Fęrsluflokkur: Bloggar

Fįviska rįšherra

Aušvitaš veršur stašiš viš bśvörusamninginn, annaš kemur vart til greina. Menn standa jś viš gerša samninga!

ŽAš er magnaš aš heyra hvernig rįšamenn žjóšarinnar hafi talaš um vanda saušfjįrbęnda. Reyndar hefur lķtiš heyrst frį rįšherrum rķkisstjórnarinnar, nema Višreisnar og satt best aš segja er sorglegt hvernig žeir hafa opinberaš fįvisku sķna um mįliš. Nś stķgur sjįlfur forsętisrįšherranna, verkstjóri rķkisstjórnarinnar, fram og sussar į samrįšherra sķna. Žvķ mišur er žó aš sjį aš hans žekking sé litlu meiri en hinna, žó hann įtti sig į žeirri stašreynd aš geršir samningar skuli standa. Žegar menn gagnrżna eitthvaš, er gerš krafa um aš viškomandi hafi ašra lausn og lįti hana ķ ljósi. Žetta er enn rķkara žegar gagnrżnin kemur frį hendi rįšmanna žjóšarinnar.

Fram til žessa hefur ómaš frį rįšherrum Višreisnar aš vandinn liggi ķ nżgeršum bśvörusamningi, aš ekkert sé hęgt aš gera umfram žann samning og žegar žeir lenda ķ rökžrotum, er talaš um aš ekki megi fara śt fyrir fjįrlög.

Nżgeršur bśvörusamningur tók gildi sķšasta haust, framleišsla žessa įrs af lambakjöti er aš öllu leyti fjįrmögnuš utan žess samnings og framleišsla nęsta įrs aš stórum hluta einnig. Žvķ er meš öllu frįleitt aš tala um aš vandinn sé žeim samningi um aš kenna. Margt mį segja um žennan samning og vķst aš lķtil sįtt var um hann, į bįša bóga. Ķ honum er žó įkvęši um endurskošun innan įkvešins tķma og sś vinna žegar hafin, eftir aš rįšherra landbśnašamįla var nįnast bśin aš rśsta žvķ įkvęši meš žvķ aš skipa nżja nefnd um žį endurskošun. Žaš er žvķ nįnast grįtlegt aš heyra fjįrmįlarįšherranefnuna tala um aš endurskoša žurfi samninginn!

Aš ekkert sé hęgt aš gera umfram žaš sem samningurinn heimilar er ķ raun įvķsun į aš lķtiš sem ekkert skuli gera. Vandi saušfjįrbęnda er ekki vegna bśvörusamninga, hvorki nżrra né gamalla. Vandi saušfjįrbęnda er til komin af öflum sem žeir ekki rįša viš né hafa nokkur įhrif į. Vanda saušfjįrbęnda mį fyrst og fremst rekja til pólitķskrar įkvöršunar Alžingis um aš fylgja ESB ķ refsiašgeršum į Rśssa. Hįtt gengi krónunnar eykur sķšan žann vanda. Žaš er ekkert sem bęndur hafa gert sem veldur žeim vanda sem nś mun leggja margar sveitir landsins nįnast ķ eyši, žeir hafa fylgt žeirri lķnu sem bśvörusamningar hafa į žį lagt gegnum įrin.

Žaš er vissulega gott žegar rįšherrar sżna slķka įbyrgš aš vilja halda sig innan fjįrlaga. Žaš vęri betra aš žaš ętti žį viš um öll śtlįt rķkissjóšs, ekki bara žegar kemur aš įkvešnum hópum ķ žjóšfélaginu. Upp koma ófyrirséš fjįrśtlįt, žau fara sķšan ķ aukafjįrlög. Skżrasta dęmiš er aš einn mįlaflokkur er nś žegar komin fram yfir fjįrlög um nokkra milljarša króna og lķklegt aš žegar įri lżkur muni sś framśrkeyrsla verša jafnvel meiri en bśvörusamningur greišir til saušfjįrframleišslu landsins. Žó fjalla fjölmišlar nęsta lķtiš um žessa umframkeyrslu į fjįrlögum!!

Nś loks, žegar verkstjóri rķkisstjórnarinnar hastar į sķna samrįšherra, eftir aš žeir hafa ķ alltof langan tķma fengiš aš bįsśna fįvisku sķna ķ öllum fjölmišlum landsins, kemur į óvart aš hann viršist ekki heldur skilja vandann. Talar um aš "żta vörum śt af markaši" og "minnka saušfjįrstofninn".

Ég verš aš segja aš ég įtta mig ekki alveg į hvaš hann į viš um aš "żta vörum af markaši". Er hann žar aš tala um aš eyša matvęlum? Hélt reyndar aš slķkt vęri bannaš.

Um hitt atrišiš aš "fękka saušfjįrstofninum" žį mį kannski segja aš žaš atriši eigi heima ķ višręšum um upptöku samningsins, ž.e. ef menn vilja fara žį leiš aš hér verši einungis framleitt fyrir innanlandsmarkaš og engu skeytt um mataržörf hins ört stękkandi sveltandi heim. En žaš er ekki nóg aš tala um aš "fękka ķ saušfjįrstofninum" nema menn hafi einhverja hugmynd um hvernig žaš skuli gert. Sķšustu fjörutķu įr hefur bśfjįrstofni fękkaš verulega hér į landi, einnig saušfé, žó afuršir hafi aukist verulega. Žetta kallast framžróun og veršmętaaukning. Samhliša fękkun ķ bśstofni hafa bś stękkaš, einnig ķ nafni framžróunar og veršmętaaukningar. En žessu fylgir böggull hildar. Žaš er śtilokaš aš fękka bśstofni og stękka bśin įn žess aš byggš raskist og žaš hefur vissulega gerst. Heilu byggšarlögin hafa lagst ķ eyši į žessu tķmabili og önnur ramba į barmi žess aš falla sömu leiš. Vill forsętisrįšherra halda lengra į žeirri leiš, eša hefur hann einhverja patent lausn į žvķ hvernig hęgt er aš fękka enn frekar ķ bśstofni landsmanna, įn žess aš byggš raskist frekar en oršiš er.

En hvaš um žaš, žessar hugmyndir forsętisrįšherra koma ekkert viš žeim vanda sem saušfjįrbęndur standa frammi fyrir nś. Žaš er brįšavandi sem žarf aš leysa og žaš ekki sķšar en strax. Į morgun getur žaš oršiš of seint. Verši ekkert aš gert mun fjöldi bęnda taka įkvöršun um aš hętta bśskap į allra nęstu dögum, meš tilheyrandi enn meiri of framleišslu į kjöti nś ķ haust. 

Žaš žarf aš višurkenna orsakir žessa vanda og leysa hann śt frį žvķ. Žaš žarf aš klįra žaš mįl sem hófst žegar Alžingi Ķslendinga įkvaš aš fara ķ žį för meš ESB aš setja į refsiašgeršir į Rśssa. Žaš er ekki nóg aš samžykkja slķkar ašgeršir nema stjórnvöld séu tilbśin aš bęta žeim skaša sem af hljóta. Hvers vegna eiga bęndur aš taka į sig žaš tjón sem stjórnvöld stofna til?!

Brįšavandann žarf aš leysa strax, endurskošun bśvörusamningsins er svo allt annaš mįl. Žį žurfa menn aš hafa einhverja sżn į framtķšina og hvernig viš viljum stjórna okkar matvęlaframleišslu til framtķšar. Žar žķšir ekki aš horfa į daginn ķ dag og žau tķmabundnu vandamįl sem stešja aš nś.

Reyndar žarf enginn aš óttast framtķšina ķ ķslenskum landbśnaši, ž.e. ef rįšamönnum ber sś gęfa aš leysa vandamįlin śt frį raunverulegum vanda. Žessa stundina er hins vegar ķslenskur landbśnašur ķ žröngri stöšu og aušvelt aš velta honum af kolli. Žį munum viš verša upp į ašrar žjóšir komin meš mat. Žegar svo annaš hrun dynur į žjóšinni, eins og haustiš 2008, nś eša upp kemur strķšsįstand ķ löndum nęrri okkur, munum viš einfaldlega svelta!

 

 

 


mbl.is Stašiš veršur viš bśvörusamninginn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vandi landbśnašar

Vandinn

Žaš er ljóst aš saušfjįrbęndur standa frammi fyrir miklum vanda. Slįturleyfishafar hafa bošaš miklar veršlękkanir til bęnda auk lengingu śtborgunar. Fyrir marga bęndur mun žetta verša nįšarhögg en ašra verulega skeršing. Rekja mį žennan vanda til uppsafnašra byrgša į lambakjöti.

Nś eru byrgšir taldar vera nįlęgt 1500 tonnum, nįnast sem svarar samdrętti ķ śtflutningi. Žann samdrįtt mį aš öllu leyti rekja til ašstęšna sem ķslenskum bęndum er óviškomandi, višskiptažvingana į Rśssland. Hefšu ķslenskir stjórnmįlamenn ekki samžykkt aš taka žįtt ķ žeim žvingunum, vęri sennilega kjötskortur nś!

Erlendis tóku stjórnmįlamenn upp žį stefnu aš styrkja žį ašila, innan sinna landa, sem sköšušust af žessum višskiptažvingunum. Ķslenskir stjórnmįlamenn hafa annan hugsanahįtt, žeir eru viljugir aš taka žįtt ķ alls kyns alžjóšlegum skuldbindingum, en skeyta engu um afleišingarnar fyrir land og žjóš.

Fyrir einungis örfįum įrum var mikiš rętt um kjötskort ķ landinu. Verslunin (SVŽ) stóš fremst ķ žeirri umręšu og nżtti sér hana ķ sķnum eilķfa įróšri fyrir frjįlsum innflutningi į matvęlum. Skorturinn var žó ekki meiri en svo aš til voru byrgšir upp į 300 tonn, er slįturtķš hófst. En skašinn var skešur og misvitrir stjórnmįlamenn féllu fyrir mįlflutningi SVŽ. Slakaš var į hömlum į innflutningi į kjöti. Įriš 2015 var flutt inn 3000 tonn af kjöti til landsins, eša sem nemur tvöföldu žvķ magni sem nś er sagt vera ķ frystigeymslum śrvinnslustöšva.

Ešli matvęlaframleišslu er aš nokkurn tķma tekur aš breyta framleišslumagni, sérstaklega į žetta viš um mjólkur og kjötframleišslu. Ekki er hęgt aš skrśfa fyrir jśgur kśnna og lömbin fęšast ekki fullvaxta. Žvķ er naušsynlegt aš vera meš einhvern "stušpśša", ž.e. naušsynlegt aš į hverjum tķma sé einhver umframframleišsla svo hęgt sé aš taka į utanaškomandi og óvišrįšanlegum uppįkomum. Slęmt įrferši getur minnkaš framleišsluna eitt įriš, mešan gott įrferši eykur hana. Hver žessi stušpśši į nįkvęmlega aš vera er erfitt aš segja til um. Vandinn er aš žessu veršur ekki stjórnaš į skömmum tķma. Tvö til žrjś įr af slęmu įrferši myndu sennilega žurrka upp 1500 tonna byrgšir af kjöti.

Ef viš viljum vera okkur sjįlfbęr ķ matvęlaframleišslu, eins og flestar eša allar žjóšir keppast aš, žarf aušvitaš aš gera rįš fyrir slķkum sveiflum, įn žess aš bęndur sjįlfir séu alltaf lįtnir taka skellinn. Žetta veršur aš vera į įbyrgš žjóšarinnar.

Žróun og framfarir

Sķšustu 30 til 35 įr hefur žróun og framfarir ķ landbśnaši veriš einstakar hér į Ķslandi og erfitt aš finna ašra atvinnugrein til samanburšar į žvķ sviši. Bśum hefur fękkaš og žau stękkaš. Framleišsla per grip hefur aukist og gripafjölda fękkaš. Framleišslukostnašur hefur lękkaš verulega en mestu skiptir aš verš til neytenda hefur lękkaš gķfurlega, sem hlutfall af launum. Rķkisstyrkir til bęnda hafa veriš lękkašir verulega į žessu tķmabili.

Öll framžróun er oftast af hinu góša og aušvitaš er alltaf gott žegar matvęlakostnašur heimila lękkar, sem hlutfall af tekjum. En žessu fylgja aušvitaš svört skż. Allir stjórnmįlamenn, hvar ķ flokki sem žeir eru, tala um aš halda landinu ķ byggš. Žaš er ķ algerri andstöšu viš žį žróun sem oršiš hefur ķ ķslenskum landbśnaš. Byggš ķ sumum sveitum hefur žurrkast śt į žessu tķmabili, ašrar standa į žröskuldi hins bśanlega og ķ flestöllum sveitum hefur oršiš veruleg fękkun.

Fyrir 35 įrum žótti 300 kinda bś stórbś. Bęndur höfšu gott lķfsvišurvęri af slķkum bśum. Ķ dag er lįgmark aš vera meš 600 vetrarfóšrašar kindur til aš lifa af, 800 - 1000 ef stašiš er ķ einhverjum fjįrfestingum. Meš sama įframhaldi er ekki langt ķ aš žörfin verši hįtt ķ 2000 kindur į bś, svo žaš geti boriš sig žokkalega. Žaš sjį allir hver įhrif žaš hefur į byggš ķ landinu. Fį og stór bś, sem vęntanlega myndu safnast ķ fįar sveitir, mun ekki einungis rżra landiš af byggš, heldur einnig geta stušlaš aš ofnżtingu į takmörkušum svęšum, vęntanlega nęst stęšstu byggšakjörnunum.

Norskir stjórnmįlamenn tala einnig um naušsyn žess aš halda landinu ķ byggš, rétt eins og žeir ķslensku. En öfugt viš žį misvitru ķslensku, lįta žeir norsku ekki nęgja aš tala um hlutina, žeir fylgja žeim eftir. Ķ Noregi er bęndum gert kleyft aš lifa góšu lķfi af litlum bśum, 200 til 250 vetrarfóšrušum kindum. Žetta er gert ķ nafni byggšarsjónarmiša og žykir ešlilegt žar ķ landi. Velji menn aš vera meš stęrri bś, er žaš žeirra įkvöršun, įn sérstakrar aškomu stjórnvalda. Aušvitaš er saušfjįrbśskapur ķ Noregi sem hlutfall af landsframleišslu lķtill, mešan hann er tiltölulega stór hér į landi. Ķslenskir stjórnmįlamenn verša hins vegar aš fara aš gera upp viš sig hvort žeir vilja halda landinu ķ byggš eša ekki og temja sinn mįlflutning og ašgeršir aš žvķ.

Afstaša rįšherra

Žegar rķkisstjórn er sett saman er oftast leitast viš aš velja hęfustu einstaklingana til rįšherrastóls ķ hverjum mįlaflokki, žį menn sem mesta og besta žekkingu hafa ķ hverjum mįlaflokki fyrir sig.

Žvķ kom mörgum į óvart um sķšustu įramót, žegar nśverandi rķkisstjórn var kynnt, aš ķžróttafrömušur sem uppalinn er į mölinni, var kynnt sem rįšherra landbśnašarmįla. Innan žeirra žriggja stjórnmįlaflokka sem aš rķkisstjórninni stendur eru til žingmenn sem hafa mjög góša og vķštęka žekkingu į landbśnaši og žvķ kannski betur til žess fallnir aš stjórna žeim mįlaflokki. Aš hluta mį rekja žetta til žess aš svokallaš kynjasjónarmiš var metiš hęrra en hęfni. Ekki ętla ég aš dęma um fyrri störf rįšherra, hvorki į pólitķska svišinu né ķ hinu opinbera einkalķfi. Žó er ljóst af störfum hennar frį sķšustu įramótum, aš betra hefši veriš fyrir land og žjóš og ekki sķst hana sjįlfa, ef hśn hefši lįtiš vera öll afskipti af pólitķk.

Hvaš um žaš, ķ žeim vanda sem saušfjįrbęndur standa frammi fyrir nś, hefur žetta žekkingarleysi rįšherrans į landbśnaši opinberast. Hśn er dugleg viš aš tala um aš hagur bęnda eigi aš vera sem mestur og aš stušla skuli aš žvķ aš halda landinu ķ byggš. Verk hennar eru žó ķ ašra įtt, ž.e. žaš litla sem hśn hefur gert. Verslun og žjónusta stendur nęst hennar hjarta ķ verki, žó allir eigi hug hennar ķ orši.

Rįšherra er dugleg viš aš ręša mįlin, en žegar kemur aš framkvęmdum fer minna fyrir hennar vilja. Ķ nokkra mįnuši hélt hśn uppi samręšu viš fulltrśa bęnda og kom svo loks meš svar sem hęgt hefši veriš aš gefa strax į fyrsta fundi, aš engar sértękar rįšstafanir vęru ķ boši. Og enn tönglast hśn į žvķ sama, aš engin von vęri um ašgerš til lausnar brįšavandanum en er tilbśin aš ręša framtķšina og einhverja óskilgreinda byltingu į landbśnašarkerfinu. Lętur sem svo aš landbśnašur hér hafi veriš ķ einhverri kyrrstöšu sķšustu įratugi!

Lausn vandans

Žaš er aušvitaš engin einföld lausn į žeim vanda sem saušfjįrbęndur standa frammi fyrir. Žó er deginum ljósara aš žeir geta ekki tekiš žann vanda į sig. Eftir 10% lękkun į afuršaverši į sķšasta įri er ljóst aš žar er ekki lengur borš fyrir bįru. Auk žess sem afleišingar žess aš velta vandanum į bęndur leišir til enn meiri vanda. Žaš eina sem bęndur geta gert til aš vinna gegn slķkum tekjuskeršingum er aš fjölga bśstofni!

Kjötvinnslan berst ķ bökkum. Uppsöfnun byrgša lendir ekki sķst į žeim. Žar mį žó laga verulega til. Framsetning vara til neytenda hefur batnaš mikiš undanfarna įratugi og stórįtak veriš gert į žvķ sviši. Žegar įrangur nęst fagna sumir, en vandinn er aš halda žróuninni įfram. Žvķ mišur viršist sem kjötvinnslan hafi stöšvast ķ sinni žróun, kannski ofmetnast.

Žaš žarf stundum lķtiš til aš gera mikiš. Sś gķfurleg fjölgun erlendra feršamanna sést ekki ķ sölu lambakjöts, jafnvel žó į bošstólnum sé fyrirtaks hrįefni fyrir žaš fólk sem hér feršast um landiš į eigin vegum. Bara žaš eitt aš setja merkingar į ensku į pakkningarnar gęti aukiš söluna, erlent feršafólk kaupir ekki žaš sem žaš veit ekki hvaš er. Žį mętti vinnslan einnig huga aš žvķ aš hafa į bošstólnum fjölbreyttara śrval. Skoša hvernig kjöt er boriš fram erlendis, s.s. žykktir sneiša og fjöldi ķ pakkningu. T.d. er mikiš af feršamönnum sem hingaš koma frį Bandarķkjunum. Žar žekkjast ekki žunnar grillsneišar, žeir vilja žęr žykkar. Svona smįvęgilegar breytingar kosta nįnast ekki neitt En hugsanlega gęti įrangurinn oršiš nokkur. Žetta eitt og sér leysir žó ekki vandann og alls ekki žann brįšavanda sem nś stešjar aš. Žetta gęti hugsanlega minnkaš hann eitthvaš. Veitingahśs vķtt og breytt um landiš hafa heldur ekki veriš nęgjanlega dugleg aš bjóša lambakjötiš. Žar er hellst aš finna hangikjöt og stórsteikur, sem er aušvitaš įgętt, en margt mį žar bęta og auka söluna. Žaš er fullkomlega ljóst aš flestir feršamenn koma ekki hingaš til lands til aš metta einungis augum, žeir vilja einnig kynnast dįsemdum fęšunnar.

Verslunin er eini hlekkurinn į matvęlakešjunni sem viršist fitna. Žaš er meš ólķkindum aš verslun, sem gerir žaš eitt aš taka viš matvęlum frį vinnslustöšvum, selja žau og skila sķšan til baka žvķ sem ekki selst, skuli fį svipaša krónutölu fyrir hvert kķló og bóndinn, sem leggur alla sķna vinni ķ aš lįgmarki 18 mįnuši til aš framleiša žaš kķló. Žaš er eitthvaš verulega skakkt viš žetta. Viš vitum ķ dag aš verslunin hefur svķnaš į neytendum undanfarna įratugi. Žar hafa engar hömlur veriš į. Žaš er meš ólķkindum aš til hafi žurft erlenda verslunarkešju til aš opinbera žetta. Hvar er samkeppniseftirlitiš? Er žaš svo upptekiš viš aš fylgjast meš žvķ hvort vinnslustöšvar ķ landbśnaši sé aš fara aš lögum ? Er verslunin bara stykk frķ ķ augum eftirlitsins?

Umframframleišsla ķ landbśnaši er eitthvaš sem naušsynlegt er aš hafa, svo landiš geti talist sjįlfbęrt ķ matvęlaframleišslu. Žetta er eitthvaš sem ašrar žjóšir skilja, en einhverra hluta vegna viršast Ķslendingar ekki skilja žessa einföldu stašreynd. Hugsanabreytingu žarf, žaš žarf aš nįst sįtt um žetta, svona sįtt eins og allar sišašar žjóšir hafa nįš. Žetta kallar aušvitaš į aš stjórnvöld séu tilbśin aš fjįrmagna einhvern hluta žeirrar umframframleišslu, svona rétt eins og ašrar žjóšir gera. Į žessu žurfa aušvitaš aš vera takmarkanir.

Žaš vekur ugg aš hlusta į forsvarsmenn bęndastéttarinnar tjį sig um vanda saušfjįrframleišslunnar. Gamaldags hugsun, eins og śtflutningskylda og śreldingarstyrkir eru žar efst į blaši. Žetta er ekki lausn vandans, heldur mun auka hann verulega. Verši ekkert aš gert er ljóst aš mikil śrelding veršur ķ saušfjįrbśskap, margir munu leggja upp laupana. Žaš mun skapa enn meira offramboš į kjöti. Žaš sama į viš um śreldingarstyrki. Sį vandi mun sķšan fylgja saušfjįrframleišslunni um einhver įr, jafnvel įratug. Śtflutningsskylda er einhver óskiljanleg ašgerš. Žaš į aš selja žaš kjöt śr landi sem selst, į višunnandi verši. Žar mį vissulega taka til hendinni og bęndaforustan kannski ekki stašiš sig sem skyldi ķ žvķ. Hvers vegna ķ ósköpunum er veriš aš leggja įherslu į sölu lambakjöts ķ mišborg New York? Flestir žar sem einhverja peninga hafa nęrast į matsölustöšum. Viš žurfum einnig aš įtta okkur į žvķ aš stórir markašir eru kannski ekki žaš sem žarf. Žar getur eftirspurn hęglega veriš fljót aš fara yfir framleišslugetu og ef eftirspurn er ekki sinnt er mikil hętta į aš viškomandi markašur lokist. Viš eigum aš leita aš smęrri mörkušum, ķ žeim löndum sem lambakjötsneysla er žekkt. Ekki reyna žaš ómögulega, heldur leggja įherslu į žaš sem er gerlegt. Markašir fyrir ķslenskt lambakjöt er klįrlega fyrir hendi, žarf bara aš vinna skipulegar aš žvķ aš finna žį. Žaš er aušvitaš meira spennandi fyrir sölufulltrśana aš feršast til New York en t,d, einhverrar smįborgar ķ sušur Evrópu. Žessi ranga markašsstefna er žó ekki vandi dagsins ķ dag, meira vandi morgundagsins. Žrįtt fyrir hana hefur sala į kjöti śr landi veriš meš įgętum fram undir allra sķšustu įr.

Hinn raunverulegi vandi saušfjįrframleišslunnar nś liggur aušvitaš ķ minni śtflutningi sķšustu įr. Žar kemur, eins og įšur segir, žaš helst til aš misvitrir ķslenskir stjórnmįlamenn įkvįšu aš elta ESB ķ višskiptažvingunum į Rśssa. Uppsöfnun nś er nįnast sś sama og samdrįtturinn vegna žess višskiptabanns hefur skapaš. Menn geta haft hinar żmsu skošanir į tilefni žeirra žvingana, haft misjafnar skošanir į žvķ hvort viš įttum aš elta ESB ķ žeim, en žaš breytir litlu. Stašreyndin er sś aš žetta var gert og afleišingarnar fyrir okkur Ķslendinga uršu miklar, mun meiri en nokkur önnur žjóš žurfti aš glķma viš. Og žar sem žetta var gert, hljóta stjórnvöld aš vera įbyrg fyrir afleišingunum og bęta tapiš, svona rétt eins og allar ašrar žjóšir sem aš žessum žvingunum stóšu, geršu. Žetta eru ekki neinar sértękar ašgeršir, einungis hluti žess aš elta ESB ķ žvingunum į Rśssa. Žarna liggur lausn žess brįšavanda sem bęndur standa frammi fyrir.

Um langtķmavanda ķ Ķslenskum landbśnaši er vart aš ręša. Žó veršur aš stemma stigu viš enn meiri samžéttingu landbśnašar, ef ekki į illa aš fara. Žó skaši žess fyrir byggš ķ landinu sé oršinn verulegur nś žegar, er enn hęgt aš snśa af žessari braut. Langtķmamarkmiš ķ landbśnaši hlżtur žvķ aš vera endurskošun landbśnašarsamnings ķ žį veru aš byggš haldist. Fram til žessa hafa allar breytingar į žeim samningi veriš ķ hina įttina.

Lokaorš

Žaš er ljóst aš leysa žarf brįšavanda saušfjįrbęnda hiš snarasta. Annars fer illa og vandinn mun aukast verulega, meš enn meiri uppsöfnun sem jafnvel gęti orsakaš aš farga žurfi heilbrigšu og śrvals kjöti. Žar meš vęrum viš komin marga įratugi aftur ķ tķmann, auk žess sem förgun į heilbrigšum og góšum matvęlum er aldrei réttlętanleg. Žvķ er naušsynlegt aš samžykkt Alžingis um višskiptabann į Rśssa verši framkvęmt til fullnustu, meš aškomu rķkissjóšs aš tapi žeirra sem į žvķ tapa.

Taka žarf upp landbśnašarsamninginn meš tilliti til byggšarsjónarmiša. Žar mętti t.d. leita til Noregs og annarra dreifbżlla žjóša og skoša hvernig žęr hafa žetta. Jafnvel Bandarķkin halda byggšasjónarmišum hįtt į lofti, ķ dreifšari byggšum.

Ķ öllu falli verša stjórnvöld aš koma aš lausn skammtķmavandans og žaš fyrr en seinna. Rįšherra getur ekki og mį ekki svķkjast undan žeirri skyldu sinni! Einungis eru örfįir dagar žar til slįtrun hefst og margir bęndur farnir aš hugsa alvarlega um aš hętta. Eftir nokkra vikur veršur of seint aš gera nokkuš, žegar fjöldi bęnda hefur lagt inn allt sitt saušfé, meš tilheyrandi margföldum žess vanda sem fyrir er. Žann vanda veršur erfitt aš leysa og mun fylgja okkur um mörg įr og enda sķšan meš žeirri skelfingu aš allt of fįtt fé veršur ķ landinu til aš halda uppi kjötframleišslu fyrir landsmenn. Heilu byggširnar munu leggjast af og ašrar svo fįmennar aš erfitt eša śtilokaš veršur aš halda žar uppi landbśnaši.

Eftir mun sitja fįtękt Ķsland!!

 


??????

HB Grandi hefur lokaš į botnfiskvinnslu į Akranesi og spurning hvort žessi frétt sé fyrirboši um aš uppsjįvarvinnslu verši einnig hętt. Myndin meš fréttinni er af bręšsluverksmišju HB Granda į Akranesi, ekki Sementsverksmišjunni.

Hvaš um žaš, saga Sementsverksmišjunnar, frį stofnun til įrsins 1993, er aš öllu leyti góš saga. Žessi verksmišja framleiddi sement fyrir landsmenn og į žessum tķma varš gķfurleg uppbygging hér į landi. Verksmišjan var vel rekin, skaffaši fjölmörg störf og sparaši mikinn gjaldeyri fyrir žjóšarbśiš.

Įriš 1993 tók aš halla undan fęti. Stofnaš var svokallaš opinbert hlutafélag um verksmišjuna (ohf), en į žeim tķma trśšu margir aš slķkt fyrirkomulag vęri töfralausn alls. Kratar voru kannski žar fremstir ķ flokki, enda meš rįšuneyti išnašar į žeim įrum undir sinni könnu. Efasemdarraddir heyršust vissulega um žessa breytingu, aš žetta vęri einungis fyrsta skrefiš ķ einkavęšingu verksmišjunnar, einkavęšingu sem myndi enda meš falli hennar. Rįšamenn žjóšarinnar į žeim tķma lofušu hįtķšlega aš verksmišjan yrši aldrei einkavędd, žetta vęri einungis breyting į formi rekstrarins, breytingar sem myndu jafnvel auka hag hennar enn frekar.

Ekki gekk žaš žó eftir og žrįtt fyrir hįtķšleg loforš tók einungis einn įratug aš einkavęša žessa verksmišju. Žį fyrst byrjar hörmungarsaga hennar af alvöru. Įkvešiš vandamįl hafši skapast į žeim tķma er verksmišjan starfaši sem ohf, en žaš sneri aš lķfeyrisskuldbindingum. Žęr skuldir voru oršnar nokkrar, viš rķkissjóš. Žegar verksmišjan var auglżst til sölu var skżrt aš vęntanlegur kaupandi yrši aš taka yfir žessar skuldbindingar, enda rekstur verksmišjunnar aš öšru leyti ķ žokkalegu standi, hśs og bśnašur vel višunandi og žvķ ķ raun einungis veriš aš koma žessari skuld ohf viš rķkissjóš fyrir kattarnef.

Ekki vildi žó betur til viš söluna, einkum kannski vegna afskipta Akranesbęjar, en aš hśn var seld žeim ašila sem kannski sķst hafši burši til aš reka hana. Nokkur tilboš komu, en žvķ eina sem ekki stóšst var tekiš. Nišurstašan varš aš rķkiš tók į sig lķfeyrisskuldbindingarnar og kaupandi greiddi mįlamyndunarverš, dugšu vart fyrir bķlaflotanum sem verksmišjunni fylgdi.

Nķu įrum sķšar var verksmišjan öll og Akranesbęr sat uppi meš lóš fulla af hśsnęši sem ekki var til neins nżtilegt.

Frį įrinu 1993, žegar hin svokallaša Višeyjarstjórn (D+A) sat, hafa Akurnesingar žurft aš horfa upp į og taka žįtt ķ žessari sorgarsögu. Og henni er ekki enn lokiš, žvert į móti. Fram til žessa hafa hörmungarnar lent į bęjarfélaginu ķ formi minnkandi tekna og į starfsfólkinu ķ missi sinna starfa. Nś hefjast fjįrśtlįtin, einkum vegna afskipta bęjarstjórna į hverjum tķma af söluferli verksmišjunnar.

Enginn veit hvaš mun kosta aš rķfa verksmišjuna. Vķst er aš įętlašar 400 milljónir hrökkva žar skammt. Verksmišjan var vel byggš og žaš veršur ekkert einfalt mįl aš rķfa hana. Žó tekur śt yfir allan žjófabįlk aš svo viršist sem forsvarsmenn bęjarins hafi įkvešiš aš lįta skorsteininn standa, telja hann einhverja bęjarprżši. Einfaldast og ódżrast er žó aš rķfa žennan stromp, ž.e. ef žaš er gert įšur en byrjaš veršur aš byggja umhverfis hann. Strompurinn er oršinn feyskinn, enda byggšur m.t.t. aš um hann leiki heitt loft, dag og nótt. Nś žegar eru farnar aš sjįst geigvęnlegar sprungur į honum og ljóst aš mjög dżrt, ef žį mögulegt, er aš gera hann žannig śr garši aš hann fįi stašiš.

Lķklegast er žó aš vandinn meš strompinn leysast af sjįlfu sér, innan stutts tķma, meš žvķ aš hann falli sjįlfur til jaršar. Viš skulum žį vona aš hann falli ķ rétta įtt, annars gęti mannslķf veriš ķ veši!

 Višbót:

Eftir aš fęrslan var rituš hefur mbl.is skipt um mynd viš fréttina. Žvķ er upphaf pistilsins śrelt.

 

 


mbl.is Śr įlögum moldarkofanna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš étur enginn sömu kökusneišina tvisvar

 Aflįtsbréfin svoköllušu, ž.e. sala į upprunaįbyrgš framleišslu orku, voru fundin upp af kontóristum ESB, sušur ķ Brussel. Vęntanlega strangtrśušum kažólikkum. Um aldir hafa slķk aflįtsbréf veriš vinsęl hjį kažólsku kirkjunni, žar sem syndarar hafa getaš greitt sig frį syndum sķnum.

Hvaš um žaš, žessi višskipti eiga sér staš og ķslensk orkufyrirtęki hafa veriš dugleg viš aš stunda žau. Héšan eru seldar upprunaįbyrgšir fyrir framleišslu į hreinni orku til kolaorkuvera į meginlandi Evrópu. Žau fyrirtęki skreyta sig sķšan meš žeim fjöšrum og selja sitt kolarafmagn sem hreina orku. Ķslensku orkufyrirtękin taka į sig skķtinn fyrir žau.

Vissulega geta ķslensku orkufyrirtękin haldiš žvķ fram meš sanni aš žau framleiši einungis hreina orku, en žegar kemur aš sölu til neytenda, er žessi orka langt frį žvķ aš vera hrein. Hreinleikinn var seldur śr landi, žaš étur enginn sömu kökusneišina tvisvar.

Svona til upplżsinga žį seldu ķslensku orkufyrirtękin aflįtsbréf fyrir um 11% af sinni framleišslu įriš 2011, viš neytendur fengum orku sem var framleidd 5% meš kjarnorku og 6% meš jaršefnaeldsneyti.

Įriš 2015 var hluti aflįtsbréfanna oršinn 79% af framleišslu ķslensku orkufyrirtękjanna, 20% fóru til kjarnorku og 59% til jaršefnaeldsneytis. Einungis 21% žeirrar orku sem ķslenskir orkuframleišendur framleiša telst vera endurnżjanleg orka!!

Smį višbót:

Vegna žessara višskipta sitjum viš Ķslendingar uppi meš 154 kķló af geislavirkum śrgangi og höfum dęlt 289.641 tonni af kóldioxķdi śt ķ andrśmsloftiš. Žetta skrifast alfariš į Ķsland.

Hreinleikinn var seldur śr landi!! 


mbl.is Rafmagniš 100% endurnżjanleg orka
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aš hamra jįrniš kalt

Svo lengi mį hamra kalt jįrn aš žaš mótist. Žetta er mįlpķpum feršažjónustunnar aš takast, aš hamra svo į hępnum eša röngum forsendum aš žęr hljóma sem sannar.

Į góšvišrisdögum er talaš um feršažjónustuna sem einn af hornsteinum ķslensks hagkerfis og vissulega mį aš hluta taka undir žaš, eša hvaš?

Velta feršažjónustunnar hefur vissulega aukist ęvintżralega sķšustu įr, enda fjölgun feršafólks til landsins svo mikil aš vart žekkist annaš eins į byggšu bóli. Žaš er žó margt aš ķ ķslenskri feršažjónustu, gullgrafaraęvintżriš viršist blómstra žar sem aldrei fyrr. Veršlag į žjónustunni er meš žeim hętti aš mafķósar myndu skammast sķn. Žegar gengiš féll, eftir hrun, voru allir veršmišar ķ erlendum gjaldmišlum, žegar svo gengi krónunnar fór aš rķsa, žótti feršažjónustunni hęfilegra aš fęra sķna veršmiš yfir ķ ķslenskar krónur. Žetta hefur leitt til žess aš fyrir herbergiskytru sem vart er fólki bjóšandi er tekiš eins og um fimm stjörnu hótel sé aš ręša. Sjoppumatur er veršlagšur sem stórsteikur. Og svo kenna žeir sem tjį sig fyrir hönd feršažjónustuašila alltaf einhverju öšru um, žegar sökudólgurinn er óhófleg fégręšgi žeirra sem aš žessari žjónustu standa.

Umręšan ķ dag er um hękkun į viršisaukaskatti, į žjónustu sem veitt er feršafólki. Samkvęmt oršum framkvęmdastjóra SAF mun žessi hękkun nema um 20 milljarša kostnašarauka į feršažjónustuna. Ekki ętla ég aš draga žį fullyršingu ķ efa, enda ętti hśn aš vita hvaš hśn segir.

Nś er žaš svo aš ekki er veriš aš tala um aš hękka vask į feršažjónustuna umfram ašra žjónustu, einungis veriš aš afnema undanžįgur sem feršažjónustan hefur notiš. Undanžįgur frį vask greišslum, sem aušveldlega mį tślka sem rķkisstyrk. Žessi rķkisstyrkur hefur žvķ veriš nokkuš rķflegur, u.ž.b. 43% hęrri en sś upphęš sem notuš er til landbśnašar ķ landinu.

Ef žaš er svo aš feršažjónustan getur ekki keppt į sama grunni og önnur žjónusta ķ landinu, er spurning hvort hśn eigi yfirleitt tilverurétt. Žetta eru stór orš og kannski full mikiš sagt, en einhver įstęša hlżtur aš liggja aš baki "vanda" feršažjónustunnar. Vęri kannski hęgt aš reka žessa žjónustu į sama grunni og ašra žjónustu ef aršsemiskrafan vęri svipuš? Getur veriš aš gręšgin sé aš fara meš feršažjónustuna?

Afnįm undanžįgu į vask greišslu feršažjónustunnar er tengd öšru og stęrra mįli, nefnilega lękkun į almennu vask prósentunni. Žetta er žvķ ótvķręšur hagnašur fyrir almenning ķ landinu. Hvers vegna hefur enginn innan verkalżšsbįknsins tjįš sig um žaš? Hvers vegna opnar verslun og žjónusta ekki į žį umręšu? Hvers vegna žegja allir fjölmišlar um žessa lękkun į vask prósentunni til almennings? Žessi mįl eru žó spyrt saman.

Feršažjónustan vill ekki borga skatta og feršažjónustan kallar eftir lękkun gengis krónunnar. Žetta tvennt fer žó illa saman. Ef feršažjónustan er svo illa stödd aš naušsynlegt er fyrir hana aš fį undanžįgur frį skattgreišslum, er hśn vęntanlega nokkuš skuldsett. Lękkun gengis krónunnar leišir sannarlega til aukinnar veršbólgu og hękkunar į vöxtum. Varla eru skuldsett fyrirtęki aš sękjast eftir slķku. Jafnvel žó vķst sé aš feršažjónustan muni fęri veršmiša sķna yfir ķ erlenda gjaldmišla, svona į mešan gengiš er fellt, dugir žaš vart til ef skuldastašan er sś aš undanžįga į sköttum er naušsyn.

Ekki getur veriš aš rekstrarkostnašur sé aš sliga feršažjónustuna. Vegna žess hve hįtt gengi krónunnar er, er ljóst aš erlendur kostnašur, s.s. byggingarefni og fleira, hefur sjaldan veriš lęgra. Innlendur kostnašur er vart aš leggja hana. Aš vķsu voru nokkrar hękkanir launa, en žar sem žęr hękkanir eru ķ prósentum og grunnurinn sem sś prósentutala er lögš į svo lįg, er žar einungis um smįaura aš ręša, ķ samhengi viš veltu ķ feršažjónustu. Fram til žessa hafa žessi fyrirtęki fariš yfir einkalönd fólks įn žess aš greiša svo mikiš sem eyri fyrir, jafnvel heilu flokkarnir af rśtum sem męta heim į hlaš hjį fólki, įn žess aš spyrja hśsrįšendur. Feršažjónustan hefur vašiš yfir landiš įn žess aš skeyta um eitt né neitt og skiliš heilu svęšin eftir ķ sįrum. Vķša er svo komiš aš vart er hęgt aš komast nęrri nįttśruperlum landsins vegna stórskaša į umhverfinu. Svo er bara kallaš eftir hjįlp frį rķkinu og žaš krafiš um bętur?!

Aš margra mati er fjöldi feršamanna kominn langt yfir žolmörk. Ekki žarf aš fara vķša til aš sjį aš a.m.k. sumir stašir eru komnir langt yfir žolmörkin. Mįlpķpur feršažjónustunnar tala ķ sķfellu um aš dreifa žurfi betur feršafólki um landiš, aš nęgt plįss sé fyrir fleiri feršamenn ef dreifingin veršur meiri. En meš žaš, eins og annaš, eiga einhverjir ašrir aš sjį um žį dreifingu. Žaš er žó ljóst aš enginn getur séš um žį dreifingu nema žeir sem selja ferširnar. Žį komum viš enn og aftur aš fégręšginni. Ķ auglżsingum erlendis eru fagrar myndir af okkar helstu perlum, minna um myndir frį öšrum perlum landsins og aušvitaš engar myndir af moldarflögunum sem eru komin viš fallegustu stašina. Žetta leišir til žess aš erlendir feršamenn sękjast mest eftir aš heimsękja žį staši sem fallegu myndirnar eru af. Af einskęrri fégręšgi vilja žvķ allir feršažjónustuašilar selja inn į žį, žaš er aušvelt og gefur mest ķ ašra hönd. Aš kynna nżja staši kostar peninga og enn og aftur vill feršažjónustan aš žeir komi śr rķkissjóši.

Feršažjónustan fęr nś 20 milljarša ķ dulbśnum rķkisstyrk, borgar lęgstu laun sem žekkjast ķ landinu og greišir helst ekki fyrir neitt sem hśn selur feršafólki. Henni er ekki vorkunn.

 

 


mbl.is Mikiš viršingarleysi stjórnvalda
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lög nr.73/2001

Eitthvaš viršast stofnanir rķkisins vera utangįtta. Samkvęmt lögum 73/2001 eru įkvęši um fólksflutninga į landi alveg skżr, hvaša leifi žarf, hver veitir žau leifi og hvernig fariš skuli meš žį sem ekki fara aš žessum lögum. Samkvęmt žessum lögum starfa allir innlendir ašilar og žvķ ętti Samgöngustofu aš vera full ljóst um tilveru žessara laga. Žaš vekur žvķ furšu aš nś telji hśn žessa starfsemi "falla milli laga".

Varšandi kjaramįl žeirra sem starfa hjį žessum erlendu fyrirtękjum hér į landi, žį į ASĶ og ašildarfélög žess aš hafa fullt vald til aš taka į žeim vanda. Žaš eru ķ gildi kjarasamningar ķ landinu og eftir žeim skal fariš, žar fellur ekkert milli laga. Žetta veit Halldór, žó hann viršist helst vilja aš einhverjir "ašrir" taki į vandanum.

Um skattaundirskot žessar erlendu fyrirtękja er žaš eitt aš segja aš mešan til žess bęr eftirlitskerfi, Samgöngustofa og ASĶ, ekki standa sig ķ sķnu hlutverki, er andskoti erfitt fyrir skattayfirvöld aš taka į mįlinu. Žaš er erfitt aš skattleggja žaš sem hvergi er til į blaši.

Žaš er žvķ lķtil tilgangur aš kalla saman fjölda fólks, vķšs vegar śr stjórnkerfinu vegna mįlsins og einungis til žess eins aš žęfa žaš og tefja lausnir. Ķ raun snżr žetta vandamįl fyrst og fremst aš Samgöngustofu og ASĶ og žeirra aš leysa žaš. Vel getur hugsast aš ašstošar žurfi frį lögreglu til lausnar mįlsins og žį veršur svo aš vera.

Įstęša žess aš erlendir ašilar flęša inn į ķslenskan feršamarkaš er fyrst og fremst vegna žess aš žeim er leift slķkt, aš viškomandi ašilar sem eftirlitinu eiga aš framfylgja, eru ekki aš standa sig. Lögin eru til stašar, kjarasamningar eru til stašar og žvķ ekkert sem stendur ķ veginum.

Ef ķslenskur ašili kaupir sér rśtu og fer aš praktķsa meš hana įn tilskilinna leifa, eru žessar stofnanir fljótar til, męta meš lögreglu og stöšva starfsemina.

Hvers vegna ekki žegar erlendir ašilar stunda sömu lögbrot?!


mbl.is Lķtiš eftirlit meš erlendum fyrirtękjum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

SJS aš vakna af dvala?

Mynni mitt er kannski betra en margra annarra, ķ žaš minnsta man ég vel įtta įr aftur ķ tķmann. Žį sat ķ stól fjįrmįlarįšherra mašur sem gerši sér mjög svo dęlt viš fjįrmagnöflin og "nżfrjįlshyggjuna".

Ekki aš mér svo umhugaš um aš verja geršir og hamskipti Óttars Proppé, heldur hitt aš žeir sem gagnrżna ęttu fyrst og fremst aš hafa efni į slķku.

Ef ekki hefši komiš til įrvekni žįverandi forseta lżšveldisins og sķšan žjóšarinnar, hefši SJS fęrt fjįrmagnsöflunum og "nżfrjįlshyggjunni" Ķsland į silfurfati. Meš žessari aškomu forsetans og svo žjóšarinnar, tókst aš lįgmarka žann skaša sem SJS olli landi og žjóš.

Žaš er merkilegt aš žessi mašur skuli enn sitja į Alžingi, enn merkilegra aš hann skuli žora aš tjį sig žar innan veggja.


mbl.is Handjįrnar BF sig viš nżfrjįlshyggjuna?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Byggt fyrir unga fólkiš

Mikill skortur er į ķbśšahśsnęši ķ borginni, einkum fyrir ungt fólk sem er aš koma sér upp sinni fyrstu ķbśš. Reykjavķkurborg einblķnir aš mestu į žéttingu byggšar, žar sem byggingakostnašur er mun hęrri en ella. Undantekningar eru žó į žessu og sum svęši sem tekin eru til uppbygginga eru ósnortin, ž.e. ekki veriš aš byggja innanum önnur hśs. Žetta į viš um uppbyggingu svokallašs Valsreits, eša viš enda neyšarflugbrautar Reykjavķkurflugvallar. Žarna ętti žvķ byggingakostnašur aš vera tiltölulega lįgur.

Ķ fréttinni kemur fram aš uppbygging svęšisins muni kosta 77 žśsund milljónir. Einnig kemur fram ķ sömu frétt aš heildarfjöldi ķbśša, žegar svęšiš hafi veriš byggt aš fullu, muni verša um 600. Meš einföldum reikningi mį žvķ segja aš kostnašur viš hverja ķbśš muni verša tęplega 130 milljónir og ofanį žį upphęš reiknast sķšan einhver žóknun til hinna svoköllušu "Valsmanna". Varla eru žeir aš standa ķ žessu brasi til samfélagshjįlpar. Og ekki mį heldur gleyma "ófyrirséša kostnašnum" sem er einkenni okkar ķslendinga, sér ķ lagi ķ stęrri framkvęmdum.

Til aš gęta sanngirnis er rétt aš taka fram aš til frįdrįttar į žessum einfalda reikning um kostnaš hverrar ķbśšar, mun eitthvaš af verslunar og fyrirtękjahśsnęši einnig vera į svęšinu. En jafnvel žó žaš lękki eitthvaš mešalverš ķbśša į svęšinu, er ljóst aš žaš mun slaga hįtt ķ 100 milljónir hver ķbśš, aš mešaltali.

Segiš svo aš borgaryfirvöld séu ekki aš hugsa um ungafólkiš, fólkiš sem ekki kemst śr foreldrahśsum. Žaš mun aušvitaš flykkjast til aš kaupa žessar "hrę ódżru" ķbśšir.

Skķtt meš žó ein af lķfęšum landsbyggšafólks sé skorin. Vinir borgarstjórnarmeirihlutans žurfa aušvitaš sitt og ganga fyrir.


mbl.is 77 milljarša króna framkvęmd
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gott žegar vel gengur

Žaš er gott žegar fyrirtękjum gengur vel og eigendur žeirra geta greitt sér arš.

Hins vegar stingur mann aš HB Grandi skuli ętla aš loka allri bolfiskverkun į Akranesi, vegna žess eins aš tķmabundin hagnašur af žeirri vinnslu er ekki eins mikill og eigendur hefšu viljaš.

Sį aršur sem eigendur HB Granda tekur sér nś samsvarar launum allra kvennanna sem vinna ķ bolfiskverkun fyrirtękisins į Akranesi, ķ heil fimm įr!! Žęr konur standa nś frammi fyrir atvinnuleysi og fęstar žeirra eiga möguleika į annarri vinnu ķ heimabyggš.

Ef einhverjir hafa tilefni til aš skammast sķn, žį eru žaš eigendur HB Granda!!


mbl.is
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Óbreytt įstand er sannarlega óforsvaranlegt!

Ekki varšandi krónuna okkar, enda hélt hśn lķfi ķ žjóšinni eftir aš "fjįrmįlasnillingarnir" höfšu sett alla banka landsins į hausinn og hjįlpaši okkur aš komast undan žeim vanda.

Nei, žaš óbreytta įstand sem er óforsvaranlegt er žįtttaka Višreisnar ķ rķkisstjórn. Žar fer fólk sem hugsar um žaš eitt aš koma Ķslandi inn ķ brennandi hśs ESB, žrįtt fyrir aš sķfellt stękkandi meirihluti žjóšarinnar sé eindregiš andvķgur ašild aš brunarśstum ESB.

Fulltrśar Višreisnar svķfast einskis ķ sinni krossferš til ESB. Nišurrif og nķš alls sem ķslenskt er eru helstu ašferš žessa fólks. Sjįlfur fjįrmįlarįšherrann nķšist į gjaldmišlinum sem honum ber aš verja. Landbśnašarrįšherra vill landbśnašinum žaš versta žó frestun hafi oršiš į žeim ašgeršum hennar fram į haust. Svona mętti lengi telja. Markmišiš er žó einungis eitt, aš koma žjóšinni undir ESB. Rśstun į ķslensku hagkerfi er aš mati žessa fólks réttlętanleg ķ žeim tilgangi.

Žaš er žvķ meš öllu óforsvaranlegt aš žessi flokkur fįi ašild aš rķkisstjórninni, flokkur sem tęplega kęmi manni į Alžingi ef kosiš yrši nś!!


mbl.is Óbreytt įstand „óforsvaranlegt“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband