Vandi landbśnašar

Vandinn

Žaš er ljóst aš saušfjįrbęndur standa frammi fyrir miklum vanda. Slįturleyfishafar hafa bošaš miklar veršlękkanir til bęnda auk lengingu śtborgunar. Fyrir marga bęndur mun žetta verša nįšarhögg en ašra verulega skeršing. Rekja mį žennan vanda til uppsafnašra byrgša į lambakjöti.

Nś eru byrgšir taldar vera nįlęgt 1500 tonnum, nįnast sem svarar samdrętti ķ śtflutningi. Žann samdrįtt mį aš öllu leyti rekja til ašstęšna sem ķslenskum bęndum er óviškomandi, višskiptažvingana į Rśssland. Hefšu ķslenskir stjórnmįlamenn ekki samžykkt aš taka žįtt ķ žeim žvingunum, vęri sennilega kjötskortur nś!

Erlendis tóku stjórnmįlamenn upp žį stefnu aš styrkja žį ašila, innan sinna landa, sem sköšušust af žessum višskiptažvingunum. Ķslenskir stjórnmįlamenn hafa annan hugsanahįtt, žeir eru viljugir aš taka žįtt ķ alls kyns alžjóšlegum skuldbindingum, en skeyta engu um afleišingarnar fyrir land og žjóš.

Fyrir einungis örfįum įrum var mikiš rętt um kjötskort ķ landinu. Verslunin (SVŽ) stóš fremst ķ žeirri umręšu og nżtti sér hana ķ sķnum eilķfa įróšri fyrir frjįlsum innflutningi į matvęlum. Skorturinn var žó ekki meiri en svo aš til voru byrgšir upp į 300 tonn, er slįturtķš hófst. En skašinn var skešur og misvitrir stjórnmįlamenn féllu fyrir mįlflutningi SVŽ. Slakaš var į hömlum į innflutningi į kjöti. Įriš 2015 var flutt inn 3000 tonn af kjöti til landsins, eša sem nemur tvöföldu žvķ magni sem nś er sagt vera ķ frystigeymslum śrvinnslustöšva.

Ešli matvęlaframleišslu er aš nokkurn tķma tekur aš breyta framleišslumagni, sérstaklega į žetta viš um mjólkur og kjötframleišslu. Ekki er hęgt aš skrśfa fyrir jśgur kśnna og lömbin fęšast ekki fullvaxta. Žvķ er naušsynlegt aš vera meš einhvern "stušpśša", ž.e. naušsynlegt aš į hverjum tķma sé einhver umframframleišsla svo hęgt sé aš taka į utanaškomandi og óvišrįšanlegum uppįkomum. Slęmt įrferši getur minnkaš framleišsluna eitt įriš, mešan gott įrferši eykur hana. Hver žessi stušpśši į nįkvęmlega aš vera er erfitt aš segja til um. Vandinn er aš žessu veršur ekki stjórnaš į skömmum tķma. Tvö til žrjś įr af slęmu įrferši myndu sennilega žurrka upp 1500 tonna byrgšir af kjöti.

Ef viš viljum vera okkur sjįlfbęr ķ matvęlaframleišslu, eins og flestar eša allar žjóšir keppast aš, žarf aušvitaš aš gera rįš fyrir slķkum sveiflum, įn žess aš bęndur sjįlfir séu alltaf lįtnir taka skellinn. Žetta veršur aš vera į įbyrgš žjóšarinnar.

Žróun og framfarir

Sķšustu 30 til 35 įr hefur žróun og framfarir ķ landbśnaši veriš einstakar hér į Ķslandi og erfitt aš finna ašra atvinnugrein til samanburšar į žvķ sviši. Bśum hefur fękkaš og žau stękkaš. Framleišsla per grip hefur aukist og gripafjölda fękkaš. Framleišslukostnašur hefur lękkaš verulega en mestu skiptir aš verš til neytenda hefur lękkaš gķfurlega, sem hlutfall af launum. Rķkisstyrkir til bęnda hafa veriš lękkašir verulega į žessu tķmabili.

Öll framžróun er oftast af hinu góša og aušvitaš er alltaf gott žegar matvęlakostnašur heimila lękkar, sem hlutfall af tekjum. En žessu fylgja aušvitaš svört skż. Allir stjórnmįlamenn, hvar ķ flokki sem žeir eru, tala um aš halda landinu ķ byggš. Žaš er ķ algerri andstöšu viš žį žróun sem oršiš hefur ķ ķslenskum landbśnaš. Byggš ķ sumum sveitum hefur žurrkast śt į žessu tķmabili, ašrar standa į žröskuldi hins bśanlega og ķ flestöllum sveitum hefur oršiš veruleg fękkun.

Fyrir 35 įrum žótti 300 kinda bś stórbś. Bęndur höfšu gott lķfsvišurvęri af slķkum bśum. Ķ dag er lįgmark aš vera meš 600 vetrarfóšrašar kindur til aš lifa af, 800 - 1000 ef stašiš er ķ einhverjum fjįrfestingum. Meš sama įframhaldi er ekki langt ķ aš žörfin verši hįtt ķ 2000 kindur į bś, svo žaš geti boriš sig žokkalega. Žaš sjį allir hver įhrif žaš hefur į byggš ķ landinu. Fį og stór bś, sem vęntanlega myndu safnast ķ fįar sveitir, mun ekki einungis rżra landiš af byggš, heldur einnig geta stušlaš aš ofnżtingu į takmörkušum svęšum, vęntanlega nęst stęšstu byggšakjörnunum.

Norskir stjórnmįlamenn tala einnig um naušsyn žess aš halda landinu ķ byggš, rétt eins og žeir ķslensku. En öfugt viš žį misvitru ķslensku, lįta žeir norsku ekki nęgja aš tala um hlutina, žeir fylgja žeim eftir. Ķ Noregi er bęndum gert kleyft aš lifa góšu lķfi af litlum bśum, 200 til 250 vetrarfóšrušum kindum. Žetta er gert ķ nafni byggšarsjónarmiša og žykir ešlilegt žar ķ landi. Velji menn aš vera meš stęrri bś, er žaš žeirra įkvöršun, įn sérstakrar aškomu stjórnvalda. Aušvitaš er saušfjįrbśskapur ķ Noregi sem hlutfall af landsframleišslu lķtill, mešan hann er tiltölulega stór hér į landi. Ķslenskir stjórnmįlamenn verša hins vegar aš fara aš gera upp viš sig hvort žeir vilja halda landinu ķ byggš eša ekki og temja sinn mįlflutning og ašgeršir aš žvķ.

Afstaša rįšherra

Žegar rķkisstjórn er sett saman er oftast leitast viš aš velja hęfustu einstaklingana til rįšherrastóls ķ hverjum mįlaflokki, žį menn sem mesta og besta žekkingu hafa ķ hverjum mįlaflokki fyrir sig.

Žvķ kom mörgum į óvart um sķšustu įramót, žegar nśverandi rķkisstjórn var kynnt, aš ķžróttafrömušur sem uppalinn er į mölinni, var kynnt sem rįšherra landbśnašarmįla. Innan žeirra žriggja stjórnmįlaflokka sem aš rķkisstjórninni stendur eru til žingmenn sem hafa mjög góša og vķštęka žekkingu į landbśnaši og žvķ kannski betur til žess fallnir aš stjórna žeim mįlaflokki. Aš hluta mį rekja žetta til žess aš svokallaš kynjasjónarmiš var metiš hęrra en hęfni. Ekki ętla ég aš dęma um fyrri störf rįšherra, hvorki į pólitķska svišinu né ķ hinu opinbera einkalķfi. Žó er ljóst af störfum hennar frį sķšustu įramótum, aš betra hefši veriš fyrir land og žjóš og ekki sķst hana sjįlfa, ef hśn hefši lįtiš vera öll afskipti af pólitķk.

Hvaš um žaš, ķ žeim vanda sem saušfjįrbęndur standa frammi fyrir nś, hefur žetta žekkingarleysi rįšherrans į landbśnaši opinberast. Hśn er dugleg viš aš tala um aš hagur bęnda eigi aš vera sem mestur og aš stušla skuli aš žvķ aš halda landinu ķ byggš. Verk hennar eru žó ķ ašra įtt, ž.e. žaš litla sem hśn hefur gert. Verslun og žjónusta stendur nęst hennar hjarta ķ verki, žó allir eigi hug hennar ķ orši.

Rįšherra er dugleg viš aš ręša mįlin, en žegar kemur aš framkvęmdum fer minna fyrir hennar vilja. Ķ nokkra mįnuši hélt hśn uppi samręšu viš fulltrśa bęnda og kom svo loks meš svar sem hęgt hefši veriš aš gefa strax į fyrsta fundi, aš engar sértękar rįšstafanir vęru ķ boši. Og enn tönglast hśn į žvķ sama, aš engin von vęri um ašgerš til lausnar brįšavandanum en er tilbśin aš ręša framtķšina og einhverja óskilgreinda byltingu į landbśnašarkerfinu. Lętur sem svo aš landbśnašur hér hafi veriš ķ einhverri kyrrstöšu sķšustu įratugi!

Lausn vandans

Žaš er aušvitaš engin einföld lausn į žeim vanda sem saušfjįrbęndur standa frammi fyrir. Žó er deginum ljósara aš žeir geta ekki tekiš žann vanda į sig. Eftir 10% lękkun į afuršaverši į sķšasta įri er ljóst aš žar er ekki lengur borš fyrir bįru. Auk žess sem afleišingar žess aš velta vandanum į bęndur leišir til enn meiri vanda. Žaš eina sem bęndur geta gert til aš vinna gegn slķkum tekjuskeršingum er aš fjölga bśstofni!

Kjötvinnslan berst ķ bökkum. Uppsöfnun byrgša lendir ekki sķst į žeim. Žar mį žó laga verulega til. Framsetning vara til neytenda hefur batnaš mikiš undanfarna įratugi og stórįtak veriš gert į žvķ sviši. Žegar įrangur nęst fagna sumir, en vandinn er aš halda žróuninni įfram. Žvķ mišur viršist sem kjötvinnslan hafi stöšvast ķ sinni žróun, kannski ofmetnast.

Žaš žarf stundum lķtiš til aš gera mikiš. Sś gķfurleg fjölgun erlendra feršamanna sést ekki ķ sölu lambakjöts, jafnvel žó į bošstólnum sé fyrirtaks hrįefni fyrir žaš fólk sem hér feršast um landiš į eigin vegum. Bara žaš eitt aš setja merkingar į ensku į pakkningarnar gęti aukiš söluna, erlent feršafólk kaupir ekki žaš sem žaš veit ekki hvaš er. Žį mętti vinnslan einnig huga aš žvķ aš hafa į bošstólnum fjölbreyttara śrval. Skoša hvernig kjöt er boriš fram erlendis, s.s. žykktir sneiša og fjöldi ķ pakkningu. T.d. er mikiš af feršamönnum sem hingaš koma frį Bandarķkjunum. Žar žekkjast ekki žunnar grillsneišar, žeir vilja žęr žykkar. Svona smįvęgilegar breytingar kosta nįnast ekki neitt En hugsanlega gęti įrangurinn oršiš nokkur. Žetta eitt og sér leysir žó ekki vandann og alls ekki žann brįšavanda sem nś stešjar aš. Žetta gęti hugsanlega minnkaš hann eitthvaš. Veitingahśs vķtt og breytt um landiš hafa heldur ekki veriš nęgjanlega dugleg aš bjóša lambakjötiš. Žar er hellst aš finna hangikjöt og stórsteikur, sem er aušvitaš įgętt, en margt mį žar bęta og auka söluna. Žaš er fullkomlega ljóst aš flestir feršamenn koma ekki hingaš til lands til aš metta einungis augum, žeir vilja einnig kynnast dįsemdum fęšunnar.

Verslunin er eini hlekkurinn į matvęlakešjunni sem viršist fitna. Žaš er meš ólķkindum aš verslun, sem gerir žaš eitt aš taka viš matvęlum frį vinnslustöšvum, selja žau og skila sķšan til baka žvķ sem ekki selst, skuli fį svipaša krónutölu fyrir hvert kķló og bóndinn, sem leggur alla sķna vinni ķ aš lįgmarki 18 mįnuši til aš framleiša žaš kķló. Žaš er eitthvaš verulega skakkt viš žetta. Viš vitum ķ dag aš verslunin hefur svķnaš į neytendum undanfarna įratugi. Žar hafa engar hömlur veriš į. Žaš er meš ólķkindum aš til hafi žurft erlenda verslunarkešju til aš opinbera žetta. Hvar er samkeppniseftirlitiš? Er žaš svo upptekiš viš aš fylgjast meš žvķ hvort vinnslustöšvar ķ landbśnaši sé aš fara aš lögum ? Er verslunin bara stykk frķ ķ augum eftirlitsins?

Umframframleišsla ķ landbśnaši er eitthvaš sem naušsynlegt er aš hafa, svo landiš geti talist sjįlfbęrt ķ matvęlaframleišslu. Žetta er eitthvaš sem ašrar žjóšir skilja, en einhverra hluta vegna viršast Ķslendingar ekki skilja žessa einföldu stašreynd. Hugsanabreytingu žarf, žaš žarf aš nįst sįtt um žetta, svona sįtt eins og allar sišašar žjóšir hafa nįš. Žetta kallar aušvitaš į aš stjórnvöld séu tilbśin aš fjįrmagna einhvern hluta žeirrar umframframleišslu, svona rétt eins og ašrar žjóšir gera. Į žessu žurfa aušvitaš aš vera takmarkanir.

Žaš vekur ugg aš hlusta į forsvarsmenn bęndastéttarinnar tjį sig um vanda saušfjįrframleišslunnar. Gamaldags hugsun, eins og śtflutningskylda og śreldingarstyrkir eru žar efst į blaši. Žetta er ekki lausn vandans, heldur mun auka hann verulega. Verši ekkert aš gert er ljóst aš mikil śrelding veršur ķ saušfjįrbśskap, margir munu leggja upp laupana. Žaš mun skapa enn meira offramboš į kjöti. Žaš sama į viš um śreldingarstyrki. Sį vandi mun sķšan fylgja saušfjįrframleišslunni um einhver įr, jafnvel įratug. Śtflutningsskylda er einhver óskiljanleg ašgerš. Žaš į aš selja žaš kjöt śr landi sem selst, į višunnandi verši. Žar mį vissulega taka til hendinni og bęndaforustan kannski ekki stašiš sig sem skyldi ķ žvķ. Hvers vegna ķ ósköpunum er veriš aš leggja įherslu į sölu lambakjöts ķ mišborg New York? Flestir žar sem einhverja peninga hafa nęrast į matsölustöšum. Viš žurfum einnig aš įtta okkur į žvķ aš stórir markašir eru kannski ekki žaš sem žarf. Žar getur eftirspurn hęglega veriš fljót aš fara yfir framleišslugetu og ef eftirspurn er ekki sinnt er mikil hętta į aš viškomandi markašur lokist. Viš eigum aš leita aš smęrri mörkušum, ķ žeim löndum sem lambakjötsneysla er žekkt. Ekki reyna žaš ómögulega, heldur leggja įherslu į žaš sem er gerlegt. Markašir fyrir ķslenskt lambakjöt er klįrlega fyrir hendi, žarf bara aš vinna skipulegar aš žvķ aš finna žį. Žaš er aušvitaš meira spennandi fyrir sölufulltrśana aš feršast til New York en t,d, einhverrar smįborgar ķ sušur Evrópu. Žessi ranga markašsstefna er žó ekki vandi dagsins ķ dag, meira vandi morgundagsins. Žrįtt fyrir hana hefur sala į kjöti śr landi veriš meš įgętum fram undir allra sķšustu įr.

Hinn raunverulegi vandi saušfjįrframleišslunnar nś liggur aušvitaš ķ minni śtflutningi sķšustu įr. Žar kemur, eins og įšur segir, žaš helst til aš misvitrir ķslenskir stjórnmįlamenn įkvįšu aš elta ESB ķ višskiptažvingunum į Rśssa. Uppsöfnun nś er nįnast sś sama og samdrįtturinn vegna žess višskiptabanns hefur skapaš. Menn geta haft hinar żmsu skošanir į tilefni žeirra žvingana, haft misjafnar skošanir į žvķ hvort viš įttum aš elta ESB ķ žeim, en žaš breytir litlu. Stašreyndin er sś aš žetta var gert og afleišingarnar fyrir okkur Ķslendinga uršu miklar, mun meiri en nokkur önnur žjóš žurfti aš glķma viš. Og žar sem žetta var gert, hljóta stjórnvöld aš vera įbyrg fyrir afleišingunum og bęta tapiš, svona rétt eins og allar ašrar žjóšir sem aš žessum žvingunum stóšu, geršu. Žetta eru ekki neinar sértękar ašgeršir, einungis hluti žess aš elta ESB ķ žvingunum į Rśssa. Žarna liggur lausn žess brįšavanda sem bęndur standa frammi fyrir.

Um langtķmavanda ķ Ķslenskum landbśnaši er vart aš ręša. Žó veršur aš stemma stigu viš enn meiri samžéttingu landbśnašar, ef ekki į illa aš fara. Žó skaši žess fyrir byggš ķ landinu sé oršinn verulegur nś žegar, er enn hęgt aš snśa af žessari braut. Langtķmamarkmiš ķ landbśnaši hlżtur žvķ aš vera endurskošun landbśnašarsamnings ķ žį veru aš byggš haldist. Fram til žessa hafa allar breytingar į žeim samningi veriš ķ hina įttina.

Lokaorš

Žaš er ljóst aš leysa žarf brįšavanda saušfjįrbęnda hiš snarasta. Annars fer illa og vandinn mun aukast verulega, meš enn meiri uppsöfnun sem jafnvel gęti orsakaš aš farga žurfi heilbrigšu og śrvals kjöti. Žar meš vęrum viš komin marga įratugi aftur ķ tķmann, auk žess sem förgun į heilbrigšum og góšum matvęlum er aldrei réttlętanleg. Žvķ er naušsynlegt aš samžykkt Alžingis um višskiptabann į Rśssa verši framkvęmt til fullnustu, meš aškomu rķkissjóšs aš tapi žeirra sem į žvķ tapa.

Taka žarf upp landbśnašarsamninginn meš tilliti til byggšarsjónarmiša. Žar mętti t.d. leita til Noregs og annarra dreifbżlla žjóša og skoša hvernig žęr hafa žetta. Jafnvel Bandarķkin halda byggšasjónarmišum hįtt į lofti, ķ dreifšari byggšum.

Ķ öllu falli verša stjórnvöld aš koma aš lausn skammtķmavandans og žaš fyrr en seinna. Rįšherra getur ekki og mį ekki svķkjast undan žeirri skyldu sinni! Einungis eru örfįir dagar žar til slįtrun hefst og margir bęndur farnir aš hugsa alvarlega um aš hętta. Eftir nokkra vikur veršur of seint aš gera nokkuš, žegar fjöldi bęnda hefur lagt inn allt sitt saušfé, meš tilheyrandi margföldum žess vanda sem fyrir er. Žann vanda veršur erfitt aš leysa og mun fylgja okkur um mörg įr og enda sķšan meš žeirri skelfingu aš allt of fįtt fé veršur ķ landinu til aš halda uppi kjötframleišslu fyrir landsmenn. Heilu byggširnar munu leggjast af og ašrar svo fįmennar aš erfitt eša śtilokaš veršur aš halda žar uppi landbśnaši.

Eftir mun sitja fįtękt Ķsland!!

 


Bloggfęrslur 6. įgśst 2017

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband