Fęrsluflokkur: Višskipti og fjįrmįl

Réttarrķkiš Ķsland?

Žegar sjįlfur forsetinn tjįir sig um órannsakašar įsakanir er ekki annaš hęgt en rita nokkur orš. Ętlaši ekki aš skrifa neitt um svokallaš Samherjamįl, enda hef ég ekki leyfi til aš dęma einn né neinn. Žaš hefur žś ekki heldur lesandi góšur og ekki heldur Helgi Seljan, hvaš žį forsetinn.

Žaš er oršin stór spurning hvort viš bśum ķ réttarrķki hér į landi. Hornsteinar réttarrķkisins eru aš hver telst saklaus uns sekt er sönnuš, aš lögregla rannsaki, aš saksóknari sęki og aš dómstólar dęmi. Ķtrekaš hefur fréttastofa ruv, ķ samvinnu viš blašsnepil sem sérhęfir sig ķ gróusögum, brotiš žessi gildi, stundum haft eitthvaš satt fyrir sér en oftar fariš meš fleipur. Ętķš hafa menn veriš fljótir aš dęma, sér ķ lagi sumir stjórnmįlamenn. Sjaldnast er bešist afsökunar žó ķ ljós komi aš um gróusögu var aš ręša og hafa sumar fjölskyldur žurft aš eyša stór fé ķ aš sękja sinn rétt fyrir dómstólum, eftir aš fyrirtęki žeirra eša mannorš var drepiš. Žaš ber nżrra viš aš forsetinn skuli skipa sér į sess meš žessum dómurum götunnar.

Vissulega er žaš svo aš vķša mį betur fara og į žaš viš um ansi margt. Mśtur geta veriš ķ öšru formi en peningum og ęttartengsl og vinskapur getur vart tępast talist glępur.

Nś veit ég aušvitaš ekki hvort Samherji er sekur eša saklaus, žaš munu réttmętir valdhafar skera śr um. Žar til aš žvķ kemur er best aš tjį sig sem minnst. Hitt er ljóst aš žęr upphęšir sem nefndar voru ķ žętti Helga Seljan eru af žeirri stęršargrįšu aš nįnast er śtilokaš aš žęr geti stašist, aš sś rannsókn sem fyrirtękiš hefur veriš undir til margra įra hafi ekki leitt ķ ljós eitthvaš misdęgurt. Fyrir nokkrum įrum var Samherji tekinn til rannsóknar, ekki bara hér į landi heldur lķka erlendis, einnig ķ Namibķu.

Og inn ķ žetta er sķšan fléttaš fiskveišistjórnkerfinu. Vissulega er žaš ekki gallalaust. Kannski einn stęrsti gallinn framsal kvóta, verk eins fyrrum sjįvarśtvegsrįšherra sem nś hneykslast į Samherja. En žaš framsal hefur lagt ķ eyši heilu byggšalögin og žjappaš kvótanum į fįar hendur. Žeir sem muna hvernig var įšur, ž.e. mešan bęjarśtgeršir og rķkisśtgeršir voru viš lżši, muna aš žį var ekki mikiš sem fiskveišar gįfu ķ rķkissjóš. Sjóšstreymi hans varšandi fiskveišar var yfirleitt į hinn veginn. En vissulega mį laga žaš kerfi sem nś er notast viš, žį hellst til aš styrkja smęrri śtgeršir. Žvķ mišur hefur stjórnmįlamönnum ekki tekist aš koma fram meš slķkar hugmyndir, žęr breytingar sem nefndar hafa veriš til žessa hafa ętiš veriš į žann veg aš stóru śtgerširnar hefšu hagnast enn frekar. En žetta mįl kemur ekkert viš žvķ sem nś er mest rętt og menn duglegastir viš aš dęma ķ.

Eins og įšur segir žį geta mśtur veriš ķ öšru formi en peningum. Žetta dettur manni ķ hug žegar į markašinn er nś send bók, rituš af žeim sem stjórnaši svokallašri rannsókn į Samherja, um sama efni. Žessi bók kemur į markaš um viku eftir žįtt ruv, svo ljóst er aš nokkuš er sķšan hśn var skrifuš. Vķst er aš žessi bók selst nś ķ tonnum tališ og ljóst aš höfundur mun hagnast verulega į henni. Eru žaš mśtur? Ef ekki, hvaš žį? Og hvaš meš aš liggja į gögnum um glęp? Ber ekki öllum skilda til aš fęra slķk gögn til tilžess bęrra yfirvalda, svo skjótt sem žau koma ķ hendur fólks? Žaš hlżtur aš teljast glępur aš leyna gögnum žar til vel stendur į hjį žeim sem sem meš gögnin eru, jafnvel peningalegt spursmįl!

Annaš dęmi mį nefna, en žaš er tilskipun ESB um stjórn orkumįla (op3). Hvernig stóš į žvķ aš flestir stjórnaržingmenn, sem veriš höfšu į móti samžykkt žessarar tilskipunnar, skiptu allir um skošun į einum degi, eftir aš forsętisrįšherra annars lands hafši komiš hingaš ķ heimsókn. Skiptu einhverjir fjįrmunir eša eitthvaš annaš um hendur ķ žeirri heimsókn? Sé svo voru žaš vissulega mśtur. Ekki var ruv neitt aš skoša žetta, reyndar žvert į móti. Žó var žar um aš ręša mįl sem er af allt annarri og stęrri grįšu. Mįl sem snertir alla landsmenn hressilega um alla framtķš. Mun gera lķfsskilyrši landsmanna mun verri.

Svona mętti lengi telja og vel er hugsanlegt aš Samherji hafi greitt einhverjar mśtur ķ Afrķku. Svo getur allt eins veriš vķša og aš fleiri ašilar hafi stundaš svo. Til Afrķku er erfitt aš selja eša koma meš fyrirtęki nema einhverjir peningar skipti um hendur. Og žetta į viš vķšar. Eru žaš t.d. mśtur žegar fyrirtęki kaupa verslunarplįss ķ verslunum, fyrir sķnar vörur? Žar getur oft veriš um nokkra upphęš aš ręša.

 

Žetta er spurning um hvort viš viljum įfram lifa viš réttarrķki hér į landi, eša hvort viš ętlum aš fęra rannsókn og saksókn til fjölmišla og lįta sķšan dómstól götunnar sjį um aš dęma. Žaš vęri ansi langt skref afturįbak.


mbl.is Óverjandi framferši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš sem mįli skiptir

Hvort veršiš er of hįtt eša ekki mį endalaust deila. En žaš er žó ekki žaš sem skiptir mįli, heldur hitt hvernig viš ętlum aš nota orkuna. Hvort viš ętlum įfram aš nżta hana til viršisauka hér innanlands eša hvort viš viljum aš viršisaukinn flytjist śr landi. Sjįlf krónutalan fyrir hverja MW/h mun ętiš verša deiluefni, seljanda žykir hśn of lįg, kaupandanum of hį og svo koma alltaf einhverjir sem telja sig geta grętt į öšru hvoru og śtvarpa speki sinni eftir žvķ hvaš hentar.

Žaš er ljóst aš stórišjan hefur fram til žessa greitt nęgjanlega hįtt verš fyrir orkuna og reyndar gott betur. Upp undir 80% raforkunnar sem hér er framleidd er seld stórišjunni og žaš verš sem hśn greišir hefur dugaš til aš greiša allan virkjanakostnaš į landinu. Reyndar gott betur. Žetta sżna įrsreikningar orkufyrirtękjanna glöggt. Landsvirkjun er t.d. farin aš skila vęnum hagnaši žrįtt fyrir aš hękkanir į orkuverši til stórišju séu rétt aš taka gildi nśna žessa dagana. Og ekki er hęgt aš tala um aš almennir notendur séu aš nišurgreiša orkuna, veršiš hér į landi mun lęgra en erlendis. Žaš er hins vegar nżmęli aš Landsvirkjun hefur ekki bošiš upp į svokallaša umframorku um nokkuš skeiš, žį orku sem til žarf aš vera vegna įlagstoppa annarra notenda en stórišjunnar. Frekar en aš selja žį orku į lęgra verši velur Landsvirkjun aš lįta žį orku ónżtast ķ kerfinu. Žetta bitnar ekki hvaš sķst į garšyrkjubęndum. Rķkissjóšur hefur aldrei žurft aš leggja orkufyrirtękjum til eina krónu, allt frį žvķ uppbygging kerfisins hófst fyrir alvöru į mišjum sjöunda įratug sķšustu aldar. Sś uppbygging gat hafist meš tilkomu stórišju hér į landi. 

Ekki ętla ég aš elta ólar viš ummęli forstjóra Landsvirkjunar. Hann viršist lokašur ķ eigin heimi. Jafnvel žó ešlilegt sé aš hann keppist aš sem hęstu verši, veršur aš segjast aš skynsemi viršist alveg gleymt aš planta sér ķ kolli hans.

Vill Bigg, formašur Verkalżšsfélags Akraness hefur veriš duglegur aš benda į hvaša rugl er ķ gangi innan Landsvirkjunar. Fyrir žaš hafa sumir reynt aš tengja hann viš stórišjuverin, sagt hann handbendi žeirra. Žaš er žó stór misskilningur, Villi er einungis aš hugsa um žau žśsundir starfa sem eru ķ hśfi į starfssvęši hans, enda hlutverk formanna verkalżšsfélaga aš standa vörš um störf sinna félagsmanna. Forstjóri Landsvirkjunar undrar sig į aš formašur verkalżšsfélags skuli hafa einhverja hugmynd um žį hękkun sem Elkem žarf aš sęta, aš um mįliš hafi įtt aš rķkja žagnarskylda. Žaš žarf helvķti skerta hugsun til aš geta ekki įttaš sig į hver sś hękkun er, svona nokkurn vegin, žegar žagnarskyldan nįši einungis yfir krónutöluna en ekki prósentuna. Įrsreikningur fyrirtękja er opnir, svo aušvelt er aš reikna dęmiš. En kannski er žetta of flókiš fyrir forstjórann.

Annar mašur hefur nokkuš blandaš sér ķ umręšuna, Ketill Sigurjónsson, framkvęmdastjóri hins norska vindorkufyrirtękis Zephir Iceland. Titill mannsins segir kannski meira en nokkuš annaš um hans įhuga į raforkuverši hér į landi, er vissulega aš vinna vinnu sķna. Žar aš auki hefur Ketill veriš einn helsti talsmašur žess aš sęstrengur verši lagšur śr landi og hefur ritaš margar mis viturlegar greinar um žaš efni, auk žess aš vera gjarnan kallašur fram af fjölmišlum sem "rįšgjafi" į žvķ sviši. Hafi fréttamašur viljaš tefla fram fleiri sjónarmišum um mįliš en forstjóra LV og formanns VLFA, skaut hann vel yfir markiš. Haršari andstęšing žess aš viršisauki orkuaušlindarinnar verši til hér į landi er sennilega vandfundinn. Hjį honum er eitt megin stef, veršiš į raforkunni er aldrei nęgjanlega hįtt.

En aftur aš viršisaukanum af raforkuframleišslunni. Ķ stórišjunni starfa kringum 4000 manns, beint. Žann fjölda mį nįnast tvöfalda til aš fį śt hversu margir hafa óbeina afkomu af stórišjunni. Žvķ til višbótar mį sķšan bęta viš aš fjöldi fólks hefur afkomu af žvķ aš žjóna žį sem žjóna stórišjuna. Žvķ er ekki frįleitt aš ętla aš į milli 15 og 20.000 manns byggi afkomu sķna aš öllu eša einhverju leiti į stórišjunni. Störf ķ stórišju er vel borguš, laun žar yfirleitt nokkuš hęrri en sambęrilegum störfum annarsstašar. Žessi launažróun hefur smitast til žeirra fyrirtękja sem standa ķ beinni žjónustu viš stórišjuna. Allt žetta fólk borgar skatta og gjöld. Ef stórišjan leggst af er vandséš aš allir fengju vinnu. Margir yršu upp į samžjónustuna komnir. Vęru farnir aš tįlga fé śr sameiginlegum sjóšum ķ staš žess aš leggja til žeirra.

Seint į sķšustu öld kom ķ ljós aš elsta stórišjufyrirtękiš hafši stundaš bókhaldsbrellur, til aš komast hjį skattgreišslum hér į landi. Žetta var vissulega ljótur leikur og setti blett į starfsermi stórišjunnar. Žetta atriši er eitt af žvķ sem sumir nota sem rök gegn stórišjunni, enn žann dag ķ dag. Halda žvķ fram aš stórišjan stundi enn žennan leik. Ekki ętla ég aš gerast dómari ķ žvķ, en tel slķkt įkaflega ótrślegt, einkum vegna žess aš sennilega eru fį fyrirtęki sem eru undir jafn mikilli smįsjį skattyfirvalda og stórišjan. Hins vegar eru stórišjufyrirtękin ein žau öflugustu ķ aš aš skila gjaldeyri inn ķ landiš. Og gjaldeyrir veršur ekki til af engu. Žaš er hętt viš aš draga žyrfti verulega śr innflutningi til landsins ef stórišjan leggst af, aš neyslužjóšfélagiš fengi hressilegan skell. Jafnvel gęti komiš upp skortur į kaffi ķ kaffihśsum mišborgarinnar!

Orkustefna Landvirkjunar er galin. Ekki bara aš stórišjan standi frammi fyrir žvķ aš taka įkvöršun um įframhaldandi veru hér į landi, heldur stendur garšyrkjan ķ ströngu ķ samskiptum viš orkufyrirtękin. Sem fyrr segir hefur Landsvirkjun tekiš af markaši svokallaša umframorku. Žessa orku var hęgt aš fį į mun lęgra verši žegar orkunotkun var lķtil ķ landskerfinu, gegn žvķ aš lįta hana af hendi žegar orkunotkun var mikil. Žessa orku vill Landsvirkjun frekar lįta detta dauša nišur og fį ekkert fyrir hana, frekar en aš nżta hana og selja į lęgra verši. Žetta er svo sem ekkert gķfurlegt magn, žar sem orka til stórišju er mjög jöfn allan sólahringinn alla daga įrsins. Žvķ er žarna um aš ręša umframorka sem veršur aš vera til ķ kerfinu til aš taka į móti toppum ķ orkunotkun annarra notenda, ž.e. orkutoppar fyrir notendur um 20% orkuframleišslunnar. Žó žarna sé um lķtiš magna aš ręša, af heildar orkuframleišslunni, žį hentar žetta vel garšyrkjunni og żmsum öšrum stęrri notendum utan stórišjunnar.  Ķ raun mį segja aš ašgengi aš slķkri afgangsorku sé forsenda žess aš stunda garšyrkju hér į landi. Bręšsluverksmišjur hafa einnig oršiš illa fyrir baršinu į žessari stefnu Landsvirkjunar. Fyrir nokkrum įrum var gert stór įtak ķ aš breyta bręšsluofnum žeirra śr hrįolķu yfir ķ rafmagn. Um svipaš leyti og žeim breytingum lauk hętti Landsvirkjun sölu į umframorku. Flestar bręšslur keyra žvķ meira eša minna įfram į olķu, svo fįrįnlegt sem žaš hljómar.

Žvķ hefur veriš haldiš fram aš Landsvirkjun vinni markvisst aš žvķ aš hękka orkuverš til aš koma stórišju śr landi og hafi af sömu įstęšu hętt sölu umframorku. Aš markmišiš sé aš losa um svo mikiš af orku hér innanlands aš nęg orka fįist ķ fyrsta strenginn til śtlanda. Sé žetta rétt er ljóst aš forstjóri og stjórn Landsvirkjunar er komin langt śt fyrir sitt starfssviš, séu farin aš taka pólitķskar įkvaršanir. Viš svo mį ekki una.

Žaš mun reyna į žingmenn į nęstu misserum. Ljóst er aš formanni VLFA hefur tekist aš koma žessu mįli ķ umręšu. Atvinnumįlanefnd alžingis hlżtur aš kalla forstjórann fyrir sig, fį skżringar į mįlinu. Žį hlżtur viškomandi rįšherra vera farinn aš spį ķ aš skipta śt stjórn og forstjóra Landsvirkjunar. Žeir žingmenn sem lįta žaš višgangast aš frekar verši horft til žess hvort hagnašur Landsvirkjunar verši lįtin rįša för ķ staš žess aš fólk hafi atvinnu, žurfa ekki aš leita eftir stušningi ķ nęstu kosningum. Žeirra veršur ekki óskaš.

Ef ekkert veršur gert og jafnvel žó engar frekari hękkanir komi til, er ljóst aš innan fįrra įra mun stórišjan leggjast af, meš tilheyrandi skelfingu fyrir heilu byggšalögin.

Žaš sem mįli skiptir er ekki hversu hįr hagnašur orkufyrirtękja er, mešan žau reka sig ekki meš tapi. Žaš sem mįli skiptir er hvort viš viljum lįta viršisauka žessarar orkuaušlindar verša til hér į landi, eša hvort viš viljum aš ašrar žjóšir njóti hans. Žaš sem skiptir mįli er hvort viš viljum įfram hafa stórišjuna og žau fjölmörgu störf sem henni fylgja, eša hvort viš viljum hafa atvinnuleysi af stęršarfgrįšu sem aldrei hefur žekkst hér į landi. Žaš sem skiptir mįli er hvort viš viljum įfram njóta žess gjaldeyris sem stórišjan fęrir landinu, eša hvort viš viljum frekar herša sultarólina.

 


mbl.is Er veršiš óešlilega lįgt eša of hįtt?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mannamatur?

Framkvęmdastjóri samtaka verslunar og žjónustu fer mikinn žessa daganna. Krefst hann rannsóknar į slįturleyfishöfum og gefur jafnvel ķ skyn aš eitthvaš samrįš sé milli žeirra, nefnir jafnvel lögbrot, žar sem verslun milli žeirra meš lambahryggi hefur įtt sér staš. Slķk verslun er jś naušsynleg til aš sinna žörfum verslana.

Hitt er rétt aš skoša, hvort slįturleyfishafar hafi fariš offari ķ sölu į hryggjum śr landi, eša hvort einungis hafi veriš seldir smįhryggir, sem verslanir hér hafnar.

Enn frekar ętti žó aš rannsaka verslanir. Heyrst hefur aš žęr hafi tekiš til sķn mun meira magn af hryggjum sķšustu mįnuši og spurning hvort markvisst hafi veriš unniš af žvķ, af hįlfu verslana, aš bśa til skort į hryggjum. Žetta er aušvelt, einungis žarf aš skoša bókhald žeirra og bera saman pantaš magn viš selt. Ljóst er aš verslanir hafa nęgt frystiplįss, śr žvķ žęr geta pantaš til landsins 55 tonn af hryggjum frį Įstralķu/Nżja Sjįlandi. Einnig žarf aš skoša, śt frį lögfręšilegu sjónarmiši, hvort verslunum sé yfirleitt heimilt aš panta kjöt til landsins, įšur en heimild frį rįšherra liggur fyrir.  

Veriš er aš flytja inn kjöt žvert yfir heiminn, kjöt sem komiš er į žrišja įr, eša frį slįturtķš 2017. Slįturtķš andfętlinga okkar er jś į žeim tķma er lömbin fęšast hjį okkur, svo žetta kjöt er vęntanlega aš verša tveggja og hįlfs įrs gamalt. Žetta skżtur nokkuš skökku viš žar sem illa hefur gengiš aš fį verslunina til aš kaupa kjöt af ķslenskum slįturhśsum, sem oršiš er eins įrs. Vęntanlega hafa verslanir fengiš žetta kjöt meš góšum afslętti, žar sem fyrir hefur legiš aš farga žvķ.

Žetta kjöt į samt aš setja ķ verslanir hér į landi og žaš ekkert smį magn, 55 tonn. Žarna er nokkuš vel skotiš yfir markiš. Ķ fyrri tilmęlum rįšgjafanefndar um inn og śtflutning į landbśnašarvörum var talaš um aš skortur gęti oršiš į hryggjum fram aš slįturtķš og nefnt žar mįnašarmótin įgśst september. Slįturtķš hefur hafist hér į landi um mišjan įgśst um nokkurra įra skeiš, žannig aš ekki viršast nefndarmenn vita mikiš um žaš mįlefni sem žeir eiga aš gefa rįšgjöf um og kannski rétt aš skoša hana lķka. En hvaš um žaš, nefndin talaši um skort ķ allt aš einn mįnuš og į žaš hengja SVŽ sig. Ķ venjulegu įrferši er neysla į lambahryggjum hér į landi innan viš 10 tonn į mįnuši, eša innan viš einn fimmti af žvķ magni sem pantaš var erlendis frį. Žetta er nįttśrulega gališ, sér ķ lagi žegar veriš er aš tala um svo gamalt kjöt aš žaš hentar best til moltugeršar!

Hverju megum viš neytendur svo bśast? Fram til žessa hefur mašur getaš tekiš lambakjötiš ķ verslum beint ķ körfuna, höfum ekki žurft aš taka upp pakkninguna, setja į okkur gleraugun og finna ķ smįletrinu upprunalandiš, eins og žarf aš gera viš kaup į svķnakjöti, kjśklingum og nautakjöti. Mašur hefur gengiš aš žvķ vķsu aš lambakjötiš er Ķslenskt. Nś mun žaš breytast, eša hvaš? Veršur kannski ekkert upprunaland sett į pakkningarnar? Ekki mun verš segja til um hvort žaš er ķslenskt eša erlent, jafnvel žó žaš sé tollaš. Žar ręšur fyrst og fremst aš grunnverš į eldgömlu kjöti hlżtur aš vera mjög lįgt, ef žį eitthvaš.

Žvķ er žaš įskorun į slįturleyfishafa og ķslenska kjötvinnslu aš merkja rękilega allt ķslenskt lambakjöt. Žannig mun verša hęgt aš forša fólki frį aš éta eldgamalt kjöt sem aš öllu jöfnu vęri ekki tališ mannamatur.

 


mbl.is Kjötiš fer ķ bśšir į fullum tolli
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lögbrot eiga ekki aš lķšast

Framkvęmdastjóri verslunar og žjónustu segir okkur fréttir af žvķ aš tugir tonna af erlendum lambahryggjum séu į leiš til landsins. Žetta skżtur nokkuš skökku viš žar sem rįšherra hefur ekki heimilaš slķkan innflutning. Reyndar žvert į móti, žį hefur rįšherrann vķsaš tilmęlum rįšgjafanefndar um inn og śtflutning landbśnašarvara til heimahśsanna og óskaš eftir aš nefndin endurskoši tillögu sķna. Enda nęgt kjöt til ķ landinu.

Kannski telja SVŽ sig utan laga og reglna ķ landinu, aš žaš nęgi aš fķfla einhverja embęttismenn til fylgilags viš sig.

Allt er žetta mįl hiš undarlegasta og engu lķkara en aš félagsmenn SVŽ hafi veriš bśnir aš versla kjötiš erlendis įšur en nefndin gaf śt śrskurš sinn. Hafi dottiš nišur į einhverja śtsölu. Žį er magniš sem Andrés nefnir ótrślegt, jafnvel žó svo einhver skortur hefši veriš žessar tvęr vikur sem eru til fyrstu slįtrunar hér heima. Tugir tonna af hryggjum er nokkuš vel ķ lagt og ljóst aš verslunin ętlar žarna aš bśa sér ķ haginn.

Žaš er vonandi aš rįšherrann svari žessu į višeigandi hįtt og lįti endursenda kjötiš śr landi jafn skjótt og žaš birtist. Lögbrot eiga ekki aš lķšast!

Ef Andrés  er ķ einhverjum vandręšum meš aš fį hrygg į grilliš hjį sér žį į ég a.m.k. tvo ķ kistunni hjį mér og gęti alveg selt honum žį, ef hann er tilbśinn aš borga višunnandi verš.

 


mbl.is Hryggir į leišinni
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hélt aš eitthvaš hefši mįtt lęra af hruninu

Skśla viršist hafa tekist aš reka tréflķs ķ gatiš į skektunni, ķ von um aš takast aš róa ķ land įšur en hśn óhjįkvęmilega sekkur.

Žaš veršur aš segjast eins og er aš Skśli er nokkuš sleipur ķ višskiptum. Eftir aš hafa kafsiglt einu flugfélagi tekst honum aš fį hluta kröfuhafa til aš breyta skuldum ķ hlutabréf. Sķšan er ętlunin aš selja rest. Sjįlfur mun Skśli vęntanlega labba frį žessu óskaddašur en hinir nżju hluthafar žurfa aš bera skašann. Fyrirtękinu veršur ekki bjargaš, daušastrķšiš einungis lengt.

Žaš er annars magnaš hvaš einum manni getur tekist aš valda miklum skaša. Hvaš eitt lķtiš flugfélag getur haft įhrif į kjör margra einstaklinga, sem jafnvel aldrei hafa komiš nįlęgt vélum žess flugfélags eša haft nokkur afskipti af žvķ į nokkurn hįtt.

Samkvęmt fréttum mun verša veršbólguskot, ef WOW meš sķnar skuldir veršur lįtiš rślla. Slķkt veršbólguskot mun žó ekki hafa įhrif į fjįrmagnskerfiš ķ landinu, heldur fyrst og fremst žaš fólk sem er aš reyna aš koma yfir sig žaki, eignast ķbśš. Žaš fólk mun bera allan žunga af žeim skaša sem einn mašur hefur valdiš.

WOW skuldar rśma 20 milljarša. Sagt er aš veršbólgan geti fariš upp ķ 6% viš fall fyrirtękisins. Gangi žaš eftir munu skuldir heimila landsins hękka rśma 50 milljarša. Žannig aš fjįrmagnsöflin munu gręša um 30 milljarša į žessu!

Žetta er hreint śt ótrślegt, svo ekki sé meira sagt. Hvernig ķ ósköpunum er žetta hęgt?

Žetta sżnir hversu arfavitlaus verštrygging lįna er. Žar breytir engu hversu įbyrgir lįntakendur eru, hversu duglegir žeir eru aš standa viš sķnar skuldbindingar eša hversu gott veš liggur aš baki lįnum. Einn mašur, fullur aš uppskrśfušum loftdraumum, knśinn įfram af óstjórnlegu egói, getur rśstaš lķfi fjölskyldna landsins į einu bretti.

Ég hélt aš eitthvaš hefši mįtt lęra af hruninu!!


mbl.is „Erum aš vinna žetta mjög hratt“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Į Evu klęšum

Mail online flutti heimsbyggšinni nokkuš sérstęša frétt ķ morgun. Žar segir aš breska verslunarkešjan Boohoo ętli aš hętta sölu į fötum sem innihalda ull af einhverju tagi, banniš tekur gildi hjį žeim ķ haust. Įstęšan er aš dżraverndunarsamtökin PETA telji rśning įa vera dżranķš!

Žį vaknar spurning; hvernig skal framleiša föt? Ķ flestum fötum er ull af einhverju tagi žó hśn hafi vissulega vikiš nokkuš fyrir plastefnum. Varla viljum viš žó framleiša fötin śr plast, žessu baneitraša efni sem allstašar er veriš aš banna!

Žį eru einungis nżju föt keisarans eftir, öšru nafni Evuklęšin. Mannskepnan veršur bara aš vera nakin!

PETA samtökin fara žarna offari, svo vęgt sé til orša tekiš. Žaš er ekki dżranķš aš rżja ęrnar, hins vegar er žaš sannarlega dżranķš aš gera žaš ekki og getur žaš leitt skepnuna til dauša. Žaš hefur eitthvaš skolast til ķ haus žeirra hjį PETA sem fullyrša svona bull.

Og ekki er hitt skįrra, aš virt verslunarkešja skuli taka undir žessa vitleysu. Žaš veršur gaman aš koma ķ verslanir žeirra į hausti komandi, einungis tóm heršatrén į fataslįnum.

Žaš er vandlifaš ķ henni veröld. Barnaskapur og fįviska viršast vera aš nį völdum į öllum svišum.

Hvaš nęst?!!


Hvaš meš vęntanlegt tap?

Višsnśningur ķ rekstri VĶS er nokkuš afgerandi. Ętla mętti aš skżringin fęlist ķ einhverri byltingu ķ rekstri žessa fyrirtękis. Og vissulega hefur oršiš mikil bylting ķ rekstri VĶS, žó sś bylting skżri alls ekki žennan gróša fyrirtękisins. Afleišingar žeirrar byltingar mun koma fram sķšar, kannski aš einhverju leyti į fjórša įrsfjóršungi žessa įrs en aš fullu į žvķ nęsta. Žį mun rekstur VĶS fara hratt versnandi og tapiš į fyrstu įrsfjóršungum sķšasta įrs verša sem hismi samanboriš viš žaš tap sem veršur sömu įrsfjóršunga nęsta įrs.

Žegar žjónustufyrirtęki įkvešur aš rżra žjónustu viš sķna višskiptavini og jafnvel leggja hana af, mun žaš aš sjįlfsögšu tapa žeim. Žetta gerši žjónustufyrirtękiš VĶS um sķšustu mįnašarmót, žegar žaš įkvaš aš stór hluti landsbyggšarinnar vęri ekki žess veršur aš eltast viš. Žvķ munu flestir žessara višskiptavina žess hętta višskiptum og leita annaš, jafn skjótt og gildandi samningar renna śt.

Žar meš hefur VĶS tapaš mörgum bestu višskiptavinum sķnum, višskiptavinum sem hafa verslaš viš žetta fyrirtęki ķ įratugi, višskiptavini sem hafa veriš einstaklega hagstęšir VĶS. Eftir sitja žeir sem kosta VĶS mest, eins og bķlaleigur og fleiri slķk fyrirtęki.

Žaš er alveg magnaš hvaš sumir geta spilaš allt śr höndum sér og ljóst aš stjórnendur VĶS eru žar engir eftirbįtar.

 


mbl.is 910 milljóna hagnašur VĶS
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvers vegna?

Hvers vegna žarf aš hlķta žessum dómi EFTA dómstólsins? Hann var dęmdur śt frį röngum forsendum!

EFTA dómstóllinn dęmdi ķ žessu mįli śt frį verslunar- og žjónustukafla EES samningsins, ekki landbśnašarkaflanum. Samkvęmt landbśnašarkaflanum hefši dómstóllinn ekki getaš komist aš sömu nišurstöšu, enda sérstaša Ķslands ķ landbśnašarmįlum kristal skżr ķ žeim kafla.

Atvinnuvegarįšuneytiš žarf žvķ engan ašlögunartķma, žarf einungis aš tilkynna til Brussel aš Ķsland hyggist ekki ętla aš taka žennan dóm til greina, į žeirri forsendu aš dómurinn hafi veriš kvešinn upp į röngum forsendum. Lįta sķšan į žaš reyna hvort einhver eftirmįl verša.

 


mbl.is Žörf į nokkurra įra ašlögunartķma
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aš bśa til sparnaš meš kślulįni

Žaš er nś žannig frś Žorgeršur aš allir gjaldmišlar eru góšir mešan mašur į žį og jafnframt slęmir žegar žeir eru ķ skuld. Krónan okkar er žar ekkert undanskilin. Munurinn į henni og öšrum gjaldmišlum er aš stjórnmįlamenn įkvįšu į sķnum tķma aš taka upp verštryggingu skulda, hér į landi. Ekkert annaš land ķ hinum vestręna heimi įstundar slķka okurstarfsemi, ekki einu sinni Mafķan vill lįta bendla sig viš slķka višskiptahętti.

En žetta žekkir frś Žorgeršur Katrķn aušvitaš męta vel. Hśn stofnaši fyrirtęki, fyrri hluta įrs 2008, til aš halda utanum sparifé sitt. Spariféš var sótt ķ bankann, ķ formi kślulįns, upp į tępar tvö žśsund milljónir, eša mįnašarlaun 10000 verkamanna. Žegar bankakerfiš hrundi tapaši hśn aušvitaš žessu meinta sparifé sķnu. En henni til happs voru kröfuhafar og dómstólar henni hlišhollir, žannig aš lįniš žurfti ekki aš borga! Nafn gjaldmišilsins breytir žar engu.

Žaš sannašist žarna aš žaš er gott aš eiga peninga, verra aš skulda žį. Nema aušvitaš aš hęgt sé aš komast hjį aš greiša skuldir sķnar!! 


mbl.is Krónan fķn mešan žś įtt hana
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Draumaland vogunarsjóša

Ķsland er draumaland erlendra vogunarsjóša, sjóša sem lifa į žvķ aš vešja į hörmungar annarra og gręša į žeim. Stundum nefndir hręgammasjóšir.

Žessir erlendu sjóšir eru nś aš yfirtaka Ķsland, eru aš eignast hluti ķ ę fleiri fyrirtękjum og bönkum. Fyrr en varir verša žeir komnir meš rįšandi hlut ķ flestum stęrstu fyrirtękjum landsins. Fyrsti bankinn er aš falla žeim ķ hönd og hinir munu sjįlfsagt fylgja į eftir.

Į Alžingi rķfast menn svo um einhver smįmįl sem engu skipta, stundum mįl sem eru fyrir löngu gleymd žjóšinni. Stóru mįlin, hvernig peningamįlum žjóšarinnar skuli hįttaš, hvernig viš viljum haga framtķš okkar, er ekki rętt į žessari ęšstu stofnun landsins. Žar žora menn ekki aš ęmta gegn erlenda aušvaldinu.

Sķšan "in the miricle of time" mun Soros svo męta til aš heimta sinn stól, stólinn sem Kata vermir fyrir hann žessa dagana!

 


mbl.is Vogunarsjóšur meš yfir 10% ķ Sķmanum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband