Aš hamra jįrniš kalt

Svo lengi mį hamra kalt jįrn aš žaš mótist. Žetta er mįlpķpum feršažjónustunnar aš takast, aš hamra svo į hępnum eša röngum forsendum aš žęr hljóma sem sannar.

Į góšvišrisdögum er talaš um feršažjónustuna sem einn af hornsteinum ķslensks hagkerfis og vissulega mį aš hluta taka undir žaš, eša hvaš?

Velta feršažjónustunnar hefur vissulega aukist ęvintżralega sķšustu įr, enda fjölgun feršafólks til landsins svo mikil aš vart žekkist annaš eins į byggšu bóli. Žaš er žó margt aš ķ ķslenskri feršažjónustu, gullgrafaraęvintżriš viršist blómstra žar sem aldrei fyrr. Veršlag į žjónustunni er meš žeim hętti aš mafķósar myndu skammast sķn. Žegar gengiš féll, eftir hrun, voru allir veršmišar ķ erlendum gjaldmišlum, žegar svo gengi krónunnar fór aš rķsa, žótti feršažjónustunni hęfilegra aš fęra sķna veršmiš yfir ķ ķslenskar krónur. Žetta hefur leitt til žess aš fyrir herbergiskytru sem vart er fólki bjóšandi er tekiš eins og um fimm stjörnu hótel sé aš ręša. Sjoppumatur er veršlagšur sem stórsteikur. Og svo kenna žeir sem tjį sig fyrir hönd feršažjónustuašila alltaf einhverju öšru um, žegar sökudólgurinn er óhófleg fégręšgi žeirra sem aš žessari žjónustu standa.

Umręšan ķ dag er um hękkun į viršisaukaskatti, į žjónustu sem veitt er feršafólki. Samkvęmt oršum framkvęmdastjóra SAF mun žessi hękkun nema um 20 milljarša kostnašarauka į feršažjónustuna. Ekki ętla ég aš draga žį fullyršingu ķ efa, enda ętti hśn aš vita hvaš hśn segir.

Nś er žaš svo aš ekki er veriš aš tala um aš hękka vask į feršažjónustuna umfram ašra žjónustu, einungis veriš aš afnema undanžįgur sem feršažjónustan hefur notiš. Undanžįgur frį vask greišslum, sem aušveldlega mį tślka sem rķkisstyrk. Žessi rķkisstyrkur hefur žvķ veriš nokkuš rķflegur, u.ž.b. 43% hęrri en sś upphęš sem notuš er til landbśnašar ķ landinu.

Ef žaš er svo aš feršažjónustan getur ekki keppt į sama grunni og önnur žjónusta ķ landinu, er spurning hvort hśn eigi yfirleitt tilverurétt. Žetta eru stór orš og kannski full mikiš sagt, en einhver įstęša hlżtur aš liggja aš baki "vanda" feršažjónustunnar. Vęri kannski hęgt aš reka žessa žjónustu į sama grunni og ašra žjónustu ef aršsemiskrafan vęri svipuš? Getur veriš aš gręšgin sé aš fara meš feršažjónustuna?

Afnįm undanžįgu į vask greišslu feršažjónustunnar er tengd öšru og stęrra mįli, nefnilega lękkun į almennu vask prósentunni. Žetta er žvķ ótvķręšur hagnašur fyrir almenning ķ landinu. Hvers vegna hefur enginn innan verkalżšsbįknsins tjįš sig um žaš? Hvers vegna opnar verslun og žjónusta ekki į žį umręšu? Hvers vegna žegja allir fjölmišlar um žessa lękkun į vask prósentunni til almennings? Žessi mįl eru žó spyrt saman.

Feršažjónustan vill ekki borga skatta og feršažjónustan kallar eftir lękkun gengis krónunnar. Žetta tvennt fer žó illa saman. Ef feršažjónustan er svo illa stödd aš naušsynlegt er fyrir hana aš fį undanžįgur frį skattgreišslum, er hśn vęntanlega nokkuš skuldsett. Lękkun gengis krónunnar leišir sannarlega til aukinnar veršbólgu og hękkunar į vöxtum. Varla eru skuldsett fyrirtęki aš sękjast eftir slķku. Jafnvel žó vķst sé aš feršažjónustan muni fęri veršmiša sķna yfir ķ erlenda gjaldmišla, svona į mešan gengiš er fellt, dugir žaš vart til ef skuldastašan er sś aš undanžįga į sköttum er naušsyn.

Ekki getur veriš aš rekstrarkostnašur sé aš sliga feršažjónustuna. Vegna žess hve hįtt gengi krónunnar er, er ljóst aš erlendur kostnašur, s.s. byggingarefni og fleira, hefur sjaldan veriš lęgra. Innlendur kostnašur er vart aš leggja hana. Aš vķsu voru nokkrar hękkanir launa, en žar sem žęr hękkanir eru ķ prósentum og grunnurinn sem sś prósentutala er lögš į svo lįg, er žar einungis um smįaura aš ręša, ķ samhengi viš veltu ķ feršažjónustu. Fram til žessa hafa žessi fyrirtęki fariš yfir einkalönd fólks įn žess aš greiša svo mikiš sem eyri fyrir, jafnvel heilu flokkarnir af rśtum sem męta heim į hlaš hjį fólki, įn žess aš spyrja hśsrįšendur. Feršažjónustan hefur vašiš yfir landiš įn žess aš skeyta um eitt né neitt og skiliš heilu svęšin eftir ķ sįrum. Vķša er svo komiš aš vart er hęgt aš komast nęrri nįttśruperlum landsins vegna stórskaša į umhverfinu. Svo er bara kallaš eftir hjįlp frį rķkinu og žaš krafiš um bętur?!

Aš margra mati er fjöldi feršamanna kominn langt yfir žolmörk. Ekki žarf aš fara vķša til aš sjį aš a.m.k. sumir stašir eru komnir langt yfir žolmörkin. Mįlpķpur feršažjónustunnar tala ķ sķfellu um aš dreifa žurfi betur feršafólki um landiš, aš nęgt plįss sé fyrir fleiri feršamenn ef dreifingin veršur meiri. En meš žaš, eins og annaš, eiga einhverjir ašrir aš sjį um žį dreifingu. Žaš er žó ljóst aš enginn getur séš um žį dreifingu nema žeir sem selja ferširnar. Žį komum viš enn og aftur aš fégręšginni. Ķ auglżsingum erlendis eru fagrar myndir af okkar helstu perlum, minna um myndir frį öšrum perlum landsins og aušvitaš engar myndir af moldarflögunum sem eru komin viš fallegustu stašina. Žetta leišir til žess aš erlendir feršamenn sękjast mest eftir aš heimsękja žį staši sem fallegu myndirnar eru af. Af einskęrri fégręšgi vilja žvķ allir feršažjónustuašilar selja inn į žį, žaš er aušvelt og gefur mest ķ ašra hönd. Aš kynna nżja staši kostar peninga og enn og aftur vill feršažjónustan aš žeir komi śr rķkissjóši.

Feršažjónustan fęr nś 20 milljarša ķ dulbśnum rķkisstyrk, borgar lęgstu laun sem žekkjast ķ landinu og greišir helst ekki fyrir neitt sem hśn selur feršafólki. Henni er ekki vorkunn.

 

 


mbl.is Mikiš viršingarleysi stjórnvalda
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla

Athugasemdir

1 Smįmynd: Magnśs Siguršsson

Sęll Gunnar, žetta er stórt nöldur hjį og oft hefur žér stundum tekist betur upp.

Įn žess aš ętla aš fara śt ķ žaš aš hįrtogast um hvort žessi eša hin atvinnugreinin er rķkistyrktari en önnur žį mį benda į aš gjaldtaka vegna ašgangs aš Hvalfjaršargöngum og sala įfengis ber 11% vsk.

Svo ekki sé minnst į hver mismunurinn er vegna įlagningar fasteignagjalda sveitarfélaga af mannvirkum atvinnuvega, s.s. landbśnašar, hvaš žį verš į rafmagni til stórišju. Enda eru gildar įstęšur fyrir žeim mismun.

En žegar samanburšur er geršur viš önnur lönd žį kemur ķ ljós aš vsk tekjur af feršamönnum er hįr į Ķslandi.

Sem dęmi er Svķžjóš meš almennan vsk ķ 25%  af gistingu og veitingum 12%, Noregur 25/10, Spįnn 21/13, Frakkland 20/13, Žżskaland 19/7.

Žannig aš ef bętt er 11% vsk ofan į okriš sem žś tķundar aš sé hér um fram önnur lönd vęntanlega, žį mį sjį aš tekjur rķkisins eru mun meiri af hverri gistinótt og mįltķš en nįnast į nokkru byggšu bóli, svo ekki sé nś minnst į blessaša sér ķslenska gistinįttagjaldiš.

Žaš hefur markvist veriš unniš aš žvķ aš skrśfa veršlag ķ hęšstu hęšir af rķkinu sjįlfu ķ žeim gušdómlega tilgangi aš skapa hagvöxt og skatttekjur, og į žaš ekki viš um feršažjónustuna eina.

Af žvķ aš ég les nś af og til nöldriš ķ žér, žį verš ég aš segja aš žetta finnst mér leišinda nöldur. Žó svo aš ég starfi ekki sem feršažjónustuašili žį geri ég mér grein fyrir žvķ hvaš varš til žess aš ķslenskur efnahagur reis śr öskustónni.

Magnśs Siguršsson, 29.4.2017 kl. 06:18

2 Smįmynd: Gunnar Heišarsson

Ég įtti ekki von į aš margir myndu glešjast yfir žessum pistli mķnum, Magnśs. Umręšunni ķ žjóšfélaginu hefur veriš stżrt į žann veg undanfariš.

Eftir sem įšur efst enginn um aš innan feršažjónustunnar eru margir svangir hįkarlar, sem haga sér freklega. Žetta er aušvitaš ekki algilt, en allt of algengt.

Ekki var ętlun mķn aš etja saman ólķkum atvinnugreinum, žó ég hafi nefnt landbśnašinn ķ einni setningu pistilsins. Žaš gerši ég einfaldlega af žeirri įstęšu aš umręšan um hann var fyrir nokkrum misserum meš žeim hętti aš hugsast gęti aš hśn vęri enn ķ hugum fólks og aš žaš kannski įtti sig žvķ į žeim stęršum sem um er rętt. Hefši svo sem getaš notaš eitthvaš annaš višmiš, s.s. eins og hvaš mikiš fjįrmagn er nżtt til višhalds og endurbyggingu vega.

Samanburšur viš śtlönd getur veriš įgętur. Žś endurvarpar žarna rökum sem feršažjónustan hefur haft uppi um samanburš į vaski hér į landi versus sum önnur lönd Evrópu. Žaš dugir žó ekki aš taka eitt atriši śt, žegar slķkur samanburšur er geršur, heldur veršur aš skoša mįliš frį öllum hlišum. Hver er t.d. aršsemiskrafa hóteleigenda erlendis, hver eru gęšin, hvert er verš į gistingu, žetta og fleira sķšan boriš saman viš žaš sem hér gerist.

Ķ rannsóknarskżrslu Alžingis um hruniš var bent į aš leišandi öfl innan fjįrmįlageirans hefšu stżrt umręšunni hér į landi, hafi tekist aš nį slķkum tökum į fjölmišlum aš žjóšin var fķfluš. Nś viršast sem hluti žessara afla sé aš leika sama leikinn, sömu gerendur, sömu fjölmišlar og sama fólkiš fķflaš. Žessir gerendur nżttu žį fįu daga sem žeir sįtu ķ boši rķkisins į Kvķabryggju til aš komast yfir stórar hótelkešjur ķ landinu. Nś er stašan oršin slķk aš žeir eru aš verša jafn dómerandi į žeim vettvangi og innan bankakerfisins fyrir hrun.

Megin mįliš er žó žetta; samhliša leišréttingu į vaski til feršažjónustunnar į aš lękka efra žrep viršisaukaskatts. Takist aš koma ķ veg fyrir leišréttingu į vaski feršažjónustunnar er mjög lķklegt aš lękkun efra žreps sé śr sögunni. Žaš vęri stór skaši fyrir launafólk ķ landinu og reyndar allri starfsemi ž.m.t. feršažjónustunni, žar sem sś lękkun skilar sér gegnum allt hagkerfiš.

Gunnar Heišarsson, 29.4.2017 kl. 19:54

3 Smįmynd: Magnśs Siguršsson

Sęll Gunnar get tekiš undir flest žaš sem žś nefnir og ekki var žaš mķn meining aš tala nišur landbśnašinn į nokkurn hįtt.

Varšandi Kvķabryggjuhįkarlana žį kęmi mér ekki į óvart aš einmitt žeirra lķkar semji leikritiš um sanngirni alm vsk į feršamenn.

Žaš er nokkuš vķst aš ef af žessu veršur munu margur almśgamašurinn sem lagt hefur sitt undir ķ feršažjónustu meš von um framtķšarįbata fara ķ hįkarlskjaftinn. Hįkarlarnir fį svo afskriftirnar og žarf ekki Kvķabryggju til, žeirra vinir eru allt um kring.

Samanburšinn viš erlendan feršamannavask mį nįlgast į wikipadia,žarf ekki feršažjónustuašilana sjįlfa til aš upplżsa hann. Hins vegar hef ég žeirra orš fyrir sér ķslenskri śtfęrslu gistinįttagjalds rķkisins, sem er reyndar samkvęmt öšru į žeim bę.

Žaš žarf nįttśrulega ekki aš tķunda žaš aš vsk hękkunin veršur greidd af feršamönnum en ekki feršažjónustuašilum. Og įstęšan fyrir lęgra skattžrepi ķ öšrum löndum er sś aš vafasamt žykir aš innheimta skatta sem ętlašir eru til samneyslu ķ heimalandinu af erlendum feršamönnum.

Žį vęri eins hęgt įkveša žaš aš innheimta vsk af śtflutningi almennt. Žaš žarf ekki aš aš hafa orš į hvaša įhrif svoleišis vsk fyrirkomulag hefši į millirķkjaverslun. Žetta er žvķ vandratašur vegur, enda sżnir žaš sig žegar fyrirkomulag annarra landa į vsk į žessari atvinnugreingrein er skošaš. 

Vissulega vęri įnęgjulegt aš sjį 2% lękkun į alm vsk, en ekki kęmi mér į óvart aš samhliša žvķ, og sérstaklega eftir aš feršažjónustan hefur veriš knésett, aš žaš žętti rökrétt aš matvęli fari śr 11% vsk upp ķ alm vsk. Svo vel tel ég mig žekkja žau öfl sem setja upp sżninguna, eša kannski réttara sagt "betri er einn fugl ķ hendi en tveir ķ skógi".

Magnśs Siguršsson, 29.4.2017 kl. 21:33

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband