fjölbreyttur bśskapur. Bar žó hęst mikil kornrękt ķ žessari blómlegu sveit, enda grasgefin milli fjalls og fjöru. Stór hluti bśpenings drapst og fjöldi fólks fórst, ķ žessu eldgosi.

Žegar žeir sem eftir lifšu sneru til baka, til aš byggja bś sķn aftur, blasti viš žeim aušn, öręfi. Sveitin hefur sķšan boriš nafniš Öręfasveit og eldfjalliš sem eyšileggingunni olli, nafniš Öręfajökull.

Įrin 1783-84 geisušu Skaftįreldar. Žį sögu ęttu allir Ķslendingar aš žekkja. Er žeim lauk, hafši 70% af bśpening ķ landinu falliš og um 20% žjóšarinnar lįtist. Stór sį į gróšurfari um mest allt land og nęst eldunum var hann ekki til

Eldgos er annar įhrifavaldur gróšurfars og saman meš kólnandi vešurfari įtti gróšur hér į landi erfitt uppgangs.

 

Mannfjöldi, bśstofn

Byggš var nokkuš fljót aš komast į um allt land, efir landnįm. Tališ aš fjöldi landsmanna hafi fljótlega nįš einhverjum žśsundum. Lengi framanaf er tališ aš fjöldinn hafi legiš į milli 10 og 20 žśsund manns, sveiflast eftir įrferši og hvernig eldar logušu.

Landnįmsmenn fluttu meš sér til landsins ęr, nautgripi, hross, geitur, svķn og hęnsni. Nautgripir voru uppistašan ķ kjötframleišslunni, įsamt svķnum, en ęr voru lķtiš nżttar til žess, fyrst um sinn. Saušfjįrstofninn var lķtill. Žegar tók aš kólna varš svķnabśskapur nįnast śtilokašur. Nautgripabśskapur varš erfišari, en aušveldara var aš halda saušfé. Žvķ jókst hlutur žess ķ kjötframleišslu og nautgripir fyrst og fremst nżttir til framleišslu mjólkur og mjólkurafurša. Tališ er aš frį Sturlungaöld fram aš 19. öld, hafi saušfé ķ landinu veriš nįlęgt 50.000 fjįr, sveiflast ķ hlutfalli viš fólksfjölda.

Žegar lķša tók į 19. öldina fjölgaši fólki og samhliša žvķ bśpeningi, žó ekki ķ sama hlutfalli. Undir lok 19. aldar og fyrstu tvo įratugi žeirrar tuttugustu, voru miklir kuldar, eldgos og fjįrfellir. Žetta er talin vera helsta įstęša vesturfaranna. Žį var mannfjöldi ķ landinu kominn upp ķ 70.000 og tališ aš a.m.k. 15 til 20.000 manns hafi flutt bśferlum vestur um haf.

Frį 1920 til dagsins ķ dag, hefur landsmönnum fjölgaš mjög hratt, Samhliša žvķ fjölgaši saušfé ķ landinu, žó hęgar og undir lok įttunda įratugarins nįši fjöldi saušfjįr hįmarki, um 800.000 fjįr. Sķšan hefur fé fękkaš um rśmlega 40%.

Žegar skošaš er hvernig fjöldi fjįr į Ķslandi skiptist milli landshluta, kemur ķ ljós aš flest fé er į vestan veršu noršurlandi, en fęst į eystri hluta noršurlands. Kannski finnst einhverjum žetta undarlegt, žar sem gróšurfar finnst vart betra ķ nokkrum landshluta en vestanveršu noršurlandi og aš landfok er vart hęgt hęgt aš finna meira į landinu en einmitt eystri hluta noršurlands. Rétt er aš benda į aš vestari hluti noršurlands hefur sloppiš best gegnum žau 174 eldgos sem oršiš hafa frį landnįmi og žvķ nęr eingöngu žurft aš berjast viš kuldann į litlu ķsöld, mešan eystri hluti noršurlands hefur žurft aš glķma viš bįša žessa vįgesti, gegnum aldirnar.

Mikiš įtak hefur veriš unniš ķ landgręšslu. Žar eiga bęndur stęrstan heišurinn, enda veriš erfitt aš sękja fé ķ rķkissjóšs til slķkra verka, gegnum tķšina. Žaš sem rķkiš hefur lagt fram er fyrst og fremst stjórnun og utanumhald landgręšslu. Verkin og hrįefni hafa bęndur aš mestu lagt fram og oftast ķ sjįlfbošavinnu og fyrir eigin reikning

Žaš er ljóst aš saušfé į minnstan žįtt ķ gróšureyšingu, enda fįtt fé ķ landinu allt fram undir sķšustu öld. Nįttśruöflin spila žar stęrstan sess. Aušvitaš mį einnig segja aš koma mannskepnunnar til landsins spili žar eitthvaš innķ, sér ķ lagi fyrstu įr byggšar. Sjįlfsagt hafa landnįmsmenn sótt sér sprek ķ eldinn og unniš eitthvaš timbur. 

Žó er erfitt aš fullyrša aš gróšuržekja landsins vęri meiri, žó landiš hefši aldrei byggst.


Bęndur lįta hafa sig aš fķflum

Formašur Landsamtaka slįturleyfishafa fullyršir aš offramleišsla į lambakjöti sé um 2000 tonn, aš um žessi mįnašarmót verši umframbirgšir um 1800 tonn.

Ķ lķtilli frétt į vefmišli ruv, žann 25. jślķ sķšastlišinn, žar sem fréttamašur hafši samband viš nokkrar afuršastöšvar, kemur fram aš birgšasöfnun frį sķšasta įri er um 200 tonn, eša sem nemur nįlęgt 10 daga neyslu Ķslendinga. Ekki gefa allar afuršastöšvarnar upp heildaruppsöfnun, en śt frį žvķ sem upp er gefiš er žaš langt frį aš vera 2000 tonn.

SS; birgšir 80 tonnum meira en ķ fyrra, ekki gefiš upp heildarbirgšir.

KS; engin birgšaaukning frį žvķ į sķšasta įri, segjast eiga "nógu miklar" birgšir.

Noršlenska; engin birgšaaukning frį žvķ ķ fyrra, ekki gefiš upp heildarmagn en segjast eiga nokkuš af "röngum bitum".

Fjallalamb; 100 tonnum meiri birgšir en ķ fyrra, sagt vera helmingi meira en vanalega.

SAH; birgšir 20 tonnum meiri en ķ fyrra, heildarbirgšir um 100 tonn.

Slįturfélag Vopnafiršinga; engin birgšasöfnun frį žvķ ķ fyrra, heildarbirgšir um 200 tonn.

Einnig kemur fram ķ žessari frétt aš engin afuršastöš į til hryggi og bendir Gķsli Garšason, slįturhśsstjóri SAH į aš ef saušfjįrstofninn verši dreginn saman um 20%, vanta um 450 tonn af hryggjum į markaš hér į landi! Sumar afuršastöšvar eiga ekki heldur lęri og birgšir af žeim langt komnar hjį öšrum. Žar sem lķtiš er til af lęrum mį ętla aš mikill skortur verši einnig į žeirri afurš, viš slķkan samdrįtt sem rįšherra bošar.

Žęr upplżsingar sem fram koma ķ žessari frétt į vefmišli ruv, žann 25. jślķ sķšastlišinn, eru svör forsvarsmanna slįturleyfishafa viš spurningum fréttamanns. Žetta eru žeirra orš, engin birgšatalning né stašfesting į aš žau séu rétt. Vel getur veriš aš birgšir séu enn minni!

Žaš hlżtur aš vera krafa bęnda aš fram fari strax birgšatalning hjį afuršastöšvum. Rįšherra viršist ekki ętla aš hafa manndóm til slķkrar kröfu. Arkar bara įttavillt um flóann!

Fį žarf stašfestu į hverjar raunverulegar birgšir af kjöti eru ķ frystigeymslum afuršastöšva. Ef žęr eru minni en formašur Landsamtaka slįturleyfishafa segir, jafnvel mun minni, er aušvitaš śt ķ hött aš stķga slķkt ógęfuskref aš fękka saušfé ķ landinu. Ef žaš er rétt aš slķkt leiši til skorts į hryggjum upp į 450 tonn og lambalęrum um svipaš magn, er ljóst aš skašinn af slķkri skeršingu getur oršiš mjög mikill. Žaš mun žį ekki leysa vanda afuršastöšva, heldur auka hann og žaš mun leiša įšur óžekktar skelfingar yfir saušfjįrbęndur og byggš ķ landinu. Sveitir munu fara ķ eyši.

Til aš leysa vanda veršur aš finna rętur hans. Vandinn viršist ekki vera til kominn vegna offramleišslu. Hver er hann žį?

 

 


mbl.is Tvö žśsund tonna offramleišsla
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Frétt eša auglżsing?

Žaš er undarlegt aš fréttamenn séu aš ręša viš hobbżbęndur vegna alvarlegs vanda saušfjįrbęnda. Nema aušvitaš aš um auglżsingu sé aš ręša.

Bęndur ķ Įrdal, Kelduhverfi, ętla aš taka allt sitt kjöt heim og selja beint til višskiptavina, alls um 140 skrokka. Til framleišslu į 140 lömbum žarf innanviš 80 vetrarfóšrašar ęr, ž.e. ef aršsemin er 1,8 į kind, sem žykir lįgmark ķ dag. Um slķkt fjįrbś veršur ekki talaš öšru vķsi en hobbżbśskap.

Fyrst hélt ég aš žarna vęri prentvilla, aš eitt nśll hefši vantaš uppį tölu um innlegg. Žegar fréttin er lesin er žó hęgt aš ętla aš um rétta tölu sé aš ręša, ef miš er tekiš af kostnaši viš įburš og plast. Hann getur passaš fyrir 80 kinda bś įsamt slatta af hrossum.

Hvers vegna ręšir ekki fréttamašur viš alvöru bónda, bónda sem hefur sitt lķfsvišurvęri af saušfjįrbśskap. Bónda sem er meš 600 - 800 vetrarfóšrašar kindur. Fréttamašur gęti spurt hann hvort hann hafi hugsaš sér aš taka allt sitt kjöt heim, til sölu beint til višskiptavina, alla sķna 1100 til 1500 skrokka!

Vandinn saušfjįrbęnda er mikill, en hobbżbęndum er žó ekki vorkunn. Mun frekar spurning hvort slķkir bęndur eigi aš vera į beingreišslukerfinu og žannig skerša kjör žeirra sem hafa saušfjįrbśskap sem sitt lķfsvišurvęri!


mbl.is Taka allt kjötiš heim og selja
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fjalliš tók sótt og lķtil mśs fęddist

Kjötfjalliš svokallaša er bara lķtil žśfa. Ķ lķtilli frétt į vefmišli ruv, žann 25 įgśst, fyrir fjórum dögum sķšan, er athyglisvert vištal fréttamanns viš forsvarsmenn afuršastöšva. Ekki fylgdi fréttamašurinn žessari frétt eftir, ekki var hśn flutt į ljósvakamišlum ruv og enginn annar fréttamišill hefur séš įstęšu til aš skoša žessa frétt nįnar.

Ķ žessari frétt kom fram aš byrgšir af lambakjöti eru nęsta litlar, tališ aš um 5-600 tonn muni verša til viš upphaf slįturtķšar, eša sem nemur eins mįnaša byrgšum. Žaš kom einnig fram aš žessir forsvarsmenn telji žaš vera ešlilegar byrgšir, svipašar og veriš hafa um langt skeiš.

Žaš kemur einnig fram aš byršaaukning frį žvķ ķ fyrra samsvarar innan viš 10 daga neyslu. Hjį flestum eru lambahryggir upp ornir, sumar afuršastöšvar hafa einnig klįraš lambalęrin en eitthvaš af frampörtum enn til hjį flestum.

Žaš er sem sagt ekki neitt kjötfjall til, einungis örlitlar byrgšir af žvķ kjöti sem sķst selst en skortur į hinu sem vinsęlla er, aš sögn forsvarsmanna afuršastöšva.

Žetta skķtur nokkuš skökku viš, žar sem afuršastöšvar hafa bošaš allt aš 35% veršlękkun til bęnda, auk lengingu į śtgreišslutķma. Įstęšan var sögš mikil byršaaukning į lambakjöti!

Hvernig stendur į žvķ aš enginn veitir žessari frétt athygli? Hvar eru rįšamenn? Hvar er forusta bęnda?

Rétt er aš taka fram aš žetta eru svör forsvarsmanna afuršastöšva til fréttamanns. Žetta er ekki byršatalnig, einungis orš forsvarsmannanna. Byrgšir gętu allt eins veriš mun minni. Reyndar mį frekar gera rįš fyrir aš svo sé, žar sem afuršastöšvar hafa skert heimtökurétt bęnda enn frekar og bendir žaš til kjötskorts frekar en byršasöfnunnar!

Legiš er į stjórnvöldum aš grķpa innķ žann vanda sem bęndur standa frammi fyrir, enda śtilokaš aš žeir geti tekiš į sig 35% launalękkun nś, eftir 10% launalękkun į sķšasta įri. Ętti žį ekki aš vera fyrsta verk stjórnvalda aš fį stašfestingu į hver vandinn virkilega er? Hvernig er hęgt aš leysa vanda sem ekki hefur veriš skilgreindur og stašfestur? Žaš liggur nś ljóst fyrir, eftir svör forsvarsmanna afuršastöšva til fréttamanns, aš vandinn liggur ekki ķ offramleišslu į lambakjöti. Hver er vandinn žį?

Aš leysa vanda į röngum forsendum er rétt eins og pissa ķ skó sinn. Vandinn mun standa eftir og nżr vandi veršur til.

Krafa stjórnvalda um 20% skeršingu saušfjįrstofnsins er žvķ arfavitlaus og beinlķnis hęttuleg. Žaš mun ekki leysa vanda afuršastöšva heldur auka hann. Žaš mun setja saušfjįrbęndur ķ įšur óžekktan vanda og sveitir landsins ķ uppnįm.

Ég er nś svo saklaus aš ég hélt virkilega, eftir aš žessi frétt var birt, aš allir fjölmišlar fęru į flug. Ég hélt lķka aš landbśnašarrįšherra myndi strax senda skipun um byršatalningu hjį afuršastöšvum. Veglegt verkefni fyrir MAST, žeir gera žį ekkert af sér į mešan.

Fyrst og fremst hélt ég aš forsvarsmenn bęnda myndu lįta heyra ķ sér og krefjast žess aš mįliš yršu skošaš ķ kjölinn. Žaš eru jś bęndur sem eiga aš taka į sig skellinn!!

 

 

 


Draugagangur ķ afuršastöšvum?

Allir sem komir eru til efri įra, muna žį tķš er rķkiš keypti umframbirgšir kjöts af afuršastöšvum. Žvķ var sķšan eytt og landsmenn borgušu brśsann. Žegar uppvķst var aš afuršastöšvar voru aš fį greitt fyrir mun meira kjöt en žęr eyddu, var rugliš stöšvaš. Draugurinn var svęfšur.

Ég, eins og flestir landsmenn, trśi yfirleitt žvķ sem įbyrgir ašilar segja. Žvķ hafši ég ekki įstęšu til aš ętla annaš en aš afuršastöšvarnar vęru aš segja satt, žegar žęr sögšu mikla uppsöfnun į kjöti vera įstęšu žess aš lękka žyrfti afuršaverš til bęnda. Fannst reyndar nokkuš skrķtiš aš til lausnar žeim vanda, sem afuršastöšvar töldu nema einum milljarši króna, žyrfti aš skerša greišslu til bęnda um tvo milljarša.

Į netmišlum undanfariš, hafa komiš frįsagnir fólks af žvķ aš erfišlega gangi aš fį lambakjöt, jafnvel veriš sżndar myndir af tómum hillum. Nokkuš merkilegt ķ ljósi umręšunnar! Ķ lķtilli frétt į vefmišli ruv, sem reynda finnst hvergi annarstašar og fréttastofan hefur algerlega haldiš utan ljósvakamišla sinna, kemur fram aš uppsöfnun afuršastöšva sé nįnast engin, frį fyrra įri. Skortur er į lambahryggjum en eitthvaš til af stęrri lęrum og frampörtum.

Getur veriš aš afuršastöšvarnar séu aš vekja upp 45 įra gamlan draug? Getur veriš aš afuršastöšvarnar séu aš bśa til vanda, til žess aš sękja meira fé ķ rķkissjóš? Er žaš kannski įstęša žess aš žęr skerša verš til bęnda um sem nemur tvöfaldri žeirri upphęš sem vinnslustöšvarnar telja sig vanta? Sé svo, er mįliš grafalvarlegt og žarfnast skošunar strax!

Ķ fyrri pistlum mķnum gekk ég śt frį aš vandinn vęri raunverulegur og skellti skuldinni į rśssabann og sterka krónu. Aušvitaš mį segja aš žessir tveir faktorar séu sökudólgar, ekki žó fyrir vanda vinnslustöšva, heldur sem hamlandi į enn frekari framleišslu lambakjöts, sterkari stöšu saušfjįrbśskapar. Rśssabanniš er sennilega varanlegur vandi, jafnvel žó žvķ verši aflétt. Mörg įr mun taka aš vinna žį markaši aftur. Sterkt gengi krónunnar er tķmabundinn vandi, sem žegar er fariš aš sjį fyrir endann į. Ekki hvarflaši aš mér aš afuršastöšvarnar vęru ķ einhverjum sóšalegum leik!

Forsvarsmenn afuršastöšva hafa nokkuš haldiš žvķ fram aš stór lęri sé vandi. Žó hafa žessir sömu ašilar hvatt til žess gegnum įrin, aš bęndur framleiddu stęrri lömb. Stór lęri eru ekki vandamįl, vandinn liggur ķ framsetningunni.

Fyrir žaš fyrsta žį selst aušvitaš ekki žaš sem ekki er til sölu. Stór lęri finnast ekki ķ kjötboršum stórverslana.

Ķ öšru lagi eru stęrri lęrin best til fallin til framleišslu lęrissneiša, ķ staš žess aš sóa "seljanlegri" lęrunum ķ žaš. Stórar lęrissneišar eru vandfundnar ķ verslunum.

Ķ žrišja lagi mį śrbeina stęrri lęrin og skipta ķ tvennt. Śrbeinuš lęri eru vandfundin ķ verslunum og alls ekki hįlf.

Ķ fjórša lagi mį taka stęrri lęrin og brytja nišur ķ gśllas. Betra hrįefni fęst ekki ķ slķkan rétt.

Svona mętti lengi telja, vandinn liggur ķ framsetningunni, liggur hjį afuršastöšvunum. Žetta į viš um flest er snżr aš framsetningu lambakjöts.

Merkingar er annaš sem kostar ekkert nema vilja. Erlendir feršamenn sem hingaš koma vilja aš sjįlfsögšu kynnast ķslenskum mat, rétt eins og viš viljum kynnast matarmenningu žeirra žjóša sem viš heimsękjum. Erlent feršafólk talar yfirleitt ekki ķslensku. Žaš kaupir ekki žaš sem žaš veit ekki hvaš er, eša hvernig skuli handera. Žetta mį laga meš žvķ einu aš bęta merkingar.

Žaš mį margt gera til aš auka söluna,bęši hér innanlands sem og erlendis. Nś um stundir er gengi krónunnar sterkt, en žaš mun lįta unda og žį eykst salan śr landi.

Ķ ljósi žessara fréttar į vefmišli ruv, hlżtur aš vera forgangsatriši aš gera birgšatalningu hjį afuršastöšvum. Žaš hlżtur aš verša aš kryfja vandann, įšur en lengra er haldiš. Stjórnvöld hafa opnaš į aš eitthvaš skuli gert fyrir bęndur, žó enn sé žetta óttaleg baun og fjarri žvķ aš leysa vandann.

En žessu fylgir böggull, skerša skal saušfjįrstofninn um 20%! Nś žegar er skortur į sumum saušfjįrafuršum og hann mun aukast. Ašrar munu ekki žola svo mikla skeršingu saušfjįrstofnsins. Meš 20% skeršingu mun verša bśinn til kjötskortur ķ landinu. Kannski er žaš sś stefna sem unniš er aš?!

Rįšherrar eins stjórnarflokksins hafa mikiš hamraš į aš endurskoša žurfi bśvörusamninginn, aš žaš sé forsenda alls. Sś endurskošun er žegar hafin og reyndar įkvęši um hana ķ sjįlfum samningnum. Og vissulega žarf žessi samningur endurskošun. Žaš er śt ķ hött aš ein atvinnugrein skuli žurfa įr eftir įr aš taka į sig skeršingar, upp į tugi prósenta, įlķka margar prósentur og rįšamenn žjóšarinnar taka sér ķ launahękkanir. Žaš er engin atvinnugrein sem getur tekiš viš slķkum įlögum, allra sķst žegar vandinn er alls ekki žeirri atvinnugreina aš kenna, heldur stjórnvaldsįkvöršunum og kannski vélbragša nęsta hlekks ķ viršiskešjunni!!

Hér žarf aš koma į einhverskonar kerfi sem tryggir bęndum žaš sem žeim ber. Bęndur hafa fariš ķ einu og öllu eftir žvķ sem bśvörusamningar hafa bošiš žeim og žvķ śt ķ hött aš lįta žį taka į sig birgšar og óstjórn einhverra annarra.

Ég ętla ekki aš ręša verslunina, en margt mį laga ķ vinnslunni. Réttast vęri  aš gefa vinnslunni afarkosti. Aš hśn fįi eitt įr til aš sżna sig og sanna og žau fyrirtęki sem ekki nį tökum į sķnum rekstri verši einfaldlega lögš af. Žaš er nęgt fólk sem tilbśiš vęri aš taka viš kefli žeirra, fólk sem hefur metnaš og vilja til aš gera betur.

Žaš fer um mann hrollur aš sjį formann Landssamtaka saušfjįrbęnda nįnast fagna žvķ aš hśn og sveitungar hennar sunnan heiša, skuli "einungis" žurfa aš taka į sig 26% launalękkun, mešan kollegar hennar noršan heiša verša aš sętta sig viš 35% lękkun.

Hvar er kjarkurinn? Hvar er dugurinn?

 

 


mbl.is Veršhruniš ęgilegt įfall
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Snillingurinn į Höfšanum

Mann rekur ķ rogastans žegar snillingar eins og forstjóri OR tjįir sig, svo langt frį raunveruleikanum sem sį mašur viršist vera.

Eitthvaš leikur vafi um hver kostnašur viš višgerš į hśsi OR muni verša, stundum talaš um 1,7 milljarša og stundum yfir 2 milljarša. Viršist fara eftir skapi žeirra sem rętt er viš, hverju sinni. Žaš er aušvitaš gališ aš leggja žurfi upp ķ slķkan kostnaš til višgerša į nįnast nżju hśsi. Reyndar mišast žessi višgeršakostnašur viš aš glerklęšning verši sett į allt hśsiš. Vęntanlega mį finna ódżrara og jafnvel betra efni en gler til višgeršanna og lękka žannig kostnašinn verulega. Menn geta haft sķnar skošanir į žessu hśsi, tilurš žess og tilgangi. Um žaš mį endalaust deila, en stašreyndin er sś aš hśsiš var reist, žaš lekur og žaš žarfnast višgerša.

Innskot forstjóra OR, um aš hugsanlega vęri best aš rķfa hśsiš, gerir flesta kjaftstopp! Žvķlķkt og annaš eins!

Kostnašur viš aš rķfa hśsiš er talinn eitthvaš örlķtiš meiri en višgerš, ž.e. višgerš meš glervegg. Jafnvel žó hęgt vęri aš reikna nišurrif eitthvaš ódżrara en višgerš, er hugmyndin gjörsamlega galin. Fyrir žaš fyrsta į OR ekki hśsiš, seldi žaš fyrir nokkrum misserum sķšan. Ķ žeim sölusamningi var įkvęši um aš OR sęi um višhald hśssins og tekiš skyldi tillit til kostnašar ķ śtreikningi hśsaleigu. Žvķ mun kostnašur viš višhaldiš skiptast milli OR og eigenda.

Žaš er žvķ eigenda hśssins aš įkveša hvort žaš skuli rifiš eša ekki. OR getur engu žar rįšiš.

En skošum ašeins rugliš. Hvort heldur hśsiš er rifiš eša gert viš žaš, mun kostnašurinn liggja nįlęgt tveim milljöršum. Ž.e. samkvęmt tölum OR.

Žvķ er spurningin hvort kasta eigi tveim milljöršum til aš rķfa hśsiš og standa eftir meš ekkert, eša hitt aš leggja heldur lęgri upphęš til višgerša į žvķ og standa žį eftir meš stórt og gott hśsnęši.

Žaš žarf einstaka "snillinga" til aš jafna žessu saman!!


mbl.is Tjón į hśsi OR nemur 1,7 milljöršum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eggiš, hęnan og Mįr

Į kynningarfundi peningastefnunefndar Sešlabankans upplżsti Mįr Gušmundsson aš bśiš vęri aš leysa aldagamla gįtu; eggiš kemur ekki į undan hęnunni.

Aušvitaš tók fjįrmįlaheimurinn dżfu viš žessa tilkynningu, enda tķmamóta uppgötvun aš ręša!

Nś žarf Mįr bara aš finna śt hvernig hęnan veršur til. Žegar hann hefur svariš viš žeirri spurningu, gęti veriš aš hann hafi öšlast nęga reynslu til aš stjórna hér įkvöršunum um vexti til handa okkur mörlandanum!!


Komiš verši til móts viš verslunina

Tillögur landbśnašarrįšherra, meš samžykki fjįrmįlarįšherra, munu ekki hjįlpa bęndum en hins vegar mun verslunin gręša verulega. Žar liggur hundurinn grafinn, rįšherra vill ekki styggja verslunina ķ landinu og velur žvķ žį lausn sem mun kosta rķkissjóš mikla fjįrmuni įn nokkurs įrangurs, ķ staš žess aš velja žį leiš sem kostar minna og er leiš śt śr vandanum.

Uppkaup kvóta um 20% mun einungis auka į vanda saušfjįrbęnda. Žetta mun leiša til enn frekari uppsöfnunar į kindakjöti strax ķ haust og fyrirséš aš nęsta haust munu byrgšir verša enn meiri en nś!

Žį eru einungis tveir kostir til fękkunar saušfjįr ķ landinu, annars vegar aš bęndur hętti bśskap eša aš bęndur dragi śr framleišslu. Sennilega veršur žetta blanda af bįšu.

Fękki bśum enn frekar mun byggš skeršast, jafnvel svo aš sveitir leggist ķ eyši.

Dragi bęndur śr framleišslu, mun žaš aušvitaš leiša til enn frekari skeršingar į launum žeirra, til višbótar viš žį skeršingu sem žegar hefur oršiš. Žaš mį žvķ segja aš sś aškoma sem rķkiš er tilbśiš aš leggja til bęnda muni sjįlfkrafa hverfa śr höndum žeirra, vegna minni bśa og lęgri tekna!

Žarna er veriš aš fęra fé śr einum vasa bęnda yfir ķ annan, og allir tapa. Eftir stendur mikill vandi strax aš įri!

Bent hefur veriš į aš śtflutningsskylda kosta rķkiš ekki krónu. Einu  fjįrframlögin žar yršu til mjög illa stęšra bęnda, fyrst og fremst yngri bęnda sem nżlega hafa hafiš bśskap. En žessi leiš žóknast ekki versluninni ķ landinu og žvķ er hśn slegin śt af boršinu af lįgtvirtum rįšherrum Višreisnar. Sorglegt er aš svokallašur formašur Framsóknar skuli lįta leiša sig ķ vitleysunni.

Ķsland er ekki sjįlfbęrt ķ matvęlaframleišslu. Aušvitaš munu sum matvęli seint verša framleidd hér į landi, en viš getum framleitt nógu mikiš af nógu fjölbreyttum matvęlum til aš geta talist sjįlfbęr. Ekki sķst ķ kjötframleišslu.

Nś er veriš aš berjast viš "offramleišslu" upp į 1000 tonn af kjöti. Įriš 2015 voru flutt inn 3000 tonn af kjöti. Eftir stendur aš ķ raun vantar 2000 tonn upp į aš viš gętum talist sjįlfbęr ķ kjötframleišslu. Žegar Rśssabanniš var sett į lokušust markašir fyrir norskt kindakjöt. Žeirra svar var aš loka į innflutning į móti. Hvers vegna mį ekki beita sömu mešulum hér į landi?!

Verslunin heldur žvķ fram aš mun ódżrara sé aš flytja žessi matvęli til landsins. En er žaš svo? Ekki er svo aš sjį ķ kjötboršum verslana. Til dęmis bjóša Hagar upp į reyktar svķnakjötsneišar, įgętar į grilliš. Žegar lesiš er į pakkningarnar mį finna, ef vel er leitaš, upplżsingar um upprunaland. Merkingar eru aš öllu leyti eins, nema meš mjög litlum stöfum mį finna žessar upplżsingar. Enginn veršmunur er žó į žvķ hvort varan er meš danskt eša ķslenskt upprunaland!

Žį mį ekki gleyma žeirri einföldu stašreynd aš verš į matvęlum erlendis er eftir aš rķkisstyrkir hafa veriš greiddir. Ekki žarf nokkrum manni aš detta til hugar aš ašrar žjóšir séu tilbśnar til aš nišurgreiša kjöt til okkar, til lengdar. Vķst er aš fljótlega kęmi krafa um aš framleišsluverš verši greitt. Hver er hagnašurinn žį?

Ekki ętla ég aš tala um heilnęmi innfluttra matvęla, nęgir aš benda į aš hvert hneyksliš af öšru hefur duniš į eftirlitsstofnunum Evrópu, žar sem svindl ķ matvęlaframleišslu uppgötvast. Sjaldnast vegna žess aš viškomandi stofnanir uppgötvi svindliš.

Svo viršist sem rįšherrum Višreisnar ętli aš takast aš grafa svo undan ķslenskum landbśnaši aš vart veriš viš snśiš. Sorglegt er aš žeir flokkar sem stašiš hafa vörš um žį ešlilegu stefnu aš landiš verši sjįlfbęrt ķ matvęlaframleišslu, svo langt sem slķkt er hęgt, skuli taka undir meš fulltrśum verslunar ķ rķkisstjórn.

Takist žetta markmiš Višreisnar mun verslunin kętast, en neytendur grįta!!


mbl.is Komiš verši til móts viš bęndur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fįviska rįšherra

Aušvitaš veršur stašiš viš bśvörusamninginn, annaš kemur vart til greina. Menn standa jś viš gerša samninga!

ŽAš er magnaš aš heyra hvernig rįšamenn žjóšarinnar hafi talaš um vanda saušfjįrbęnda. Reyndar hefur lķtiš heyrst frį rįšherrum rķkisstjórnarinnar, nema Višreisnar og satt best aš segja er sorglegt hvernig žeir hafa opinberaš fįvisku sķna um mįliš. Nś stķgur sjįlfur forsętisrįšherranna, verkstjóri rķkisstjórnarinnar, fram og sussar į samrįšherra sķna. Žvķ mišur er žó aš sjį aš hans žekking sé litlu meiri en hinna, žó hann įtti sig į žeirri stašreynd aš geršir samningar skuli standa. Žegar menn gagnrżna eitthvaš, er gerš krafa um aš viškomandi hafi ašra lausn og lįti hana ķ ljósi. Žetta er enn rķkara žegar gagnrżnin kemur frį hendi rįšmanna žjóšarinnar.

Fram til žessa hefur ómaš frį rįšherrum Višreisnar aš vandinn liggi ķ nżgeršum bśvörusamningi, aš ekkert sé hęgt aš gera umfram žann samning og žegar žeir lenda ķ rökžrotum, er talaš um aš ekki megi fara śt fyrir fjįrlög.

Nżgeršur bśvörusamningur tók gildi sķšasta haust, framleišsla žessa įrs af lambakjöti er aš öllu leyti fjįrmögnuš utan žess samnings og framleišsla nęsta įrs aš stórum hluta einnig. Žvķ er meš öllu frįleitt aš tala um aš vandinn sé žeim samningi um aš kenna. Margt mį segja um žennan samning og vķst aš lķtil sįtt var um hann, į bįša bóga. Ķ honum er žó įkvęši um endurskošun innan įkvešins tķma og sś vinna žegar hafin, eftir aš rįšherra landbśnašamįla var nįnast bśin aš rśsta žvķ įkvęši meš žvķ aš skipa nżja nefnd um žį endurskošun. Žaš er žvķ nįnast grįtlegt aš heyra fjįrmįlarįšherranefnuna tala um aš endurskoša žurfi samninginn!

Aš ekkert sé hęgt aš gera umfram žaš sem samningurinn heimilar er ķ raun įvķsun į aš lķtiš sem ekkert skuli gera. Vandi saušfjįrbęnda er ekki vegna bśvörusamninga, hvorki nżrra né gamalla. Vandi saušfjįrbęnda er til komin af öflum sem žeir ekki rįša viš né hafa nokkur įhrif į. Vanda saušfjįrbęnda mį fyrst og fremst rekja til pólitķskrar įkvöršunar Alžingis um aš fylgja ESB ķ refsiašgeršum į Rśssa. Hįtt gengi krónunnar eykur sķšan žann vanda. Žaš er ekkert sem bęndur hafa gert sem veldur žeim vanda sem nś mun leggja margar sveitir landsins nįnast ķ eyši, žeir hafa fylgt žeirri lķnu sem bśvörusamningar hafa į žį lagt gegnum įrin.

Žaš er vissulega gott žegar rįšherrar sżna slķka įbyrgš aš vilja halda sig innan fjįrlaga. Žaš vęri betra aš žaš ętti žį viš um öll śtlįt rķkissjóšs, ekki bara žegar kemur aš įkvešnum hópum ķ žjóšfélaginu. Upp koma ófyrirséš fjįrśtlįt, žau fara sķšan ķ aukafjįrlög. Skżrasta dęmiš er aš einn mįlaflokkur er nś žegar komin fram yfir fjįrlög um nokkra milljarša króna og lķklegt aš žegar įri lżkur muni sś framśrkeyrsla verša jafnvel meiri en bśvörusamningur greišir til saušfjįrframleišslu landsins. Žó fjalla fjölmišlar nęsta lķtiš um žessa umframkeyrslu į fjįrlögum!!

Nś loks, žegar verkstjóri rķkisstjórnarinnar hastar į sķna samrįšherra, eftir aš žeir hafa ķ alltof langan tķma fengiš aš bįsśna fįvisku sķna ķ öllum fjölmišlum landsins, kemur į óvart aš hann viršist ekki heldur skilja vandann. Talar um aš "żta vörum śt af markaši" og "minnka saušfjįrstofninn".

Ég verš aš segja aš ég įtta mig ekki alveg į hvaš hann į viš um aš "żta vörum af markaši". Er hann žar aš tala um aš eyša matvęlum? Hélt reyndar aš slķkt vęri bannaš.

Um hitt atrišiš aš "fękka saušfjįrstofninum" žį mį kannski segja aš žaš atriši eigi heima ķ višręšum um upptöku samningsins, ž.e. ef menn vilja fara žį leiš aš hér verši einungis framleitt fyrir innanlandsmarkaš og engu skeytt um mataržörf hins ört stękkandi sveltandi heim. En žaš er ekki nóg aš tala um aš "fękka ķ saušfjįrstofninum" nema menn hafi einhverja hugmynd um hvernig žaš skuli gert. Sķšustu fjörutķu įr hefur bśfjįrstofni fękkaš verulega hér į landi, einnig saušfé, žó afuršir hafi aukist verulega. Žetta kallast framžróun og veršmętaaukning. Samhliša fękkun ķ bśstofni hafa bś stękkaš, einnig ķ nafni framžróunar og veršmętaaukningar. En žessu fylgir böggull hildar. Žaš er śtilokaš aš fękka bśstofni og stękka bśin įn žess aš byggš raskist og žaš hefur vissulega gerst. Heilu byggšarlögin hafa lagst ķ eyši į žessu tķmabili og önnur ramba į barmi žess aš falla sömu leiš. Vill forsętisrįšherra halda lengra į žeirri leiš, eša hefur hann einhverja patent lausn į žvķ hvernig hęgt er aš fękka enn frekar ķ bśstofni landsmanna, įn žess aš byggš raskist frekar en oršiš er.

En hvaš um žaš, žessar hugmyndir forsętisrįšherra koma ekkert viš žeim vanda sem saušfjįrbęndur standa frammi fyrir nś. Žaš er brįšavandi sem žarf aš leysa og žaš ekki sķšar en strax. Į morgun getur žaš oršiš of seint. Verši ekkert aš gert mun fjöldi bęnda taka įkvöršun um aš hętta bśskap į allra nęstu dögum, meš tilheyrandi enn meiri of framleišslu į kjöti nś ķ haust. 

Žaš žarf aš višurkenna orsakir žessa vanda og leysa hann śt frį žvķ. Žaš žarf aš klįra žaš mįl sem hófst žegar Alžingi Ķslendinga įkvaš aš fara ķ žį för meš ESB aš setja į refsiašgeršir į Rśssa. Žaš er ekki nóg aš samžykkja slķkar ašgeršir nema stjórnvöld séu tilbśin aš bęta žeim skaša sem af hljóta. Hvers vegna eiga bęndur aš taka į sig žaš tjón sem stjórnvöld stofna til?!

Brįšavandann žarf aš leysa strax, endurskošun bśvörusamningsins er svo allt annaš mįl. Žį žurfa menn aš hafa einhverja sżn į framtķšina og hvernig viš viljum stjórna okkar matvęlaframleišslu til framtķšar. Žar žķšir ekki aš horfa į daginn ķ dag og žau tķmabundnu vandamįl sem stešja aš nś.

Reyndar žarf enginn aš óttast framtķšina ķ ķslenskum landbśnaši, ž.e. ef rįšamönnum ber sś gęfa aš leysa vandamįlin śt frį raunverulegum vanda. Žessa stundina er hins vegar ķslenskur landbśnašur ķ žröngri stöšu og aušvelt aš velta honum af kolli. Žį munum viš verša upp į ašrar žjóšir komin meš mat. Žegar svo annaš hrun dynur į žjóšinni, eins og haustiš 2008, nś eša upp kemur strķšsįstand ķ löndum nęrri okkur, munum viš einfaldlega svelta!

 

 

 


mbl.is Stašiš veršur viš bśvörusamninginn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vandi landbśnašar

Vandinn

Žaš er ljóst aš saušfjįrbęndur standa frammi fyrir miklum vanda. Slįturleyfishafar hafa bošaš miklar veršlękkanir til bęnda auk lengingu śtborgunar. Fyrir marga bęndur mun žetta verša nįšarhögg en ašra verulega skeršing. Rekja mį žennan vanda til uppsafnašra byrgša į lambakjöti.

Nś eru byrgšir taldar vera nįlęgt 1500 tonnum, nįnast sem svarar samdrętti ķ śtflutningi. Žann samdrįtt mį aš öllu leyti rekja til ašstęšna sem ķslenskum bęndum er óviškomandi, višskiptažvingana į Rśssland. Hefšu ķslenskir stjórnmįlamenn ekki samžykkt aš taka žįtt ķ žeim žvingunum, vęri sennilega kjötskortur nś!

Erlendis tóku stjórnmįlamenn upp žį stefnu aš styrkja žį ašila, innan sinna landa, sem sköšušust af žessum višskiptažvingunum. Ķslenskir stjórnmįlamenn hafa annan hugsanahįtt, žeir eru viljugir aš taka žįtt ķ alls kyns alžjóšlegum skuldbindingum, en skeyta engu um afleišingarnar fyrir land og žjóš.

Fyrir einungis örfįum įrum var mikiš rętt um kjötskort ķ landinu. Verslunin (SVŽ) stóš fremst ķ žeirri umręšu og nżtti sér hana ķ sķnum eilķfa įróšri fyrir frjįlsum innflutningi į matvęlum. Skorturinn var žó ekki meiri en svo aš til voru byrgšir upp į 300 tonn, er slįturtķš hófst. En skašinn var skešur og misvitrir stjórnmįlamenn féllu fyrir mįlflutningi SVŽ. Slakaš var į hömlum į innflutningi į kjöti. Įriš 2015 var flutt inn 3000 tonn af kjöti til landsins, eša sem nemur tvöföldu žvķ magni sem nś er sagt vera ķ frystigeymslum śrvinnslustöšva.

Ešli matvęlaframleišslu er aš nokkurn tķma tekur aš breyta framleišslumagni, sérstaklega į žetta viš um mjólkur og kjötframleišslu. Ekki er hęgt aš skrśfa fyrir jśgur kśnna og lömbin fęšast ekki fullvaxta. Žvķ er naušsynlegt aš vera meš einhvern "stušpśša", ž.e. naušsynlegt aš į hverjum tķma sé einhver umframframleišsla svo hęgt sé aš taka į utanaškomandi og óvišrįšanlegum uppįkomum. Slęmt įrferši getur minnkaš framleišsluna eitt įriš, mešan gott įrferši eykur hana. Hver žessi stušpśši į nįkvęmlega aš vera er erfitt aš segja til um. Vandinn er aš žessu veršur ekki stjórnaš į skömmum tķma. Tvö til žrjś įr af slęmu įrferši myndu sennilega žurrka upp 1500 tonna byrgšir af kjöti.

Ef viš viljum vera okkur sjįlfbęr ķ matvęlaframleišslu, eins og flestar eša allar žjóšir keppast aš, žarf aušvitaš aš gera rįš fyrir slķkum sveiflum, įn žess aš bęndur sjįlfir séu alltaf lįtnir taka skellinn. Žetta veršur aš vera į įbyrgš žjóšarinnar.

Žróun og framfarir

Sķšustu 30 til 35 įr hefur žróun og framfarir ķ landbśnaši veriš einstakar hér į Ķslandi og erfitt aš finna ašra atvinnugrein til samanburšar į žvķ sviši. Bśum hefur fękkaš og žau stękkaš. Framleišsla per grip hefur aukist og gripafjölda fękkaš. Framleišslukostnašur hefur lękkaš verulega en mestu skiptir aš verš til neytenda hefur lękkaš gķfurlega, sem hlutfall af launum. Rķkisstyrkir til bęnda hafa veriš lękkašir verulega į žessu tķmabili.

Öll framžróun er oftast af hinu góša og aušvitaš er alltaf gott žegar matvęlakostnašur heimila lękkar, sem hlutfall af tekjum. En žessu fylgja aušvitaš svört skż. Allir stjórnmįlamenn, hvar ķ flokki sem žeir eru, tala um aš halda landinu ķ byggš. Žaš er ķ algerri andstöšu viš žį žróun sem oršiš hefur ķ ķslenskum landbśnaš. Byggš ķ sumum sveitum hefur žurrkast śt į žessu tķmabili, ašrar standa į žröskuldi hins bśanlega og ķ flestöllum sveitum hefur oršiš veruleg fękkun.

Fyrir 35 įrum žótti 300 kinda bś stórbś. Bęndur höfšu gott lķfsvišurvęri af slķkum bśum. Ķ dag er lįgmark aš vera meš 600 vetrarfóšrašar kindur til aš lifa af, 800 - 1000 ef stašiš er ķ einhverjum fjįrfestingum. Meš sama įframhaldi er ekki langt ķ aš žörfin verši hįtt ķ 2000 kindur į bś, svo žaš geti boriš sig žokkalega. Žaš sjį allir hver įhrif žaš hefur į byggš ķ landinu. Fį og stór bś, sem vęntanlega myndu safnast ķ fįar sveitir, mun ekki einungis rżra landiš af byggš, heldur einnig geta stušlaš aš ofnżtingu į takmörkušum svęšum, vęntanlega nęst stęšstu byggšakjörnunum.

Norskir stjórnmįlamenn tala einnig um naušsyn žess aš halda landinu ķ byggš, rétt eins og žeir ķslensku. En öfugt viš žį misvitru ķslensku, lįta žeir norsku ekki nęgja aš tala um hlutina, žeir fylgja žeim eftir. Ķ Noregi er bęndum gert kleyft aš lifa góšu lķfi af litlum bśum, 200 til 250 vetrarfóšrušum kindum. Žetta er gert ķ nafni byggšarsjónarmiša og žykir ešlilegt žar ķ landi. Velji menn aš vera meš stęrri bś, er žaš žeirra įkvöršun, įn sérstakrar aškomu stjórnvalda. Aušvitaš er saušfjįrbśskapur ķ Noregi sem hlutfall af landsframleišslu lķtill, mešan hann er tiltölulega stór hér į landi. Ķslenskir stjórnmįlamenn verša hins vegar aš fara aš gera upp viš sig hvort žeir vilja halda landinu ķ byggš eša ekki og temja sinn mįlflutning og ašgeršir aš žvķ.

Afstaša rįšherra

Žegar rķkisstjórn er sett saman er oftast leitast viš aš velja hęfustu einstaklingana til rįšherrastóls ķ hverjum mįlaflokki, žį menn sem mesta og besta žekkingu hafa ķ hverjum mįlaflokki fyrir sig.

Žvķ kom mörgum į óvart um sķšustu įramót, žegar nśverandi rķkisstjórn var kynnt, aš ķžróttafrömušur sem uppalinn er į mölinni, var kynnt sem rįšherra landbśnašarmįla. Innan žeirra žriggja stjórnmįlaflokka sem aš rķkisstjórninni stendur eru til žingmenn sem hafa mjög góša og vķštęka žekkingu į landbśnaši og žvķ kannski betur til žess fallnir aš stjórna žeim mįlaflokki. Aš hluta mį rekja žetta til žess aš svokallaš kynjasjónarmiš var metiš hęrra en hęfni. Ekki ętla ég aš dęma um fyrri störf rįšherra, hvorki į pólitķska svišinu né ķ hinu opinbera einkalķfi. Žó er ljóst af störfum hennar frį sķšustu įramótum, aš betra hefši veriš fyrir land og žjóš og ekki sķst hana sjįlfa, ef hśn hefši lįtiš vera öll afskipti af pólitķk.

Hvaš um žaš, ķ žeim vanda sem saušfjįrbęndur standa frammi fyrir nś, hefur žetta žekkingarleysi rįšherrans į landbśnaši opinberast. Hśn er dugleg viš aš tala um aš hagur bęnda eigi aš vera sem mestur og aš stušla skuli aš žvķ aš halda landinu ķ byggš. Verk hennar eru žó ķ ašra įtt, ž.e. žaš litla sem hśn hefur gert. Verslun og žjónusta stendur nęst hennar hjarta ķ verki, žó allir eigi hug hennar ķ orši.

Rįšherra er dugleg viš aš ręša mįlin, en žegar kemur aš framkvęmdum fer minna fyrir hennar vilja. Ķ nokkra mįnuši hélt hśn uppi samręšu viš fulltrśa bęnda og kom svo loks meš svar sem hęgt hefši veriš aš gefa strax į fyrsta fundi, aš engar sértękar rįšstafanir vęru ķ boši. Og enn tönglast hśn į žvķ sama, aš engin von vęri um ašgerš til lausnar brįšavandanum en er tilbśin aš ręša framtķšina og einhverja óskilgreinda byltingu į landbśnašarkerfinu. Lętur sem svo aš landbśnašur hér hafi veriš ķ einhverri kyrrstöšu sķšustu įratugi!

Lausn vandans

Žaš er aušvitaš engin einföld lausn į žeim vanda sem saušfjįrbęndur standa frammi fyrir. Žó er deginum ljósara aš žeir geta ekki tekiš žann vanda į sig. Eftir 10% lękkun į afuršaverši į sķšasta įri er ljóst aš žar er ekki lengur borš fyrir bįru. Auk žess sem afleišingar žess aš velta vandanum į bęndur leišir til enn meiri vanda. Žaš eina sem bęndur geta gert til aš vinna gegn slķkum tekjuskeršingum er aš fjölga bśstofni!

Kjötvinnslan berst ķ bökkum. Uppsöfnun byrgša lendir ekki sķst į žeim. Žar mį žó laga verulega til. Framsetning vara til neytenda hefur batnaš mikiš undanfarna įratugi og stórįtak veriš gert į žvķ sviši. Žegar įrangur nęst fagna sumir, en vandinn er aš halda žróuninni įfram. Žvķ mišur viršist sem kjötvinnslan hafi stöšvast ķ sinni žróun, kannski ofmetnast.

Žaš žarf stundum lķtiš til aš gera mikiš. Sś gķfurleg fjölgun erlendra feršamanna sést ekki ķ sölu lambakjöts, jafnvel žó į bošstólnum sé fyrirtaks hrįefni fyrir žaš fólk sem hér feršast um landiš į eigin vegum. Bara žaš eitt aš setja merkingar į ensku į pakkningarnar gęti aukiš söluna, erlent feršafólk kaupir ekki žaš sem žaš veit ekki hvaš er. Žį mętti vinnslan einnig huga aš žvķ aš hafa į bošstólnum fjölbreyttara śrval. Skoša hvernig kjöt er boriš fram erlendis, s.s. žykktir sneiša og fjöldi ķ pakkningu. T.d. er mikiš af feršamönnum sem hingaš koma frį Bandarķkjunum. Žar žekkjast ekki žunnar grillsneišar, žeir vilja žęr žykkar. Svona smįvęgilegar breytingar kosta nįnast ekki neitt En hugsanlega gęti įrangurinn oršiš nokkur. Žetta eitt og sér leysir žó ekki vandann og alls ekki žann brįšavanda sem nś stešjar aš. Žetta gęti hugsanlega minnkaš hann eitthvaš. Veitingahśs vķtt og breytt um landiš hafa heldur ekki veriš nęgjanlega dugleg aš bjóša lambakjötiš. Žar er hellst aš finna hangikjöt og stórsteikur, sem er aušvitaš įgętt, en margt mį žar bęta og auka söluna. Žaš er fullkomlega ljóst aš flestir feršamenn koma ekki hingaš til lands til aš metta einungis augum, žeir vilja einnig kynnast dįsemdum fęšunnar.

Verslunin er eini hlekkurinn į matvęlakešjunni sem viršist fitna. Žaš er meš ólķkindum aš verslun, sem gerir žaš eitt aš taka viš matvęlum frį vinnslustöšvum, selja žau og skila sķšan til baka žvķ sem ekki selst, skuli fį svipaša krónutölu fyrir hvert kķló og bóndinn, sem leggur alla sķna vinni ķ aš lįgmarki 18 mįnuši til aš framleiša žaš kķló. Žaš er eitthvaš verulega skakkt viš žetta. Viš vitum ķ dag aš verslunin hefur svķnaš į neytendum undanfarna įratugi. Žar hafa engar hömlur veriš į. Žaš er meš ólķkindum aš til hafi žurft erlenda verslunarkešju til aš opinbera žetta. Hvar er samkeppniseftirlitiš? Er žaš svo upptekiš viš aš fylgjast meš žvķ hvort vinnslustöšvar ķ landbśnaši sé aš fara aš lögum ? Er verslunin bara stykk frķ ķ augum eftirlitsins?

Umframframleišsla ķ landbśnaši er eitthvaš sem naušsynlegt er aš hafa, svo landiš geti talist sjįlfbęrt ķ matvęlaframleišslu. Žetta er eitthvaš sem ašrar žjóšir skilja, en einhverra hluta vegna viršast Ķslendingar ekki skilja žessa einföldu stašreynd. Hugsanabreytingu žarf, žaš žarf aš nįst sįtt um žetta, svona sįtt eins og allar sišašar žjóšir hafa nįš. Žetta kallar aušvitaš į aš stjórnvöld séu tilbśin aš fjįrmagna einhvern hluta žeirrar umframframleišslu, svona rétt eins og ašrar žjóšir gera. Į žessu žurfa aušvitaš aš vera takmarkanir.

Žaš vekur ugg aš hlusta į forsvarsmenn bęndastéttarinnar tjį sig um vanda saušfjįrframleišslunnar. Gamaldags hugsun, eins og śtflutningskylda og śreldingarstyrkir eru žar efst į blaši. Žetta er ekki lausn vandans, heldur mun auka hann verulega. Verši ekkert aš gert er ljóst aš mikil śrelding veršur ķ saušfjįrbśskap, margir munu leggja upp laupana. Žaš mun skapa enn meira offramboš į kjöti. Žaš sama į viš um śreldingarstyrki. Sį vandi mun sķšan fylgja saušfjįrframleišslunni um einhver įr, jafnvel įratug. Śtflutningsskylda er einhver óskiljanleg ašgerš. Žaš į aš selja žaš kjöt śr landi sem selst, į višunnandi verši. Žar mį vissulega taka til hendinni og bęndaforustan kannski ekki stašiš sig sem skyldi ķ žvķ. Hvers vegna ķ ósköpunum er veriš aš leggja įherslu į sölu lambakjöts ķ mišborg New York? Flestir žar sem einhverja peninga hafa nęrast į matsölustöšum. Viš žurfum einnig aš įtta okkur į žvķ aš stórir markašir eru kannski ekki žaš sem žarf. Žar getur eftirspurn hęglega veriš fljót aš fara yfir framleišslugetu og ef eftirspurn er ekki sinnt er mikil hętta į aš viškomandi markašur lokist. Viš eigum aš leita aš smęrri mörkušum, ķ žeim löndum sem lambakjötsneysla er žekkt. Ekki reyna žaš ómögulega, heldur leggja įherslu į žaš sem er gerlegt. Markašir fyrir ķslenskt lambakjöt er klįrlega fyrir hendi, žarf bara aš vinna skipulegar aš žvķ aš finna žį. Žaš er aušvitaš meira spennandi fyrir sölufulltrśana aš feršast til New York en t,d, einhverrar smįborgar ķ sušur Evrópu. Žessi ranga markašsstefna er žó ekki vandi dagsins ķ dag, meira vandi morgundagsins. Žrįtt fyrir hana hefur sala į kjöti śr landi veriš meš įgętum fram undir allra sķšustu įr.

Hinn raunverulegi vandi saušfjįrframleišslunnar nś liggur aušvitaš ķ minni śtflutningi sķšustu įr. Žar kemur, eins og įšur segir, žaš helst til aš misvitrir ķslenskir stjórnmįlamenn įkvįšu aš elta ESB ķ višskiptažvingunum į Rśssa. Uppsöfnun nś er nįnast sś sama og samdrįtturinn vegna žess višskiptabanns hefur skapaš. Menn geta haft hinar żmsu skošanir į tilefni žeirra žvingana, haft misjafnar skošanir į žvķ hvort viš įttum aš elta ESB ķ žeim, en žaš breytir litlu. Stašreyndin er sś aš žetta var gert og afleišingarnar fyrir okkur Ķslendinga uršu miklar, mun meiri en nokkur önnur žjóš žurfti aš glķma viš. Og žar sem žetta var gert, hljóta stjórnvöld aš vera įbyrg fyrir afleišingunum og bęta tapiš, svona rétt eins og allar ašrar žjóšir sem aš žessum žvingunum stóšu, geršu. Žetta eru ekki neinar sértękar ašgeršir, einungis hluti žess aš elta ESB ķ žvingunum į Rśssa. Žarna liggur lausn žess brįšavanda sem bęndur standa frammi fyrir.

Um langtķmavanda ķ Ķslenskum landbśnaši er vart aš ręša. Žó veršur aš stemma stigu viš enn meiri samžéttingu landbśnašar, ef ekki į illa aš fara. Žó skaši žess fyrir byggš ķ landinu sé oršinn verulegur nś žegar, er enn hęgt aš snśa af žessari braut. Langtķmamarkmiš ķ landbśnaši hlżtur žvķ aš vera endurskošun landbśnašarsamnings ķ žį veru aš byggš haldist. Fram til žessa hafa allar breytingar į žeim samningi veriš ķ hina įttina.

Lokaorš

Žaš er ljóst aš leysa žarf brįšavanda saušfjįrbęnda hiš snarasta. Annars fer illa og vandinn mun aukast verulega, meš enn meiri uppsöfnun sem jafnvel gęti orsakaš aš farga žurfi heilbrigšu og śrvals kjöti. Žar meš vęrum viš komin marga įratugi aftur ķ tķmann, auk žess sem förgun į heilbrigšum og góšum matvęlum er aldrei réttlętanleg. Žvķ er naušsynlegt aš samžykkt Alžingis um višskiptabann į Rśssa verši framkvęmt til fullnustu, meš aškomu rķkissjóšs aš tapi žeirra sem į žvķ tapa.

Taka žarf upp landbśnašarsamninginn meš tilliti til byggšarsjónarmiša. Žar mętti t.d. leita til Noregs og annarra dreifbżlla žjóša og skoša hvernig žęr hafa žetta. Jafnvel Bandarķkin halda byggšasjónarmišum hįtt į lofti, ķ dreifšari byggšum.

Ķ öllu falli verša stjórnvöld aš koma aš lausn skammtķmavandans og žaš fyrr en seinna. Rįšherra getur ekki og mį ekki svķkjast undan žeirri skyldu sinni! Einungis eru örfįir dagar žar til slįtrun hefst og margir bęndur farnir aš hugsa alvarlega um aš hętta. Eftir nokkra vikur veršur of seint aš gera nokkuš, žegar fjöldi bęnda hefur lagt inn allt sitt saušfé, meš tilheyrandi margföldum žess vanda sem fyrir er. Žann vanda veršur erfitt aš leysa og mun fylgja okkur um mörg įr og enda sķšan meš žeirri skelfingu aš allt of fįtt fé veršur ķ landinu til aš halda uppi kjötframleišslu fyrir landsmenn. Heilu byggširnar munu leggjast af og ašrar svo fįmennar aš erfitt eša śtilokaš veršur aš halda žar uppi landbśnaši.

Eftir mun sitja fįtękt Ķsland!!

 


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband